Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo E. P. D. įstatyminio atstovo M. D. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimo, kuriuo buvo atmestas M. D. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nesant nepilnamečio E.P. D. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. liepos 4 d., apie 14.40 val., Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK gautas pranešimas apie tai, kad kelyje (duomenys neskelbtini) 8,73 km įvyko eismo įvykis. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai A. J. ir S. K. nustatė, kad lengvojo automobilio Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. R., važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), vengdamas susidūrimo su keliu važiuojančiu dviratininku, kuris pavojingai manevravo kelyje, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į griovį bei apvirto. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK policijos Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas P. A. dėl šio įvykio, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 2 p., 2013 m. liepos 10 d. priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, motyvuodamas tuo, kad nepilnametis dviračio vairuotojas E.P. D. šioje situacijoje pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir įvykdė pažeidimus, numatytus ATPK 131 str. 2 bei 4 d., tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nepradėtina, nes pažeidimo padarymo metu jis nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė. Automobilio vairuotojo D. R. veiksmuose Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų neįžvelgta.

Nepilnamečio E.P. D. tėvas M. D. kreipėsi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą su prašymu panaikinti šį nutarimą. Šalčininikų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. panaikino nutarimą Nr. 97NT-2750439-13 nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną bei grąžino medžiagą tirti iš naujo Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK. Nurodė, kad ne visos svarbios aplinkybės bei liudytojai nustatyti šioje byloje. Nustačius ir apklausius visus autoįvykio liudytojus būtų galima paskirti eismo įvykio tyrimą ir nustatyti jo mechanizmą, kilimo priežastį bei priežastinį ryšį tarp eismo įvykio dalyvių veiksmų.

Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK specialistas V. J., papildomai ištyręs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, atlikęs būtinus veiksmus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos konstatuodamas, kad automobilio vairuotojas D. R. nurodytoje situacijoje pasielgė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t.y., vengdamas susidūrimo su staigiai į važiuojamąją kelio dalį išvažiavusiu dviratininku, nusuko vairą į kairę, tokiu būdu norėdamas apvažiuoti kelyje netikėtai atsiradusią kliūtį, kai turėjo stabdyti. Tačiau tokių vairuotojų veiksmų pasekoje buvo išvengta susidūrimo su dviračiu, t.y., galimai sunkesnių pasekmių. Nustatyti, ar vairuotojas išvengtų susidūrimo su dviračių stabdant automobilį, nėra galimybės, todėl konstatavo, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus dėl būtinojo reikalingumo ir jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėties. Specialistas taip pat konstatavo, kad eismo įvykis įvyko dėl dviračio vairuotojo E.P. D. Kelių eismo taisyklių 65 p., 106 p. numatytų reikalavimų nesilaikymo, o būtent, kad jis nevažiavo kelkraščiu (nors kelkraštis toje vietoje buvo tinkamas važiuoti), taip pat keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir sukliudė iš paskos važiuojančiam automobiliui. Be to, E.P. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 63 p., 64 p. reikalavimus, kur nurodyta, jog keliais leidžiama važinėti ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išlaikiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, - ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims, dviračio vairuotojai iki 18 metų važiuodami keliu privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą, t.y., jo veiksmuose yra įžvelgiami administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 131 str. 1 d., 4 d., tačiau pažeidimo padarymo metu jis nebuvo sulaukęs 16 metų amžiaus, todėl negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, M. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad ATPK 131 str. 2 ir 4 d. įtvirtinta pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl pirmiausia Institucija turėjo nustatyti priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo - veikos ir šiose dalyse numatytų padarinių. Išanalizavus įvykio situaciją, matyti, kad jeigu analogiškoje situacijoje automobilio Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. R. būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių 134 p. reikalavimo, susidūrimo nebūtų. Konkrečiu atveju teismas, pripažindamas E.P. D. pažeidusiu Kelių eismo taisyklių reikalavimus, rėmėsi prieštaringais įrodymais ir prielaidomis. Skundžiamame nutarime teismas nurodė, kad automobilio vairuotojas D. R. nurodytoje situacijoje pasielgė pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t.y., vengdamas susidūrimo su į važiuojamąją dalį išvažiavusiu dviratininku, nusuko vairą į kairę, tokiu būdu norėdamas apvažiuoti kelyje netikėtai atsiradusią kliūtį, kai turėjo stabdyti. Tačiau tokių vairuotojo veiksmų pasekoje buvo išvengta susidūrimo su dviračiu, t.y., galimai sunkesnių padarinių. Todėl teismas konstatavo, kad automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus dėl būtinojo reikalingumo. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į reikšmingas bylos aplinkybes, kurios keičia būtinas padarinių kilimo sąlygas. Atkreipia dėmesį į tai, kad įvykis įvyko šviesiu paros metu, kuomet automobilio vairuotojui oro sąlygos buvo itin geros, kelio danga sausa, kelio ruožas tiesus, eismas neintensyvus. Be to, E.P. D. tvarkingai dviratį vairavo eismo juostos pakraščiu, o ne išvažiavo iš kurio nors šalutinio kelio, automobilio Peugeot 206 vairuotojui dviratininkas, kaip kliūtis, buvo matomas jau iš toliau. Pakankamai atidus, Kelių eismo taisyklių reikalavimų besilaikantis vairuotas panašioje situacijoje, kuomet priešinga eismo juosta artėja automobilis, dešinėje pusėje, eismo juostos pakraščiu važiuoja dviratininkas, kuris vairuotojui buvo matomas jau iš toliau, būtų lėtinęs greitį ir lėtai bei atsargiai apvažiavęs kliūtį. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad priešinga eismo juosta artėjo mėlynos spalvos mikroautobusas. Šio automobilio vairuotojas ir keleivė nurodė, jog matė iš priekio priešinga eismo juosta artėjantį dviratininką, taip pat nurodė, kad jam iš paskos važiavo automobilis „Peugeot 206“, kuris suvingiavo ir nuvažiavo į griovį. Akivaizdu, kad jeigu automobilio „Peugeot 206“ vairuotojas būtų buvęs atidesnis ir atsargesnis, būtų tinkamai įvertinęs tas aplinkybes, kad iš priekio priešinga eismo juosta artėja automobilis, ta pačia kaip ir jo eismo juosta priekyje važiuoja dviratininkas, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Visos šios sąlygos akivaizdžiai nurodo, kad nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad eismo įvykį lėmė būtent automobilio „Peugeot 206“ vairuotojo veiksmai, kurie buvo eismo įvykio metu kilusių pasekmių dėsninga priežastis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, tinkamai išanalizavęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo naikinti 2014 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK nutarimą Nr. 97NT-16158213-14.

Apeliantas teigia, kad eismo įvykis kilo dėl D. R. neatidumo, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, buvo konstatuota, kad D. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus dėl būtinojo reikalingumo, todėl jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėties.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl E.P. D. kaltės, nes jis, pažeidė Kelių eismo taisyklių 65 p. ir 106 p. reikalavimus, ko pasekoje D. R., vengdamas susidūrimo su E.P. D., buvo priverstas staiga sukti į kairę. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 7 d. ekspertizės akte Nr. 11-948(14) nustatytas aplinkybes, o būtent tai, kad jeigu dviratininkas E.P. D. staiga pradėjo kairio posūkio manevrą ir taip sudarė kliūtį iš paskos ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui „Peugeot 206“, tai tokie jo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Apie tai, kad E.P. D. pavojingai manevravo kelyje, parodė Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK parodymus davusi mėlyno mikroautobuso keleivė A. N., kuri nėra suinteresuota šios bylos baigtimi, taip patvirtindama „Peugeot 206“ vairuotojo D. R. ir šio automobilio keleivio S. I. parodymus.

Nors apeliantas nurodo, kad įvykis įvyko šviesiu paros metu, kuomet automobilio vairuotojui oro sąlygos buvo itin geros, kelio danga sausa, kelio ruožas tiesus, eismas neintensyvus, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog E.P. D. padarė staigų manevrą, o D. R. E.P. D. veiksmų negalėjo numatyti, taigi, ir pasirinkti toje situacijoje tinkamo elgesio varianto.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad kad eismo įvykis įvyko dėl dviračio vairuotojo E.P. D. padarytų Kelių eismo taisyklių 65 p., 106 p. numatytų reikalavimų pažeidimų, o būtent, kad jis nevažiavo kelkraščiu (nors kelkraštis toje vietoje buvo tinkamas važiuoti), taip pat keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir sukliudė iš paskos važiuojančiam automobiliui. Taigi, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimą nepakeistą ir M. D. apeliacinio skundo netenkinti.