Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-206-731/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-22
Bylos Nr.
1-206-731/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43127-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Kuzmickienė
Kaltinamasis
S. P.
Nukentėjusysis
R. P., L. P., A. R.
Baudžiamoji byla Nr. 1-206-731/2018Proceso Nr. 1-01-1-43127-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.14.10.2.1; 2.1.15.1; 2.3.6.4.5.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 22 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėja Liudmila Kuzmickienė,sekretoriaujant Solvitai Zajančkauskienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kajutytei-Šipelienei,kaltinamajam S. P.,nukentėjusiesiems R. P., L. P., A. R., A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. P., gim. (duomenys neskelbtini) Zarasų r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2002m., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. 2017 m. rugpjūčio 22 d., apie 19.00 val., Zarasų rajone, (duomenys neskelbtini), R. P. priklausančio namo dalyje, virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsukęs dujų baliono čiaupą ir prileidęs dujų į virtuvę, tyčia uždegė žiebtuvėlį, tuo sukeldamas gaisrą, dėl ko visuotinai pavojingu būdu sunaikino A. R. priklausančio gyvenamojo namo dalį 8100 eurų vertės, R. P. priklausančio gyvenamojo namo dalį 3000 eurų vertės, A. R. priklausančiame name esančius A. R. priklausančius daiktus: šaldytuvą 100 eurų vertės, televizorių 60 eurų vertės, dujinę viryklę 60 eurų vertės, skalbimo mašiną 100 eurų vertės, dulkių siurblį 40 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną 80 eurų vertės, dvi lovas 100 eurų vertės (1 lovos kaina 50 eurų), du stalus 100 eurų vertės (vieno stalo kaina 50 eurų), spintą 70 eurų vertės, sekciją 150 eurų vertės, 2 virtuvės spinteles 70 eurų vertės (vienos spintelės kaina 35 eurų), vieną virtuvės spintelę 30 eurų vertės, indų už 70 eurų, 3 kilimus 90 eurų vertės (vieno kilimo kaina 30 eurų), rūbų už 500 eurų, namų apyvokos daiktus (patalynę, užuolaidas, rankšluosčius) už 100 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. R. 8100 eurų turtinę žalą, nukentėjusiajai R. P. 3000 eurų turtinę žalą, nukentėjusiajai A. R. 1720 eurų turtinę žalą, bei dėl sukeltos sprogimo bangos ir liepsnos prie namo buvusiai L. P. dėl abiejų šlaunų, blauzdų ir plaštakų nudegimų padarė nukentėjusiajai L. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl sukeltos sprogimo bangos lango rėmui nukritus ant prie namo buvusios I. P. kojos, dėl dešinės pėdos pjautinės žaizdos nukentėjusiajai I. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d., dienos metu, jis išgėrinėjo prie namų lauke su savo pusbroliu S. M.. Po to sugalvojo parūkyti namuose, prisidegė cigaretę ir rūkė virtuvėje, pūtė dūmus į pečiuką. Tuo metu į virtuvę užėjo jo sesuo Liubovė ir pradėjo ant jo bartis, kad jai smirda, pradėjo nurodinėti, ką jam daryti. Jis labai supyko, kad jam vadovauja, gal kažką jai ir pasakė, bet neprisimena, nes kelias dienas buvo gėręs alkoholį. Užėjo į namo virtuvę, namuose tuo metu nieko nebuvo, visi buvo lauke, pridarė virtuvės duris, atsuko dujų balioną, norėjo prirūkyti cigaretę, kuri buvo jo burnoje, uždegė žiebtuvėlį, po ko namas užsidegė. Banga jį numetė ant grindų, po to kažkaip išėjo pro duris iš namų, nuėjo į pelkę užsigesinti, kas buvo po to, neprisimena. Dujų baliono kraną atsuko dėl to, kad norėjo pagąsdinti savo seserį L. P., t. y. norėjo prileisti dujų į namą, kad smirdėtų, nes jai smirdėjo, kad jis rūko, norėjo, kad pajaustų, kad gali smirdėti dar labiau. Jis atsipeikėjo Visagino ligoninėje. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, ieškinius pripažįsta visiškai, žalą žada atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d., tikslaus laiko neprisimena, jis buvo savo namuose, esančiuose Zarasų r., (duomenys neskelbtini). Minėtas namas priklauso dviem savininkams, toje pusėje, kur gyveno S. P., priklausė jo motinai R. P., kita namo pusė priklausė jam, ten gyveno jis su savo dukra ir dukters mergaitėmis. Būdamas namuose, jis girdėjo, kad vyksta konfliktas, tačiau nežinojo, su kuo konkrečiai konfliktuoja S. P.. Po kažkurio laiko į namus įbėgo jo dukra A. R., kuri surėkė: „greičiau bėgam iš namų, nes S. P. atsuko savo namuose dujas ir tuoj čia viskas gali išlėkti į orą“. Jo dukra padėjo jam išeiti iš namų. Tik spėjo išeiti, prie namų laiptų dar būnant išgirdo, kad įvyko sprogimas namuose, kuriuose gyveno S. P.. Po sprogimo visas gyvenamasis namas pradėjo degti atvira liepsna. Su S. P. jis artimai nebendravo, šis jam buvo tik kaip kaimynas, nes yra labai ūmaus būdo, todėl stengdavosi kuo mažiau su juo bendrauti. Be to, jis yra ne kartą girdėjęs, kaip S. P. šnekėjo, kad padegs namus, todėl iš tokio neprognozuojamo asmens visko buvo galima tikėtis. Gaisro metu sudegė ir jam priklausantys drabužiai, kurie yra beverčiai. Namas buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“, kuri jam išmokėjo 8108,40 eurų išmoką, todėl civilinio ieškinio byloje jis nereikš (1t., b. l. 45-47, 50-51).

Nukentėjusioji R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d., apie 18.20 val., ji išėjo iš savo namų į parduotuvę. Girdėjo, kad dukra Liubovė konfliktuoja su jos sūnumi Sergejumi. Konfliktas įvyko dėl to, kad dukra jam neleido rūkyti namuose, pasakė eiti rūkyti į lauką. Grįždama iš parduotuvės, pamatė, kad dega jų namas. Pribėgusi arčiau prie namo, pakelėje pamatė gulintį jos sūnų S. P., kuris po sprogimo buvo sužeistas. Po to atvyko medikai, sūnų išvežė į ligoninę. Jos sūnus S. P. ne kartą yra minėjęs, kad padegs namą ar susprogdins. Tačiau jie negalvojo, kad jo išsakyti žodžiai gali virsti realybe. Dėl sudegusios namo dalies ji patyrė 3000 Eur žalą, tačiau ieškinio nereiškia (1t., b. l. 55-57, 59-60).

Nukentėjusioji L. P. parodė, kad gyvena(duomenys neskelbtini), kartu su savo vaikais I. P., 14 metų amžiaus, ir G. P., 1 metų amžiaus, broliu S. P., motina R. P..Kitoje namo pusėje gyvena kaimynai A. R. su dukra A. R. ir jos dukromis Sandra ir Diana. Viena pusė namo priklauso jos motinai R. P., kita A. R.. 2017 m. rugpjūčio 22 d., apie 18.00 val., pamatė, kad jos brolis S. P. sėdi virtuvėje ir rūko. Ji jam ramiai pasakė, kad jis patalpoje nerūkytų, nes namuose vaikšto jos mažametis vaikas ir ji nenori, kad prie vaiko būtų rūkoma. S. P. buvo išgėręs, labai supyko, pradėjo rėkti, kad jis rūkė ir rūkys, kad jis šiame name šeimininkas. Jokio smurto jis prieš ją nenaudojo, tiesiog buvo labai agresyvus, kas jam pasidarė, ji pasakyti negali, nes buvo labai įtartinas. S. P., stovėdamas ant laiptų, pradėjo šaukti: "neikit į namus, aš susprogdinsiu", įbėgo į namus, užsirakino ir atsuko dujų balioną, nes girdėjosi kaip šnypščia dujos. Ji, stovėdama už durų, prašė, kad nedarytų kvailysčių, S. P. tylėjo. Išraudama kabliuką, ji atidarė langą, įlipo į namo vidų ir įbėgdama į virtuvę pamatė, kad S. P. sėdėjo prie lango su žiebtuvėliu rankoje. Ji pribėgo prie baliono, užsuko baliono kranelį, atrakino duris, paėmė balioną ir bėgo iš namų, kuomet pamatė žiežirbą nuo tos pusės, kur sėdėjo S. P., pajuto srovę jai per kojas. Ji pagalvojo, kad S. P. uždegė žiebtuvėlį. Pamatė, kad namas pradėjo degti, ji vėl norėjo įlipti pro langą, nes norėjo pasiimti dokumentus, gelbėti daiktus, pamatė, kad S. P. jau buvo išlipęs iš namo, jis buvo apdegęs. Ji jam dar pasakė, ar jis patenkintas tuo, ką padarė, bet jis nieko neatsakė. Namas sudegė, taip pat sudegė ir visi jos daiktai, baldai, taip pat ir mamos bei S. P. daiktai. Kodėl S. P. taip pasielgė, ji pasakyti negali, negali paaiškinti, su juo santykiai buvo geri, jis niekada prieš ją nesmurtavo, negrasino, kad susprogdins namus. Gaisro metu jai buvo sužalotos kojos, ji kreipėsi į Visagino ligoninę, kur ją apžiūrėjo, suteikė pirmąją pagalbą ir išleido gydytis ambulatoriškai. Taip pat nukentėjo ir jos dukra Irma, kuri stovėjo lauke maždaug 2 metrų atstumų nuo namo laiptų ir ant jos kojos po sprogimo krito lango rėmas, kuris prakirto koją. Jai Visagino ligoninėje suteikė pirmąją pagalbą ir išleido gydytis ambulatoriškai. Savo broliui ji jokių pretenzijų neturi, nes sudegė jai priklausantys daiktai, kurie buvo beverčiai, dėl sužalojimų jai žala nepadaryta. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (1t., b. l. 65-67,76-77).

Nukentėjusioji I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d., dienos metu, jos dėdė S. P. grižo į namus išgėręs. Jis nuėjo miegoti, bet greitai atsikėlė ir sėdo rūkyti prie pečiaus. Jos mama L. P. pasakė S. P., kad jis eitų rūkyti į lauką, nes namuose be jo gyvena dar ir vaikai, bet dėdė į tai sureagavo labai agresyviai, pradėjo rėkti. Jie tuo metu visi išėjo į lauką, dėdė išėjo taip pat. Jis kažką rėkavo, kad jie išsikraustytų iš šių namų, bet dabar ji tiksliai neprisimena, kažką rėkė, kad padegs namus. Po kiek laiko S. P. įbėgo į namus ir užsirakino iš vidaus. Ji užėjo į koridorių ir išgirdo, kad S. P. virtuvėje atsuko dujas ir apie tai pasakė savo mamai. Mama bandė laužti duris, bet nepavyko. Po to jos su mama apėjo namą ir pradėjo laužti kambario lango rėmą, nes langas buvo uždarytas iš vidaus. Nulaužus rėmą, mama įlipo į namo vidų, o ji nuėjo į kiemo pusę ir tuo metu įvyko sprogimas, po ko sudegė jų gyvenamasis namas. Kas vyko namo viduje, dėl ko įvyko sprogimas, ji nežino bet po to mama jai sakė, kad S. P. uždegė žiebtuvėlį. Nuo sprogimo koridoriaus lango rėmas iššoko ir jai pataikė į kojas. Atvažiavo policijos pareigūnai, greitoji pagalba. Ligoninėje jai nustatė dešinės pėdos sužalojimą (1t., b. l. 96-98).

Nukentėjusioji A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d., apie 18.00 val., tarp S. P.ir jo sesers L. P. įvyko konfliktas dėl to, jog ji neleido savo broliui rūkyti namuose. S. P. sesuo išbėgo į lauką, iš paskos išbėgo S. P. rėkdamas, kad čia jo namas, kad jis savo namuose gali rūkyti. Ji su savo dukromis buvo lauke, taip pat lauke buvo jos pusbrolis V. M.. Pusbrolis, norėdamas apginti L. P., laikė S. P. parvertęs ant žemės, kad nusiramintų. Tačiau kai jį paleido, S. P. pradėjo rėkti, kad jam vienodai, kad eis ir susprogdins namą. Tuomet L. P. jam pasakė, kad jis nepamirštų, jog ne vienas šiame name gyvena. Jis atsakė, kad jam "pochuj". Po šių žodžių jis staigiai įlėkė į namus ir užsirakino, tada jo sesuo surėkė, kad jis paleido dujas. Girdėjosi, kaip dujos šnypščia. Po šių žodžių jos bėgo į savo namus ir skubėjo išvesti savo tėvą bei pasiimti dokumentus. Jie tik spėjo išbėgti iš namų ir staiga sprogo namo pusė, kurioje gyveno S. P. su seserimi, jos vaikais ir motina. S. P. anksčiau nėra kalbėjęs, jog padegs ar susprogdins namą, todėl ji mano, jog tai jis padarė spontaniškai, tikslu pakenkti sau ir su juo gyvenusiai šeimai. Nemano, jog jis turėjo tikslą pakenkti jų šeimai, tiesiog tai padarydamas negalvojo apie pasekmes. Po padegimo sudegė jų namo pusė ir name esantys daiktai, baldai. Dalis sudegusių daiktų priklausė jai. Turtas, esantis name, nebuvo draustas. Drausta buvo tik A. R. namo dalis. Po gaisro sudegė visa jai priklausanti buitinė technika, baldai, indai, 3 kilimai, rūbai, visi namų apyvokos daiktai. Viso padaryta turtinė 1720 eurų žala. Namo sprogimo metu ji buvo koridoriuje ir ją metė sprogimo bangą į koridoriuje stovėjusią spintelę ir jai ant kairės kojos šlaunies buvo didelė mėlynė, fizinį skausmą juto 3 savaites, į medikus nesikreipė. Jos dukros įvykio metu nenukentėjo (1 t., b. l. 110-112, 116-118).

Liudytoja S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d., apie 19.00 val., buvo namuose, išgirdo, kaip kitoje namo pusėje konfliktuoja kaimynai S. P. su seserimi L. P.. Tuomet ji su savo mama išėjo į koridorių, savo telefone įsijungė vaizdo kamerą. Vėliau ji su savo motina A. R. išėjo į kiemą ir paslapčia filmavo konfliktą. Konflikto metu S. P. pradėjo mėtyti kibirus su vandeniu į savo seserį. Kiek ji girdėjo, konfliktas kilo dėl to, kad sesuo neleido rūkyti namuose. Jis lauke šūkavo, kad tai jis susikūrė šią karalystę ir pradėjo grasinti, kad susprogdins namą. Po šių žodžių jis greitai įbėgo į namą, jos išgirdo, kad jis atsuko dujas, nes lauke girdėjosi šnypštimo garsas. Ji nedelsiant nubėgo namo paimti savo šuns ir išbėgo į kiemą. Maždaug po kelių minučių įvyko sprogimas. Sprogimo metu ji buvo nuėjusi toliau nuo namo, todėl jos sprogimas nesužeidė, kadangi ji filmavo konfliktą, todėl savanoriškai pateikia savo mobiliojo ryšio telefoną su jame esančia filmuota vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 128-130).

Liudytoja D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. vakare, apie 18.00 val., ji su savo seserimi grįžo į namus. Kieme sėdėjo S. P. su V. M. ir A. R.. Ji nuėjo į savo namo pusę ir po kiek laiko išgirdo, kad namuose ginčijasi L. P. su S. P., po to jie išbėgo į lauką ir ginčijosi toliau lauke. Visi išbėgo į lauką, senelis liko namuose. Girdėjo, kad S. P. kažką pasakė, kad sudegins namus, pasakė Liubai, kad išmes visus daiktus iš namų, kad ji čia negyvens. S. P. buvo labai piktas, įbėgo į namus ir užsirakino. Jie pagalvojo, kad tai geruoju nesibaigs. Ji su Irma įbėgo į koridorių ir išgirdo dujų šnypščiojimą, suprato, kad S. P. atsuko dujas. Tada jos nubėgo į savo namo pusę pradėjo rinkti dokumentus, mama su V. M. ištraukė A. R. iš namų. Jos spėjo išbėgti iš namų ir įvyko sprogimas. Jos mama tuo metu dar buvo koridoriuje. Išbėgusi į lauką, pamatė, kad S. P. nubėgo prie netoliese esančios balos. Matėsi, kad jo veidas buvo apdegęs. Po to ji paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Įvykio metu ji nenukentėjo (1 t., b. l. 141-143).

Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn., dienos tiksliai neprisimena, jis nuėjo pas savo pusseserę A. R. į svečius Dienos metu kartu su S. P. išgėrinėjo. Apie 18.00 val. buvo jau gerokai išgėrę, sėdėjo lauke ant suoliuko, ir kažkas Sergejui užėjo, jo akys pabalo, jis pradėjo mėtyti kibirus su vandeniu į savo sesers Liubos pusę. Ar prieš tai tarp Sergejaus ir jo sesers Liubos buvo įvykęs koks konfliktas, jis negirdėjo, tik prisimena, kad jie kažko tarpusavyje žodžiu susiginčijo. Jis, norėdamas apraminti Sergejų, prispaudė jį prie žemės ir laikė. Po to jį paleido, šis nubėgo į namus ir užsirakino iš vidaus. Prieš tai girdėjo, kad Sergejus pasakė: "čia viskas mano, aš viską sunaikinsiu". Jis buvo labai susinervinęs, jo akys buvo baltos. Jis priėjo prie įėjimo durų ir išgirdo, kad paleistos dujos. Bandė išplėšti duris, bet jam nepavyko. Netrukus įvyko sprogimas, jis pamatė, kaip Sergejų su lango rėmu išmėtė į lauką ir jis nubėgo link tvenkinio užsigesinti. Kaip suprato, jis buvo šoko būsenoje. Namas degė atvira liepsna. Namuose nieko nebuvo, visi buvo lauke. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, gaisrinė. Sergejaus veidas, kūnas buvo apdegęs ir jį išvežė į ligoninę. Jis įvykio metu nenukentėjo (1t., b. l. 148-150).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad adresu Zarasų r., Degučių k., Zarasų g. 2-2, yra medinis gyvenamasis namas, stogo konstrukcijos visiškai sudegusios. Virš sudegusio namo du mūriniai krosnių kaminai. Gaisravietėje, pastato perimetre, matyti esantys sudegusių medinių konstrukcijų nuodėguliai, buvusios stogo dangos likučiai ir įvairūs pastato viduje buvusių daiktų likučiai. Namo šiaurinės ir vakarinės sienose matomos sienų konstrukcijos, ant kurių dar matyti ruda spalva nudažytos sienos. Sienose langų ir durų rėmų staktos sveikos, nesudegusios. Dalis pietinės sienos, žiūrint nuo vakarinės pusės, daugiau išdegusi rytinė pusė. Pietinė ir rytinės pusės namo sienos kampo konstrukcijos apdegusios ir apanglėjusios. Langų ertmėse nėra langų staktų rėmų. Rytų - šiaurės pusės sienos kampe matome sienų konstrukcijas, ant kurių matome rudos spalvos dažus. Lango rėmo stakta, esanti arčiausiai šiaurinės sienos yra nesudegusi. Nuo namo, žiūrint rytų kryptimi, ant žemės, 2,5 m nuo namo sienos guli plastikinis lango rėmas su lango varčia, kurioje stiklo paketas. Žiūrint nuo namo pietinės – rytinės sienų kampo į pietus, 10 m nuo namo sienos konstrukcijų, žolėje matome gulinčius medinius langų rėmus su išdaužtais stiklais. Pietinėje gyvenamo namo sienoje, dvi langų ertmės, esančios arčiausiai rytinės sienos yra be langų rėmų staktų. Minėtos namo konstrukcijos stipriai apdegusios – apanglėjusios. Pietinės sienos konstrukcijos, žiūrint nuo rytinės pusės į vakarų pusę, nesudegusios dvi langų rėmų staktos su stiklais. Sienų konstrukcijos nesudegusios. Vakarinėje namo sienoje langų rėmų staktos su langų varčiomis, kurių rėmai yra nesudegę su išdaužtais langų stiklais. Vakarinės sienos konstrukcijos nesudegusios. Rytinėje namo pusėje esančių perdangos konstrukcijos yra visiškai sudegusios. Šioje namo dalyje esančioje patalpoje, vakarinės patalpos sienos pusėje plytos, vietomis tinko liekanos. Patalpos rytinė sienos medinės konstrukcijos smarkiai apdegusios – apanglėjusios. Nuo namo šiaurinės dalies, apie 15 m atstumu, žolėje guli apdegęs dujų balionas (1 t., b. l. 15-19).

Buvo apžiūrėta pateikta S. Š. filmuota medžiaga, kurioje matyti, kad namo kieme konfliktuoja S. P. ir L. P. dėl rūkymo namo viduje. Vaizdo įraše matyti, kad S. P. akivaizdžiai yra neblaivus (1 t., b. l. 134-136).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 174/2017(08) nurodyta, kad I. P. konstatuotas sužalojimas: dešinės pėdos pjautinė žaizda, kuris priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (1t., b. l. 108).Išvadoje Nr. G 175/2017(08) nurodyta, jog L. P. konstatuoti sužalojimai: abiejų šlaunų, blauzdų ir plaštakų nudegimai, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1t., b.l.86).

Tokiu būdu, byloje surinktais išvardintais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis S. P. visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą bei dėl sukeltos sprogimo bangos ir liepsnos nukentėjusiosioms L. P. ir I. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo nusikalstama veika pagal LR BK 187 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, kaip nurodė ir jis pats, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. P. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, anksčiau teistas, bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka, nedirba. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę – laisvės apribojimą (LR BK 48 str.), artimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui (LR BK 61 str.).

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam S. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Nukentėjusioji A. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 1 720 Eur turtinės žalos atlyginimo ir AB „Lietuvos draudimas“ - civilinį ieškinį dėl padarytos 8 108,40 Eur turtinės žalos atlyginimo (I t., b. l. 30, 124).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 str.). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusiosios A. R. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas ir tenkintinas. Žala nukentėjusiajai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, kaltinamasis ieškinį pripažino pilnai, sutiko atlyginti padarytą žalą, todėl iš kaltinamojo priteistina A. R. naudai – 1 720 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo S. P. nusikalstamų veiksmų, t. y. dėl A. R. priklausančio turto sugadinimo, AB „Lietuvos draudimas“ jam išmokėjo 8 108,40 Eur dydžio draudimo išmoką, todėl ši turtinė žala priteistina iš kaltinamojo S. P. civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (BPK 113 str. 1 d., 115 str. 1 d.).

Byloje taip pat pareikštas nukentėjusios A. R. civilinis ieškinys dėl jai padarytos 10 000 neturtinės žalos atlyginimo (I t. b. l. 124).

Sprendžiant nukentėjusiojo ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens ir nukentėjusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str. 1 d.). Į žalą padariusio asmens turtinę padėtį neatsižvelgiama, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).

Nukentėjusioji A. R. ieškinyje nurodė, kad dėl S. P. padarytos nusikalstamos veikos ji patyrė stresą, skausmą, išgąstį dėl savo vaikų saugumo, o taip pat patyrė nepatogumų dėl gyvenamosios vietos, buities.

Teismas sutinka, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji A. R. patyrė neturtinės žalos: stresą, skausmą, išgąstį, nepatogumus, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių, kad sukeltas įvykis nukentėjusiajai sukėlė kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes jai ar jos sveikatai. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į galiojančią teismų praktiką, o taip pat į tai, kad teismo posėdžio metu A. R. neprieštaravo, jog neturtinės žalos dydis būtų mažinamas, todėl iš S. P. priteistina A. R. naudai 3 000 Eur dydžio neturtinė žala.

Kompaktiniai diskai su vaizdo įrašu ir tiriamoji medžiaga paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per penkių mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 90 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį per penkių mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 90 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš S. P. 8 108,40 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą aštuonis eurus 40 ct) turtinės žalos atlyginimo AB „Lietuvos draudimas“ naudai.

Priteisti iš S. P. 1 720 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt eurų) turtinės žalos atlyginimui ir 3 000 (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimui A. R. naudai.

Kompaktinius diskus palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėja Liudmila Kuzmickienė