- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-10
- Bylos Nr.
- ATP-351-174/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00469-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarimo, kuriuo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d. 300 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. rugpjūčio 21 d. E. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 21 d. 05.00 val. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,89 promilių girtumo laipsnis), necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo, stumdė, trukdė policijos pareigūnams atlikti tiesioginę pareigą, tuo įžeisdamas jų garbę ir orumą. Tokiais savo veiksmais E. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. nutarimu E. P. pripažino kaltu padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 300 Lt baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Nurodo, jog su teismo nutarimu nesutinka, kadangi jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai.
Palangos miesto apylinkės teismas skundžiamame 2013-03-22 nutarime nurodė: „Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-08-21, 05.00 val. kavinėje (duomenys neskelbtini), Palangos m. kilo konfliktas tarp E. P. ir kavinės aptarnaujančio personalo. Liudytoja A. A. buvo kviečiama liudytoja, tačiau neatvyko, nes yra išvykusi dirbti į užsienio šalį. Teismas, įvertinęs jos pareiškimą, rašytą 2012-08-21, laiko, kad jame išdėstytos E. P. netinkamo elgesio viešoje vietoje aplinkybės, nėra melagingos ar neatitinkančios tikrovės. A. A. pareiškimo aplinkybės sutampa su pareigūnų tarnybinių pranešimų aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo abejoti A. A. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis dėl konflikto su E. P..“
Šalies argumentai
Apeliantas E. P. pažymi, jog A. A. savo 2012-08-21 pareiškime Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK nurodė: „2012 m. rugpjūčio 21 dieną apie 05⁰⁰ val. bare buvo piliečiai, kurie buvo neblaivūs, pateikus susimokėti sąskaitą už valgius ir gėrimus tai daryti atsisakė. Vienas iš vaikinų pradėjo elgtis agresyviai, garsiai šaukė necenzūriniais žodžiais girdint klientams, pradėjo stumdytis su klientais, neklausė aptarnaujančio personalo. Atvykus VST pareigūnams agresyvus vyriškis sulaikytas. Moterys, buvusios su vyriškiais sąskaitą apmokėjo. Barui žala nepadaryta.“ (b. l. 5).
Viešojo saugumo tarnybos prie VRM Kauno dalinio specialiosios paskirties kuopos pareigūnų A. M. ir M. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad eidami pro barą, abu pastebėjo du agresyviai besielgiančius asmenis, kurie pareigūnams priėjus garsiai šaukė necenzūrinius žodžius, girdint aplinkiniams, stumdė baro lankytojus ir personalą, paprašius nusiraminti, asmenys pareigūnų neklausė, vienas iš jų, t. y. neva jis – E. P. – pradėjo pareigūnus plūsti necenzūriniais žodžiais. Kitas pilietis viduje sukėlė muštynes, paaiškėjo, kad tai R. P., kuris, panaudojus specialiąsias priemones, buvo sulaikytas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad: „A. A. pareiškimo aplinkybės sutampa su pareigūnų tarnybinių pranešimų aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo abejoti A. A. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis dėl konflikto su E. P..“
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, neteisingai nustatė, kad 2012-08-21 05.00 val. kavinėje (duomenys neskelbtini), Palangoje, kilo konfliktas tarp jo – E. P. – ir kavinės aptarnaujančio personalo. Apeliantas E. P. pažymi, kad konfliktas kavinėje kilo tarp jo brolio R. P. ir kavinės aptarnaujančio personalo. Be to, apeliantas pažymi, kad kavinės darbuotojos A. A. pareiškime ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pareiškimuose nurodytos aplinkybės, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, tarpusavyje nesutampa, nes A. A. pareiškime nurodyta, jog jie pastebėjo, kad du agresyvūs asmenys garsiai šūkauja necenzūrinius žodžius, elgiasi agresyviai, įžeidinėja klientus.
Apeliantas E. P. nurodo, jog jis bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu paaiškino, kad 2012-08-21 kartu su broliu R. P., A. P. ir keletu merginų užėjo į Palangoje esantį barą (duomenys neskelbtini). Apie 05.00 val. šokdamas su mergina jis pamatė, kad yra atvykę uniformuoti policijos pareigūnai, kurie bendravo su jo broliu R. P.. Vienas iš policijos pareigūnų prieš jo brolį vartojo kovinius – imtynių – veiksmus. Priėjęs prie policijos pareigūnų jis pamatė, kad jo brolis yra paguldytas ant žemės, jo rankos surakintos antrankiais už nugaros, vienas iš pareigūnų vartojo fizinę jėgą prieš jį, kojos keliu spausdamas brolio skruostikaulį į žemę, tuo pačiu metu lauždamas jam surakintas rankas. Apeliantas nurodo, jog jis paprašė policijos pareigūnų nevartoti fizinės jėgos prieš jo brolį, pastarajam taip pat pasakė, kad jis nebandytų priešintis pareigūnams. Vienas iš pareigūnų jam – E. P. – pasiūlė eiti namo ir nesikišti, tačiau jis nusprendė savo mobiliuoju telefonu nufilmuoti įvykį. Tai pamatęs policijos pareigūnas įsižeidė, kategoriškai neleido filmuoti įvykio ir pasakė, jog jis yra sulaikomas, o pristatę jį į Klaipėdos apskrities VPK Palangos m. PK savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl jo elgesio.
E. P. apeliaciniame skunde pažymi, jog kaip liudytojas teisme apklaustas jo brolis R. P. nurodė, kad jis, kartu su juo, E. P., A. P. ir merginomis 2012-08-21 atėjo į Palangoje esantį barą „Laukinių vakarų salūnas“. Jis su merginomis nuėjo į barą, o E. P. su A. P. pasiliko prie įėjimo į barą parūkyti. Parūkęs norėjo įeiti į barą, tačiau nebuvo įleistas apsaugos darbuotojo, todėl kilo konfliktas. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir jis buvo sulaikytas. Konflikto tarp policijos pareigūnų ir E. P. nebuvo.
Apeliantas pažymi, kad konflikto kavinės viduje nebuvo, pareigūnai į kavinę net nebuvo užėję. E. P. teigimu, jis policijos pareigūnų necenzūriniais žodžiais nekeikė, viešoje vietoje triukšmo nekėlė, sulaikomas nesipriešino. Priešingai – tuo metu, kai buvo sulaikomas jo brolis R. P., jis policijos pareigūnams nurodė norintis vykti į policijos komisariatą kartu su broliu, nes nenorėjo palikti jo vieno. Savo paaiškinime policijos pareigūnams jis nurodė, kad konflikto nebuvo ir kad jis neįžeidinėjo policijos pareigūno.
E. P. atkreipia dėmesį į tai, kad niekur nėra užfiksuota, jog jis būtų vartojęs necenzūrinius žodžius, gestus viešoje vietoje, taipogi nėra įrodymų, kad neva jis įžeidžiamai kibo prie žmonių ar atliko kitus panašius veiksmus. Šiuo atveju vieninteliai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinantys įrodymai yra policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, kurios prieštarauja jo bei liudytojo teisme duotiems parodymams, kavinės darbuotojos A. A. 2012-08-21 pareiškime Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK nurodytoms aplinkybėms, kurios tarpusavyje nesutampa su policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo: „Teismas, įvertinęs visumą pažeidimo padarymo aplinkybių daro išvadą, kad E. P., būdamas neblaivus, netinkamai elgėsi viešoje vietoje, konfliktavo, policijos pareigūnams pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, nusiraminti, nepagrįstai atsisakė vykdyti policijos pareigūnų reikalavimus. E. P. netinkamą elgesį pareigūnų atžvilgiu patvirtina ir tai, kad vežant E. P. į policijos komisariatą, jį teko raminti ir tarnybiniame pareigūnų automobilyje.“
Šalies argumentai
Apeliantas pažymi, jog, priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, policijos pareigūnams nereikėjo jo raminti tarnybiniame automobilyje, nes tam nebuvo pagrindo. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose aiškiai nurodyta, jog: „Prieš E. P. fizinė prievarta ir spec. priemonės panaudotos nebuvo“. E. P. nesuprantama, kuo remdamasis teismas padarė tokią išvadą, nes, skirtingai nei nurodė teismas, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose aiškiai nurodyta, kad būtent R. P. (jo brolis, o ne jis) pradėjo kelti muštynes, sulaikymo metu priešinosi, spardė transporto priemonę, todėl buvo paguldytas ant grindų. Taigi iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad pareigūnų tarnybiniame automobilyje raminti teko R. P., tuo tarpu prieš jį – E. P. – fizinė prievarta bei spec. priemonės panaudotos nebuvo, todėl teismo argumentas, kad: „E. P. netinkamą elgesį pareigūnų atžvilgiu patvirtina ir tai, kad vežant E. P. į policijos komisariatą, jį teko raminti ir tarnybiniame pareigūnų automobilyje“, yra nepagrįstas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija, kurią paneigti turi institucija, inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Taigi pareiga įrodyti pažeidimą tenka kaltinimą pateikusiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006).
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto E. P. nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pagrįstų, abejonių nekeliančių, jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes. E. P. teigimu, kategoriškai teigti, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, negalima, todėl darytina išvada, kad jam nepagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo bei pradėta administracinė teisena.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK prašo palikti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarimą, o E. P. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. P. kaltu padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu bei turi būti panaikintas, o byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. P. kaltu padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, rėmėsi A. A. 2012-08-21 pareiškimu Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei administracinio teisės pažeidimo protokolu, taip pat iš dalies paties E P. bei kaip liudytojo apklausto R. P. parodymais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1 d., 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. P. kaltu padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą administracinė teisės pažeidimą, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog E. P. savo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą nepripažįsta. Tai skundžiamame nutarime pažymėjo ir apylinkės teismas. Teismas, pripažindamas E. P. kaltu, rėmėsi policijos pareigūnų M. K. ir A. M., prieš kuriuos E. P., kaip nustatė apylinkės teismas, atliko neteisėtus veiksmus – pareigūnų adresu vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi įžūliai, nepakluso pareigūnų reikalavimui nusiraminti, elgtis tinkamai viešoje vietoje – tarnybiniais pranešimais, tačiau šių pareigūnų teismo posėdyje neapklausė. Teismas nurodė, kad pareigūnai M. K. ir A. M. kviečiami į teismo posėdį neatvyko, todėl nutarė bylą išnagrinėti jų neapklausęs. Teismas pažymėjo, kad ši administracinė byla nagrinėjama nuo 2012 metų, po apeliacinės instancijos teismo nutarties paskirti trys teismo posėdžiai, todėl, teismo nuomone, pakartotinis liudytojų kvietimas užvilkintų administracinės bylos nagrinėjimą. Tačiau iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad po to, kai šią bylą apygardos teismas grąžino apylinkės teismui iš naujo nagrinėti, apylinkės teisme vyko trys teismo posėdžiai, tačiau pareigūnai M. K. ir A. M. buvo kviečiami atvykti tik į paskutinį teismo posėdį, tačiau šaukiami į teismą jie neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Apylinkės teismas nurodė, kad siekdamas operatyvaus ir ekonomiško administracinės bylos proceso nagrinėjant E. P. pažeidimo padarymo aplinkybes, remiasi byloje esančiais pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose užfiksuotos konflikto kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybės, apylinkės teismo nuomone, iš esmės sutampa su A. A. pareiškime policijai nurodytomis aplinkybėmis bei iš dalies sutampa ir su E. P. ir liudytojo R. P. nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Tačiau pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos įvykio aplinkybės, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, nesutampa su kavinės darbuotojos A. A. 2012-08-21 pareiškime Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK nurodytomis aplinkybėmis. Kavinės darbuotojos A. A. 2008-08-21 pareiškime (b. l. 5) nurodyta, kad: „Vienas iš vaikinų pradėjo elgtis agresyviai, garsiai šaukė necenzūriniais žodžiais girdint klientams, pradėjo stumdytis su klientais, neklausė aptarnaujančio personalo. Atvykus VST pareigūnams agresyvus vyriškis sulaikytas“. Tuo tarpu pareigūnų A. M. ir M. K. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 6, 7) nurodyta, kad du vaikinai elgėsi agresyviai, keikėsi. Teismas nesėmė veiksmų šiems prieštaravimams pašalinti, t. y. neužtikrino policijos pareigūnų, kurie surašė tarnybinius pranešimus, bei galimą administracinį teisės pažeidimą tiesiogiai stebėjusios kavinės „(duomenys neskelbtini)“ administratorės A. A. dalyvavimo teismo posėdyje. Nors teismas nurodė, kad kavinės darbuotoja A. A. buvo kviečiama kaip liudytoja, tačiau neatvyko, nes dirba užsienyje, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, t. y. iš bylos medžiagas nematyti, kad A. A. buvo kviečiama į teismo posėdį kaip liudytoja. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog remiantis tiek apelianto E. P., tiek teisme kaip liudytojo apklausto jo brolio R. P. parodymais nustatyta, kad įvykio metu įvykio vietoje kartu su jais buvo draugas A. P. bei kelios merginos. Iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ administratorės A. A. pareiškimo taip pat matyti, kad įvykio metu kartu su vyrais buvo ir moterys. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių, kad asmenys, turintys žinių apie įvykį, būtų nustatyti ir apklausti. Apylinkės teismas, neapklausęs teisme kaip liudytojų tiesiogiai pažeidimo padarymą mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009), pagal kurią teisme tiesiogiai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Apylinkės teismas, neapklausęs teisme kaip liudytojų tiesiogiai galimą pažeidimo padarymą mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos. Tai Klaipėdos apygardos teismas jau buvo konstatavęs 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje (b. l. 32–35), tačiau apylinkės teismas nesiėmė priemonių šiems pažeidimams pašalinti.
Kartu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime neteisingai nurodė, kad neva E. P. netinkamą elgesį prieš pareigūnus patvirtina ir tai, kad vežant pastarąjį į policijos komisariatą, jį teko raminti ir tarnybiniame pareigūnų automobilyje. Priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose kalbama tik apie R. P. (E. P. brolio) netinkamą elgesį prieš pareigūnus, vežant pastarąjį į policijos komisariatą.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog negalima pripažinti, kad apylinkės teismas E. P. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo ir byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės pažeisdamas E. P. procesines teisės normas, dėl to pirmosios instancijos teismo nutarimas pripažįstamas neteisėtu, todėl naikinamas, o E. P. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u taria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti E. P. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.