- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-30
- Bylos Nr.
- eI-3213-257/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01954-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Atsakovas
- S. S.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
nedalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei S. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės S. S. 114,91 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. bei 36,30 Eur pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme (b. l. 1–4) nurodė, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra 2003 m. gruodžio 30 d. Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo atsakovė S. S., tačiau yra nesumokėjusi pareiškėjui metinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, jog komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – Vietinės rinkliavos nuostatai) 24 punktas nustato, kad pareiškėjas apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį, 45 punktas – kad pareiškėjas administruoja vietinės rinkliavos surinkimą, o 59 punktas – kad pareiškėjas vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų. Pareiškėjas yra Telšių rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą administruojantis subjektas, kontroliuojantis vietinės rinkliavos mokėjimą, vykdantis jos apskaitą bei kitas procedūras, reikalingas vietinei rinkliavai administruoti, įskaitant ir kreipimąsi į teismą dėl nesumokėtų vietinių rinkliavų išieškojimo. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Vietinės rinkliavos nuostatai nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 punktas), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 punktas). Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus) savininkai ir vietinės rinkliavos mokėtojai neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti prievolę mokėti vietinę rinkliavą ar ne. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis jis turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir tai sudaro 114,91 Eur.
Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad pateikė visus pareikštus reikalavimus pagrindžiančius dokumentus ir palaiko prašyme, rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus (b. l. 41–42, 94–95).
Atsiliepimas
Atsakovė S. S. su pareiškėjo prašymu dėl vietinės rinkliavos priteisimo nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad jos mama mirė 2010 m., visas paveldėtas turtas liko jai, nes yra viena šeimoje. Jos paveldėtame bute niekas negyvena ir negyvens, kol ji yra gyva. Buto niekas nenori pirkti, butas reikalingas jai pačiai – prižiūri kapines, į kapines atvažiuoja vieną kartą per mėnesį, į butą ateina nusiplauti rankas. Jokių atliekų neturi. Už atliekas moka Telšiuose, nes ten gyvena. Jai siunčiami įvairūs grasinimai iš uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, ne kartą kreipėsi raštu į „Alvorą“ ir aiškino, kad bute niekas negyvena, tačiau jokio atsakymo į savo raštą nesulaukė. Ne kartą kreipėsi į savivaldybę, tačiau taip pat nesulaukė jokio atsakymo. 2016 m. pavasarį nuėjo ir paprašė, kad kreiptųsi į teismą, kadangi ji nesiruošia mokėti už tai, ko nėra. Jai paaiškino (turi pasidariusi garso įrašą), kad jie turi sukaupti atitinkamą pinigų sumą, kad galėtų kreiptis į teismą. Buvo nuėjusi pas merą, jis nusiuntė pas atsakingą darbuotoją ir jai žodžiu paaiškino, kad mokestis bus skaičiuojamas toliau. Raštu kreipėsi dėl priėmimo pas merą. Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatus yra skaičiusi. Gali būti, kad 2014 ar 2015 metais vieną kartą buto tualete buvo pamiršę išjungti elektrą, todėl šviesa degė vieną ar du mėnesius. Už vandenį sumoka į priekį, kad neišjungtų vandens. Sužinojo, jog nuo 2017 metų dalinai bus atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už nurodytą butą. Prašo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir pareiškėjo prašymo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T1-063 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 5 punktą (Tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. T1-063 redakcija), vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, pagal šiuos Nuostatus privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Komunalinių atliekų turėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, turintis komunalinių atliekų, kurių atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti. Tai daugiabučių namų butų, individualių namų valdų, sodų ir garažų valdų savininkai, kurių vardu atlikta butų ir valdų teisinė registracija, jų gyventojai, taip pat įstaigos, organizacijos, įmonės ir kiti ūkiniai subjektai.
Pagal Nuostatų (Tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. T1-7 redakcija) 6 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus. Nuostatų (Tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. T1-7 redakcija) 32 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus.
Pagal Nuostatų (Tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T1-236 redakcija) 6 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, o Nuostatų 45 punktas pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovė S. S. yra Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas, t. y. nuosavybės teise valdo (paveldėjo) butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–15). Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nurodytame nekilnojamojo turto objekte nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. yra 114,91 Eur.
Iš administracinėje byloje esančio atsakovės S. S. prašymo (b. l. 44, 50) matyti, kad atsakovė 2012 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, prašydama atleisti nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų turėtojų ir tvarkymą 2012 metų įmokos, nes jai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2012 metais nebuvo naudojamas nė vienos dienos. Atsakovei buvo pateikta informacija, kad ji nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą per 2012 metus nebus atleista, kadangi iš AB „Lesto“ pažymos matyti, jog sunaudota 395 kWh elektros, tačiau sunaudotos elektros energijos kiekis negali viršyti 50 kWh (b. l. 46-47).
Atsakovė S. S. 2013 m. sausio 23 d. prašymu „Dėl šiukšlių mokesčio“ kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės tarybą, prašydama atleisti nuo paveldėto buto šiukšlių mokesčio nurodydama, kad bute niekas negyvena ir butas niekam nenuomojamas, elektra buvo išnaudota, nes buvo palikta netyčia, už išnaudotą elektros energiją yra sumokėta (b. l. 49). Telšių rajono savivaldybės meras atsakovei 2013 m. vasario 25 d. raštu Nr. R8-01-S-100 paaiškino apie Nuostatuose numatytą galimybę atleisti rinkliavos mokėtojus nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą (b. l. 53–54). Taip pat Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 21 d. buvo priimtas sprendimas „Dėl S. S. neatleidimo nuo 2012 metų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio“ (b. l. 52), kurio atsakovė nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Atsakovė nei 2013, nei 2014, nei 2015 metais nustatyta tvarka atleisti nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą mokesčio nesikreipė, nors tvarka jai buvo žinoma. Be to, kaip nurodė atsakovė, ji su prašymais kreipėsi į įvairias institucijas, taip pat Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatus yra skaičiusi.
Pagal AB LESTO pateiktus duomenis (b. l. 45) atsakovė S. S. už elektros energiją, suvartotą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 1 d. apmokėjo 392 KWh. Iš AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateiktos informacijos (b. l. 63) matyti, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), elektros energijos nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo suvartota 365 kWh, o nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 219 kWh. AB „Energijos skirstymo operatorius“ patvirtino, kad pateikta informacija teismui yra teisinga (b. l. 92). Iš uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vandenys“ pateiktų duomenų (b. l. 65–66) matyti, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo suvartoti 3 kubiniai metrai vandens, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. taip pat sunaudoti 3 kubiniai metrai vandens. Pastarieji duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog ginčo butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nebuvo naudojamasi. Atsakovė dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą už 2013–2015 metus nesikreipė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Kaip minėta, atsakovė S. S. yra Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas, t. y. nuosavybės teise valdo (paveldėjo) butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–15). Taigi atsakovė pagal Nuostatų 6 punktą laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pažymėtina, kad atsakovės argumentai, jog ji paveldėtame nekilnojamajame turte negyvena, savaime nepaneigia jos pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Ši aplinkybės galėtų būti prielaida spręsti dėl atsakovės atleidimo nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2104-442/2016).
Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (administracinė byla Nr. A525-471/2010). Atsižvelgdamas į išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovės priteisti 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti 36,30 Eur sumą sudaro prašymo teismui parengimo išlaidos. Pareiškėjas šioms išlaidoms pagrįsti pateikė išrašą iš 2015 m. gegužės 22 d. su UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ sudarytos Sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. TP/2015/05/16, AB SEB banko 2016 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo nurodymą apie 580,80 Eur pervedimą Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinei bendrijai SGKA Legal, šios advokatų bendrijos 2016 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija SGKA Nr. 11694 su Specifikacija. Specifikacijos 15 eilutėje nurodyta, kad teisinių paslaugų įkainis už nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą pirmos instancijos teisme iš skolininko yra 36,30 Eur (su PVM).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose (administracinei bylai aktuali 2015 kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už dokumentų parengimą (prašymo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016 m. I ketv. buvo 748,00 Eur, todėl maksimali priteistina suma už prašymo surašymą yra 1870,00 Eur (748,00 x 2,5). Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.
Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, į pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų pareiškimų kiekį, pareiškėjo atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą ir daro išvadą, jog iš atsakovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl mažintina. Pažymėtina, jog analogiškose bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu mažinti bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS197-602/2015, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS286-602/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1931-261/2016 ir kt.). Teismas aukščiau nurodytų motyvų pagrindu nesutinka su pareiškėjo pateiktais argumentais, jog prašoma priteisti suma yra keliasdešimt kartų mažesnė nei maksimali Rekomendacijose nustatyta suma, todėl neturėtų būti mažinama. Taigi, nors pareiškėjo prašoma priteisti 36,30 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus, konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti ir priteisti iš atsakovės S. S. vietinę rinkliavą 114,91 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų ir 91 euro centus) už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės S. S. priteisti 14,00 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.