Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo

Ž. S. , V. D. ir G. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199 str. 2 d., 260 str. 3 d. išteisinti nenustačius, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. S. , V. D. ir G. P. buvo kaltinami pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199 str. 2 d., 260 str. 3 d.

Ž. S. buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei vykdyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą į Švedijos Karalystę, kartu su V. D. subūrė organizuotą grupę, kurioje skirtingu metu ir pasiskirstę užduotimis dalyvavo G. P. , E. C. , R. F. , A. B. , R. K. , M. V. ir B. Bl. . Vadovaudamas ir koordinuodamas šios organizuotos grupės narių nusikalstamą veiką, jis organizavo labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, organizavo bei dalyvavo įgytų psichotropinių ir narkotinių medžiagų pakavime ir supakuotų medžiagų slėpime lengvuosiuose automobiliuose specialiai įrengtose slėptuvėse, organizavo ir koordinavo kurjerių veiksmus siekiant neteisėtai, kontrabandos būdu gabenti narkotines ir psichotropines medžiagas iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę, derino savo suburtos organizuotos grupės narių (kurjerių) veiksmus su Švedijos Karalystėje veikusios D. W. nusikalstamos grupuotės nariais perduodant ir parduodant jiems kontrabandos būdu į Švedijos Karalystę atgabentas narkotines ir psichotropines medžiagas, o būtent:

Ž. S. , veikdamas kartu su V. D. , turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei vykdyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą į Švedijos Karalystę, subūrė organizuotą grupę, kurioje skirtingu metu ir pasiskirstę užduotimis dalyvavo G. P. , B. Bl. , R. K. , M. V. , D. S. , R. F. , A. B. , E. C. . Ž. S. , vadovaudamas ir koordinuodamas šios organizuotos grupės narių R. F. , D. S. , E. C. , R. Ž. , A. B. nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 6 kg amfetamino. Turėdamas tikslą šią psichotropinę medžiagą neturint leidimo išgabenti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir platinti Švedijos Karalystėje, 2004 m. kovo mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kartu su G. P. , A. B. , E. C. , R. F. , B. Bl. , M. V. , R. K. supakavo neteisėtai įgytus 6 kg amfetamino ir paslėpė automobilyje „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), tam, kad R. F. , vykdydamas Ž. S. nurodymą, tikslu platinti, automobiliu „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), gabentų šias paslėptas psichotropines medžiagas iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę, ką pastarasis ir padarė, t.y. vykdydamas Ž. S. nurodymą, R. F. 2004-03-10, 11.59 val., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kalvarijos tarptautinį pasienio kontrolės postą, neturėdamas leidimo, automobiliu „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), išgabeno aukščiau minėtą psichotropinę medžiagą. Vykdydamas Ž. S. nurodymą, R. F. automobiliu „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), su paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis per Lenkijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Danijos Karalystės teritoriją gabeno ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įvežė į Švedijos Karalystę labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 6 kg amfetamino. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Ž. S. nurodė savo organizuotos grupės nariui E. C. nuvykti iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę ir susitikti su R. F. tam, kad šie platintų R. F. atgabentą psichotropinę medžiagą, ką E. C. ir padarė. 2004-03-12, 20 val. 41 min., Švedijos Karalystėje, Molndal mieste E. C. susitikus su R. F. , pastarieji už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą pardavė Švedijos Karalystės piliečiui D. W. R. F. atgabentus 6 kg amfetamino.

Ž. S. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su V. D. jų suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su G. P. , B. Bl. , R. K. , M. V. , R. F. , A. B. , E. C. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – l kg kokaino ir 4,5 kg amfetamino. Turėdamas tikslą šias narkotines ir psichotropines medžiagas neturint leidimo išgabenti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Švedijos Karalystę, 2004-04-14 kartu su G. P. , A. B. , E. C. , R. F. , B. Bl. , V. D. , M. V. , R. K. supakavo neteisėtai įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas – 4,5 kg amfetamino ir 1 kg kokaino ir paslėpė automobilio „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), atsarginiame rate tam, kad R. F. , vykdydamas Ž. S. nurodymą, tikslu platinti, 2004-04-15 automobiliu „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), nugabentų šias automobilyje paslėptas medžiagas iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę, ką R. F. ir padarė, t.y. vykdydamas Ž. S. nurodymą, R. F. 2004-04-15, 20 val. 33 min., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tarptautinį Kalvarijų pasienio kontrolės postą, neturėdamas leidimo, automobiliu „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), išgabeno aukščiau minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas. Vykdydamas Ž. S. nurodymą, R. F. automobiliu „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), su paslėptomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis per Lenkijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Danijos Karalystės teritoriją gabeno ir 2004-04-17 įvežė į Švedijos Karalystės teritoriją. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Ž. S. , kartu su organizuotos grupės nariais M. V. ir R. K. , 2004-04-20 automobiliu „LEXUS SC 400“, v/n (duomenys neskelbtini), atvyko į Švedijos Karalystę ir 2004-04-21, apie 17 val., Geteborgo mieste susitiko su D. W. , iš kurio gavo 40-70 tūkstančių Švedijos kronų už prieš tai 2004-03-12, 20 val. 41 min., Švedijos Karalystėje, Molndal mieste D. W. parduotas psichotropines medžiagas, t.y. 6 kg amfetamino, bei pasiūlė D. W. pirkti narkotinę medžiagą – 1 kg kokaino ir 4,5 kg psichotropinės medžiagos amfetamino. D. W. sutikus nupirkti psichotropinę medžiagą - 4,5 kg amfetamino, 2004-04-22, 15.05 val., Švedijos Karalystėje prie jūros, netoli Asa miesto, Ž. S. susitiko su R. F. , išėmė iš automobilio „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), atsarginiame rate paslėptas narkotines ir psichotropines medžiagas ir sudėjęs į polietileninį maišelį psichotropinę medžiagą – amfetaminą, padavė R. F. ir nurodė perduoti jas D. W. , o narkotinę medžiagą – 1 kg kokaino paslėpė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje. 2004-04-22, apie 15.16 val., Asa mieste R. F. , vykdydamas Ž. S. nurodymą, perdavė D. W. 4,5 kg psichotropinės medžiagos amfetamino ir išvyko į Lietuvą, o 2004-04-29 Ž. S. iš D. W. už prieš tai 2004-04-22 d. perduotus 4,5 kg psichotropinės medžiagos amfetamino gavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą.

Ž. S. , tęsdamas savo nusikalstamą veiklą, veikdamas kartu su V. D. jų suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su B. Bl. , G. P. , M. V. , R. K. , R. F. , A. B. , E. C. , R. Ž. , D. S. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos 13,892 kg amfetamino. Turėdamas tikslą šią psichotropinę medžiagą neturint leidimo gabenti per Lietuvos Respublikos sieną į Švedijos Karalystę, 2004-05-03, apie 20 val., Marijampolės rajone, Buktos kaime, kartu su B. Bl. , V. D. , G. P. , M. V. , R. K. , R. F. , A. B. , E. C. , R. Ž. ir D. S. paslėpė dalį šios psichotropinės medžiagos – 6,934 kg amfetamino automobilio „HONDA LEGEND“ ,v/n (duomenys neskelbtini), atsarginiame rate tam, kad R. F. su R. Ž. , vykdydami Ž. S. nurodymą, tikslu platinti, automobiliu „HONDA LEGEND“, v/n (duomenys neskelbtini), gabentų paslėptą psichotropinę medžiagą iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę. Be to, Ž. S. 2004-05-04 tame pat Buktos kaime, apie 18.36 val., kartu su B. Bl. , V. D. , G. P. , M. V. , A. B. , R. K. , E. C. ir D. S. paslėpė likusią dalį šios psichotropinės medžiagos – 6,958 kg amfetamino automobilio „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), atsarginiame rate tam, kad E. C. su D. S. , vykdydami Ž. S. nurodymą, tikslu platinti, automobiliu „AUDI 80“, (duomenys neskelbtini, gabentų paslėptas psichotropines medžiagas iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę. Vykdydami Ž. S. nurodymus, 2004-05-04, 11.30 val., R. F. ir R. Ž. automobiliu „HONDA LEGEND“, v/n (duomenys neskelbtini), o 2004-05-05, 18.05 val., E. C. ir D. S. automobiliu „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kalvarijų tarptautinį pasienio postą neturėdami leidimo išgabeno aukščiau minėtą psichotropinę medžiagą. Vykdydami Ž. S. nurodymus, R. F. ir R. Ž. automobiliu „HONDA LEGEND“, v/n (duomenys neskelbtini), ir E. C. ir D. S. automobiliu „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), su paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis per Lenkijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Danijos Karalystės teritoriją gabeno ir 2004-05-06, apie 19 val., ties Malmės miestu įvežė į Švedijos Karalystės teritoriją. Vykdydami Ž. S. ir V. D. nurodymus, 2004-05-07, apie 09.40 val., prie Asa nakvynės namų, E. C. , R. Ž. , R. F. ir D. S. priėjo prie automobilio „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), ir D. S. iš minėto automobilio paėmęs atsarginį ratą su psichotropine medžiaga – amfetaminu, perdėjo į automobilio „HONDA LEGEND“, v/n (duomenys neskelbtini), bagažinę, ir toliau laukė organizatorių Ž. S. ir V. D. nurodymų. 2004-05-07 Ž. S. ir V. D. nurodymu organizuotos grupės nariui M. V. atvykus iš Lietuvos Respublikos į Geteborgą, Švedijos Karalystę, 2004-05-07, apie 19 val., M. V. iš D. W. ir jo bendrininkų gavo likusią dalį, t.y. 75000 Švedijos kronų, už prieš tai 2004-04-22, apie 17 val., Geteborgo mieste R. F. perduotas D. W. psichotropines ir narkotines medžiagas, t.y. 4,5 kg amfetamino, bei vykdydamas tolimesnius Ž. S. ir V. D. nurodymus, informavo D. S., E. C. , R. Ž. , R. F. , kad psichotropinės medžiagos – amfetamino perdavimas D. W. įvyks sekančią dieną. Po to 2004-05-07, apie 21.40 val., viešbutyje „APPLE“ Švedijos policijos pareigūnai sulaikė M. V. , o apie 22.05 val. nakvynės namuose „Asa“ sulaikė D. S., R. Ž. , E. C. ir R. F. , kratos metu Švedijos policijos pareigūnai automobilyje „HONDA LEGEND“, v/n (duomenys neskelbtini), surado ir paėmė dvi padangas, kuriose buvo 45 vnt. atskirai supakuotų paketų su psichotropine medžiaga – 13,892 kg amfetamino, o M. V. asmens kratos metu pas jį surado 74517 Švedijos kronų.

Tokiu būdu, Ž. S. , veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. D. , G. P. , B. Bl. , R. K. , M. V. , D. S. , R. F. , A. B. , E. C. , laikotarpyje nuo 2004 m. kovo mėnesio pradžios iki 2004-05-07 per kelis kartus kontrabandos būdu, neturėdamas leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Švedijos Karalystę bei neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino labai didelį kiekį – 24,392 kg psichotropinės medžiagos amfetamino ir 1 kg narkotinės medžiagos kokaino.

V. D. buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei vykdyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą į Švedijos Karalystę, kartu su Ž. S. subūrė organizuotą grupę, kurioje skirtingu metu ir pasiskirstę užduotimis dalyvavo B. Bl. , G. P. , M. V. , R. K. , R. F. , A. B. , E. C. , R. Ž. , D. S. . Veikdamas kartu su Ž. S. , organizavo ir koordinavo atskirų organizuotos grupės narių M. V. , R. K. veiksmus neteisėtai gabenant lengvaisiais automobiliais narkotines ir psichotropines medžiagas iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę, organizavo ir koordinavo organizuotos grupės nario M. V. veiksmus su kitais organizuotos grupės nariais (kurjeriais) Švedijos Karalystėje bei koordinavo ir derino M. V. ir kitų organizuotos grupės narių bendrus veiksmus susisiekiant, bendraujant, derantis su Švedijos Karalystėje veikusios D. W. nusikalstamos grupuotės nariais perduodant ir parduodant pastariesiems kontrabandos būdu į Švedijos Karalystę atgabentas narkotines ir psichotropines medžiagas, o būtent:

V. D. , veikdamas kartu su Ž. S. , turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei vykdyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą į Švedijos Karalystę, subūrė organizuotą grupę, kurioje skirtingu metu ir pasiskirstę užduotimis dalyvavo B. Bl. , G. P. , M. V. , R. K. , R. F. , A. B. , E. C. , R. Ž. , D. S. . V. D. , vadovaudamas ir koordinuodamas šios organizuotos grupės narių M. V. , R. K. , B. Bl. nusikalstamą veiką, kartu su Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 13,892 kg amfetamino. Turėdamas tikslą šią psichotropinę medžiagą neturint leidimo gabenti per Lietuvos Respublikos sieną į Švedijos Karalystę, 2004-05-03, apie 20 val., Marijampolės rajone, Buktos kaime, kartu su Ž. S. , B. Bl. , G. P. , M. V. , R. K. , R. F. , A. B. , E. C. , R. Ž. ir D. S. paslėpė dalį šios psichotropinės medžiagos – 6,934 kg amfetamino automobilio „HONDA LEGEND“, v/n (duomenys neskelbtini), atsarginiame rate tam, kad R. F. su R. Ž. , vykdydami Ž. S. nurodymą, tikslu platinti, automobiliu „HONDA LEGEND“, v/n (duomenys neskelbtini), gabentų paslėptą psichotropinę medžiagą iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę. Be to, V. D. 2004-05-04 tame pat Buktos kaime, apie 18.36 val., kartu su Ž. S. , B. Bl. , G. P. , M. V. , A. B. , R. K. , E. C. ir D. S. , paslėpė likusią dalį – 6,958 kg psichotropinės medžiagos amfetamino automobilyje „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), atsarginiame rate tam, kad E. C. su D. S. , vykdydami Ž. S. nurodymą, tikslu platinti, automobiliu „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), gabentų paslėptas psichotropines medžiagas iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę. Vykdydami Ž. S. nurodymus, 2004-05-04, 11.30 val., R. F. ir R. Ž. automobiliu „HONDA LEGEND“, v/n (duomenys neskelbtini), o 2004-05-05, 18.05 val., E. C. ir D. S. automobiliu „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kalvarijų tarptautinį pasienio postą neturėdami leidimo išgabeno aukščiau minėtą psichotropinę medžiagą ir per Lenkijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Danijos Karalystės teritoriją gabeno ir 2004-05-06, apie 19 val., ties Malmės miestu įvežė į Švedijos Karalystę apie 13,892 kg psichotropinės medžiagos amfetamino, paslėpto minėtų automobilių atsarginiuose ratuose. 2004-05-07, apie 09.40 val., prie „Asa“ nakvynės namų D. S. , paėmęs iš automobilio „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), perdėjo atsarginį ratą su psichotropine medžiaga amfetaminu į automobilio „HONDA LEGEND“, v/n (duomenys neskelbtini), bagažinę, ir toliau laukė organizatorių Ž. S. ir V. D. nurodymų. 2004-05-05 V. D. , suderinęs su Ž. S. organizuotos grupės nario M. V. kelionės į Švedijos Karalystę tikslą, kad pastarasis, būdamas Švedijos Karalystėje, susisiektų su kitais organizuotos grupės nariais E. C. , D. S. , R. F. ir R. Ž. , bei kad pastarasis tiesiogiai susisiektų su D. W. ir suderintų pastarųjų veiksmus su Švedijos Karalystėje veikusios D. W. nusikalstamos grupuotės nariais, perduodant ir parduodant pastariesiems kontrabandos būdu į Švedijos Karalystę atgabentas narkotines ir psichotropines medžiagas – 13,892 kg amfetamino. Tuo tikslu V. D. nurodė M. V. nusipirkti bilietą į jūrų keltą, plaukiantį į Švedijos Karalystę, po to 2004-05-06 V. D. , veždamas savo automobiliu „BMW-5“, v/n (duomenys neskelbtini), M. V. į Klaipėdą, apie 14.30 val., šalia greitkelio Kaunas-Klaipėda, prie degalinės Baltic Petroleum, Kauno raj., Cinkiškio km. esančio pastato, susitiko su Ž. S. , kur pasikeitė kurjerių, esančių Švedijos Karalystėje, mobiliųjų telefonų numeriais bei 18 val. Klaipėdoje, jūrų uoste, įsodino M. V. į keltą, plaukiantį į Karlshamn, Švedijos Karalystę. 2004-05-07 V. D. toliau vadovavo ir koordinavo M. V. veiksmus, t.y. M. V. atvykus į Švedijos Karalystę, telefonu nurodė iš karto susisiekti su D. W. , tačiau M. V. pasakius, kad susisiekti negali, V. D. , iš Ž. S. gavęs D. W. mobilaus telefono numerį, persiuntė jį M. V. , o šis, vykdydamas V. D. nurodymus, susitiko su D. W. , A. Br. , M. H. ir iš pastarųjų gavęs 75000 Švedijos kronų už prieš tai 2004-04-22, apie 17 val., Geteborgo mieste R. F. perduotas D. W. psichotropines medžiagas – 4,5 kg amfetamino. Tą pačią dieną V. D. , vadovaudamas ir koordinuodamas M. V. nusikalstamus veiksmus, nurodė pastarajam neparduoti D. W. kontrabandos būdu į Švedijos Karalystę atgabentus 13,892 kg amfetamino, kol D. W. nesumokės visos reikiamos pinigų sumos, bei nurodė M. V. susisiekti su E. C. , R. F. , R. Ž. ir D. S. ir šiuos informuoti, kad psichotropinės medžiagos amfetamino perdavimas D. W. įvyks sekančią dieną. Po to 2004-05-07, apie 21.40 val., viešbutyje „APPLE“ Švedijos policijos pareigūnai sulaikė M. V. , o apie 22.05 val., nakvynės namuose „Asa“ sulaikė D.S., R. Ž. , E. C. ir R. F. . Kratos metu Švedijos policijos pareigūnai automobilyje „HONDA LEGEND“, v/n (duomenys neskelbtini), surado ir paėmė dvi padangas, kuriose buvo 45 vnt. atskirai supakuotų paketų su psichotropine medžiaga – 13,892 kg amfetamino, o M. V. asmens kratos metu pas jį surado 74517 Švedijos kronų.

Tokiu būdu V. D. , veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Ž. S. , G. P. , B. Bl. , R. K. , M. V. , D. S. , R. F. , A. B. , E. C. , kontrabandos būdu, neturėdamas leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Švedijos Karalystę bei neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino labai didelį kiekį – 13,892 kg psichotropinės medžiagos amfetamino.

G. P. buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei vykdyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę, dalyvavo Ž. S. ir V. D. bendrai suburtos organizuotos grupės veikloje, kurioje skirtingu metu ir pasiskirstę užduotimis dalyvavo E. C. , R. F. , A. B. , R. K. , M. V. , B. Bl. , tikslu neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti narkotines ir psichotropines medžiagas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir platinti jas Švedijos Karalystėje, bei neturint leidimo kontrabandos būdu gabenti narkotines ir psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos sieną. Tuo tikslu G. P. laikotarpyje nuo 2003 m. rugsėjo mėnesio iki 2003 m. gruodžio mėnesio pabaigos ne mažiau kaip tris kartus lankėsi Švedijos Karalystėje, kur su organizuotos grupės nariu, atlikusiu vertėjo funkcijas, susisiekė su Švedijos Karalystėje veikusios D. W. organizuotos grupės nariais, tame tarpe ir su pačiu D. W. , bei aptarė psichotropinių ir narkotinių medžiagų reguliaraus gabenimo iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę galimybes, narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo kiekius ir kainas. G. P. ir D. W. suderinus narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiekimo iš Lietuvos į Švediją klausimus, informavo apie tai organizuotos grupės narius Ž. S. ir V. D. ir veikdamas jų bendrai suburtoje organizuotoje grupėje, dalyvavo neteisėtai įgyjant, laikant, gabenant narkotines ir psichotropines medžiagas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir platinant jas Švedijos Karalystėje bei neturint leidimo kontrabandos būdu gabenant narkotines ir psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos sieną, o būtent:

G. P. , dalyvaudamas Ž. S. ir V. D. suburtos organizuotos grupės nusikalstamoje veikoje, kartu su B. Bl. , R. K. , M. V. , R. F. , A. E. C. , turėdamas tikslą neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti narkotines ir psichotropines medžiagas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir platinant jas Švedijos Karalystėje bei neturint leidimo kontrabandos būdu gabenti narkotines ir psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos sieną, tuo tikslu laikotarpyje nuo 2003 m. rugsėjo mėnesio iki 2003 m. gruodžio mėnesio, kartu su R. K. , atlikusiu vertėjo funkcijas, ne mažiau trijų kartų lankėsi Švedijos Karalystėje, kur susisiekė su Švedijos Karalystėje veikusios D. W. organizuotos grupės nariais bei aptarė psichotropinių ir narkotinių medžiagų gabenimo iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę galimybes, narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo kiekius bei kainas, o būtent, G. P. su D. W. susitarė, kad šis už 1 kg psichotropinės medžiagos amfetamino mokės po 45000 Švedijos kronų, ir šią informaciją perdavė Ž. S. ir V. D. . Po to kartu su Ž. S. , V. D. , B. Bl. , R. K. , M. V. , R. F. , A. B. , E. C. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 6 kg amfetamino. Turėdamas tikslą šią psichotropinę medžiagą neturint leidimo išgabenti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir platinti Švedijos Karalystėje, 2004 m. kovo mėnesio pradžioje G. P. susiskambino su Švedijos Karalystės gyventoju D. W. ir sutaręs, kad šis nupirks psichotropinę medžiagą amfetaminą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kartu su Ž. S. , V. D. , B. Bl. , R. K. , M. V. , R. F. , A. B. , E. C. supakavo neteisėtai įgytus 6 kg psichotropinės medžiagos amfetamino ir paslėpė automobilyje „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), tam, kad R. F. , vykdydamas Ž. S. nurodymą, tikslu platinti, automobiliu „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), gabentų šias paslėptas psichotropines medžiagas iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę, ką pastarasis ir padarė, t.y. vykdydamas Ž. S. nurodymą, R. F. 2004-03-10, 11.59 val., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kalvarijos tarptautinį pasienio kontrolės postą, neturėdamas leidimo, automobiliu „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), išgabeno aukščiau minėtą psichotropinę medžiagą. Vykdydamas Ž. S. nurodymą, R. F. automobiliu „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), su paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis per Lenkijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Danijos Karalystės teritoriją gabeno ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įvežė į Švedijos Karalystę labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 6 kg amfetamino. Vykdydamas Ž. S. nurodymus, organizuotos grupės narys E. C. iš Lietuvos Respublikos nuvyko į Švedijos Karalystę susitikti su R. F. tam, kad šie platintų R. F. atgabentą psichotropinę medžiagą, ką E. C. ir padarė. 2004-03-12, 20.41 val., Švedijos Karalystėje, Molndal mieste E. C. susitikus su R. F. , pastarieji už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą pardavė Švedijos Karalystės piliečiui D. W. R. F. atgabentus 6 kg amfetamino.

G. P. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas Ž. S. ir V. D. suburtos organizuotos grupės nusikalstamoje veikoje, 2004-04-13 telefonu susiskambinęs su Švedijos Karalystės gyventoju D. W. , susitarė, kad iš Lietuvos Respublikos išsiųs į Švedijos Karalystę prieš tai 2004 m. kovo mėnesio viduryje D. W. užsakytą naują psichotropinių medžiagų siuntą – 10 kg amfetamino, ir tą pačią dieną G. P. telefonu pranešė Ž. S. , kad D. W. laukia naujos psichotropinių medžiagų – amfetamino siuntos, bei sutarę, kad į Švedijos Karalystę išvyks R. K. , kuris atliks vertėjo funkcijas, bei dar vienas organizuotos grupės narys, kuris turėtų įgyti patirties parduodant Švedijos Karalystėje psichotropines medžiagas – amfetaminą ir susipažinti su užsakovu D. W. . G. P. , kartu su V. D. , Ž. S., B. Bl. , R. K. , M. V. , R. F. , A. B. , E. C. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 1 kg kokaino ir 4,5 kg amfetamino. Turėdamas tikslą šias narkotines ir psichotropines medžiagas neturint leidimo išgabenti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Švedijos Karalystę, 2004-04-14 G. P. kartu su Ž. S. , V. D. , B. Bl. , R. K. , M. V. , R. F. , A. B. , E. C. supakavo neteisėtai įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas – 4,5 kg amfetamino ir 1 kg kokaino ir paslėpė automobilio „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), atsarginiame rate tam, kad R. F. , vykdydamas Ž. S. nurodymą, tikslu platinti, 2004-04-15 automobiliu „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini) nugabentų šias automobilyje paslėptas medžiagas iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę, ką R. F. ir padarė, t.y. vykdydamas Ž. S. nurodymą, R. F. 2004-04-15, 20 val. 33 min., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tarptautinį Kalvarijų pasienio kontrolės postą neturėdamas leidimo automobiliu „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), išgabeno aukščiau minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas. Vykdydamas Ž. S. nurodymą, R. F. automobiliu „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), paslėptas narkotines ir psichotropines medžiagas per Lenkijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Danijos Karalystės teritoriją gabeno ir 2004-04-17 įvežė į Švedijos Karalystės teritoriją. 2004-04-19, apie 10.39 val., Ž. S. , susiskambinęs su G. P. , susitarė, kad jis kartu su R. K. ir M. V. 2004-04-20 keltu iš Klaipėdos jūrų uosto išvyksta į Švedijos Karalystę, kur jų laukė kurjeris R. F. . Ž. S. kartu su organizuotos grupės nariais M. V. ir R. K. 2004-04-20 automobiliu „LEXUS SC 400“, v/n (duomenys neskelbtini), atvyko į Švedijos Karalystę ir 2004-04-21, apie 17 val., Geteborgo mieste susitiko su D. W. , iš kurio gavo 40-70 tūkstančių Švedijos kronų už prieš tai 2004-03-12, 20 val. 41 min., Švedijos Karalystėje, Molndal mieste D. W. parduotas psichotropines medžiagas, t.y. 6 kg amfetamino, bei pasiūlė D. W. pirkti narkotinę medžiagą – 1 kg kokaino ir 4,5 kg psichotropinės medžiagos amfetamino. D. W. sutikus nupirkti psichotropinę medžiagą – 4,5 kg amfetamino, 2004-04-22, 15.05 val., Švedijos Karalystėje prie jūros, netoli Asa miesto, Ž. S. susitiko su R. F. , išėmė iš automobilio „AUDI 80“, v/n (duomenys neskelbtini), atsarginiame rate paslėptas narkotines ir psichotropines medžiagas ir sudėjęs į polietileninį maišelį psichotropinę medžiagą – amfetaminą, padavė R. F. ir nurodė perduoti jas D. W. , o narkotinę medžiagą – 1 kg kokaino paslėpė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje. 2004-04-22, apie 15.16 val., Asa mieste R. F. , vykdydamas Ž. S. nurodymą, perdavė D. W. 4,5 kg psichotropinės medžiagos amfetamino ir išvyko į Lietuvą, o 2004-04-29 Ž. S. iš D. W. už prieš tai 2004-04-22 perduotus 4,5 kg psichotropinės medžiagos amfetamino gavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą.

Tokiu būdu, G. P. , veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. D. , Ž. S. , R. K. , B. Bl. , M. V. , D. S. , R. F. , A. B. , E. C. , laikotarpyje nuo 2003 m. rugsėjo mėnesio iki 2004-04-22 per kelis kartus kontrabandos būdu, neturėdamas leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Švedijos Karalystę bei neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino labai didelį kiekį – 10,5 kg psichotropinės medžiagos amfetamino ir 1 kg narkotinės medžiagos kokaino.

Išnagrinėjęs šią bylą teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tikrai įrodytas pats neteisėtas labai didelio psichotropinių medžiagų kiekio įgijimas, laikymas ir gabenimas turint tikslą jas parduoti, o taip pat šių psichotropinių medžiagų kontrabanda į Švediją. Už šias nusikalstamas veikas kiti asmenys nuteisti Švedijos Geteborgo m. apylinkės teismo 2005 m. birželio 20 d. nuosprendžiu. Tačiau teismas padarė išvadą, kad kaltinamųjų Ž. S. , V. D. ir G. P. dalyvavimas šių nusikalstamų veikų padaryme nenustatytas. Nuosprendyje nurodoma, kad patys kaltinamieji Ž. S. , V. D. ir G. P. kaltais neprisipažino ir parodė, kad su kaltinime nurodomų nusikaltimų padarymu jie iš viso nėra susiję. Apie nei vieno iš šių kaltinamųjų dalyvavimą nusikaltimų padaryme nieko nenurodė ir Švedijoje vykusio ikiteisminio bei teisminio nagrinėjimo metu apklausti Geteborgo m. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteisti asmenys, t.y. R. F. , E. C. , D. S. , M. V. , D. W. , L. G. S. ir J. N. . Kaltinamųjų Ž. S. , V. D. ir G. P. kaltė buvo grindžiama įtariamojo R. K. parodymais. Šis įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs, kad pats dalyvavo kaltinamųjų šioje byloje ir kitų asmenų grupėje ir šios grupės daromose nusikalstamose veikose, t.y. neteisėtame disponavime narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabandoje. Jis atliko vertėjo vaidmenį, kartu su kitais kaltinamaisiais vykdavo į Švediją ir ten dalyvaudavo susitikimuose su šioje šalyje veikusiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkėjais, girdėjo jų pokalbius su kaltinamaisiais šioje byloje asmenimis apie konkrečiai parduodamas narkotines bei psichotropines medžiagas, jų kiekius, pardavimo kainas ir pirkėjų įsiskolinimus. Su Švedijoje gyvenančiais asmenimis apie visa tai jis pats kalbėdavosi telefonu prašomas Ž. S. ir G. P. . Tačiau nuosprendyje teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įtariamasis R. K. pats nuo baudžiamosios atsakomybės dar ikiteisminio tyrimo metu buvo atleistas vadovaujantis BK 39¹ str. ir byla prieš jį buvo nutraukta. R. K. net nebuvo įtrauktas į sąrašą asmenų, kurie turi būti apklausti teisme, o teismui nutarus jį apklausti, to padaryti nepavyko, nes nebuvo nustatyta dabartinė R. K. buvimo vieta. Kadangi R. K. šioje byloje buvo apklaustas tik ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, o patikrinti jo parodymų teisme nebuvo galimybės, teismas padarė išvadą, kad šiais parodymais kaltinamųjų kaltė negali būti grindžiama. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad nėra galimybės remtis ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, įvardijamo Nr.22, parodymais. Teismo nuomone, šiam liudytojui anonimiškumas buvo taikytas pažeidžiant 199 ir 200 straipsnių reikalavimus. Be to, teismui nutarus šį liudytoją apklausti, to irgi nepavyko padaryti, nes nepavyko nustatyti ir jo dabartinės buvimo vietos. Nuosprendyje nurodoma, kad bylos dokumentais nustatytas Ž. S. ir R. K. , taip pat M. V. išvykimas iš Lietuvos ir sugrįžimas atgal, taip pat Ž. S. vykimas į Švediją automobiliu „Lexus“ 2004 m. balandžio mėn. Tačiau tai, teismo nuomone, neprieštarauja paties kaltinamojo Ž. S. parodymams apie kelionę į Švediją turint tikslą ten pirkti keturračius motociklus. Teisminio nagrinėjimo metu ištirti ir įrašyti telefoniniai pokalbiai bei su tuo susiję protokolai, tačiau teismas padarė išvadą, kad tie pokalbiai yra abstraktaus turinio, jų metu nekalbama nei apie amfetaminą, nei apie kitokias psichotropines arba narkotines medžiagas. Nuosprendyje nurodoma, kad šių pokalbių turinys kaltinamajame akte aiškinamais labai plečiamai, kryptingai ir žodžiams bei sąvokoms suteikiant kitokią negu bendrai suprantama prasmę. Byloje esantis tarnybinis pranešimas apie kaltinamųjų sekimą (pačių sekimo protokolų byloje nėra), taip pat Švedijos teisėsaugos organų atlikti tokie patys operatyviniai veiksmai ir jų rezultatai, teismo nuomone, Ž. S. , V. D. ir G. P. kaltės nei patvirtina, nei ją paneigia. Nuosprendyje nurodoma, kad operatyvinių sekimų metu jokie narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo, jų perdavimo ar slėpimo automobiliuose faktai neužfiksuoti. Taip pat šių veiksmų metu nesurinkta ir duomenų apie kaltinamųjų tarpusavio ar su kitais asmenimis bendravimą aptariant kokius nors su narkotinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis susijusius klausimus. Teismas dar nurodė, kad kaltinamajame akte kaltinamųjų kaltė nepagrįstai grindžiama Švedijos Geteborgo apylinkės teismo 2005 m. birželio 20 d. nuosprendžiu. Šiuo nuosprendžiu buvo nuteisti kiti asmenys, o kaltinamųjų šioje byloje kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas. Be to, tiesiogiai išnagrinėti tuos įrodymus, kuriais remiantis priimtas nurodytas nuosprendis, šioje byloje teismas neturėjo galimybės. Todėl remtis Švedijos teismo nuosprendžiu sprendžiant Ž. S. , V. D. ir G. P. kaltės klausimą, teismas negali. Nuosprendyje teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į kitus ikiteisminio tyrimo bei surašyto kaltinamojo akto trūkumus, šio akto neatitikimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo išaiškinimams. Nurodoma, kad byloje nenustatytas psichotropinių medžiagų ir narkotinės medžiagos kokaino įsigijimo būdas ir šaltinis, nėra jokių duomenų, kad tas medžiagas įgijo būtent kaltinamieji ir net nenustatyta, kad jie tas medžiagas įgijo iš Švedijoje jau nuteistų asmenų. Kaltinimuose nurodoma, kad psichotropines ir narkotines medžiagas automobiliuose „Audi 80“ ir „Honda Legend“ slėpė visi organizuotos grupės nariai, t.y. visi trys kaltinamieji ir dar keletas kaltinimuose išvardintų asmenų, nors akivaizdu, kad visi šie asmenys dalyvauti kartu slepiant amfetaminą ir kokainą negalėjo. Konkrečių asmenų, slėpusių šias medžiagas automobiliuose, tyrimo metu nustatyti nepavyko. Nenustatyta ir kas automobiliuose įrengė slėptuves. Ž. S. ir V. D. kaltinami tuo, kad jie sukūrė organizuotą grupę, jai vadovavo ir organizavo nusikaltimų padarymą. Tačiau nei vienų iš galimų BK 24 str. 4 d. išvardintų veiksmų padarymas šioje byloje nebuvo įrodytas. Kaltinime Ž. S. neteisingai nurodoma apie V. D. dalyvavimą įgyjant, supakuojant ir paslepiant automobilyje 4,5 kg amfetamino ir 1 kg kokaino, o kaltinimuose Ž. S. ir V. D. nurodyta, kad įgyjant ir paslepiant dviejuose automobiliuose 13,892 kg amfetamino dalyvavo G. P. , nors patiems V. D. ir G. P. kaltinimuose šios aplinkybės nenurodomos. Be to, visi trys kaltinamieji kaltinami tuo, kad jie nusikaltimus padarė kartu su kitu organizuotos grupės nariu A. B. , nors dar ikiteisminio tyrimo metu 2005 m. liepos 25 d. nutarimu byla prieš A. B. nutraukta nesurinkus duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikaltimų padaryme. Kaltinimuose Ž. S. ir V. D. jų bendrininku klaidingai nurodytas R. Ž. , kuris Geteborgo m. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo išteisintas. Kaltinamojo G. P. nusikalstama veika be pagrindo kvalifikuota pagal BK 24 str. 4 d., nes pačiame kaltinime jo, kaip nusikaltimų organizatoriaus, vaidmuo nenurodomas. Teismas nurodė, kad priimant nuosprendį negalima vadovautis prielaidomis. O šioje byloje nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių Ž. S. , V. D. ir G. P. kaltę. Neįrodytas nei pats jų neteisėtas disponavimas narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, nei joks kitoks prisidėjimas prie kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, taip pat ir jų organizavimo. Nuosprendyje nurodoma, kad už šių nusikaltimų padarymą Švedijos Geteborgo miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 20 d. nuosprendžiu nuteisė kitus asmenis. Todėl Ž. S. , V. D. ir G. P. teismas dėl visų kaltinimų išteisino nenustačius, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. Ž. S. , V. D. ir G. P. išteisinti nepagrįstai. Pats teismas pripažino įrodytu faktą, kad buvo įgytas, laikomas ir gabenamas turint tikslą parduoti labai didelis psichotropinių medžiagų kiekis, taip pat įrodyta šių medžiagų kontrabanda iš Lietuvos į Švediją. Už šių nusikaltimų padarymą Švedijoje su įkalčiais sulaikyti ir Geteborgo m. apylinkės teismo 2005 m. birželio 20 d. nuosprendžiu nuteisti R. F. , E. C. , D. S. , M. V. ir dar trys kitų valstybių piliečiai. Tačiau teismas nenustatė, kad šių nusikaltimų padaryme dalyvavo Ž. S. , V. D. ir G. P. . Tokią išvadą teismas pagrindė tiktai pačių išteisintųjų neprisipažinimu ir jų aiškinimais, kad su pateiktais kaltinimais jie neturi nieko bendro ir kad apie nurodytų nusikaltimų padarymą jie nieko nežino. Tokie išteisintųjų parodymai turėjo būti įvertinti tik kaip jų pasirinktas gynybos būdas. Tai patvirtina tas faktas, kad paaiškinimus dėl pateiktų kaltinimų išteisintieji davė tik teisminio nagrinėjimo metu, jau po to, kai susipažino su visa bylos medžiaga ir kai jau buvo perskaityti liudytojų parodymai. Dėl šios priežasties ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimybės motyvuotai paneigti tik vėliau iškeltų išteisintųjų versijų. Tačiau tas versijas ir išteisintųjų parodymus paneigia kiti surinkti ir teisme ištirti bylos duomenys. Teisminio nagrinėjimo metu buvo perskaityti techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolai ir perklausyti padaryti telefoninių pokalbių įrašai, o tų pokalbių dalyvių buvo paprašyta paaiškinti jų turinį. Nuosprendyje nurodoma, kad tie pokalbiai yra abstraktaus turinio, juose nekalbama apie narkotines ar psichotropines medžiagas, o ikiteisminis tyrimas šiuos pokalbius kaltinamajame akte aiškina labai plečiamai ir kryptingai, žodžiams ir sąvokoms suteikiant kitą prasmę. Tačiau lygiai taip pat tų pokalbių turinį aiškino ir išteisintieji, žodžiams ir sąvokoms bandydami suteikti kitą prasmę, o ne tą, kuri išplaukia iš bendro pokalbių konteksto ir iš kitų nustatytų bylos aplinkybių. Dalies pokalbių turinio išteisintieji iš viso nesugebėjo paaiškinti. Kai kurių pokalbių turinį išteisintasis Ž. S. aiškina visai nelogiškai. 2004 m. balandžio 17 d. vykusio pokalbio metu E. C. Ž. S. pranešė, kad „...jis yra išsisėmęs, ...netilps, ...nebent jis sako, kad reikia laužti“. Ž. S. pokalbio metu patarė „...pasakyk, kad tenai tą gumą, nenuėmęs jokios gumos, ten ant to šarnyro, to kur yra, perlaužia tegu tą šarnyrą ir vėl aptraukia, kad tepalas nebėgtų, kokia guma ir viskas tada tvarkoj bus“. Ikiteisminis tyrimas šį pokalbį išaiškino taip, kad Danijoje paimtos iš slaptavietės kokaino plytos netelpa į automobilio padangą ir teks jas laužyti, o Ž. S. paaiškina, kaip jas laužti, kad nebūtų pažeista pakuotė. Tuo tarpu pats išteisintasis Ž. S. teisme paaiškino, kad čia kalbama apie traktoriaus T-500 kuro siurblio pakrovimą į automobilį, kad ši detalė turi ilgus išsikišimus, todėl jis patarė ją perlenkti. 2004 m. balandžio 18 d. vykusio pokalbio metu E. C. pranešė Ž. S. , kad „...jau viskas tvarkingai, jis jau padarė viską ir nereikėjo laužti nieko, sutalpino gražiai viską“. Ikiteisminis tyrimas tai aiškina taip, kad nereikėjo laužyti kokaino plytų. Tuo tarpu Ž. S. paaiškino, kad čia kalbama apie cigaretes, nes vykdamas į Vokietiją arba Daniją E. C. visada veždavosi ir bloką cigarečių. Akivaizdu, kad šis pokalbis yra prieš tai paminėto 2004 m. balandžio 17 d. pokalbio tęsinys, tačiau teismas patikėjo Ž. S. aiškinimais apie tariamai vykusius skirtingo turinio pokalbius. 2004 m. balandžio 15 d. Ž. S. pasakė „... noriu biškį pasikalbėti ir iš tikrųjų labai dešra baigėsi. Dabar ... leidžiu visur paskutinius renk, ... jau baigiuosi ir aš“. Kitam išteisintajam G. P. paklausus „reikia biškį šlamančių?“, Ž. S. atsakė „nu jo, aš jau pradėjau nebepatempti vienas, supranti“. Ikiteisminis tyrimas tai įvertino taip, kad Ž. S. išleido visus pinigus narkotikams, todėl prašo skirti jų iš Panevėžio. Tuo tarpu pats Ž. S. teisme aiškino, kad kalbėjo apie dešrą, nes G. P. yra medžiotojas ir darydavo dešras iš žvėrienos, apie tai jis juokais ir užsiminė. Kalbą apie „šlamančius“ jis paaiškino, kad jam trūko pinigų muitinėje tvarkant dokumentus dėl automobilių išmuitinimo. Tačiau ten buvo ištisinis pokalbis, G. P. su Ž. S. kalbėjo būtent apie pinigus ir teismas nepagrįstai patikėjo išteisintųjų versijoms. Nors teismas nurodo, kad šiuose pokalbiuose nekalbama apie amfetaminą ir jokias kitokias narkotines arba psichotropines medžiagas, tačiau juose lygiai taip pat nekalbama ir apie automobilių detales, ir apie keturračių motociklų pirkimą, nors išteisintieji aiškina, kad jų pirkti jie ir vyko į Švediją. Nors teismas pripažino įrodytu patį disponavimą psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą parduoti, o taip pat tų medžiagų kontrabandą, tačiau šių įrodytų faktų nesusiejo su pagrindiniais įrodymais – telefoniniais pokalbiais, kurių laikas ir turinys atitinka kaltinimuose nurodomas nusikaltimų padarymo aplinkybes. Nors tuose pokalbiuose narkotinės arba psichotropinės medžiagos tiesiogiai neįvardijamos, tačiau praktika rodo, kad tas tiesioginis įvardijimas pasitaiko labai retai, nes dažniausiai laikomasi atsargumo, konspiracijos ir kalbama dviprasmiškai. Ikiteisminio tyrimo metu kriminalinės policijos pareigūnas A. Č. surašė techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolus ir tarnybinius pranešimus apie nustatytų įvykių chronologiją. Būtent šio pareigūno pateiktus pokalbių aiškinimus teismas įvertino kaip plečiamus ir kryptingus. Tačiau prokuroro prašymą iškviesti A. Č. ir apklausti liudytoju teismas atmetė. Teisme nei vienas išteisintasis negalėjo nurodyti asmenų, su kuriais jie tariamai palaikė verslo santykius. Asmenis, iš kurių norėta pirkti keturračius motociklus, jis vadina tik pravardėmis „Plikas“ ir „Kūdas“. Tai irgi paneigia išteisintųjų versijas, tačiau nuosprendyje ši aplinkybė neaptarta. Teismo išvada, kad negalima remtis liudytojo Nr. 22, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, irgi nepagrįsta. Nusikaltimai, apie kurių aplinkybes parodė šis liudytojas, priskiriami prie labai sunkių, už juos numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad liudytojui be pagrindo taikytas anonimiškumas ir kad nebuvo realaus pavojaus jo ar jo šeimos narių arba giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui. Be to, Geteborgo miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteisti asmenys priklausė Švedijoje veikusiai „B.“ nusikalstamai grupuotei, todėl liudijimas prieš jos narius irgi galėjo kelti grėsmes, nurodomas BPK 199 str. 1 d. 1 p. Teismas nurodė, kad prokuroras negalėjo užtikrinti šio liudytojo pristatymo apklausai ir jo parodymų nebuvo galimybės patikrinti. Tačiau liudytojas Nr. 22 jau buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo dalyvaujant įtariamiesiems, jų gynėjams ir laikantis visų BPK 184 bei 203 straipsnių reikalavimų. Nuosprendyje dar nurodoma, kad kaltinamajame akte kaltinamųjų kaltė nepagrįstai grindžiama Geteborgo m. apylinkės teismo 2005 m. birželio 20 d. nuosprendžiu ir kad teismas negalėjo tiesiogiai ištirti įrodymų, kuriais buvo grindžiamas tas nuosprendis. Tačiau iš tikrųjų kaltinamųjų kaltė buvo grindžiama ne vien tik nurodytu nuosprendžiu, bet ir kitais Švedijos policijos surinktais duomenimis, kurie buvo gauti pagal teisinės pagalbos prašymą. BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, o kreipimasis į užsienio valstybės teisėsaugos organus su prašymu dėl teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose kaip tik ir yra įstatymo nustatytas duomenų gavimo būdas. Tačiau šioje byloje tokiu būdu gautus duomenis teismas ignoravo, nuosprendyje dėl jų nepasisakė, o Švedijos Geteborgo teismo nuosprendį atmetė formaliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2k-597/2005 atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė ne visada yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, nes ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Šioje byloje teismas privalėjo įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir įvertinti tų įrodymų visumą. Kaltinamajame akte bylos duomenys yra sudėlioti į nuoseklią grandinę, o jų neįvertinęs teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimą. Dėl to nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitiko bylos aplinkybių, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir priimtas nepagrįstas išteisinamasis nuosprendis. Prašo šį nuosprendį panaikinti ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį. Ž. S. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 199 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 metams, o pagal 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 13 metų. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 14 metų ir 6 mėnesiams. V. D. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 199 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams, o pagal BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 12 metų ir 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 13 metų. G. P. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 199 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams, o pagal BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 12 metų ir 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 13 metų.

Teismo posėdyje prokuroras prašo savo paduotą apeliacinį skundą patenkinti. Išteisintieji Ž. S. , V. D. , G. P. ir jų gynėjai prokuroro apeliacinį skundą prašo atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Šioje byloje priimtas išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nes jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl Ž. S. , V. D. ir G. P. nekaltumo pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Išteisinamajame nuosprendyje išdėstyti išsamūs ir atskirų įrodymų, ir jų visumos įvertinimo motyvai, teismo išvados dėl kaltinamųjų išteisinimo ir jų išteisinimo pagrindas. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir juos kolegija atmeta.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad su nuosprendžiu nesutinkama dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir dėl teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, iš šio skundo turinio matosi, kad iš tikrųjų apeliantas nesutinka tik dėl su teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų įvertinimu. Prokuroro nuomone, teismas nepakankamai atsižvelgė į kai kurias nustatytas bylos aplinkybes, tinkamai neįvertino jų visumos, be to, nepagrįstai atmetė ir nepripažino įrodymais kai kurių bylos duomenų, kurie buvo išdėstyti kaltinamajame akte. Kadangi iš esmės visi apeliacinio skundo argumentai susiję su įrodinėjimo procedūra, skunde dažnai minimos, o kartais ir painiojamos bylos duomenų ir įrodymų sąvokos, kolegijos nuomone, pirmiausia būtina išdėstyti ir priminti pagrindines Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias būtent šiuos klausimus. Kolegija pažymi, kad tinkamas būtent šių normų laikymasis ir jų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį, jos numato ne tik bylą nagrinėjančio teismo, bet ir kitų baudžiamojo proceso subjektų teises ir pareigas. Be to, šių kertinių BPK normų nuostatos iš esmės paaiškina ir daugelį teismo priimtų sprendimų šioje konkrečioje nagrinėjamojoje byloje, patvirtina teismo padarytų išvadų teisingumą ir pagrįstumą, o taip pat paneigia prokuroro apeliacinio skundo argumentus ir parodo jų prieštaravimus BPK reikalavimams. Nagrinėdama prokuroro apeliacinį skundą šioje byloje, kolegija vadovaujasi taip pat ir jau susiformavusia, patvirtinta ir galiojančia teismine praktika sprendžiant nuosprendžio priėmimo ir su įrodinėjimu susijusius klausimus, t.y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškinimais ir to paties teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga, jos analize ir pateiktomis išvadomis („Teismų praktika“ Nr. 27).

BPK 301 str. 1 d. nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tuo tarpu įrodymais yra pripažįstami duomenys, atitinkantys BPK 20 str. numatytus reikalavimus. Šio BPK straipsnio 1-4 dalyse nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar šie gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. BPK 20 str. 5 d. nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Jau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. apžvalgoje pažymėta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais pripažįstami duomenys, gauti įrodinėjimo subjektų veiklą reglamentuojančių įstatymų – BPK, Operatyvinės veiklos, Prokuratūros, Advokatūros ir kitų teisėsaugos institucijų organizaciją ir veiklą reglamentuojančių įstatymų – nustatyta tvarka. Įrodymais taip pat pripažįstami duomenys, gauti Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotų tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. Jeigu teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 str. nustatytus reikalavimus ir nekyla jokių abejonių, kad šie duomenys yra įrodymai, teismas jais grindžia savo išvadas. Kai dėl tam tikrų duomenų atitikties BPK 20 str. nustatytiems reikalavimams kyla abejonių, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje šios abejonės išanalizuojamos ir padaroma kategoriška išvada, laikytini tie duomenys įrodymais ar ne. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiomis aplinkybėmis yra faktinės tiriamo įvykio ir kitos aplinkybės, reikšmingos baudžiamojo, baudžiamojo proceso bei kitų įstatymų taikymui: tiriamos veikos padarymo aplinkybės (laikas, vieta, būdas, įrankiai ir priemonės, padariniai, veiką padaręs asmuo ir kt.), taip pat aplinkybės, turinčios reikšmės įrodymų vertinimui (įrodymų rinkimo arba gavimo aplinkybės). Spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Nustačius, kad renkant duomenis, buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Įrodymais pripažįstami tik duomenys, ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso reikalavimus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Toje pačioje apžvalgoje aptarti ir asmenų parodymų bei jų panaudojimo įrodinėjimo procese klausimai. Pažymėta, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatymo nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Asmuo, dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ str. nurodytu pagrindu, teisiamajame posėdyje apklausiamas pagal bendrąsias liudytojo apklausos taisykles. Nagrinėjant bendrininkų bylą, dėl tos pačios veikos jau nuteistas asmuo (nuteistasis) į teismo posėdį kviečiamas ir posėdyje apklausiamas taip pat pagal liudytojo apklausos taisykles, tačiau toks asmuo neįspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BPK 163 str., BK 235 str. ir neprisiekia. Vertindamas teisiamajame posėdyje apklausto nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, arba BPK 282 str. 4 d. nurodytu atveju ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus, teismas privalo patikrinti, ar buvo BPK 199 str. įtvirtinti anonimiškumo taikymo pagrindai ir ar nėra BPK 200 str. 2 d. numatytų aplinkybių. Nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam anonimiškumas pritaikytas nesant pagrindo ar esant BPK 200 str. 2 d. numatytoms aplinkybėms, parodymai yra gauti neteisėtu būdu, todėl įrodymais nepripažįstami. Jau nurodytame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 taip pat išaiškinta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodymai pradedami dėstyti nuo kaltinamojo parodymų, pirmiausia nurodant, ar jis prisipažįsta kaltas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kai išnaudojus visas galimybes, abejonių pašalinti nepavyksta, jos yra aiškinamos kaltinamojo naudai. Nutarime išaiškinta ir apie tai, kad įrodinėjimo našta negali būti perkelta kaltinamajam ir nuosprendyje negali būti užuominų apie tai, kad kaltinamasis neįrodė savo nekaltumo.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas jokių šioje nutartyje jau išdėstytų nuostatų nepažeidė, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, griežtai laikantis BPK reikalavimų teisingai išsprendė bylos duomenų pripažinimo įrodymais klausimus, o duomenis, pripažintus įrodymais, taip pat ir jų visumą įvertino tinkamai.

Kaltinamieji Ž. S. , V. D. ir G. P. buvo apklausti teisiamajame posėdyje, todėl jų parodymai yra įrodymai ir juos teismas pagrįstai išdėstė nuosprendyje. Nei vienas iš kaltinamųjų kaltu neprisipažino. Ž. S. parodė, kad kitus kaltinamuosius V. D. ir G. P. pažįsta ir su jais bendrauja jau keletą metų nuo to laiko, kai su jais susipažino Marijampolės automobilių turguje. Apie kitus kaltinime nurodytus asmenis parodė, kad D. S. yra jo brolio sūnus, pažįsta marijampoliečius E. C. ir A. B. , iš matymo pažinojo B. Bl. . Nieko nežino apie R. Ž. ir R. F. . Vykstant į Švediją susipažino su R. K. ir M. V. . Jis su V. D. ir G. P. planavo Švedijoje pirkti keturračius motociklus, dažnai bendravo ir tarėsi šiuo klausimu, dėl to jis buvo susitikęs su V. D. ir Kauno- Klaipėdos autostradoje. Jis pats daug kartų yra vykęs į daugelį Europos šalių. 2004 m. pradžioje savo automobiliu „Lexus“ keltu vyko ir į Švediją. Kartu vyko ir G. P. , kuris dar planavo pirkti ir sunkvežimį. G. P. tada jį supažindino ir su kartu važiavusiu R. K. , o šis – ir su M. V. , jų abiejų jis anksčiau nepažinojo. Jau Švedijoje sužinojo, kad tuo metu ten buvo nuvykęs ir E. C. . Švedijoje dėl motociklų pirkimo tarėsi su keliais švedais, vieną iš jų vadino „kūdu“. Susipažinęs su byla sužinojo apie dar vieną asmenį D. W. , su juo irgi buvo susitikęs Švedijoje, jį tada vadino „futbolistu“, tačiau D. W. buvo R. K. pažįstamas ir su juo jį supažindino būtent R. K. . Apie kaltinime nurodomas narkotines bei psichotropines medžiagas ir jų kontrabandą jis nieko nežino ir su tuo niekaip nėra susijęs. Kitas išteisintasis V. D. teisme parodė, kad su G. P. pažįstamas labai seniai, o su Ž. S. susipažino maždaug 2003 m. Marijampolės automobilių turguje. Buvo pažįstamas su R. K. ir B. Bl. , o M. V. buvo jo brolio draugas. Su E. C. , R. Ž. , R. F. ir su D. S. nepažįstamas. Kaltinime nurodomu laikotarpiu dirbo individualioje įmonėje, užsiimančioje automobilių prekyba. Jis vieną kartą yra buvęs Švedijoje, tačiau tai buvo prieš keletą metų, po to ten nevažinėjo. G. P. jam yra sakęs, kad Švedijoje yra žmogus, galintis parduoti keturračius motociklus ir siūlė užsiimti jų prekyba. Apie tai jie tarėsi trise: jis, G. P. ir Ž. S. , dėl to jie susitikdavo ir apie tai kalbėdavosi, yra susitikinėję ir autostradoje Kaunas-Klaipėda. Jis žinojo, kad į Švediją tartis dėl motociklų pirkimo vyko G. P. ir Ž. S. , kartu su jais važiavo ir R. K. . Taip pat žinojo, kad į Švediją vyko ir M. V. , kuris sakė, kad ten pirks automobilį ir netgi prašė nuvežti jį iki Klaipėdos. Jis pats į Švediją nevažiavo. Tuo metu buvo Ispanijoje ir iš Švedijos jam niekas neskambino. Kaltu neprisipažįsta, nes apie narkotines bei psichotropines medžiagas ir jų gabenimą į Švediją nieko nežino. Išteisintasis G. P. irgi parodė, kad pažinojo kitus kaltinamuosius V. D. ir Ž. S. , taip pat R. K. ir B. Bl. . Su E. C. , R. F. , R. Ž. , M. V. ir D. S. nebuvo pažįstamas. Su kitais kaltinamaisiais jis tarėsi Švedijoje pirkti keturračius motociklus, žinojo, kad jais Švedijoje prekiauja asmuo pravarde „Kūdas“. Tuo tikslu į Švediją važiavo jis, Ž. S. , kuris buvo motociklų žinovas, ir R. K. , kuris gerai mokėjo anglų kalbą ir jiems padėjo kaip vertėjas. Jis pats dar ketino ir pirkti automobilį. Švedijoje jie susitiko su „kūdu“, kalbėjo su juo apie motociklus, jų galimą pirkimą, bet susitarti nepavyko, jiems niekas motociklų net neparodė ir tuo viskas baigėsi. Jis pats yra vykęs į Švediją ir daugiau kartų, tačiau jokioje narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandoje nedalyvavo, kaltinimuose nurodytų nusikalstamų veikų nepadarė ir su tuo niekaip nėra susijęs.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad savo išvadas teismas grindžia būtent išteisintųjų neprisipažinimu ir tik jau išdėstytais jų teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais. Skunde dar nurodoma, kad teismas išteisintųjų parodymais negalėjo paneigti kitų bylos duomenų, nes visi tie parodymai buvo duoti tik teisme, prieš tai susipažinus su kita baudžiamosios bylos medžiaga ir toks kaltinamųjų elgesys vertintinas tik jų pasirinktu gynybos būdu. Be to, duodami parodymus apie tariamą ketinimą pirkti Švedijoje keturračius motociklus, kaltinamieji negalėjo nurodyti asmenų, su kuriais jie planavo užmegzti verslo santykius, nurodė tik jų pravardes „plikas“ ir „kūdas“. Prokuroro skunde dar nurodoma, kad kaltinamiesiems savo gynybos versijas iškėlus tik teisme, ikiteisminio tyrimo metu motyvuotai paneigti tas versijas nebuvo galimybės. Visus šiuos su išteisintųjų parodymais susijusius apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta, nes juos paneigia ir konkretūs bylos duomenys, ir nuosprendyje išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti bet kokius parodymus iš viso atsisakė tik vienintelis įtariamasis Ž. S. . Apklaustas įtariamuoju V. D. patvirtino savo pažintį su kitais išteisintaisiais ir kitais kaltinimuose nurodytais asmenimis, apie kuriuos jis tą patį parodė ir teisme. Tuo tarpu G. P. jau ikiteisminio tyrimo metu nurodė faktiškai tas pačias aplinkybes, kurias po to patvirtino ir teisme. Apklaustas įtariamuoju 2004 m. liepos 19 d., jau tos apklausos metu G. P. parodė, kad buvo pažįstamas ne tik su Ž. S. ir V. D. , bet ir su B. Bl. , R. K. . Jis parodė, kad nuo 2002 iki 2004 metų buvo išvažiavęs į Švediją apie 10 kartų, vykdavo ten pirkti automobilių. Dar parodė, kad kartu su Ž. S. domėjosi galimybe iš vienos bankrutuojančios Švedijos įmonės pirkti motociklus. Tuo tikslu į Švediją vyko jis pats, Ž. S. ir R. K. , kuris jiems padėjo kaip vertėjas. Nors Švedijoje jokių sandėrių sudaryti nepavyko, apie motociklų pirkimą ten jie kalbėjosi su vyriškiu vardu Diego, dar vadinamu „Maradona“, taip pat jo pažįstamais „kūdu“ ir „pliku“. Apklaustas teisme G. P. faktiškai parodė apie tas pačias aplinkybes. Tai reiškia, kad versija apie vykimą į Švediją pirkti motociklų teisme nebuvo nauja ir netikėta, nes ją, nors ir vienintelis iš išteisintųjų, G. P. buvo išdėstęs dar ikiteisminio tyrimo metu. Tai paneigia prokuroro skundo argumentą apie tai, kad tai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo žinoma ir kad nebuvo galimybės bandyti tą versiją paneigti. Kita vertus, akivaizdu, kad kaip ir teisme, viso ikiteisminio tyrimo metu visi įtariamieji kaltais nebuvo prisipažinę ir bet kokį dalyvavimą pareiškimuose apie įtarimus nurodytų nusikalstamų veikų padaryme atkakliai neigė. Todėl būtinumas surinkti jų kaltę patvirtinančius kitus bylos duomenis buvo akivaizdus jau ikiteisminio tyrimo metu.

Taip pat visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl išteisintųjų parodymų įvertinimo nuosprendyje. Skundo argumentai, kad teismas pirmiausia rėmėsi būtent išteisintųjų parodymais ir dėl jų atmetė kitus įrodymus, tiesiog neatitinka tikrovės. Teismas privalėjo apklausti kaltinamuosius, išdėstyti jų parodymus nuosprendyje ir tai padarė visiškai pagrįstai. Tačiau iš nuosprendžio matosi, jog teismas nepadarė išvados apie tai, kad išteisintųjų parodymai tikrai teisingi ir kad būtent šie jų parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes. Juo labiau, dėl išteisintųjų parodymų teismas neatmetė kitų įrodymų, o pačios teismo išvados dėl kaltinamųjų išteisinimo nuosprendyje grindžiamos visais kitais argumentais ir motyvais. Išdėstęs jau aptartus išteisintųjų parodymus, o po to ir jų paaiškinimus dėl teisme perskaitytų ir ištirtų telefoninių pokalbių įrašų, teismas nuosprendyje tiesiog nurodė, kad kaltinamieji neprisipažįsta kaltais, kelia savo versijas ir neigia savo dalyvavimą nusikaltimų padaryme bet kokia forma. Toliau teismas nurodė, kad priimdamas nuosprendį negali vadovautis prielaidomis, o pats išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas teismui padarius išvadą, kad nebuvo surinkta kitų, kaltinamųjų dalyvavimą nusikaltimų padaryme patvirtinančių įrodymų.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus dėl išteisintųjų parodymų vertinimo, kolegija atkreipia dėmesį ir į dar vieną svarbią aplinkybę. Galima sutikti su prokuroro skundo argumentais apie tai, kad išteisintųjų parodymai nėra įtikinantys, o kartais juose galbūt ir trūksta logikos. Tačiau ir šiuo atveju tokių parodymų teismas visiškai pagrįstai nevertino kaltinamųjų nenaudai. Juo labiau, tais parodymais negalėjo ir negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. BPK 21 ir 22 straipsniai įtariamajam arba kaltinamajam asmeniui numato tik jo teises žinoti kuo jis yra įtariamas arba kaltinamas, susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir su byla teisme, taip pat teisę, bet ne pareigą duoti parodymus ir paaiškinimus apie teisme tiriamos bylos aplinkybes. Įtariamojo arba kaltinamojo atsakomybė už atsisakymą duoti parodymus arba melagingų parodymų davimą nenumatyta. Tai reiškia, kad įtariamasis ir kaltinamasis asmuo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu turi teisę ir neduoti jokių parodymų, ir duoti bet kokius parodymus savo nuožiūra ir priklausomai nuo pasirinkto gynybos būdo bei taktikos. Šioje nutartyje jau buvo išdėstytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo išaiškinimas apie draudimą perkelti įrodinėjimo naštą kaltinamajam. Tuo tarpu prokuroro apeliaciniame skunde matomi būtent bandymai įrodinėjimo naštą perkelti išteisintiesiems. Skunde nurodoma, kad išteisintieji teisme parodymus davė jau būdami susipažinę su byla, kad tai yra jų pasirinktas gynybos būdas, kad išteisintieji nesugebėjo nurodyti savo tariamų verslo partnerių pavardžių, o nurodė tik jų pravardes. Tokiu būdu skunde faktiškai supainiojami skirtingų baudžiamojo proceso subjektų vaidmenys įrodinėjimo procese. Iš tikrųjų ne kaltinamieji, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras privalo rinkti, tikrinti ir vertinti reikšmingus bylai duomenis, o teismas privalo juos tikrinti, prireikus – rinkti papildomus duomenis ir spręsti, ar jie yra įrodymai, taip pat privalo juos įvertinti. Tuo tarpu kaltinamasis asmuo dalyvauti įrodinėjimo procese turi teisę, bet ne pareigą. Todėl dalį jau aptartų prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl išteisintųjų pasirinkto gynybos būdo ir užuominas apie tai, kad išteisintieji neįrodė savo nekaltumo, kolegija kategoriškai atmeta dėl šių argumentų prieštaravimo principinėms BPK nuostatoms, reglamentuojančioms įrodinėjimą ir kaltinamojo procesines teises.

Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad išteisintųjų parodymus paneigia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bylos duomenys. Šioje dalyje kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui nepakanka paneigti kaltinamųjų parodymus, o būtina surinkti jų kaltę ir dalyvavimą konkrečiose nusikalstamose veikose patvirtinančius abejonių nekeliančius įrodymus. Tačiau bet kuriuo atveju ir šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija irgi atmeta, nes jie taip pat neatitinka bylos aplinkybių.

Iš kaltinamojo akto matosi, kad jame kaltinimai Ž. S. , V. D. ir G. P. buvo grindžiami įtariamojo R. K. , liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas, įvardijamo Nr. 22, ir liudytojo A. B. parodymais, policijos pareigūno A. Č. tarnybiniu pranešimu, pažymomis apie asmenų vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o taip pat duomenimis, gautais atlikus operatyvinio tyrimo veiksmus – kaltinamųjų tarpusavio ir su kitais kaltinimuose nurodomais asmenimis įrašytais telefoninių pokalbių įrašais, taip pat Švedijos kriminalinės policijos surinktais operatyviniais duomenimis: įtariamųjų dėl dalyvavimo tose pačiose nusikalstamose veikose telefoninių pokalbių įrašais, jų sekimo bei stebėjimo medžiaga ir įvairiomis pažymomis apie operatyviniu būdu nustatytų įvykių chronologiją. Tarp duomenų, kuriais grindžiami kaltinimai, kaltinamajame akte taip pat buvo nurodytas ir Švedijos Geteborgo apylinkės teismo 2005 m. birželio 20 d. nuosprendis, kuriuo nuteisti R. F. , E. C. , D. S. ir M. V. bei dar trys kitų užsienio valstybių piliečiai. Pažymėtina, kad kaltinamąjį aktą perdavus teismui, asmenų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, sąraše prokuroras nurodė tik pačius kaltinamuosius ir vienintelį liudytoją A. B. .

Iš bylos matosi, kad visus kaltinamajame akte nurodytus bylos duomenis, kuriais buvo grindžiami kaltinimai, teismas išnagrinėjo teisiamajame posėdyje, o nuosprendyje išdėstė tų duomenų vertinimo motyvus. Kolegija daro išvadą, kad visi šie motyvai išsamūs ir įtikinantys, o teismo sprendimai pripažinti arba nepripažinti tuos duomenis įrodymais teisingi ir pagrįsti.

Iš bylos matosi, kad R. K. šioje byloje buvo vienas iš įtariamųjų asmenų, bendrininkavusių su Ž. S. , V. D. bei G. P. ir kitais asmenimis tų pačių nusikalstamų veikų padaryme. Šis asmuo ir šiuo metu nurodomas išteisintiesiems pateiktuose kaltinimuose. Kaltinamajame akte nurodoma, kad R. K. dalyvavo Ž. S. ir V. D. suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su kitais įtariamaisiais pakavo ir slėpė narkotines ir psichotropines medžiagas automobiliuose, kartu su Ž. S. ir M. V. vyko į Švediją, ten Geteborgo mieste įgijo narkotines bei psichotropines medžiagas iš R. F. ir jas pardavė D. W. . Iš bylos matosi, kad dar 2004 m. liepos 14 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintu prokuroro nutarimu, vadovaujantis BK 39¹ str. 1 d. ir BPK 212 str. 7 p., įtariamasis R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 249 str. 1 d., 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d. buvo atleistas ir ikiteisminis tyrimas prieš jį nutrauktas. Prokuroro nutarime nurodyta, kad R. K. pilnai prisipažino kaltu, davė parodymus ne tik apie savo paties, bet ir kitų organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, todėl jį yra pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39¹ straipsniu.

Iš bylos matosi, kad įtariamojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus prokuroras nurodė kaltinamajame akte, tačiau apklausti jį teisiamajame posėdyje neprašė. Tačiau iškviesti R. K. į teismo posėdį ir apklausti jį kaip liudytoją nutarė pats teismas, priėmęs dėl to nutartį. Nors R. K. kelis kartus buvo kviečiamas šaukimais, o jo pristatymą į teismo posėdį ir dabartinės gyvenamosios vietos nustatymą teismas buvo pavedęs policijai, R. K. į teismo posėdį neatvyko ir jį apklausti teismui nepavyko. Teismui buvo pateikti policijos tarnybiniai pranešimai apie tai, kad R. K. išvykęs į užsienį ir dabartinės jo gyvenamosios vietos nustatyti nepavyko. Teismas perskaitė įtariamojo R. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tyrėjo 2004 m. liepos 12-13 dienomis vykusioje apklausoje (t. 8, b.l. 60-69) įtariamasis R. K. buvo parodęs, kad tikrai priklausė organizuotai grupei ir dalyvavo jos padarytuose nusikaltimuose kontrabandos būdu gabenant narkotines ir psichotropines medžiagas į Švediją. Jis parodė, kad artimai bendravo su Ž. S. , V. D. ir G. P. , pažinojo ir kitus kaltinime nurodytus organizuotos grupės narius, o taip pat smulkiai išdėstė savo ir kitų asmenų, taip pat ir išteisintųjų šioje byloje asmenų, vaidmenis ir kitas konkrečias dalyvavimo nusikaltimų padaryme aplinkybes. Nors ir prisipažinęs kaltu, šios apklausos metu R. K. parodė, kad pats narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijime, jų slėpime ir gabenime į Švediją nedalyvavo, o tik vykdė Ž. S. ir G. P. pavedimus ir atlikdavo vertėjo darbą jų susitikimuose ir telefoniniuose pokalbiuose su Švedijoje gyvenančiais asmenimis. 2004 m. pradžioje su Ž. S. ir G. P. , o kitą kartą su Ž. S. ir M. V. kartu važiavo į Švediją, ten dalyvavo susitikimuose su vyriškiais vardu Diego, taip pat vadintais pravardėmis „plikas“ ir „kūdas“, girdėjo pokalbius apie narkotines ir psichotropines medžiagas, jų pardavimą ir abipuses pretenzijas dėl jau parduotų medžiagų kiekio ir dėl nesumokėtų už anksčiau parduotą amfetaminą pinigų. Šie įtariamojo R. K. parodymai išsamiai išdėstyti teismo nuosprendyje, todėl smulkiau juos išdėstyti šioje nutartyje nėra reikalo. Kolegija pažymi, kad jau nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, buvo dar kartą nutarta nustatyti dabartinę R. K. buvimo vietą, jį iškviesti ir apklausti liudytoju teismo posėdyje. Tačiau to padaryti ir vėl nepavyko, o apeliacinės instancijos teismas vėl gavo policijos tarnybinį pranešimą, kad R. K. yra išvykęs į užsienį, jo buvimo vietos nustatyti nepavyko ir tos vietos nežino netgi šio buvusio įtariamojo giminaičiai. Teismo posėdyje kolegija dar kartą perskaitė ne tik pirmosios instancijos teismo išnagrinėtus, bet ir kitų ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu duotus įtariamojo R. K. parodymus (t.8, b.l. 42-44, 54-56, 60-69).

Nuosprendyje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu R. K. buvo apklaustas tik įtariamuoju, apklausti jį teismo posėdyje nėra galimybės, todėl įrodinėti R. K. parodymais kaltinamųjų kaltę ir jais grįsti nuosprendį teismas negali. Tokia teismo išvada visiškai pagrįsta. Papildomai kolegija pažymi dar ir tai, kad atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39¹ str. asmens parodymai bet kuriuo atveju vertinami ypač įdėmiai Ir jais paprastai remiamasi tik tada, kai tuos parodymus patvirtina kiti abejonių nekeliantys įrodymai. Toks šių parodymų vertinimas susijęs su tuo, kad sutikęs bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis ir siekdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo visais atvejais siekia nurodyti kitų organizuotos grupės arba nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, nes tai yra būtina jo paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga. Todėl toks asmuo visada suinteresuotas bylos baigtimi ir negalima atmesti galimybės, kad jo parodymai gali būti melagingi. Kaltinamajame akte nurodomų R. K. parodymų objektyvumas irgi kelia abejonių. Jau buvo nurodyta, kad kolegija perskaitė ir kitų R. K. apklausų metu duotus parodymus. Iš jų matosi, kad pirmą kartą apklaustas įtariamuoju 2004 m. birželio 11 d. R. K. kaltu neprisipažino ir bet kokį dalyvavimą nusikaltimų padaryme neigė. Dar kartą apklaustas įtariamuoju 2004 m. liepos 8 d. R. K. jau prisipažino kaltu, tačiau apklausos protokole pats savo ranka užrašė, kad sutinka bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis tik tuo atveju, jeigu jis pats bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jeigu jam bus suteikta galimybė duoti parodymus liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos tvarka. Taigi įtariamasis, dar nieko neparodęs apie organizuotos grupės padarytus nusikaltimus, jau iš anksto pats išdėstė būsimų parodymų davimo sąlygas. Tik po to 2004 m. liepos 12-13 dienomis apklaustas įtariamuoju jis jau davė parodymus, kurie nurodomi kaltinamajame akte, 2004 m. liepos 14 d. pagal prokuroro pareiškimą teismas panaikino R. K. kardomąją priemonę suėmimą ir tą pačią dieną ikiteisminis tyrimas prieš R. K. buvo nutrauktas. Jau buvo nurodyta, kad po to šis buvęs įtariamasis išvyko iš Lietuvos ir jo buvimo vietos iki šiol nustatyti nepavyko. Visos šios aplinkybės leidžia manyti, kad jau ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodymus prieš kitus asmenis davė net neketindamas tų parodymų patvirtinti teismo posėdyje, o tik siekdamas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paleistas iš suėmimo ir po to pasislėpti. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tolesnę ikiteisminio tyrimo bei prokuratūros poziciją dėl R. K. parodymų įrodinėjimo procese.

Jau pati BK 39¹ str. numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės esmė ir tai, kad nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Toks asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas už jo suteiktą pagalbą teisėsaugos institucijoms užkertant kelią nusikalstamų struktūrų veiklai ir patraukiant jų narius baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau toks tikslas gali būti pasiektas tik atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui atitinkamus parodymus patvirtinus teismo posėdyje, todėl akivaizdu, kad buvęs įtariamasis R. K. turėjo būti apklaustas teisme. Tačiau R. K. net nebuvo įtrauktas į asmenų, kuriuos reikalinga apklausti teismo posėdyje, sąrašą, apklausti jį liudytoju teismo posėdyje prokuroras irgi neprašė ir abiejų instancijų teismai tai nutarė padaryti tik savo iniciatyva arba tenkinant kitų proceso dalyvių prašymus. Dėl jau nurodytų priežasčių to padaryti taip ir nepavyko. Nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu R. K. buvo apklaustas tik įtariamuoju ir parodymus davė nebūdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Įtariamuoju R. K. buvo apklaustas apklausose nedalyvaujant ir apie jas nepranešus nei kitiems įtariamiesiems, nei jų gynėjams. Tokiu būdu, šie asmenys neturėjo galimybės realizuoti savo procesinių teisių uždavinėti apklausiamiems asmenims klausimus. Be to, R. K. buvo apklaustas ne teismo arba ikiteisminio tyrimo teisėjo, o tik ikiteisminio tyrimo pareigūno. BPK 276 str. 1 d. nurodyta, kad teisme gali būti balsu perskaitomi kaltinamojo, nukentėjusiojo arba liudytojo parodymai, duoti tik ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų R. K. parodymų teismas iš viso galėjo ir neperskaityti, ir net nevertinti tų parodymų nuosprendyje. Šiuo atveju teismas, nors ir perskaitęs R. K. parodymus ir išdėstęs juos nuosprendyje, visiškai pagrįstai atsisakė tuos parodymus pripažinti įrodymais. Nepaisant šio buvusio įtariamojo parodymų svarbos, jais grįsti savo išvadas ir priimamą nuosprendį teismas neturėjo teisės. Kolegijos nuomone, tokia pati išvada daroma ir dėl ikiteisminio tyrimo metu vykusių parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolų. Šie parodymų atpažinti protokolai, iš kurių matosi, kad R. K. atpažino išteisintuosius šioje byloje ir kitus asmenis, taip pat negalėjo būti pripažinti įrodymais. Kita vertus, šie Ž. S. , V. D. ir G. P. atpažinimai pagal nuotraukas bet kuriuo atveju neturi jokios svarbesnės reikšmės, nes visi išteisintieji šioje byloje asmenys patys parodė, kad su R. K. jie buvo pažįstami. Dėl buvusio įtariamojo R. K. parodymų nepripažinimo įrodymais nieko nenurodoma ir prokuroro apeliaciniame skunde.

Iš bylos matosi, kad teismas buvo nutaręs apklausti ir kaltinamajame akte nurodomą liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas, įvardijamą Nr. 22. Teismas kelis kartus buvo pavedęs prokurorui taip organizuoti šio liudytojo atvykimą į teismą, kad būtų užtikrintas jo anonimiškumas, tačiau ir šie teismo pavedimai nebuvo įvykdyti, liudytojas Nr. 22 į teismą nebuvo pristatytas ir BPK 282 str. nustatyta tvarka teismo posėdyje nebuvo apklaustas. Teismui buvo pateiktas policijos raštas apie tai, kad liudytojas Nr. 22 yra išvykęs į nežinomą užsienio šalį, informacijos apie jo buvimo vietą nėra ir pristatyti liudytoją į teismą nėra galimybės. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kolegija dar kartą priėmė nutartį apklausti liudytoją Nr. 22 teisme BPK 282 str. nustatyta tvarka, o šio liudytojo pristatymo į teismą organizavimą bei jo dabartinės buvimo vietos nustatymą pavedė prokurorui ir ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusiai įstaigai. Tačiau liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, nebuvo pristatytas ir į apeliacinės instancijos teismą. Kolegija gavo prokuroro ir Kriminalinės policijos biuro raštus, kuriuose vėl nurodoma, kad teismo pavedimą įvykdyti nėra galimybės, nes liudytojas Nr. 22 išvykęs iš Lietuvos ir jo buvimo vieta nežinoma.

Iš bylos matosi, kad neturėjęs galimybės apklausti liudytoją Nr. 22 teismo posėdyje, teismas perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tie patys parodymai dar kartą buvo perskaityti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2004 m. liepos 16 d. vykusios apklausos metu (t. 12, b.l. 93-99) liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, įvardijamas Nr. 22, parodė, kad jam yra žinomos narkotinių bei psichotropinių medžiagų amfetamino ir kokaino gabenimo į Švediją kontrabandos būdu aplinkybės ir šioje nusikalstamoje veikloje dalyvavę asmenys. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos nuo 2003 m. į Švediją buvo gabenamos 4-6 kartus, tai darė Ž. S. , V. D. , B. Bl. ir M. V. , o Švedijoje tas medžiagas pirkdavo vyriškiai, vadinami Diegu, „pliku“ ir „kūdu“. Gabenant amfetaminą ir kokainą Ž. S. naudodavosi kurjerių paslaugomis. Bendraujant su šių medžiagų pirkėjais telefonu ir susitikimų metu Ž. S. ir G. P. naudodavosi kartu su jais būdavusio R. K. vertėjo paslaugomis. Šios apklausos metu liudytojas nurodė ir kitas konkrečias nusikalstamų veikų aplinkybes ir jose dalyvavusių asmenų vaidmenis. Jo nuomone, kontrabanda į Švediją gabentas narkotines ir psichotropines medžiagas galėjo gaminti pats Ž. S. .

Iš bylos matosi, kad nors ir perskaitęs ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo Nr. 22 parodymus, teismas jų nuosprendyje neišdėstė ir neaptarinėjo. Nuosprendyje nurodyta, kad taikyti šiam liudytojui anonimiškumą nebuvo BPK 199 str. numatytų pagrindų ir šis liudytojas neatitiko BPK 200 str. numatytų sąlygų. Konkrečiai teismas nurodė, kad šiam liudytojui, jo šeimos nariams ir giminaičiams nebuvo jokio realaus pavojaus. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad teismas negalėjo patikrinti šio liudytojo parodymų patikimumo teisme, nes teismo pavedimai organizuoti liudytojo pristatymą į teismą nebuvo įvykdyti ir dabartinė liudytojo buvimo vieta nežinoma. Dėl viso to teismas padarė išvadą, kad liudytojo Nr. 22 parodymais nuosprendis negali būti grindžiamas. Prokuroro apeliaciniame nurodoma, kad teismo išvados dėl liudytojo Nr. 22 parodymų vertinimo yra nepagrįstos. Skunde prokuroras nurodo, kad šis liudytojas davė parodymus apie kitų asmenų dalyvavimą labai sunkių nusikaltimų padaryme, jis parodė ir apie Švedijoje veikusios nusikalstamos grupuotės nusikalstamas veikas, todėl dėl šių parodymų davimo liudytojui, jo šeimos nariams ir giminaičiams galėjo būti realus pavojus, dėl to taikyti liudytojui anonimiškumą buvo BPK 199 str. numatytas pagrindas. Be to, liudytoją Nr. 22 apklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas, apklausoje dalyvavo įtariamieji ir jų gynėjai, todėl teismas neturėjo pagrindo liudytojo parodymus laikyti nepatikimais ir šiais perskaitytais parodymais turėjo remtis priimant nuosprendį. Šiuos prokuroro apeliacinio skundo argumentus kolegija taip pat atmeta. Iš bylos matosi, kad liudytoją Nr. 22 ikiteisminio tyrimo metu tikrai apklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas apie šią apklausą pranešus ir joje dalyvavus visiems trims įtariamiesiems bei jų gynėjams. Taigi galima sutikti, kad ši apklausa buvo atlikta laikantis BPK 183, 184 ir 203 straipsnių reikalavimų. Tačiau kolegija nesutinka su prokuroro argumentais apie tai, kad liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas, įstatymų nustatyta tvarka apklausus ikiteisminio tyrimo metu, vėliau teismui dėl šių parodymų patikimumo jau negali kilti abejonių, be to, teismas tokius parodymus visada privalo perskaityti ir jais remtis priimant nuosprendį. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja BPK nuostatoms. BPK 276 str. 2 d. nurodyta, kad teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaityti liudytojo ar nukentėjusiojo, pagal teismo nutartį nepašauktų į teisiamąjį posėdį dėl to, kad jiems buvo taikytas anonimiškumas, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi jau iš to, kas nurodyta šiame baudžiamojo proceso įstatyme, matosi, kad teismas ne privalo, o tik gali perskaityti liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas, parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Be to, ir tokiais atvejais gali būti perskaitomi tik tokio liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas, parodymai, kurio pats teismas savo nutartimi nepašaukė į teisiamąjį posėdį. Iš šios bylos matosi, kad teismui ne tik kilo abejonių dėl liudytojo Nr. 22 parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, patikimumo, tačiau pats teismas dar ir priėmė nutartį apklausti šį liudytoją teisiamajame posėdyje. Teismui priėmus tokią nutartį, vėlesnis teismo sprendimas nesiremti liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo teisėtas ir pagrįstas. BPK 282 str. 1 d. nurodyta, kad teismas paveda prokurorui taip organizuoti liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, atvykimą į teismą, kad būtų užtikrintas jo anonimiškumas. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausiamas neviešame teismo posėdyje sudarius akustines ir vizualines kliūtis, trunkančias kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams nustatyti apklausiamo asmens tapatybę. Jeigu teismo posėdžių salėje nėra galimybių sudaryti nurodytas akustines ir vizualines kliūtis, liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausiamas ne teismo posėdžių salėje, o kitoje vietoje kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams nedalyvaujant. Prieš tokio asmens apklausą kiti nagrinėjimo teisme dalyviai raštu pateikia klausimus, kuriuos jie nori užduoti tam liudytojui. Taip apklausto liudytojo parodymus teismas perskaito teisiamajame posėdyje. Kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pakartotiniai ir papildomi klausimai užduodami ir juos atsakoma ta pačia BPK 282 str. 3 d. nustatyta tvarka. Jau išdėstytos BPK 282 str. 1-3 dalių nuostatos nustato bendrąsias liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos taisykles ir tvarką. Ir tik BPK 282 str. 4 d. nurodyta, kad tik atskirais atvejais, kai liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, atvykimas į teismą keltų didelį pavojų jo, jo šeimos narių arba artimųjų giminaičiai gyvybei, sveikatai ar laisvei, jis į teisiamąjį posėdį gali būti nekviečiamas, o teisme balsu perskaitomi jo parodymai, duoti šio kodekso 203 str. nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tačiau ir esant šioje dalyje nurodytiems pagrindams, liudytojas gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis sudarius akustines ir vizualines kliūtis. Iš to, kas išdėstyta, daroma išvada, kad teismo pavedimas prokurorui organizuoti liudytojo Nr. 22 atvykimą į teismą buvo privalomas, o šio pavedimo neįvykdymas ir atėmimas teismui galimybės apklausti liudytoją teisme jau buvo pakankamu pagrindu nesiremti šio liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kolegija sutinka ir su teismo išvada, kad liudytojo Nr. 22 parodymų ikiteisminio tyrimo metu patikimumas kelia abejonių. Nuosprendyje teismas tai motyvavo tuo, kad šis liudytojas buvo įsipareigojęs duoti parodymus teisme, o po to išvyko į nežinomą užsienio šalį ir jo buvimo vieta iki šiol nežinoma. Toks teismo motyvas visiškai pagrįstas, tačiau kolegija nustatė dar ir papildomas aplinkybes, kurios kelia abejonių dėl šio liudytojo parodymų patikimumo. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kolegija liudytoju apklausė šioje byloje operatyvinius veiksmus atlikusį policijos pareigūną A. Č. . Apklaustas liudytoju A. Č. pats parodė, kad jau nurodytos 2004 m. liepos 16 d. vykusios ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos liudytojo Nr. 22 apklausos metu, šiam liudytojui atsakinėjant į teisėjų ir kitų proceso dalyvių klausimus, jis tuo metu pats buvo atskiroje patalpoje kartu su apklausiamu liudytoju. A. Č. parodė, kad nepadėjo liudytojui atsakinėti į klausimus, nedarė jam poveikio, o tik rūpinosi šio įslaptinto liudytojo saugumu. Nepaisant to, pats kriminalinės policijos pareigūno, rašiusio šioje byloje tarnybinius pranešimus apie nusikalstamų veikų chronologijas, buvimas su liudytoju atskiroje izoliuotoje patalpoje to liudytojo apklausos metu vertinamas grubiu baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimu. Dėl to kyla visiškai pagrįstų abejonių, ar tos apklausos metu akustinėmis ir vizualinėmis kliūtimis atskirtam liudytojui nebuvo daromas atitinkamas poveikis ir ar jis parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui tikrai davė savo noru ir laisva valia. Šis nustatytas faktas dėl liudytojo Nr. 22 parodymų patikimumo sukėlė dar didesnių ir iki šiol nepašalintų abejonių. Todėl remtis šiais parodymais priimant nuosprendį teismas atsisakė pagrįstai jau vien dėl šių priežasčių.

Tačiau iš bylos matosi, kad teismo atsisakymą remtis liudytojo Nr. 22 parodymais faktiškai nulėmė dar ir kitos ne mažiau svarbios aplinkybės. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad vertindamas teisiamajame posėdyje apklausto nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, arba BPK 282 str. 4 d. nurodytu atveju ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus, teismas privalo patikrinti, ar buvo BPK 199 str. įtvirtinti anonimiškumo taikymo pagrindai ir ar nėra BPK 200 str. 2 d. numatytų aplinkybių. Nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam anonimiškumas pritaikytas nesant pagrindo ar esant BPK 200 str. 2 d. numatytoms aplinkybėms, parodymai yra gauti neteisėtu būdu, todėl jie nepripažįstami įrodymais. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kolegija patikrino anonimiškumo taikymo liudytojui Nr. 22 teisėtumą ir pagrįstumą susipažinusi su nutarimu taikyti šiam liudytojui anonimiškumą ir su tikraisiais šio asmens tapatybės duomenimis, surašytais ir saugomais atskirai nuo bylos specialiame tyrimo veiksmų protokolo priede. Susipažinusi su šiais dokumentais, kolegija daro išvadą, kad liudytojui Nr. 22 anonimiškumas buvo taikytas neteisėtai, nepagrįstai ir grubiai pažeidžiant BPK reikalavimus. Nuosprendyje teismas nurodė apie tai, kad šiam liudytojui, jo šeimos nariams ir artimiesiems giminaičiams negrėsė realus pavojus, todėl taikyti jam anonimiškumą nebuvo BPK 199 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo. Tačiau vien tik šią nepagrįsto anonimiškumo taikymo priežastį teismas, kolegijos nuomone, nurodė vien tik siekdamas neatskleisti nurodyto liudytojo asmens tapatybės. Už liudytojui taikomo anonimiškumo atskleidimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, o BPK 201 str. 5 d. nurodyta, kad tyrimo veiksmų protokoluose, nutarimuose, nutartyse bei kituose bylos dokumentuose nerašoma informacija, iš kurios būtų galima nustatyti tuose dokumentuose paminėto nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę. Laikantis šių reikalavimų, siekiant neatskleisti liudytojo Nr. 22 asmens tapatybės, tiksliai ir konkrečiai nurodyti priežastis, dėl kurių liudytojui nepagrįstai taikytas anonimiškumas, nėra galimybės ir šioje nutartyje. Vis dėlto kolegija konstatuoja, kad taikyti liudytojui Nr. 22 anonimiškumą tikrai nebuvo BPK 199 str. numatytų pagrindų, be to, šiam asmeniui anonimiškumas negalėjo būti taikomas ir dėl BPK 200 str. 2 d. 3 p. numatytų aplinkybių. Kolegija taip pat daro išvadą, kad nurodytas liudytojas netgi neturėjo BPK 198 str. 1 d. numatytos teisės prašyti taikyti jam anonimiškumą, tuo tarpu ikiteisminis tyrimas ir prokuroras privalėjo jį apklausti pagal bendrąsias liudytojo apklausos taisykles. Baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai buvo padaryti ne tik neteisėtai ir nepagrįstai taikant nurodytam liudytojui anonimiškumą, tačiau ir nurodant liudytojo Nr. 22 parodymus kaltinamajame akte, nes šių parodymų išdėstymas šalia kitų bylos duomenų, kuriais grindžiami kaltinimai, akivaizdžiai klaidina tiek teismą, tiek ir kitus proceso dalyvius. Dėl visų išvardintų priežasčių kolegija dar kartą konstatuoja, kad liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas, įvardijamo Nr. 22, parodymai yra gauti neteisėtai ir jie negalėjo būti pripažinti įrodymais. Remtis šiais parodymais priimant nuosprendį teismas atsisakė visiškai pagrįstai.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas liudytojas A. B. , kurio parodymai irgi nurodyti kaltinamajame akte. Teisme šis liudytojas parodė, kad gyvendamas Marijampolėje su Ž. S. yra pažįstamas jau keletą metų. Jie abu vertėsi prekyba naudotais automobiliais, bendraudavo beveik kiekvieną dieną, kartu sportuodavo. Buvo pažįstamas ir su E. C. , bet kuo užsiėmė jis, gerai nežinojo, tik dažnai jį matydavo važinėjantį automobiliu. Tik iš matymo pažinojo Ž. S. brolį D. S., o teisme atpažino ir kelis kartus matytą su Ž. S. bendravusį V. D. . A. B. parodė, kad apie tai, kuo dar užsiėmė Ž. S. be prekybos automobiliais, jam nieko nežinoma. Prisimena, kad prieš 3-4 metus prašomas E. C. buvo nuvaręs jo automobilį pas meistrus. Suremontuotą automobilį pasiėmė pats E. C. . Gerai neprisimena, tačiau jam atrodo, kad kartu su Ž. S. jis yra važiavęs į susitikimą su V. D. autostradoje Kaunas-Klaipėda. Apie ką to susitikimo metu kalbėjo Ž. S. su V. D. , gerai negirdėjo, tačiau jokių kalbų apie narkotines ar psichotropines medžiagas tikrai nebuvo. Iš esmės tas pačias aplinkybes A. B. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, kurie nurodomi kaltinamajame akte. Liudytojas A. B. buvo įstatymų nustatyta tvarka apklaustas teismo posėdyje, teismas jo parodymus pripažino įrodymu, tačiau šių parodymų įrodomosios reikšmės nuosprendyje plačiau neaptarė. Kolegija daro išvadą, kad šio liudytojo parodymai Ž. S. , V. D. ir G. P. dalyvavimo nusikaltimų padaryme nepatvirtina. Nors šie parodymai kaltinamajame akte nurodyti kaip duomenys, kuriais grindžiami kaltinimai, iš tikrųjų jie tuos kaltinimus labiau ne patvirtina, o kaip tik paneigia. Jau buvo nurodyta, kad A. B. patvirtino, kad pažinojo Ž. S. ir E. C. , patvirtino jų tarpusavio ryšius, taip pat Ž. S. susitikimus su V. D. . Tačiau šis liudytojas taip pat parodė, kad apie Ž. S. , E. C. ir V. D. galimą dalyvavimą nusikalstamose veikose, konkrečiai, neteisėtame disponavime narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis ir tų medžiagų kontrabandoje, jis nieko nežinojo ir apie tai net neįtarė. Pažymėtina, kad A. B. parodė, jog su Ž. S. bendraudavo labai artimai, kartu sportuodavo ir susitikdavo beveik kiekvieną dieną. Todėl šio liudytojo parodymai apie tai, kad jis niekada nėra girdėjęs Ž. S. su kuo nors kalbant apie narkotines ir psichotropines medžiagas, tikrai paneigia Ž. S. pareikštus kaltinimus, kuriuose nurodoma apie šio kaltinamojo intensyvų bendravimą tiek su E. C. ir V. D. , tiek ir su kitais asmenimis tariantis ir organizuojant narkotinių bei psichotropinių medžiagų kontrabandą. Pažymėtina, kad A. B. parodė ir apie savo dalyvavimą Ž. S. susitikime su V. D. Kauno-Klaipėdos autostradoje. Jis parodė, kad ir šio susitikimo metu jokių pokalbių apie narkotines bei psichotropines medžiagas taip pat negirdėjo. Vertinant A. B. parodymus, kolegija atkreipia dėmesį ir į kai kurias kitas aplinkybes. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu pats A. B. buvo įtariamuoju, jis buvo suimtas ir jam buvo pranešta apie įtarimus dalyvavus tose pačiose nusikalstamose veikose, kuriomis kaltinami Ž. S. , V. D. ir G. P. . Tačiau 2005 m. liepos 25 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas prieš A. B. buvo nutrauktas, vėliau jis buvo apklaustas liudytoju ir įtrauktas į sąrašą asmenų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje. Nuosprendyje teismas pagrįstai pastebėjo, kad kaltinamajame akte dėl A. B. procesinės padėties yra didelių prieštaravimų. Ž. S. , V. D. ir G. P. iki pat nuosprendžio priėmimo buvo kaltinami tuo, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuotoje grupėje kartu su A. B. , tačiau tame pačiame kaltinamajame akte A. B. nurodomas kaip liudytojas, o ikiteisminis tyrimas prieš jį buvo nutrauktas dar iki kaltinamojo akto surašymo. Jau nurodytame prokuroro nutarime nutraukti prieš A. B. ikiteisminį tyrimą šis sprendimas faktiškai niekuo nemotyvuotas, nutarime nurodyta tik apie tai, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių A. B. dalyvavimą nusikaltimų padaryme. Kolegija šio nutarimo pagrįstumo klausimo nesvarsto, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas prieš A. B. tuo pačiu jau savaime verčia suabejoti ir kaltinimais kitiems kaltinamiesiems. Kiti bylos duomenys dar bus aptarti, tačiau pažymėtina, kad kriminalinės policijos pareigūno A. Č. tarnybiniuose pranešimuose, kuriais grindžiami kaltinimai Ž. S. , V. D. ir G. P. ir apie kuriuos dėstoma prokuroro apeliaciniame skunde, išdėstyti duomenys ir apie A. B. dalyvavimą nusikaltimų padaryme. Tai, kad nepaisant nurodytuose tarnybiniuose pranešimuose dėstomų duomenų, ikiteisminis tyrimas prieš A. B. buvo nutrauktas, o tais pačiais duomenimis atkakliai grindžiami kaltinimai kitiems asmenims, parodo tam tikrą bylos duomenų vertinimo nenuoseklumą ir net prieštaringumą.

Aptarusi jau visų kaltinamajame akte nurodytų asmenų parodymus, kolegija daro išvadą, kad nei vieni iš tų parodymų Ž. S. , V. D. ir G. P. dalyvavimo nusikalstamose veikose nepatvirtina. Patys išteisintieji savo kaltę kategoriškai neigia, įtariamojo R. K. ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, įvardijamo Nr. 22, parodymus teismas pagrįstai atsisakė pripažinti įrodymais, o vienintelio teisme apklausto liudytojo A. B. parodymai ne tik nepatvirtino kaltinimų, bet juos netgi paneigė, nes šie parodymai faktiškai patvirtino pačių išteisintųjų nurodytas įvykių aplinkybes.

Iš bylos matosi, kad teismas išnagrinėjo ir visus kitus kaltinamajame akte nurodytus bylos duomenis, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad ir šių duomenų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui nepakanka.

Teismas išnagrinėjo prie bylos pridėtus dokumentus: asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną, sąrašus ir UAB „Krautos Shipping“ pranešimą, iš kurių matosi, kad 2004 m. balandžio mėn. Ž. S. automobiliu „Lexus“ ir R. K. , o po to atskirai M. V. , kitą kartą kartu visi trys šie asmenys buvo išvykę iš Lietuvos ir grįžo atgal po keleto dieno. Tačiau savo išvykimą iš Lietuvos ir kelionę į Švediją pripažįsta pats Ž. S. , parodęs, kad vyko tartis dėl motociklų pirkimo. Todėl bylos dokumentai apie konkrečių asmenų valstybės sienos kirtimą kaltinimų dalyvavimu nusikaltimų padaryme nepatvirtina.

Iš bylos matosi, kad teismas ištyrė ir visus kitus prie bylos pridėtus dokumentus: operatyvinius veiksmus atlikusių policijos pareigūnų tarnybinius raštus dėl nustatytų įvykių chronologijos, protokolus apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus, mobiliojo ryšio telekomunikacijų paslaugų teikėjų pateiktą informaciją, daiktų apžiūrų protokolus ir kitus dokumentus. Teismo posėdžių metu taip pat buvo perklausyti ir perskaityti kaltinamųjų šioje byloje tarpusavio ir kitų kaltinimuose nurodomų asmenų operatyvinio tyrimo veiksmų metu įrašyti telefoniniai pokalbiai. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad telefoninius pokalbius teismas ištyrė labai kruopščiai ir išsamiai, perklausius kiekvieną iš tų įrašų, kaltinamiesiems buvo užduodami klausimai dėl tų pokalbių turinio. Patys tirti telefoniniai pokalbiai ir su jais susiję kaltinamųjų paaiškinimai išdėstyti nuosprendyje. Juos įvertinęs teismas nuosprendyje padarė išvadą apie tai, kad nei viename telefoniniame pokalbyje tarp kaltinamųjų, o taip pat tarp jų ir Švedijoje nuteistų asmenų nėra duomenų, iš kurių būtų galima padaryti patikimą išvadą, kad kaltinamieji Ž. S. , V. D. ir G. P. dalyvavo nusikaltimų, kuriais jie kaltinami, padaryme. Telefoniniai pokalbiai yra abstraktaus pobūdžio, juose nekalbama nei apie amfetaminą, nei apie kitokias psichotropines arba narkotines medžiagas. Ikiteisminio tyrimo organai šių telefoninių pokalbių turinį aiškina labai plečiamai ir kryptingai, žodžiams ir sąvokoms suteikiant kitokią, negu bendrai suprantama, prasmę. Tuo tarpu patys kaltinamieji, neneigdami pokalbių telefonu tarpusavyje ir su Švedijoje nuteistais asmenimis, aiškindami šių pokalbių turinį kelia savo versijas ir neigia savo dalyvavimą nusikaltimų padaryme bet kokia forma. Toliau nurodoma, kad priimdamas nuosprendį teismas negali vadovautis prielaidomis.

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad toks ištirtų telefoninių pokalbių įvertinimas neteisingas, o teismo padarytos išvados nepagrįstos. Skunde nurodoma, kad ir patys kaltinamieji savo pokalbių turinį teisme aiškino labai plečiamai ir kryptingai, savo žodžiams ir sąvokoms suteikdami visai kitokią prasmę, negu ji išplaukia iš pokalbių konteksto. Dalies pokalbių turinio kaltinamieji iš viso negalėjo paaiškinti. Nors teismas nurodė, kad telefoniniuose pokalbiuose nekalbama apie amfetaminą, tačiau juose nekalbama ir apie kaltinamųjų nurodytus ketinimus pirkti automobilių detales ir keturračius motociklus. Praktikoje iš viso reti atvejai, kada neteisėtai disponuojantys narkotinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis asmenys apie tas medžiagas kalbėtų atvirai. Apie tai kalbant visada laikomasi konspiracijos, kalbama nevienprasmiškai.

Kolegija atmeta ir šiuos apeliacinio skundo argumentus. Šie argumentai pirmiausia atmetami todėl, kad juose ginčijamos ne pačios teismo išvados, o tik bandoma parodyti, kad kaltinamųjų pateikti telefoninių pokalbių turinio paaiškinimai dar labiau kryptingi, negu tie pokalbiai aiškinami kaltinamajame akte. Taigi šiuo atveju įrodinėjimo naštą vėl bandoma perkelti kaltinamiesiems. Apie tai, kad kaltinamieji neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, o šiuo konkrečiu atveju jie turėjo teisę ir bet kokiu būdu ir savo nuožiūra aiškinti telefoninių pokalbių turinį, šioje nutartyje jau buvo pasisakyta. Galima sutikti su tuo, kas telefoninių pokalbių metu tikrai buvo kalbama perkeltine prasme ir kad ištirti telefoniniai pokalbiai vyko ne apie tuos dalykus, kuriuos savo paaiškinimuose nurodo kaltinamieji. Tačiau negalima nesutikti ir su teismo išvada, kad perklausius net keliolika telefoninių pokalbių ir perskaičius dar kitų pokalbių išklotines, juose tikrai nei karto nebuvo paminėtos jokios narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Tuo tarpu kaltinamajame akte išdėstytą telefoninių pokalbių vertinimą teismas pagrįstai įvertino kaip per daug kryptingą ir dirbtinai priderintą prie pareikštų kaltinimų. Net ir darant prielaidą, kad telefoninių pokalbių metu tikrai buvo kalbama apie kokias nors nusikalstamas veikas, taip pat žinant, už ką Švedijos teismo buvo nuteisti kiti kaltinimuose nurodomi asmenys, daryti išvadą, kad kaltinamieji šioje byloje telefonu kalbėjosi būtent apie konkrečias narkotines arba psichotropines medžiagas, pagrindo tikrai nėra. Pažymėtina ir tai, kad tie telefoniniai pokalbiai nepatvirtina ir jokių kitokių konkrečių kaltinimuose nurodomų nusikalstamų veikų aplinkybių. Nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, kad ištirti pokalbiai gali būti pagrindu tik tam tikriems spėliojimams ir įvairioms prielaidoms, kuriomis nuosprendis negali būti grindžiamas. Prokuroras savo skunde pateikia ir tris konkrečius pavyzdžius, kuriuose, jo nuomone, išteisintojo Ž. S. paaiškinimai apie telefoninių pokalbių turinį yra labiausiai nelogiški. Skunde nurodomi du Ž. S. ir E. C. pokalbiai, vykę 2004 m. balandžio 17 ir 18 dienomis, taip pat vienas pokalbis, vykęs 2004 m. balandžio 15 d. tarp Ž. S. ir G. P. . Pirmojo 2004 m. balandžio 17 d. pokalbio tarp E. C. ir Ž. S. metu kalbama apie kažkokią gumą ant šarnyro, Ž. S. pataria tą šarnyrą perlaužti ir vėl aptraukti, kad nebėgtų tepalas. Pats Ž. S. teisme paaiškino, kad čia buvo kalbama apie traktoriaus kuro siurblio pakrovimą į automobilį ir kad jis patarė tą detalę perlaužti. Tuo tarpu prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Danijoje paimtos iš slaptavietės kokaino plytos netelpa į automobilio padangą, o Ž. S. aiškina, kaip tas kokaino plytas perlaužti, kad nebūtų pažeista jų pakuotė. 2004 m. balandžio 18 d. pokalbio metu E. C. sako Ž. S. , kad jau viskas padaryta ir nieko nereikėjo laužti, viskas gražiai sutalpinta. Ž. S. teisme aiškino, kad čia buvo kalbama apie cigaretes, kurias E. C. visada veždavosi vykdamas į užsienį. Prokuroras nurodo, kad šis pokalbis buvo jau nurodyto pirmojo pokalbio tęsinys ir kad teismas be pagrindo patikėjo dviem skirtingais Ž. S. aiškinimais apie tą patį pokalbį. 2004 m. balandžio 15 d. pokalbio tarp Ž. S. ir G. P. metu Ž. S. kalba apie kažkokią pasibaigusią dešrą, G. P. jo klausia, ar jam reikia „šlamančių“, Ž. S. atsako, kad taip ir kad jis vienas kažko jau nepatempia. Ž. S. teisme aiškino, kad G. P. yra medžiotojas, todėl pokalbio metu jie juokaudami paminėjo dešrą, o kalba apie „šlamančius“ reiškė, kad jam trūko pinigų automobilių išmuitinimui. Tuo tarpu prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Ž. S. jau buvo išleidęs visus pinigus narkotikams, todėl pokalbio su G. P. metu prašė skirti pinigų „iš Panevėžio pusės“. Teismas ir šiuo atveju be pagrindo patikėjo Ž. S. ir G. P. pokalbio turinio aiškinimais.

Nors aptartus telefoninius pokalbius prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodo kaip pavyzdžius, kuriuose kaltinamųjų pateikti paaiškinimai yra ypač nelogiški, šie pavyzdžiai jau išdėstytų teismo išvadų vis tiek nepaneigia. Pirmiausia, prokuroro skunde be jokio pagrindo nurodoma, kad teismas patikėjo išteisintųjų parodymais. Apie tai, kad nuosprendyje nėra net užsiminta apie išteisintųjų parodymų teisingumą ir apie tai, kad teismas tais parodymais tiki, šioje nutartyje jau buvo pasisakyta. Teismas nenurodė ir apie tai, kad tiki ir išteisintųjų aiškinimais apie telefoninių pokalbių turinį. Pačiame nuosprendyje aiškiai nurodoma, kad aiškindami tuos pokalbius kaltinamieji tik kelia įvairias versijas ir neigia savo kaltę. Kita vertus, tikrai neįtikinantys ir paties prokuroro išdėstyti tų pačių pokalbių išaiškinimai. Apie tai, kad telefoninių pokalbių metu buvo kalbama būtinai apie kokaino plytų laužymą, taip pat apie tai, kad Ž. S. visus pinigus išleido narkotikams ir kad prašo pinigų būtinai „iš Panevėžio pusės“, irgi galima tik spėlioti. Teismas pagrįstai nurodė, kad dėl šių pokalbių turinio daryti vienareikšmiškų ir neabejotinų išvadų nėra galimybės.

Iš bylos matosi, kad teismas ištyrė ir kaltinime nurodytą Lietuvos kriminalinės policijos biuro ONTVV vyriausiojo tyrėjo A. Č. tarnybinį pranešimą apie įtariamųjų asmenų šioje byloje sekimą, taip pat Švedijos policijos pareigūnų policijos surašytus dokumentus apie tokių pačių operatyvinių veiksmų atlikimo rezultatus. Įvertinęs šiuos dokumentus, teismas padarė išvadą, kad jie Ž. S. , V. D. ir G. P. dalyvavimą nusikaltimų padaryme nei patvirtina, nei paneigia. Nuosprendyje nurodoma, kad pačių operatyvinio sekimo protokolų byloje nėra, tuo tarpu tarnybiniuose pranešimuose apie operatyvinį sekimą fiksuojamas kaltinamųjų judėjimas, jų tarpusavio ir su kai kuriais Švedijoje nuteistais asmenimis vykę susitikimai ir jų bendravimas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ir operatyvinio sekimo metu nebuvo užfiksuoti jokie narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo, jų perdavimo, gabenimo arba slėpimo automobiliuose faktai. Šių operatyvinių veiksmų metu nesurinkta ir duomenų apie tai, kad sekami asmenys susitikimų metu būtų aptarinėję kokius nors su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis susijusius klausimus.

Neginčydamas šių teismo išvadų, prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą iškviesti ir liudytoju apklausti kriminalinės policijos biuro pareigūną A. Č. . Prokuroro nuomone, tai padaryti buvo būtina, nes būtent šio pareigūno surašytus tarnybinius pranešimus teismas atmetė įvertinęs juos „plečiamais ir kryptingais“. Patenkinus šį prokuroro prašymą, kolegija A. Č. apklausė apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Šios apklausos metu buvo perskaityti ir kiti byloje esantys A. Č. surašyti tarnybiniai pranešimai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo metu nustatytų įvykių chronologijos (t. 1, b.l. 7-10, 19-20, 40-57, 59-71, 72-76). Iš šių pranešimų matosi, kad juose A. Č. chronologine tvarka yra išdėstęs ne tik operatyvinio sekimo, bet ir kitų operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautus duomenis. Tarnybiniuose pranešimuose nurodomi ir konkretūs užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, kaltinamųjų ir kitų asmenų išvykimo iš Lietuvos ir grįžimo atgal laikas ir kiti duomenys. Tuose pačiuose tarnybiniuose pranešimuose dėstomi ir operatyviniai duomenys, gauti iš Švedijos teisėsaugos institucijų. Apklaustas liudytoju A. Č. parodė, kad dirba Kriminalinės policijos biuro narkotikų skyriaus vyr. tyrėju. Šioje byloje jo pareiga buvo klausytis telefoninių pokalbių įrašų, daryti jų stenogramas, rašyti įvairias pažymas ir tarnybinius pranešimus apie techninių priemonių panaudojimo rezultatus. Tai buvo daroma tam, kad operatyvinius duomenis išdėsčius chronologine tvarka, būtų palengvintas ikiteisminio tyrimo organų ir teismo darbas. Apklausos metu A. Č. , pasinaudodamas užrašais, faktiškai patvirtino tuos pačius faktus, kurie buvo išdėstyti jo surašytuose tarnybiniuose pranešimuose. Papildomai jis parodė, kad operatyvinis tyrimas Lietuvoje buvo pradėtas tik po to, kai 2004 m. kovo mėn. buvo gautas Švedijos policijos raštas apie D. W. susitikimą su lietuvių tautybės asmeniu ir apie įtarimus, kad tas susitikimas gali būti susijęs su prekyba narkotikais, buvo spėjama ir apie 6 kg narkotinių medžiagų kiekį. Pradėjus operatyvinį tyrimą ir Lietuvoje po to buvo susitinkama su Švedijos pareigūnais ir su jais keičiamasi surinkta informacija. Atsakydamas į papildomai užduotus klausimus A. Č. taip pat parodė, kad tikrąją telefoninių pokalbių prasmę galima suprasti vadovaujantis specialiu žargonų žodynu. Tačiau jis pripažino, kad jo šifruotų pokalbių metu pasakytos frazės nusako tik bendrą įvykių raidą. Liudytojas pripažino ir tai, kad tarnybiniuose pranešimuose dėstomų įvykių paaiškinimai tėra jo subjektyvi nuomonė. Atsakydamas į gynėjų užduotus klausimus A. Č. dar parodė, kad jis neprisimena, kada buvo nustatyta, kad R. K. organizuotos grupės veikloje atliko vertėjo pareigas. Taip pat parodė, kad prie bylos buvo pridėta tik dalis užfiksuotų telefoninių pokalbių, dalis tų pokalbių nebuvo išslaptinti. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, A. Č. taip pat parodė, kad siekdamas užtikrinti anoniminio liudytojo Nr. 22 saugumą, buvo kartu su juo atskiroje patalpoje tos liudytojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. A. Č. dar parodė, kad dalyvavo Švedijoje vykusiame teismo posėdyje nagrinėjant kitą tais pačiais nusikaltimais kaltinamų asmenų baudžiamąją bylą. Švedijos teisme buvo akcentuojamos būtent jo nustatytos įvykių aplinkybės ir detalės.

Iš to, ką teismo posėdyje parodė liudytojas A. Č. , matosi, kad jam pačiam konkrečios bylos aplinkybės nėra žinomos ir apklausos metu jis išdėstė tik apie tai, kaip vyko dėl nusikalstamų veikų pradėtas operatyvinis ir ikiteisminis tyrimas. Liudytojas parodė, kad jis tik sistemino jau surinktus operatyvinius duomenis ir savo tarnybiniuose pranešimuose juos išdėstė chronologine tvarka. Tai reiškia, kad A. Č. parodė tik apie tuos bylos duomenis, kuriuos betarpiškai jau ištyrė pats teismas. Liudytojas A. Č. pats pripažino, kad tarnybiniuose pranešimuose nurodytus bylos duomenis, taip pat ir telefoninius pokalbius jis bandydavo aiškinti vadovaudamasis tik savo subjektyvia nuomone, todėl šie jo parodymai tik dar kartą patvirtino, kad teismas šioje byloje pagrįstai nesirėmė vien tik policijos pateikta bylos duomenų analize, o pats betarpiškai išnagrinėjo bylos duomenis ir pats sprendė, ar jais gali būti grindžiamas nuosprendis. Vis dėlto kai kurie A. Č. parodymai labiau atskleidė šios bylos aplinkybes. Šis liudytojas parodė, kad ne tik ikiteisminis, tačiau ir operatyvinis tyrimas Lietuvoje buvo pradėtas tik 2004 m. kovo mėn. gavus atitinkamą informaciją iš Švedijos policijos. Tai reiškia, kad iki tol Lietuvos teisėsaugos institucijos apie kaltinimuose nurodytas nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis neturėjo netgi operatyvinės informacijos. Taigi negalėjo būti žinomos ir kaltinimuose nurodytos organizuotos grupės sukūrimo aplinkybės. Kolegija dar atkreipia dėmesį į liudytojo A. Č. parodymus apie tai, kad jis liudijo Švedijos teisme, nagrinėjusiame kitų kaltinime nurodomų asmenų baudžiamąją bylą. Nors tuo nuosprendžiu nuteisti asmenys apie kaltinamuosius asmenis šioje byloje nieko nebuvo parodę, buvo neaišku, kodėl Geteborgo apylinkės teismo nuosprendyje minimos ir Ž. S. , V. D. , G. P. , R. K. ir A. B. pavardės. Tačiau liudytojas A. Č. parodė, kad buvo kviečiamas į Geteborgo teismo posėdį ir ten dėstė tuos pačius savo paties sugrupuotus bylos duomenis, kuriuos jis išdėstė ir prie bylos pridėtuose tarnybiniuose pranešimuose. Švedijos teismas jo pateiktiems duomenims skyrė didelį dėmesį. Liudytojas patvirtino ir tai, kad operatyvine informacija nuolat buvo keičiamasi ir Švedijos policijai buvo siunčiami visi Lietuvoje surinkti bylos duomenys. Nustačius šias aplinkybes tampa aišku, kad išteisintųjų šioje byloje asmenų pavardės Švedijos teismo nuosprendyje buvo paminėtos šiam teismui pasirėmus tais pačiais Lietuvoje surinktais bylos duomenimis, kurie jau buvo ištirti bei įvertinti ir šioje byloje.

Prokuroro apeliaciniame skunde dar nurodoma apie tai, kad kaltinamųjų kaltė kaltinamajame akte grindžiama ne tik Geteborgo apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau ir Švedijos policijos surinktais duomenimis, kurie gauti pagal teisinės pagalbos sutartį. Šie duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka ir atitinka BPK 20 str. reikalavimus. Tačiau teismas šiuos bylos duomenis ignoravo, nuosprendyje dėl jų nepasisakė, be to, tiktai formaliai atmetė Švedijos teismo nuosprendį. Šie apeliacinio skundo argumentai irgi nepagrįsti. Iš bylos matosi, kad visi Švedijos teisėsaugos institucijų surinkti ir pagal tarptautines sutartis gauti bylos duomenys, kurie buvo nurodyti kaltinamajame akte, buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, tai matosi iš teisiamojo posėdžio protokolų. Teismas išnagrinėjo ne tik Švedijos policijos surinktus ir prie bylos pridėtus operatyviniais veiksmais gautus duomenis apie įtariamųjų telefoninius pokalbius, jų sekimo rezultatus, tačiau ir daiktų apžiūrų, kratų ir poėmių, parodymų atpažinti protokolus. Taip pat buvo išnagrinėti sulaikytų automobilių tyrimo protokolai, automobilių padangų fotografijos, ekspertų išvados ir kiti bylos duomenys. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma ir apie tai, kad šie duomenys nebuvo aptarti ir įvertinti nuosprendyje. Apie Švedijos policijos surinktus operatyvinius duomenis, gautus klausantis įtariamųjų asmenų telefoninių pokalbių ir juos stebint arba sekant, teismas nuosprendyje jau pasisakė aptardamas tyrėjo A. Č. tarnybinius pranešimus. Dėl Lietuvoje ir Švedijoje gautų atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus duomenų teismas padarė tokias pačias išvadas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad dalis Švedijos policijos surinktų duomenų buvo išdėstyta ir perkelta į Lietuvos pareigūnų surašytus tarnybinius pranešimus dėl nustatytų įvykių chronologijos. Todėl tie duomenys buvo aptarti ir įvertinti kartu su šiais dokumentais. Kad teismas tikrai įvertino bei pripažino įrodymais ir kitus Švedijos policijos surinktus duomenis, patvirtina ir tai, kad nuosprendyje buvo pripažinti įrodymais labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo turint tikslą parduoti ir jų kontrabandos iš Lietuvos į Švediją faktai. Apeliacinio skundo argumentas apie formalų Geteborgo apylinkės teismo nuosprendžio atmetimą nesuprantamas. Tačiau pati teismo išvada, kad kaltinamųjų šioje byloje asmenų kaltė negali būti grindžiama kitos valstybės teismo nuosprendžiu, yra visiškai pagrįsta. Baudžiamojoje byloje teismas sprendžia tik konkrečių asmenų, dėl kurių byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltės klausimus. Netgi nagrinėjant bendrininkų bylą, kai dalis jų jau yra nuteisti arba išteisinti, kitų bendrininkų atžvilgiu byla nagrinėjama iš naujo. Tuo tarpu Švedijos Geteborgo apylinkės teismas nagrinėjo visai kitą baudžiamąją bylą ir joje nuosprendžiu išsprendė kitų asmenų kaltės klausimus. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sprendžiant Ž. S. , V. D. ir G. P. kaltės klausimą, teismas negalėjo remtis kitu nuosprendžiu, o nuosprendį šioje byloje privalėjo pagrįsti tik šioje byloje ištirtais įrodymais. Iš šioje byloje surašyto kaltinamojo akto matosi, kad jame Geteborgo apylinkės teismo nuosprendis nurodytas tarp kitų pagrindinių duomenų, kuriais grindžiami kaltinimai. Kaltinamajame akte netgi išdėstytos ištisos šio nuosprendžio dalys, kuriose paminėti asmenys, kaltinami šioje byloje. Kolegijos nuomone, šioje dalyje kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. Galima sutikti, kad pats kito nuosprendžio paminėjimas kaltinamajame akte nebūtų laikomas šio akto trūkumu. Tačiau akivaizdu, kad teismo nuosprendis negalėtų būti pripažintas įrodymu kitoje baudžiamojoje byloje. Todėl nurodyti kitą nuosprendį tarp pagrindinių duomenų, kuriais grindžiami kaltinimai šioje byloje, nebuvo jokio pagrindo.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl Geteborgo apylinkės teismo nuosprendžio vertinimo ir jo reikšmės šioje nagrinėjamoje byloje, kolegija atkreipia dėmesį ir į kai kurias kitas aplinkybes. Nors šioje byloje teismas pagrįstai nepripažino kito nuosprendžio įrodymu sprendžiant kaltinamųjų Ž. S. , V. D. ir G. P. kaltės klausimus, tačiau neišdėstė ir jokių abejonių dėl to kito nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Kolegijos nuomone, lyginti šiuos nuosprendžius arba net priešpastatyti vieną iš jų kitam nėra jokio pagrindo. Jau buvo nurodyta, kad šioje ir kitoje Švedijoje nagrinėtoje byloje teismai sprendė skirtingų kaltinamųjų kaltės klausimus. Nors visi šie asmenys buvo kaltinami iš esmės tų pačių ilgai trukusių tęstinių nusikalstamų veikų padarymu, faktiškai pagal savo turinį tie kaltinimai buvo vienodi. Nors Lietuvos ir Švedijos teisėsaugos institucijos tiriant abi bylas derino savo veiksmus ir keitėsi turima informacija ir surinktais bylų duomenimis, teismas pagrįstai nurodė, kad betarpiškai išnagrinėti tų įrodymų, kuriais grindžiamas Geteborgo apylinkės teismo nuosprendis, nebuvo galimybės. Tai akivaizdu, nes šioje byloje teisme nebuvo galimybės apklausti netgi Švedijoje nuteistų asmenų, kurie kaltinimuose Ž. S. , V. D. ir G. P. nurodomi jų bendrininkais. Prie šios bylos pridėti tik Švedijoje ikiteisminio tyrimo metu vykusių įtariamųjų R. F. , E. C. , D. S. , R. Ž. ir M. V. apklausų protokolų nuorašai. Iš jų matosi, kad nei vienas iš šių asmenų apie Ž. S. , V. D. ir G. P. nedavė jokių parodymų. Vienintelis D. S. parodė, kad Ž. S. yra jo giminaitis, tačiau jokių nusikalstamų veikų padaryme nedalyvavo. Apie tai, kad Geteborgo apylinkės teismo nuosprendis buvo grindžiamas kitais įrodymais, galima spręsti ir iš to, kad šiuo nuosprendžiu nuteisti asmenys buvo sulaikyti iš karto po nusikalstamų veikų padarymo, sulaikius automobilius ir suradus juose paslėptas psichotropines medžiagas. Tai reiškia, kad Geteborgo apylinkės teismas galėjo remtis ir tiesioginiais įrodymais. Vis dėlto pažymėtina ir tai, kad ir Švedijos teismas pripažino ne visų kaltinimų pagrįstumą. Iš to paties nuosprendžio matosi, kad visiems kaltinamiesiems teismas atmetė kaltinimus dėl disponavimo kokainu ir šios medžiagos kontrabandos. Tuo tarpu R. Ž. ir dar dviem užsienio valstybių piliečiams kaltinimai buvo atmesti visiškai, tai yra teismas juos išteisino. Iš viso to daroma išvada, jog nėra jokių duomenų, kad du skirtingi teismai būtų iš esmės priešingai įvertinę tuos pačius įrodymus, be to, abiejuose nuosprendžiuose išdėstytos teismų išvados neprieštarauja vienos kitoms.

Prokuroro apeliaciniame skunde dar nurodoma apie tai, kad teismas šioje byloje turėjo įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, tačiau privalėjo įvertinti tų įrodymų visumą. Taip pat remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutartimi Nr. 2K-597/2005, kurioje nurodyta, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas savo paties pripažinto įrodytu psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo ir jų kontrabandos fakto nesugretino su kitais bylos duomenimis ir vienais iš pagrindinių įrodymų, t.y. telefoninių pokalbių įrašais. Skunde taip pat nurodoma, kad šioje byloje surašytame kaltinamajame akte pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiami kaltinimai, yra sudėlioti chronologine tvarka į nuoseklią ir logišką grandinę. Tačiau teismas to neįvertino ir todėl nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Su šiais apelianto išdėstytais įrodymų vertinimo principais kolegija sutinka. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad įrodymus teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pačiuose baudžiamojo proceso įstatymuose įrodymai į tiesioginius ir netiesioginius neskirstomi. Tačiau vertinant visus įrodymus turi būti įvertintas ir kiekvienas įrodymas atskirai, ir tų įrodymų visuma. Tačiau prokuroro apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad teismas neįvertino įrodymų visumos šioje byloje, kolegija atmeta.

Apie tai, kad nuosprendyje teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, atskirai įvertino visus bylos duomenis ir išdėstė motyvus, dėl kurių tik dalį šių duomenų pripažino įrodymais, šioje byloje jau buvo pasisakyta. Kolegija su tuo susijusias teismo išvadas pripažino pagrįstomis. Tačiau po to teismas įvertino ir ištirtų įrodymų visumą ir padarė taip pat pagrįstą išvadą, kad ir įrodymų visuma kaltinamųjų dalyvavimo nusikaltimų padaryme nepatvirtina. Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad kaltinamųjų kaltę patvirtina kaltinamajame akte išdėstyta nuosekli ir logiška bylos duomenų grandinė. Kaltinamajame akte tarp duomenų, kuriais grindžiami kaltinimai, buvo nurodyti įtariamojo R. K. ir liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas, įvardijamo Nr. 22, parodymai, taip pat Geteborgo apylinkės teismo nuosprendis. Tačiau šioje nutartyje jau buvo aptarta tai, kad įtariamojo R. K. , liudytojo Nr. 22 parodymų ir kito nuosprendžio teismas pagrįstai nepripažino įrodymais. Jau buvo aptarta ir tai, kad liudytojo A. B. parodymai, nors ir pripažinti įrodymu, faktiškai nepatvirtino jokių kaltinimuose nurodomų aplinkybių, netgi labiau patvirtino kaltės neprisipažinusių kaltinamųjų parodymus. Taigi iš prokuroro nurodomos grandinės bylos duomenų, kuriais buvo grindžiami kaltinimai, liko tik jau išnagrinėti ir aptarti telefoninių pokalbių įrašai, tarnybiniuose pranešimuose išdėstyti operatyvinio sekimo duomenys ir kai kurie kiti bylos dokumentai, patvirtinantys asmenų išvykimo iš Lietuvos ir sugrįžimo laiką, valstybės sienos kirtimo vietas ir kai kurias neesmines bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad prokuroro nurodoma visuma kaltinamajame akte nurodytų bylos duomenų savo apimtimi ir reikšme bylos aplinkybių nustatymui aiškiai skiriasi nuo visumos įrodymų, kuriais teismas galėjo remtis priimant nuosprendį. Pažymėtina ir tai, kad nors nagrinėjama byla didelės apimties, didžiąją jos dalį sudaro tik iš Švedijos policijos gauti ikiteisminio tyrimo duomenys, daugiausia susiję su ne Lietuvoje, o kitų valstybių teritorijoje padarytų nusikalstamų veikų aplinkybėmis. Tuo tarpu Ž. S. , V. D. ir G. P. baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas faktiškai nesurinko jokių įrodymų, išskyrus jau išvardintus operatyvinės veiklos metu gautus duomenis, surinktus dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Be to, dėl jau aptartų ikiteisminio tyrimo metu padarytų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų taikant anonimiškumą liudytojui Nr. 22 bei dėl netinkamos bylos tyrimo taktikos sprendžiant įtariamojo R. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą pats ikiteisminis tyrimas faktiškai užkirto kelią galimybei surinkti kai kuriuos bylos duomenis, galėjusius turėti svarbios reikšmės šios bylos teisminio nagrinėjimo rezultatams.

Nuosprendyje teismas iš tikrųjų pripažino įrodytu patį neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo turint tikslą parduoti ir šių medžiagų kontrabandos iš Lietuvos į Švediją faktą, taip pat pripažino įrodytu, kad šias nusikalstamas veikas padarė jau nuteisti R. F. , E. C. , D. S. , M. V. ir kitų valstybių piliečiai D. W. , L.G.S. ir J. N. . Skirtingai, negu įrodinėjant kitas aplinkybes, šiuo atveju teismas pagrįstai rėmėsi Geteborgo apylinkės teismo nuosprendžiu, nes būtent juo visi nurodyti asmenys buvo pripažinti kaltais ir nuteisti. Tačiau po to teismas padarė išvadą, kad kaltinamųjų Ž. S. , V. D. ir G. P. dalyvavimas tų pačių nusikalstamų veikų padaryme neįrodytas. Prokuroro skundo argumentai apie tai, kad paties teismo pripažintų įrodytais faktų sugretinimas ir susiejimas su kitomis nustatytomis bylos aplinkybėmis galėjo būti pagrindu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, yra nepagrįsti. Nuosprendyje teismas padarė teisingą išvadą, kad patys išteisintųjų Ž. S. , V. D. ir G. P. pažinčių, telefoninių pokalbių ir susitikimų su Švedijoje nuteistais asmenimis faktai dar neįrodo ir jų dalyvavimo tų pačių nusikaltimų padaryme. Tai patvirtina konkretūs pavyzdžiai, kai tuo pačiu Geteborgo apylinkės teismo nuosprendžiu buvo visiškai išteisintas R. Ž. , o šioje byloje paties prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas prieš A. B. . Nors šioje byloje tikrai įrodytas išteisintųjų bendravimas tarpusavyje ir su kitais kaltinimuose nurodytais asmenimis, taip pat ir jau nuteistais Švedijoje, telefoninių pokalbių būdu ir jų susitikimų metu, šie faktai dar nepatvirtina, kad telefoninių pokalbių ir susitikimų metu buvo tariamasi dėl dalyvavimo nusikaltimų padaryme. Juo labiau, neįrodyta, kad tų susitikimų metu buvo perdavinėjamos kokios nors narkotinės arba psichotropinės medžiagos. Iš bylos matosi, ir tai teisme patvirtino liudytojas A. Č. , kad nuo 2004 m. kovo mėn. visi įtariami dalyvavimu nusikaltimuose, taip pat ir išteisintieji šioje byloje asmenys, nuolat buvo sekami ir stebimi. Tačiau per visą operatyvinio tyrimo laikotarpį jokio Ž. S. , V. D. ir G. P. disponavimo narkotinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis faktai nebuvo užfiksuoti. Išteisintųjų telefoninių pokalbių turinys nuosprendyje ir šioje nutartyje jau buvo aptartas. Liudytojas A. Č. teisme patvirtino, kad tarnybiniuose pranešimuose išdėstyti telefoninių pokalbių turinio paaiškinimai pagrįsti tik jo paties subjektyvia nuomone. Tuo tarpu teismas nuosprendyje tuos pokalbius pagrįstai įvertino abstrakčiais, nevienareikšmiškais, leidžiančiais daryti įvairias prielaidas, tačiau nepatvirtinančiais įrodinėjamų šioje byloje aplinkybių. Įvertinus įrodytų bylos aplinkybių visumą, taip pat įvertinus visas tas aplinkybes (konkrečius telefoninius pokalbius, jų laiką ir turinį, užfiksuotus asmenų susitikimus, išteisintųjų Ž. S. , G. P. ir kitų asmenų vykimą į Švediją, jų kontaktus su jau nuteistais asmenimis) chronologine tvarka, iš tikrųjų kyla įtarimų, kad Ž. S. , V. D. ir G. P. su nusikalstamomis veikomis kažkokiu būdu galėjo būti susiję. Tačiau kolegija sutinka su teismo išvada, kad išskyrus spėliojimus ir prielaidas, išteisintųjų dalyvavimo nusikaltimų padaryme nepatvirtina jokie konkretūs įrodymai. Tokia išvada daroma todėl, kad neįrodytos netgi esminės kaltinimuose nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės.

BPK 305 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t.y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, o taip pat įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis pradedama teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymu. Nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Veikos padarymo vieta, laikas, būdas šioje nuosprendžio dalyje nurodomi visada. Kai neįmanoma nustatyti tikslios vietos ar laiko, šios aplinkybės nurodomos kiek įmanoma tiksliau. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas rėmėsi dar ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 išaiškinimais apie tai, kokios aplinkybės sudaro įrodinėjimo dalyką bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Šioje byloje, laikantis išdėstytų reikalavimų, priimti apkaltinamojo nuosprendžio teismas negalėjo, nes pačios nusikalstamų veikų aplinkybės nebuvo nustatytos, o į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nebuvo surinkta. Nuosprendyje pagrįstai nurodoma, kad visais trimis kaltinime nurodytais atvejais psichotropinių medžiagų, taip pat narkotinės medžiagos kokaino įgijimo būdas ir jų įgijimo šaltinis nenustatytas. Jų įgijimo laikas ir vieta taip pat nenustatyti, be to, nėra jokių įrodymų, kad tas nurodytas medžiagas įgijo Ž. S. , V. D. ir G. P. . Kaltinamajame akte nurodoma, kad psichotropines ir narkotines medžiagas automobiliuose „Audi 80“ ir „Honda Legend“ slėpė visi trys kaltinamieji šioje byloje asmenys, B. Bl. , M. V. , R. K. , R. F. ir A. B. , o 2004 m. gegužės 3 d. dar ir D. S. ir R. Ž. . Teismas nurodė, kad iš viso neaišku, kuo remiantis ikiteisminis tyrimas padarė tokią išvadą, nes akivaizdu, kad visi nurodyti asmenys dalyvauti amfetamino ir kokaino slėpime tikrai negalėjo. Konkretūs asmenys, slėpę tas medžiagas, nebuvo nustatyti. Nors automobilyje „Audi 80“ buvo rasta įrengta slėptuvė tų medžiagų gabenimui, nebuvo nustatyta, kas ir kokiomis aplinkybėmis tas slėptuves įrengė. Taip pat nebuvo nustatytas Ž. S. , V. D. ir G. P. vaidmuo psichotropinių medžiagų gabenime. Nors kaltinimuose nurodoma, kad nurodymus gabenti šias medžiagas davė Ž. S. , tačiau nei vienas iš šių vadinamųjų kurjerių, kurie jau nuteisti Švedijoje, to nepatvirtino. Jokie bylos duomenys taip pat nepatvirtina organizuotos grupės subūrimo aplinkybių, faktiškai tos aplinkybės neišdėstytos ir kaltinimuose. Nuosprendyje teismas nurodė, kad nebuvo surinkta ir jokių įrodymų, patvirtinančių visų kaltinamųjų organizatorių vaidmenį nusikaltimų padarymuose, o G. P. veika pagal BK 24 str. 4 d. kvalifikuota iš viso be jokio pagrindo, nes jo organizatoriaus vaidmuo netgi neišdėstytas kaltinime. Šioje dalyje kolegija dar pažymi, kad prokuroro apeliaciniame skunde visus išteisintuosius prašoma pripažinti kaltais ir nuteisti jau tik pagal BK 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d. nenurodant nei BK 24, nei 25 straipsnių. Tačiau tokių prašymų taip pakeisti kaltinimą byloje nėra, o jų pakeitimo motyvai apeliaciniame skunde nenurodyti. Nuosprendyje teismas taip pat pagrįstai nurodė ir kai kuriuos kaltinimuose esančius prieštaravimus ir tokias aplinkybes, kurių paneigimui net nereikalingas įrodymų tyrimas. Kaltinimuose vieniems asmenims nurodytas bendras veikų padarymas su kitais asmenimis, nors tiems kitiems kaltinamiesiems tos pačios veikos kaltinimuose nenurodytos. Pagrįstai nurodyta, kad kaltinimuose be jokio pagrindo nurodoma apie nusikaltimų padarymą bendrininkaujant su R. Ž. ir A. B. , nes R. Ž. dėl šių kaltinimų Geteborgo teismo nuosprendžiu dar iki kaltinamojo akto šioje byloje surašymo buvo išteisintas, o prieš A. B. , kaip jau buvo nurodyta, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus duomenų apie jo dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme.

Iš to, kas išdėstyta, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Ž. S. , V. D. ir G. P. dalyvavimas neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o taip pat jų dalyvavimas tų medžiagų kontrabandoje neįrodytas. Nebuvo įrodytas ne tik jų organizatorių vaidmuo, tačiau ir dalyvavimas nusikalstamų veikų padaryme bet kokia kitokia forma.

Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad priimant nuosprendį abejonės kaltinamojo naudai aiškinamos tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Iš bylos matosi, kad teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių iškilusių abejonių pašalinimui, bandė surinkti papildomus įrodymus pats kviesdamas į posėdžius įtariamąjį R. K. ir pavesdamas prokurorui suorganizuoti liudytojo Nr. 22 atvykimą. Tačiau to padaryti nepavyko dėl nuo teismo nepriklausančių priežasčių. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka papildomai liudytoju buvo apklaustas policijos tyrėjas A. Č. , tačiau jo jau aptartais parodymais jokių svarbių bylos aplinkybių nebuvo nustatyta. Kolegija dar kartą bandė apklausti teismo posėdyje buvusį įtariamąjį R. K. ir įslaptintą liudytoją Nr. 22, pavedė nustatyti jų buvimo vietą ir pristatymą į teismo posėdį policijai ir prokurorui. Tačiau tai vėl nebuvo padaryta, o iš teismui gautų policijos ir prokuratūros raštų matosi, kad šiuos asmenis apklausti teisme galimybės nėra. Kadangi išnagrinėti teismo posėdžiuose įrodymai kaltinamųjų kaltės nepatvirtino, o kitų įrodymų, išnaudojus visas galimybes, surinkti taip pat nepavyko, kolegija daro išvadą, kad šioje byloje priimtas išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Ž. S. , V. D. ir G. P. pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d. teismas pagrįstai išteisino nenustačius, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo net tris nuosprendžio apskundimo pagrindus, tačiau nei vienas iš jų nepasitvirtino. Apie tai, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo atitinka faktines bylos aplinkybe, šioje nutartyje jau buvo aptarta. Apeliaciniame skunde be jokio pagrindo nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Jokių netinkamų nei BK bendrosios, nei specialiosios dalių normų pritaikymo šioje byloje nenustatyta ir jų nenurodo pats apeliantas. Apeliaciniame skunde nenurodomi ir jokie kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai, išskyrus tuos pačius skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo. Tačiau šioje nutartyje kolegija jau buvo konstatavusi, kad vertinant įrodymus teismas nei BK 20 str., nei kitų procesinių įstatymų reikalavimų nepažeidė. Jokių kitų BPK reikalavimų pažeidimų, o juo labiau tokių, kurie būtų sukliudę teismui priimti teisingą nuosprendį, kolegija taip pat nenustatė. Baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų tikrai buvo padaryta paties ikiteisminio tyrimo metu, jie šioje nutartyje jau buvo aptarti. Tačiau dėl šių pažeidimų naikinti nuosprendį jokio pagrindo nėra. Kolegija daro išvadą, kad byloje priimtas išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro apeliacinį skundą atmesti.