- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-18
- Bylos Nr.
- 2S-918-123/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Almantas Padvelskis
- Kreditorius
- UAB „INROOF“
- Skolininkas
- UAB „STEPRA“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-918-123/2009
2009 m. birželio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės UAB „INROOF“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „INROOF“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės UAB „STEPRA“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė kreipėsi į teismą dėl 5 247,22 Lt skolos, 1 446,59 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, neviršijant pareikštų reikalavimų sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-02-21 išdavė teismo įsakymą ir 2009-02-21 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, neviršijant 6 693,81 Lt sumos.
Kadangi teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti skolininkei nei kreditorės nurodytu skolininkės buveinės adresu, nei pagal faktinę įmonės buveinės vietą, teismas 2009-04-22 nutartimi panaikino 2009-02-21 išduotą teismo įsakymą ir 2009-02-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o pareiškimą dėl teismo įsakymo paliko nenagrinėtą.
Šalies argumentai
Kreditorė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-04-22 nutarties dalį, kuria buvo panaikintos skolininkės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodo, kad skolininkės buveinės vieta yra žinoma, Juridinių asmenų registre skolininkės buveinė nepasikeitusi, ji toliau vykdo veiklą viešai skelbiamu adresu. Teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones kreditorės turtiniams interesams iškilo reali grėsmė.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog apeliacijos dalykas yra susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, o ne su pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo palikimu nenagrinėto, nes minėta nutarties dalis negali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 431 str. 3 d.). Tokiu atveju teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, kuriuo iš esmės ginčijamas pareiškimo palikimas nenagrinėto.
Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai panaikino skolininkės turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes kreditorės turtiniams interesams iškilo reali grėsmė. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės argumentu nesutinka. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Jis visada susijęs su vienu iš teisių gynimo būdu – ieškiniu (pareiškimu) ir yra papildomo pobūdžio, todėl jis negali būti taikomas pats savaime, nepareiškus ar neturint tikslo pareikšti ieškinį. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininkei priklausančio turto areštą, siekdamas užtikrinti būsimo teismo įsakymo įvykdymą, panaikinus teismo įsakymą, kuriuo pareiškimas dėl skolos priteisimo buvo patenkintas visiškai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kartu panaikino ir nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi išnyko grėsmė, jog teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas (CPK 150 str.). Kitaip tariant, tai reiškia, kad, išnykus juridiniam pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.), faktinio pagrindo egzistavimas nebeteko prasmės.
Taip pat pažymėtina, jog bylų nagrinėjimo sumarinio proceso tvarka specifika lemia, kad teismo sprendimas (teismo įsakymas) yra priimamas, prieš tai neišklausius priešingos šalies pozicijos (CPK 436 str. 1 d.). Siekiant įgyvendinti teisės principą išklausyti priešingą šalį, būtina bylų nagrinėjimo sumarinio proceso tvarka sąlyga – ne formalus, o realus teismo sprendimo (teismo įsakymas) įteikimas priešingai šaliai (CPK 438 str.). Antraip, jei galutinis teismo procesinis dokumentas realiai nebuvo įteiktas priešingai šaliai dėl objektyvių priežasčių, pripažįstama, jog sumarinis procesas buvo pradėtas neleistinai (CPK 431 str. 2 d. 4 p.).
Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad palikus pareiškimą nenagrinėtą, kreditorė turi teisę kreiptis į teismą pareikšdama ieškinį ginčo teisenos tvarka ir prašyti taikyti laikinąsias apsaugos pareikštiems reikalavimas užtikrinti arba pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos (CPK 144, 148 str. 2 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-04-22 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.