- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- A5.-2990-506/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02715-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja (pirm.)
- Pažeidėjas
- O. V.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Andrejui Bondarenkai (Andrej Bondarenko),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje O. V. (O. V.), gimęs (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis gyvenantis (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), darbovietės adresas (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – institucija) įgaliotasis pareigūnas O. V. 2020-09-24 surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad O. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeidė nustatytus trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus, įdarbino trečiųjų šalių piliečius ir leido jiems dirbti įmonės naudai, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pažeisdamas:
- Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau ir – UTPĮ) 62 straipsnio 1¹ ir 7 dalių nuostatas, ir ne vėliau kaip užsieniečių įdarbinimo dieną nepranešė Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai apie trečiųjų šalių piliečių V. Z. (V. Z.), S. O. (S. O.), S. C. (S. T.), M. J. (M. Y.), O. B. (O. B.), S. D. (S. D.), R. L. (R. L.), V. V. (V. V.), O. Č. (O. C.), V. L. (V. L.), M. K. (M. K.), O. A. (O. A.), G. G. (G. G.), V. S. (V. S.), M. V. (M. V.), E. S. (E. S.), A. S. (A. S.), M. S. (M. S.), V. S. (V. S.), V. S. (V. S.), I. S. (I. S.), K. S. (K. S.), M. S. (M. S.), V. G. (V. G.), S. D. (S. D.), M. Č. (M. C.), O. B. (O. B.), D. D. (D. D.), E. M. (E. M.), V. H. (V. H.), S. R. (S. R.), V. K. (V. K.), S. B. (S. B.), M. S. (M. S.), S. T. (S. T.), A. N. (A. N.), V. Z. (V. Z.), M. K. (M. K.), O. R. (O. R.), J. K. (Y. K.) įdarbinimą;
- 62 straipsnio 2 dalies nuostatas ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos negavęs užsieniečiams O. Č., M. Č., S. B. išduotų leidimų dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikoje;
- 62 straipsnio 2² dalies nuostatas, nes O. V. su jam išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje negalėjo būti įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“;
- Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau ir – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, draudžiančias nelegalų darbą;
- Lietuvos Respublikos darbo kodekso (tolia ir – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie užsieniečio V. S. įdarbinimą nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, nuo 2020-01-17 iki 2020-01-22 nelegaliai šį asmenį įdarbino ir leido jam dirbti įmonės naudai.
Nusižengimo tyrimo metu O. V. paaiškinimo dėl nusižengimo aplinkybių nepateikė.
O. V. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu institucijos atstovas Andrejus Bondarenka paaiškino, kad 2020-09-23 nelegalaus darbo tyrimo metu buvo nustatyta, jog visi protokole nurodyti asmenys pateikė leidimus, leidžiančius dirbti kitose įmonėse – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl negalėjo būti įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreipė dėmesį, kad protokolo surašymo metu O. V. dalyvavo, pažeidimą pripažino, paaiškino, kad visi užsieniečiai įmonėje dirbo nuo 2019-11-18 iki 2020-05-11, tačiau pasirašyti protokolą atsisakė. Prašė skirti baudą, artimą numatytos sankcijoje baudos vidurkiui.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad O. V. padarytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra visiškai įrodytas byloje esančias rašytiniais paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (1 t. 2-3 b. l.); pavedimu atlikti patikrinimą (1 t. 19 b. l.); nelegalaus darbo tyrimo aktu ir priedu Nr. 1 (1 t. 5-7, 8-18 b. l.); Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus informacija (1 t. 20, 30, 31-37 b. l.); VSDFV Vilniaus skyriaus informacija (1 t. 22, 23, 26-28 b. l.); Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus informacija (1 t. 38, 39-49 b. l.); UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės A. S. rašytiniu paaiškinimu ir darbo sutarties kopija (1 t. 53,54-55 b. l.); darbo sutarčių kopijomis (1 t. 63-191 b. l.); darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (1 t. 192-201 b. l., 2 t. 1-4 b. l.); darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiais ir kasos išlaidų orderiu (2 t. 5-12, 13 b. l.); pasų ir leidimų gyventi kopijomis (2 t. 14-32, 35 b. l.); darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (35-42 b. l.); Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu (2 t. 33-34 b. l.).
Administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė. DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios reglamentuotos DK 34 straipsnyje. Darytina išvada, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai susitariama dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Pagal DK 42 straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Nagrinėjamu atveju objektyvieji nelegalaus darbo požymiai reglamentuoti UTPĮ ir UĮ.
UTPĮ 62 straipsnio 1¹ dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio įstatymo 58 straipsnio 6–13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Jeigu šio įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti pagal šio įstatymo 58 straipsnio 11 punktą, darbdavys apie tokio užsieniečio įdarbinimą turi būti pranešęs Užimtumo tarnybai šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, o 7 dalyje nurodoma, kad darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.
UTPĮ 62 straipsnio 2² dalyje, be kita ko, numatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas.
Kaip matyti iš nusižengimo tyrimo metu surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nes jie surinkti tinkamai, yra neprieštaringi, vieni kitus papildo, trečiosios šalies piliečiams, iš viso 41 asmeniui (įskaitant patį O. V., kuris, kaip minėta, su jam išduotu leidimu negalėjo būti įdarbintas UAB „Sėkmės vektorius“), kurie išvardinti aukščiau, leidimai dirbti buvo išduoti tik tuo pagrindu, kad jie dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o O. V. nepaisė šio įstatymo reikalavimo ir leido dirbti jiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nuo 2019-11-18 iki 2020-05-11.
Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Darbą vertinant kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-01 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad minėti trečiosios šalies piliečiai buvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, su jais buvo sudarytos darbo sutartys (išskyrus V. S., su kuriuo net ir nebuvo sudaryta darbo sutartis), nustatyta darbo tvarka, atlyginimo dydis, žiniaraščiuose buvo vedama jų darbo apskaita bei mokami atlyginimai. Tačiau minėta, kad būtent O. V. vadovaujamoje bendrovėje jie negalėjo būti įdarbinti, nes dirbti šioje bendrovėje nebuvo gauti leidimai, nebuvo pateikti atitinkami pranešimai, kaip to reikalauja įstatymai.
Vadovaudamasis išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, teismas vertina, kad įrodyta, jog O. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido dirbti bendrovės naudai trečiosios šalies piliečiams, neturintiems leidimo dirbti jo vadovaujamoje bendrovėje, tai yra, šie asmenys buvo įdarbinti nelegaliai. Teisinė atsakomybė darbdaviui ar kitam atsakingam asmeniui už nelegalų darbą numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje, taigi O. V. administracinė veika atitinka visus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
O. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 22 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į tai, kad nelegaliai buvo įdarbintas didelis skaičius asmenų, kad nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad duomenų apie anksčiau padarytus analogiškus nusižengimus ir paskirtas nuobaudas nėra. Teismas nenustato pagrindų, leidžiančių O. V. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes pagal šias nuostatas asmens padėtis gali būti švelninama tik nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. O. V. neteikė teismui jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų pagrindas spręsti, jog jo turtinė padėtis yra sunki ar labai sunki. Aukščiau aptartos administracinę veiką bei pažeidėjo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, yra svarbios individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, tačiau suformuotoje teismų praktikoje jos nepripažįstamos ypatingomis ir pakankamomis, ir nesudaro pagrindo asmeniui skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme. Tai yra įprastos, dažną asmenį apibūdinančios aplinkybės, todėl jų buvimas savaime negali lemti švelnesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymo. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje yra laikoma, jog padarytas nusižengimas negali būti vertinamas kaip mažiau pavojingas vien dėl to, kad buvo išvengta rimtesnių pasekmių.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas turi pagrindo manyti, kad administracinės nuobaudos paskirtis – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ir paveikti asmenį, padariusį nusižengimą, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų nusižengimų, – gali būti pasiekta O. V. skyrus baudą, atitinkančią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646, 675 straipsniais, teismas
nutaria:
O. V. (O. V.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS „Citadele banka“ banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB „SEB“ banke, LT327180000000141038 AB „Šiaulių banke“, LT744010051001324763 „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, LT427230000000120025 UAB „Medicinos“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20123277814.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1 dalis).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.