- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-1818-178/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-02674-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- I. L.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo vaikui, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 21 100 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
Atsakovas kreipėsi su priešieškiniu, prašydamas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. S. po 400 Lt nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti bendravimo tvarką su vaiku, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2011 m. gegužės 27 d. teisme gautas šalių prašymas patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį.
Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi prašymas patenkintas. Patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo tokiomis sąlygomis: 1.1. Atsakovas įsipareigoja kiekvieną mėnesį sūnaus L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jis sulauks pilnametystės skirti po 400,00 Lt mokėtinus kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos grynais pinigais arba pavedimu į Ieškovės nurodytą sąskaitą banke, ir papildomai kiekvieną mėnesį nupirkti sūnui reikalingų daiktų (maisto, drabužių ir pan.) ir juos perduoti Ieškovei iki 150,00 Lt sumai pagal to mėnesio vaiko poreikius. Viso išlaikymas teikiamas 550,00 Lt sumai. 1.2 Šalių sūnaus L. S. gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina I. L.. 1.3 Nepilnamečio sūnaus auklėjime abu tėvai dalyvauja lygiomis teisėmis, tėvas bet kada gali matytis su sūnumi.1.4 Šalys susitaria nedengti viena kitos turėtų bylinėjimosi išlaidų. 1.5 Šalys atsisako kitų savo reikalavimų, nurodytų ieškinyje ir priešieškinėje, ir nenumatytų šioje taikos sutartyje; 2. Ši taikos sutartis pateikiama tvirtinti Vilniaus miesto II apylinkės teismui; 3. Šalims yra išaiškintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 - 6.986 straipsnių ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio, 293 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 294 straipsnio 2 dalies turinys, šios sutarties sudarymo pasekmės. Išaiškintos teisės normų nuostatos ir sutarties sudarymo pasekmės šalių suprastos ir kaip atitinkančios tikrąją šalių valią pasirašytos. 4. Surašyti ir šalių parašais patvirtinti trys šios sutarties egzemplioriai, turintys vienodą teisinę galią - iš jų vienas pateikiamas Vilniaus miesto II apylinkės teismui, vienas atiduodamas Ieškovei, vienas – Atsakovui. Patvirtinus taikos sutartį, civilinė byla nutraukta. Atsakovui A. S. grąžinta 98,55 Lt žyminio mokesčio. Iš ieškovės I. L. į valstybės biudžetą priteista 4,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos gali būti patvirtintos, nes susitarimas pasiektas geranoriškai, sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (LR CPK 140 str. 3 d.). Šalių pateiktoje taikos sutartyje nurodyta, kad šalims yra žinoma taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės. Patvirtinus taikos sutartį, civilinė byla Nr. 2-4635-96/2011 buvo nutraukta (LR CPK 293 str. 5 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2011 m. gegužės 31 d. nutartį.
Nurodo, kad teismo nutartis dalyje dėl 150 Lt išlaikymo teikimo maistu, drabužiais ir pan, yra naikintina. Atsakovas neturi teisinio išsilavinimo, taikos sutarties tekstą ruošė ieškovė, kuri nesudarė atsakovui galimybės susitarti dėl taikos sutarties sąlygų. Teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, tuo tarpu CPK nuostatos numato žodinį bylos nagrinėjimą, išskyrus atvejus, kai šalys teismui pateikia prašymą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Šiuo atveju toks prašymas teismui pateiktas nebuvo. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neatsižvelgė, kad prašomos patvirtinti taikos sutarties 1.1 punkto paskutinis sakinys prieštarauja priešpaskutiniam sakiniui, kuriame nurodoma, jog kiekvieną mėnesį, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, atsakovas nuperka jam maisto, drabužių ar kitų būtinų daiktų iki 150 Lt. Pasirašydamas nurodytą sutarties sąlygą, atsakovas ją suprato taip, kad atsiradus papildomų, nenumatytų išlaidų vaiko išlaikymui jis papildomai skiria iki 150 Lt, tačiau paskutiniame 1.1 punkto sakinyje nurodyta, kad viso išlaikymas teikiamas 550 Lt sumai, o tai yra besalyginis įsipareigojimas kiekvieną mėnesį teikti 550 Lt dydžio išlaikymą. Tokios naštos atsakovas prisiimti negali, nes šiuo metu gauna pusės minimalios algos dydžio darbo užmokestį ir yra remiamas savo tėvų. Kadangi ieškovė taikos sutartimi apgavo atsakovą dėl sutarties 1.1 punkto priešpaskutinio sakinio prasmės, prašo taikos sutartį panaikinti
Atsiliepimas
Ieškovė I. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčo šalys ilgą laiką derino taikos sutarties sąlygas ir susitarė, kad atsakovas teiks 400 Lt dydžio išlaikymą pinigais ir 150 Lt dydžio išlaikymą natūra (maistu, drabužiais ir pan.). Atsakovas, prašydamas panaikinti teismo patvirtintą taikos sutartį, elgiasi nesąžiningai ir siekia sumažinti jo kaip tėvo indėlį į vaiko išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantas atskirajame skunde, kaip minėta, kelia klausimą dėl teismo posėdžio formos, tvirtinant šalių pateiktą taikos sutartį, nesilaikymo. CPK 153 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus tuos atvejus, kai šis kodeksas numato kitaip. Rašytinis procesas galimas tik šio kodekso nustatytais atvejais, tokiu atveju dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 str. 2 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šalių sudarytą taikos sutartį patvirtino rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėti šalių sudarytos taikos sutarties (ne)tvirtinimo klausimą šia tvarka nebuvo pagrindo.
CPK 140 straipsnio 3 dalis leidžia šalims baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje, tačiau nenustato, kad taikos sutarties tvirtinimo klausimas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad šiuo atveju ir nė viena šalis nebuvo pareiškusi prašymo nagrinėti taikos sutarties patvirtinimo klausimą rašytinio proceso tvarka. Įstatymas nustato, kad prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Taigi, ir iš tokio įstatymo reikalavimo galima spręsti, kad teismas pareigą išaiškinti procesinių veiksmų pasekmes gali realizuoti tik žodiniame teismo posėdyje arba, esant šalių prašymui nagrinėti rašytinio proceso tvarka, rašytine forma iki taikos sutarties tvirtinimo klausimo sprendimo. Nagrinėjamu atveju teismas šios pareigos niekaip nerealizavo. Nors pačioje taikos sutartyje yra nurodyta, kad šalims išaiškintos sutarties sudarymo procesinės pasekmės, tačiau įstatymas, kaip minėta, numato, kad tai yra teismo, o ne kitų subjektų pareiga, taigi, tinkamu taikos sutarties sudarymo pasekmių išaiškinimu laikytinas tik teismo išaiškinimas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio pobūdžio procesinis pažeidimas per se negalėtų būti pripažintas pakankamu argumentu skundžiamos nutarties naikinimui, nes procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas sąlygoja procesinio sprendimo panaikinimą tik tuo atveju, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).
CPK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Tačiau su tokia išvada sutikti negalima.
CPK 267 straipsnis imperatyviai nustato draudimą priimti sąlyginius sprendimus. Tuo tarpu taikos sutarties 1.1 punkte nurodyta atsakovui prievolė nupirkti sūnui reikalingų daiktų ir juos perduoti ieškovei iki 150 Lt pagal to mėnesio vaiko poreikius yra savo esme sąlyginė, nes piniginė prievolė nustatoma pagal vaiko poreikių dydį, kai tuo tarpu konkretūs vaiko poreikiai nėra apibrėžti. Apeliantas teisus teigdamas, kad apskritai šitame punkte nustatytos sąlygos vertintinos nevienareikšmiškai: viena vertus, nustatomas išlaikymo dydis 400 Lt plius iki 150 Lt pagal mėnesio vaiko poreikius (taigi, išlaikymo dydis gali ir nesiekti 550 Lt), kita vertus, kitu sakiniu faktiškai nustatomas fiksuotas išlaikymo dydis 550 Lt.
Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties dalyje dėl taikos sutarties sąlygų, susijusių su vaiko išlaikymu, tvirtinimo pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties (ne)tvirtinimą, draudimą priimti sąlyginius sprendimus. Dėl to taikos sutarties patvirtinimas ir bylos nutraukimas toje dalyje negali būti pripažintas teisėtu. Kitos nutarties dalys atskiruoju skundu nėra skundžiamos, nėra pagrindo manyti, kad jos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ar šalių valiai. Todėl skundžiama nutartis naikinama iš dalies ir šioje dalyje klausimas dėl taikos sutarties (ne)tvirtinimo perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas taikos sutarties 1.1 punktas ir ši bylos dalis nutraukta, panaikinti ir perduoti šį klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.