- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-08
- Bylos Nr.
- eI-4686-484/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02585-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- O. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant vertėjai I. K., pareiškėjui O. M. (O. M.), pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui A. G., atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. M. (O. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas ir atsakovas) 2017 m. liepos 12 d. sprendimą „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto I. V. piliečiui O. M., panaikinimo“ Nr. (15/5-7) 11U- 1080 (01154).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ketindamas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „BVV Group“ (toliau – ir bendrovė) akcininkas ir direktorius, 2015 m. gruodžio 12 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi). Kartu su prašymu pateikė duomenis, kad UAB „BVV Group“ daugiau kaip 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, įmonėje buvo įsteigtos 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbo Lietuvos Respublikos piliečiai, įmonės nuosavo kapitalo vertė sudarė ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų užsieniečio investuotos lėšos. Atsakovas, išnagrinėjęs prašymą ir konstatavęs, kad nėra pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių pareiškėjui galėtų būti atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tuo pagrindu Migracijos valdyba 2016 m. vasario 2 d. išdavė jam naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. vasario 2 d.
Migracijos departamentas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VSDFV) informacinės sistemos duomenis nustatė, kad nuo 2016 m. sausio 18 d. UAB „BVV Group“ nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas nebeatitinka leidimo laikinai gyventi keitimo sąlygų, nes su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė fiktyvius dokumentus, siekdamas tik formaliai atitikti sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti, todėl 2017 m. liepos 12 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-7) 11U-1080 (01154) (toliau – ginčijamas sprendimas) panaikinti leidimą laikinai gyventi.
Šalies argumentai
Pareiškėjas neginčija Migracijos departamento ginčijamame sprendime nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis atsakovas padarė išvadą, kad nuo 2016 m. sausio 18 d. UAB „BVV Group“ nebuvo ne mažiau kaip trijų visą darbo dieną dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, tačiau mano, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintos Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau- Tvarka) 188 punkto, 189 punkto nuostatas. Nurodo, jog jis nebuvo informuotas apie patikrinimą, nebuvo realiai tikrinama bendrovės veikla, nebuvo vertinta bendrovės veiklos specifika, jo socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvoje. Pareiškėjas mano, jog dėl šių priežasčių atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvoje neturi, o bendrovę gali valdyti ir negyvendamas Lietuvoje, t. y. nuotoliniu būdu.
Pareiškėjas skunde pažymi, kad Migracijos departamentas pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio nuostatas, neinformavo pareiškėjo, jog ūkio subjektui, kurio dalyviu yra pareiškėjas, neatitinkant įstatyme nustatytų reikalavimų, kaip poveikio priemonė gali būti taikoma sankcija – leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog bendrovė, kurios dalyviu jis yra, realiai vykdo ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje, jokių įsiskolinimų neturi, pareiškėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą.
Pareiškėjo teigimu, atsakovas neatliko administracinės procedūros, numatytos Tvarkos 109 punkte, pažeidė Tvarkos 63.7 punkto ir Įstatymo 101 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimus. Atsakovo priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto proporcingumo principo (el. byla I tomas, 1-4 puslapiai).
Atsiliepimas
A. M. departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis yra Lietuvoje įregistruotos UAB „BVV Group“, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pateikimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, dalyvis ir akcininkas.
Migracijos departamentas, nenustatęs pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių galėtų būti atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, 2016 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus. Migracijos valdyba 2016 m. vasario 2 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. vasario 2 d.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad remdamasis VSDFV informacinės sistemos duomenimis nustatė, kad UAB „BVV Group“ nuo 2016 m. sausio 18 d. visą darbo laiką nedirba trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Bendrovėje nuo 2016 m. sausio 18 d. įdarbinti tik du asmenys – pareiškėjas ir vienas Lietuvos Respublikos pilietis. Tokiu būdu atsakovas padarė išvadą, kad bendrovė, kurios dalyviu yra pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcija) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė ar užsienietis neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, todėl vadovaudamasis šio Įstatymo nuostatomis ir priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas neginčija faktinės aplinkybės, jog bendrovė, kurios dalyviu jis yra, neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų. Šių reikalavimų neatitiko nuo 2016 m. sausio 18 d., t. y. viso pareiškėjui pakeisto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpiu. VSDFV informacinės sistemos duomenimis du Lietuvos Respublikos piliečius pareiškėjas atleido praėjus savaitei po Migracijos departamento sprendimo pakeisti jam leidimą gyventi priėmimo dienos ir dar iki leidimo laikinai gyventi įforminimo. Nauji darbuotojai į darbą UAB „BVV Group“ per visą tą laiką priimti nebuvo. Pareiškėjo skundo argumentai, jog Migracijos departamentas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių buvo atleisti darbuotojai ir nebuvo priimti nauji, laiko teisiškai nereikšmingais.
Atsakovo teigimu, Migracijos departamentas, nustatęs savarankišką leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, neturėjo pareigos vertinti įmonės fiktyvumo ir vadovautis skunde nurodytos Tvarkos nuostatomis.
Šalies argumentai
Migracijos departamentas, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, pabrėžia, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių pareiškėjas prašė išduoti leidimą laikinai gyventi, apie jas pareiškėjas privalėjo pranešti Migracijos departamentui ir kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu (Įstatymo 40 straipsnio 5 dalis). Atsakovo vertinimu, ta aplinkybė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje turi draugę, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Pareiškėjas, teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, buvo nurodęs, kad jis turi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais įmonės darbuotojais ir partneriais, tuo tarpu jokių duomenų apie skunde nurodytą draugę, pareiškėjas Migracijos departamentui neteikė, nors skunde ir nurodo, kad su ja gyvena nuo 2013 metų (el. byla I tomas, 93-96 puslapiai).
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė skundą prašė atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-1080(01154), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotas I. V. piliečiui O. M., teisėtumo ir pagrįstumo (el. byla I tomas, 21-22, 176-177, 179-180 puslapiai).
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Migracijos valdybą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas (el. byla I tomas, 97-107 puslapiai).
Migracijos departamento Imigracijos skyrius, nenustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (el. byla I tomas 166 puslapis). Migracijos valdyba 2016 m. vasario 2 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. vasario 2 d.
Migracijos departamento Kontrolės skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2017 m. liepos 12 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1080(01154) panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (el. byla I tomas 176-177 puslapiai). Kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo, atsakovas leidimą laikinai gyventi pareiškėjui panaikino tuo pagrindu, jog paaiškėjo, kad UAB „BVV Group“, kurios dalyvis yra O. M., neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, kadangi šioje bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Tokią išvadą Migracijos departamentas padarė vadovaudamasis VSDFV informacinės sistemos duomenimis, remiantis kuriais nustatė, jog UAB „BVV Group“ nuo 2016 m. sausio 18 d. įdarbinti du asmenys – O. M. ir vienas Lietuvos Respublikos pilietis. Taigi, minėta bendrovė nuo 2016 m. sausio 18 d., kurios dalyvis yra pareiškėjas, neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes UAB „BVV Group“ nuo 2016 m. sausio 18 d. nebuvo nemažiau kaip trijų visą darbo dieną dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Migracijos departamentas skundžiamame sprendime nurodė, kad du UAB „BVV Group“ darbuotojai nedirba nuo 2016 m. sausio 18 d., tai yra iš darbo jie atleisti praėjus savaitei po sprendimo pakeisti leidimą laikinai gyventi priėmimo. Skundžiamame sprendime pažymėta, kad O. M. leidimas laikinai gyventi buvo įformintas 2016 m. vasario 2 d., o tai reiškia, kad UAB „BVV Group“ tuo metu jau neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.
Migracijos departamento sprendime nurodytų faktinių aplinkybių dėl darbuotojų skaičiaus pareiškėjas neginčija ir jas pripažįsta.
Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas, jeigu jis užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla. Užsienietis, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje suprantamas, kaip dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 1 d. (TAR, 2014, Nr.2014-19923) iki 2017 m. sausio 1 d.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. M. yra UAB „BVV Group““ vienintelis akcininkas ir direktorius (el. byla I tomas, 117-118, 122, 123, 161-162 puslapiai). Bendrovės veiklos pobūdis – su gamyba, prekyba ir paslaugų teikimu susijusi veikla. Bendrovės įstatinis kapitalas 28 004,32 Eur (el. byla I tomas, 119-121 puslapiai). Bendrovės veiklai patvirtinti pareiškėjas kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė 2015 metų balansą, 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitą (el. byla I tomas, 126, 127 puslapiai), UAB „BVV Group“ sąskaitos išrašus (el. byla I tomas, 128-136, 137-141 puslapiai), sutartį (el. byla I tomas, 142-148 puslapiai). Taip pat buvo pateiktos UAB „BVV Group“ su darbuotojais sudarytos darbo sutartys, patvirtinančios, kad 2015 gruodžio 18 d. bendrovėje buvo įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai (el. byla I tomas, 155, 156, 157-158 puslapiai). Šios darbo sutartys buvo įvertintos Migracijos departamentui nagrinėjant pareiškėjo 2015 m. gruodžio 21 d. pateiktą prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat buvo įvertinti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie apdraustuosius (el. byla I tomas, 163, 164 puslapiai). Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad pareiškėjas gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (el. byla I tomas, 125 puslapis). Apie jo turimas pragyvenimo lėšas patvirtina AB SEB bankas sąskaitos išrašas (el. byla I tomas, 124 puslapis).
Pabrėžtina, kad vien formalus Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba, kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad įmonė, kurios dalyvis yra užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatytų reikalavimų, kad įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Migracijos departamento Kontrolės skyrius, remdamasis VSDFV informacinės sistemos duomenimis nustatė, kad du iš keturių UAB „BVV Group“ darbuotojų iš bedrovės buvo atleisti 2016 m. sausio 18 d., kurie bendrovėje buvo įdarbinti 2015 m. gruodžio 21 d., t. y. pareiškėjui pateikiant prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi (el. byla I tomas, 173 puslapis). Bendrovėje nuo 2016 m. sausio 18 d. dirbo tik du asmenys – pareiškėjas ir viena Lietuvos Respublikos pilietė (el. byla I tomas 172 puslapis). Tuo pagrindu padaryta išvada, kad UAB „BVV Group“, kurios dalyvis yra pareiškėjas, nuo 2016 m. sausio 18 d. nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyto reikalavimo, kad joje turi dirbti ne mažiau kaip trys darbuotojai Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Kaip minėta, pareiškėjas pripažįsta šias aplinkybes, tačiau nurodo, kad įdarbinti daugiau asmenų negalėjo dėl objektyvių priežasčių.
Iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvūs, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą. Įstatymas jokių šios normos taikymo išimčių nenumato, ji yra imperatyvi. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo atsižvelgti į pareiškėjo socialinius, ekonominius, šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos pobūdį bei kitas pareiškėjo manymu svarbias aplinkybes.
Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas ne tuo pagrindu, jog UAB „BVV Group“, kurios dalyviu ir vadovu yra pareiškėjas, yra fiktyvi, o tuo pagrindu, kad bendrovė, kurios dalyviu ir vadovu yra užsienietis, neatitinka imperatyvių Įstatymo reikalavimų. Todėl pareiškėjo skunde nurodyti Tvarkos 188 , 189 punktuose nustatyti procedūriniai reikalavimai, nagrinėjamu atveju taip pat nėra reikšmingi. Įstatymo pažeidimas nustatytas remiantis objektyviais VSDFV informacinės sistemos duomenimis, kuriais netikėti nėra pagrindo.
Be to, iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad trys Lietuvos Respublikos piliečiai buvo įdarbinti 2015 m. gruodžio 21 d., t. y. bendrovės dalyviui kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi. Du Lietuvos Respublikos piliečiai iš bendrovės buvo atleisti iki O. M. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įforminimo.
Todėl, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, remdamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, jog Migracijos departamento 2017 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. (15/5-7)11U-1080(01154) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto I. V. piliečiui O. M., panaikinimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo , 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo O. M. (O. M.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.