Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės S. S. atstovei, adv. padėjėjai L. M., atsakovei E. S. ir jos atstovei adv. Virginijai Pargaliauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovei E. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal kreditorės S. S. reikalavimą iškėlus teisme civilinę bylą skolininkei E. S. ir LR CPK dvidešimt trečiojo skyriaus tvarka 2015-11-11 priėmus teismo įsakymą dėl 1737,72 Eur skolos, 5 % palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreditorei, skolininkė pareiškė prieštaravimus, kuriuos 2015-12-10 nutartimi teismas priėmė. Ieškovė S. S. per nustatytą terminą kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1737,73 Eur skolos, 5 % metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad skola susidarė dėl to, kad ieškovė 2010-03-31 sumokėjo už atsakovę 6000 Lt (1737,73 Eur) įsiskolinimą vykdomojoje byloje. Skola susidariusi už priteistus alimentus būtent ieškovės išlaikymui. Teigia, kad atsakovė žodiniu susitarimu buvo įsipareigojusi perrašyti savo nekilnojamojo turto dalį arba grąžinti pinigus, tačiau atsakovė savo įsipareigojimo nevykdo.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais.

Atsakovė teismo posėdžio metu neginčijo jog buvo įsiskolinusi už ieškovės išlaikymą. Kiek tiksliai nežino, nesidomėjo, antstolio pranešimai buvo siunčiami jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Klaipėdoje, kur faktiškai ji negyveno. Kai teismas apribojo jai motinos valdžia S. S. globėja buvo paskirta jos sesuo K. S.. Susitikdavo su seserimi ir S. S. pas motiną O. L.. Pripažįsta, kad yra kalbėjusi su seserimi apie išlaikymo skolą. Jos motina O. L. įkalbinėjo seserį K. S., kad ši padengtų skolą, nes artėjo pensijinis amžius ir antstolis būtų pradėjęs išieškoti iš jos pensijos. Pripažįsta žinojusi, kad skolą antstoliui sumokėjo S. S.. Ji to neneigia, tačiau teigia neturinti iš ko grąžinti pinigų S. S.. Jai priklauso pusė buto (duomenys neskelbtini) ji juo nesinaudoja, bet ir nesutinka perleisti dukrai. Bijo, kad gali būti kaip, kad pati neturės kur gyventi. Teigia butas ir taip atiteks dukrai po jos mirties.

Liudytojas P. S., yra ieškovės buvusios globėjos K. S. sutuoktinis. Atsakovė jam yra brolio žmona. Liudytojas teigia su K. S. užauginęs S. S.. Atsakovė girtavo, todėl jai buvo atimtos motinystės teisės. Ji nemokėjo priteisto išlaikymo vaikui S. S.. Išieškojimą vykdė antstolis. Buvo susidaręs įsiskolinimas. Atsakovės motina O. L. prašė jo žmonos K. S., kad padėtų sumokėti skolas. Grėsė atsakovės buto pardavimas varžytinėse. Pamena, kad 2010 m. su žmona ir S. S. nuvyko pas E. S. kalbėjosi dėl skolos, dėl buto. Atsakovė už skolą pažadėjo perrašyti butą, o jei ne grąžinti pinigus per 1 metus. Jie patikėjo ir tą pačią dieną S. S. iš savo sąskaitos atliko pavedimą į antstolio sąskaitą 6000 Lt. Pavedimą darė S. S., tačiau ji tada buvo vos sulaukusi pilnametystės, todėl visus reikalus padėjo tvarkyti jis ir jo žmona. Pinigai buvo sutaupyti jo ir žmonos iniciatyva S. S. vardu atidarytoje sąskaitoje, jos gyvenimo pradžiai. Rašytinių sutarčių nesudarinėjo, nes tikėjo, kad atsakovė kaip motina neapgaus vaiko. Tačiau atsakovė vis delsė perrašyti savo butą S. S.. Po atsakovės skyrybų 2015 m. buvo atidalintas jos butas. 2015-11-01 nuvyko su S. S. pas atsakovę į Žemytės k., Skuodo r. paraginti dėl buto dalies perleidimo. Atsakovė neprieštaravo, tačiau teigė neturinti dokumentų, nes šiuos saugo J. L. (atsakovės brolio žmona). Mano, kad J. L. kėsinasi į atsakovės turtą, todėl kliudo atsakovei perleisti buto dalį dukrai. Kita dalis buto priklauso atsakovės sutuoktiniui ieškovės tėvui.

Liudytoja J. L. patvirtino, kad žinojo iš K. S. jog ji buvo sumokėjusi E. S. skolas antstoliui. Pripažįsta sauganti E. S. dokumentus, su vyru padeda jai tvarkytis, sumoka mokesčius. E. S. skambino jai, sakė, kad buvo atvykęs P. S. prašė perleisti buto dalį S. S., tačiau E. S. nesutiko, nes bijo, kad ateityje pati neturės kur gyventi. Teigia nekliudanti E. S. perleisti buto, pati nesikėsina į tą buto dalį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės B. T. kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-11-03 išduota vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš E. S., dukros S. S. išlaikymui iki jos pilnametystės išmokomis nemažesnėmis nei 1 MGL, pardedant nuo 2003-12-04. Išieškotoja K. S.. 2007-11-29 buvo areštuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) , registruotas J. S. vardu. 2010-03-331 S. S. padengė įsiskolinimą už E. S., viso 6000 Lt. Vykdomoji byla nutraukta (b.l. 21). Byloje pateikti mokėjimo operacijų išrašai, patvirtinantys, kad ieškovė 2010-03-31 atliko du pavedimus po 3000 Lt į antstolės B. T. sąskaitą, mokėjimų paskirtis už E. S. elementų skolą, moka dukra S. S. (b.l. 22, 23). 2006-02-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia E. S. į dukrą S. S. (b.l. 24,25).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė įvykdė prievolę už atsakovę. Atsakovė prašo taikyti CK 6.129 str. nuostatas, teikdama, kad skola buvo susidariusi dėl išlaikymo S. S.. Kadangi S. S. pati padengė įsiskolinimą, tokiu būdu atleido ją nuo prievolės vykdymo.

Skolininko atleidimas nuo prievolės (CK 6.129 straipsnio 1 dalis) yra materialinis teisinis prievolės pasibaigimo pagrindas, kuris iš esmės sukelia tas pačias teisines pasekmes, kaip ir išieškotojo atsisakymas nuo išieškojimo vykdymo procese, t. y. vykdymo veiksmai skolininko atžvilgiu nebetęsiami, nes nebelieka prievolės, kuri turėtų būti įgyvendinta priverstinio vykdymo tvarka.

Priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, išieškotojas yra vienas iš tėvų (globos atveju globėjas), kuris turi teisę uzufrukto teise valdyti nepilnamečio lėšas (CK 3.185 str. 1 d.). Tėvai (globėjai) netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai vaikas sulaukia pilnametystės (CK 3.191 str. 1 d. 3 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo santykiuose išieškotojais pripažįstami vaikai, o ne vienas iš tėvų. Tėvai vaiko turtą tvarko kaip uzufruktoriai (vaiko atstovai pagal įstatymą). Kadangi nepilnamečių vaikų atstovai civiliniame procese yra jų tėvai pagal įstatymą (CPK 38 str.), tai, vaikams sulaukus pilnametystės, tėvų atstovavimas pasibaigia. Civilinių procesinių teisių atsiradimas pilnamečiam vaikui taip pat yra procesinių teisių praradimas jų atstovams tėvams (CPK 38 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2013).

Šiuo atveju nors ir nebuvo pakeistas išieškotojas byloje, tačiau pagal minėtą teismų praktiką vaikas sulaukęs pilnametystės galėjo priimti savarankišką sprendimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atsisakymo, tačiau šiuo atveju ieškovė ne atsisakė išlaikymo įsiskolinimo, o pati padengė skolą už atsakovę. Jei išieškotoja būtų nusprendusi atleisti skolininkę nuo prievolės tokiu atveju būtų atsisakiusi išieškojimo padengiant antstoliui tik vykdymo išlaidas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovė atsisakė išlaikymo įsiskolinimo ir nėra pagrindo taikyti prašomą CK 6.129 str. 1 d. nuostatas. Skolos padengimas buvo motyvuotas žodiniu susitarimu, jog mainais už skolos padengimą, atsakovė perleis buto dalį, o to nepadengusi gražins visą pateiktą skolą. Byloje nekyla ginčas dėl tokio susitarimo egzistavimo. Šalių susitarimas atitinka CK 6.125 str. nuostatas, numatančias teisę šalims susitarti dėl prievolės pasibaigimo. Susitarimas pagal kurį atsiranda prievolė, privalo būti rašytinės ar notarinės formos (CK 6.125 str. 1 d.).

CK 1.93 str. numato, kad 1. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. 2. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. 3. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. 4. Jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

Byloje nagrinėjamu atveju ieškovė įvykdė susitarimą, padengė skolą, tačiau atsakovė nevykdė susitarimo. Todėl teismas laiko, kad sandoris yra galiojantis. Byloje nėra kliūčių prievolę įrodinėti liudytojais, juo labiau, kad liudytojus kvietė abi proceso šalys. Be to sandoris sudarytas tarp artimų asmenų motinos ir dukros, ieškovė buvo ką tik sulaukusi pilnametystės, todėl šiuo atveju įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančiu, ir nekliudo įrodinėti liudytojais.

Pagal liudytojo P. S. parodymus atsakovė turėjo įvykdyti prievolę dėl buto perleidimo per metus laiko, o neįvykdžius grąžinti pinigus už išlaikymo įsiskolinimą. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymams, juo labiau, kad atsakovė byloje laikėsi pasyvios pozicijos, nebandė paneigti pareiškėjos ar liudytojo parodymų. Šalių susitarimas atitinka prievolės sampratą (CK 6.1 str.). Teismo posėdžio metu teismas įsitikino, kad atsakovė atsisako perleisti savo nekilnojamojo turto dalį, motyvuodama tuo, kad nori išsaugoti buto dalį, tam atvejui jei nebeturėtų kur gyventi. Atsisako sudaryti susitarimą dėl turto perleidimo po mirties, kas tenkintu ieškovę. Atsisakymą motyvuoja tuo, kad butas ir taip po mirties atiteks ieškovei. Tokiu atveju nevykdant įsipareigojimo turtu, atsakovei tenka pareiga grąžinti skolą, todėl tenkintinas ieškinys dėl 1737,72 skolos priteisimo (CK 6.38 str.).

Taip pat iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2015-11-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė dėl savo pažeistų teisių gynybos turėjo bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškinį patenkinus iš atsakovės priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 39 Eur žyminio mokesčio, taip pat 150 Eur išlaidu už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimų. Iš viso iš atsakovės priteistina ieškovei 189 € bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str. 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Atsakovei teismo proceso metu buvo suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų. Patenkinus ieškinį atsakovės atstovavimo išlaidos 133,17 Eur neatlygintinos ir tenka valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudama­sis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi ir 285-287 straipsniai, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

- 1737,72 Eur (tūkstantį septynis šimtus trisdešimt septynis eurus 72 euro centus) skolos;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 189,00 (šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės E. S. atstovavimo išlaidos 133,17 Eur patirtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra neatlyginamos ir tenka Valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.