- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-13
- Bylos Nr.
- e2A-701-227/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00035-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-701-227/2017
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 13 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2227-837/2017 pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei D. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 935,88 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-11-17 šalys sudarė transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. 7347037, kuria buvo apdrausta transporto priemonės SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė nuo 2015-11-18 iki 2016-11-17. 2015-12-24 Šiauliuose, Aušros al. ir Tilžės g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta transporto priemonė MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo E. J. kaltės. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 1871,76 Eur draudimo išmoką. Sutarties 1.5.6. p. numato, kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio vairavimo stažas yra mažesnis nei 5 metai. Eismo įvykio metu transporto priemonės vairuotojas E. J., gim. (duomenys neskelbtini), buvo 19 metų amžiaus ir eismo įvykio metu jis turėjo mažesnį vairavimo stažą. Atsakovė neinformavo ieškovės apie padidėjusią draudimo riziką, dėl šio priežasties atsakovė privalo grąžinti ieškovei išmokėtos išmokos dalį. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovė padarytos žalos neatlygino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 935,88 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017-02-27 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21,00 Eur žyminį mokestį ir 49,70 Eur kelionės išlaidų.Teismas nustatė, kad šalys 2015-11-17 sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonės SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė nuo 2015-11-18 iki 2016-11-17. Sutarties 1.5.6. p. numatyta, kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio vairavimo stažas yra mažesnis nei 5 metai. 2015-12-24 Šiauliuose, Aušros al. ir Tilžės g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta transporto priemonė MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo E. J., kuris turėjo mažesnį nei 5 metų vairavimo stažą, kaltės. Teismas pripažino, kad atsakovė, prieš perduodama transporto priemonę kitam asmeniui, ieškovės nebuvo informavusi apie tai, kad apdraustą automobilį vairuos mažesnį nei 5 metai vairavimo stažą turintis asmuo, dėl ko nebuvo įvertinta padidėjusi rizika ir perskaičiuota draudimo įmoka. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos tretiesiems asmenims ieškovas išmokėjo 1871,76 Eur draudimo išmoką.Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau- Taisyklės) 62 punkto nuostatomis, įvertino, kad eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo E. J., nepraleidusio pagrindine gatve važiavusios kitos transporto priemonės, kaltės. Pažymėjo, kad vairuotojo vairavimo stažas yra mažesnis nei 5 metai, įvykio metu jam buvo 19 metų, jis neseniai buvo įgijęs teises, vidutinių vairavimo įgūdžių turintis vairuotojas tokioje eismo situacijoje būtų išvengęs susidūrimo. Tenkino ieškinį vadovaudamasis CK 6.37, 6.210, 6.263, 6.270, 6.280 straipsniais, taip pat priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Nustatė, kad atsakovė yra našlė, gyvena vieno kambario bute, gauna 141,03 Eur senatvės pensiją ir 21 Eur našlių pensiją, tačiau sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo yra svarbus šalių lygiateisiškumo principas, atsižvelgtina ir į išieškotojo interesus. Kadangi patenkinus atsakovės prašymą vykdymo procesas užsitęstų daugiau nei 8 metus, pripažino, jog išdėsčius teismo sprendimo vykdymą būtų pažeisti išieškotojo interesai ir tuo pačiu lygiateisiškumo principas, sumenkintas pats teismo sprendimas. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad tikrai galės skolą sumokėti pilnai jos nurodytu išdėstymo būdu, todėl prašymo sprendimo vykdymą išdėstyti atmetė.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
Apeliaciniu skundu atsakovė D. B. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą ir prašo teismo jį panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti arba sprendimą pakeisti sumažinant priteistą išmokėtos draudimo išmokos grąžinimui pinigų sumą iki 187,76 Eur dydžio bei išdėstant jos mokėjimą po 50 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės argumentų dėl šalių sutarties 1.5.7 p. aiškinimo, kad atsakovė draudikui apie tai, kad padidėjo draudimo rizika, turėjo teisę pranešti per 3 dienas, t.y. iki 2015-12-27, nes apie aplinkybę, kad jaunesnio amžiaus vairuotojas vairuos šį automobilį, atsakovė sužinojo tik 2015-12-24. Sutarties 1.5.7 p. taisyklė terminą pateikti draudikui pranešimą apie rizikos padidėjimą sieja su atitinkamos aplinkybės sužinojimo momentu ir leidžia draudėjui tai padaryti per 3 dienas nuo atitinkamos aplinkybės dėl rizikos padidėjimo sužinojimo momento. Vartojimo sutarties sąlygos aiškintinos vartotojos naudai. Iki eismo įvykio atsakovė automobilį vairavo pati ir neplanavo, kad juo naudosis 5 metų vairavimo stažo neturintis asmuo. Pastarasis automobilį vairavo dėl to, kad atsakovė pati jo vairuoti prieš įvykį nebegalėjo dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Kadangi sutartyje nustatytas 3 dienų terminas informacijai pateikti nebuvo pasibaigęs, ieškovė neįgijo teisės reikalauti, kad atsakovė grąžintų išmokėtos sumos dalį, ši aplinkybė vertintina ir parenkant grąžintinos išmokos dydį.Pagal Taisyklių 63 punktą grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Ieškovės prašomas nustatyti 50 proc. grąžintinas išmokos dydis yra aiškiai per didelis ir grąžintinos išmokos dydis mažintinas iki 10 proc. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad ieškovė 2016-01-22 Išmokos akte dėl 1811,04 Eur sumos nukentėjusiajam išmokėjimo bei 2016-01-30 Išmokos akte dėl 60,72 Eur sumos nukentėjusiajam išmokėjimo įvertino rizikos dydį ir to pagrindu šių aktų grafoje "Regreso teisė" nurodė, kad D. B. taikytinas 20 procentu dydžio regresas, o būtent, atitinkamai pagal 2016-01-22 Išmokos aktą- 362,20 Eur regreso suma, o pagal 2016-01-30 Išmokos aktą- 12,14 Eur regreso suma, t.y. viso 374,34 Eur suma. Ieškovė neįrodė, jog ta aplinkybė, kad automobilį vairavo 5 metų vairavimo stažo neturintis asmuo, turi būti vertinama kaip padidėjusi draudimo rizika, kuri sudarytų pagrindą taikyti maksimalią teisės aktu nustatytą sankciją- 50 procentų dydžio draudimo išmokos grąžinimą, nes pati ieškovė padarytos žalos apskaičiavimo ir atlyginimo metu vertino su atsakovės veiksmais tariamai susijusios rizikos padidėjimą tik 20 procentų (o ne 50 proc.). Teismo neteisinga išvada dėl vykdymo išdėstymo 8 metų laikotarpiui, kadangi net ir visos ieškinio sumos išdėstymas po 50 Eur/mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis neužtęstų vykdymo proceso 8 metus, sudarytų tik 18 mėnesių ir toks laikotarpis nepažeistų išieškotojo, kuris yra juridinis asmuo -viena iš didžiausių draudimo bendrovių, ir kuriam atitinkama suma neturi jokios ženklesnės reikšmės, interesų, lygiateisiškumo principo, nesumenkintų sprendimo.Kadangi atsakovės turtinė padėtis yra bloga, ji našlė ir gaunama pensija yra tik 121 Eur/mėn., atsakovė gyvena vieno kambario bute, kurio išlaikymas kainuoja vidutiniškai apie 70 Eur/mėn., turi sveikatos problemų ir dėl to patiria papildomas išlaidas, dėl savo sunkios turtinės padėties buvo priversta imti vartojimo kreditą ir iki 2019-07-31 privalo mokėti po 29,92 Eur/mėn. kredito grąžinimo įmokas kreditoriui, prašo sprendimo vykdymą išdėstyti nustatant, kad priteistą sumą privalo mokėti po 50 Eur/mėn. periodinėmis išmokomis.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad draudimo įmoka buvo apskaičiuota atsižvelgiant į draudimo riziką, kuri įvertinta pagal atsakovės pateiktą informaciją, kad automobilio nevairuos asmenys, turintys mažesnį negu 5 metų vairavimo stažą (sutarties 1.5.6. p.), ko pageidavo pati atsakovė ir kuri neneigia žinojusi apie tokią sąlygą. Priešingu atveju tai bus laikoma draudimo rizikos padidėjimu, apie kurį atsakovė privalo ieškovei pranešti ne vėliau negu tokia rizika padidėjo (sutarties 1.5.2. p. c ir e p.p., 1.5.7. p.). Visais kitais atvejais, atsakovė privalo apie rizikos padidėjimą pranešti iš karto, kai apie ją sužinojo, tačiau ne vėliau kaip per 3 dienas nuo padidėjimo. Atsakovė apie padidėjusią riziką ieškovei nepranešė nei prieš jai padidėjant, nei jai padidėjus. Pagal sutarties 1.5.7. p. sąlygą, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja. Atsakovė eismo įvykio metu buvo keleive automobilyje, transporto priemonės valdymą ji pati sąmoningai perdavė valdyti reikiamo vairavimo stažo neturinčiam asmeniui, todėl aiškinant šalių sutartą individualią sąlygą, draudimo rizika padidėjo būtent dėl atsakovės veiksmų, todėl pranešimas apie rizikos padidėjimą turėjo būti pateiktas prieš jai padidėjant. Aplinkybė, kad atsakovė automobilio valdymą perdavė pablogėjus jos sveikatai, neįrodyta. Nesutinka, kad atsakovė neturi prievolės pranešti apie vienkartinį rizikos padidėjimą, taip pat pranešti apie ją tais atvejais, kai ji daugiau neplanuoja tokios rizikos padidėjimo. Nesutinka su prašomos priteisti draudimo išmokos mažinimu, išmokos akte nurodyta 20 proc. regreso suma yra susijusi su kitų savarankiškų atsakovės pareigų pranešti draudikui apie eismo įvykį ir pateikti deklaraciją ar kitą dokumentą neįvykdymu, kas suteikė teisę ieškovui reikalauti atsakovės grąžinti iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos (Taisyklių 60.3 punktas). Reikalaudamas 50 proc. draudimo išmokos sumos grąžinimo ieškovė įvertino, kad atsakovė pareigos pranešti apie padidėjusią riziką neįvykdė visiškai, kad atsakovė pažeidė fiduciarumo principą, kad transporto priemonę perdavė valdyti asmeniui, turinčiam mažą vairavimo stažą ir įgūdžius (įvykis kelių sankryžoje, valdytojas nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio kito automobilio), kad nėra aplinkybių, dėl ko galėtų būti mažintina reikalaujama grąžinti draudimo išmokos dalis.Po eismo įvykio 2015-12-24 atsakovė nesidomėjo žalos bylos administravimu, su draudiku nebendradarbiavo, nesikooperavo nustatant žalos dydį, nesistengė tartis ir aiškintis dėl reikalavimo esmės ir dydžio, kas lėmė šį ginčą teisme. Draudimo išmokos dalis nėra grąžinta nuo pirmo jos pareikalavimo momento, o atsakovės prašymas išdėstyti draudimo išmokos grąžinimo terminą dar papildomiems 18 mėnesių pažeistų kreditoriaus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Byloje neginčijamos aplinkybės, kad šalys 2015-11-17 sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonės SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė nuo 2015-11-18 iki 2016-11-17. Sutarties 1.5.6. p. numatyta, kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio vairavimo stažas yra mažesnis nei 5 metai. 2015-12-24 Šiauliuose, Aušros al. ir Tilžės g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta transporto priemonė MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo E. J., kuris turėjo mažesnį nei 5 metų vairavimo stažą, kaltės. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo iš viso 1871,76 Eur draudimo išmoką.Byloje kilo ginčas dėl to, ar draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjos grąžinti nukentėjusiajam išmokėtos draudimo išmokos dalį. Apeliantės nuomone, ji nepažeidė Sutarties 1.5.6. p. nuostatos, kadangi ji galėjo draudikui apie tai, kad padidėjo draudimo rizika pranešti per 3 dienas po eismo įvykio, taip pat prašoma grąžinti maksimali draudimo išmokos dalis (50 proc.) yra per didelė, turėtų būti mažinama iki 10 procentų.TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis numato, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Taisyklių 62 punkte nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Kadangi byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlė asmuo, kurio vairavimo stažas yra mažesnis nei 5 metai, kas neatitinka Sutarties šalių susitarimo, ieškovė reikalauja iš draudėjos priteisti 50 procentų draudimo išmokos.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad privalomojo draudimo sutartyje aiškiai nurodomas draudimo rizikos vertinimas ir sąlygos, t.y. kad transporto priemonės nevairuos asmenys, kurių vairavimo stažas yra mažesnis nei 5 metai. Atsakovė, būdama transporto priemonės savininke ir draudėja, sudarydama privalomojo draudimo sutartį, sutiko su tokia sąlyga, nes tai ekonomiškai naudinga -mažesnė mokėtina privalomojo draudimo sutarties įmoka. Tuo pačiu apeliantė turėjo suprasti, kad ji, leisdama vairuoti apdraustą transporto priemonę asmeniui, neturinčiam 5 metų vairavimo stažo, ir tokiu būdu padidindama draudimo riziką nepranešus draudikui, prisiims iš to kylančias neigiamas pasekmes- įvykus eismo įvykiui, ji turės pareigą grąžinti draudikui iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos(sutarties 1.5.6 ir 1.5.7p). Pagal sutarties 1.5.7. p. sąlygą, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, kitais atvejais – per 3 dienas nuo atitinkamos aplinkybės dėl rizikos padidėjimo sužinojimo momento. Nagrinėjamu atveju, atsakovė neginčija aplinkybės, jog pati leido vairuoti automobilį asmeniui, neturinčiam 5 metų vairavimo stažo. Todėl akivaizdu, kad būtent dėl tokių jos veiksmų padidėjo draudimo rizika ir atsirado pareiga informuoti apie tai draudiką. Tačiau ne per 3 dienas po šio momento, kaip mano apeliantė, o dar iki rizikos padidėjimo, t.y. iki automobilio perdavimo vairuotojui, neturinčiam 5 metų vairavimo stažo. Atmestinas atsakovės argumentas, kad teismas privalo Sutarties 1.5.7. punktą aiškinti atsakovės, kaip vartotojos naudai. Šalių sudaryta sutartis yra nedidelės apimties, Sutarties sąlyga dėl apribojimų tretiesiems asmenims naudotis transporto priemone išreikšta aiškiai ir suprantamai, ji nepažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros ir laikyti ją nesąžininga nėra pagrindo.Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris, ją sudarydamos šalys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. Toks šios sutarties pobūdis glaudžiai susijęs su jos fiduciariniu pobūdžiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, tai abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau bendradarbiauti sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių bendradarbiavimas pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. TPVCAPDĮ, atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobūdį, atskirai įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustatyta teisė, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę (TPDCAPDĮ 6 straipsnio 3 dalis, Standartinių draudimo sutarties sąlygų 14 punktas). Taip pat draudėjas sutarties galiojimo metu turi draudiką informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą ir draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. E. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-556/2014). Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu apeliantė būtų informavusi ieškovę apie draudimo rizikos padidėjimą, ieškovė, siekdama prisiimti padidėjusią draudimo riziką, būtų galėjusi pasinaudoti teise dėl papildomos įmokos sumokėjimo, t.y. dėl draudimo apsaugos kainos perskaičiavimo. Atsakovės veiksmai, nesilaikant Sutartyje nustatytų sąlygų vertintini, kaip pakankamai reikšmingi ir iš esmės pažeidžiantys bendradarbiavimo pareigą bei sutarčių vykdymo principus (CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 6.200 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įvyko draudiminis įvykis bei atsirado ieškovės prievolė atlyginti nukentėjusiojo patirtus nuostolius, dėl atsakovės sutarties pažeidimo ieškovei teko didesnė rizika, nei įvertina ir susitarta sudarant Sutartį, nustatant draudimo įmoką. Pripažintina, kad atsakovė netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, neinformavo draudiko apie draudimo rizikos padidėjimą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos dalies grąžinimo. Šioje byloje ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 935,88 Eur sumos. Nustatant atsakingam draudikui grąžinamos sumos dydį, atsižvelgtina į tai, jog sutartimi buvo susitarta, kad, draudėjui nepranešus draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos (1.5.7p). Taip pat į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes (TPVCAPDĮ 22 str. 2 d., Taisyklių 63 punktas). Ieškovė nepateikė pagrindžiančių įrodymų ar argumentų, kodėl šiuo individualiu atveju prašo iš atsakovės priteisti ne leidžiamą susigrąžinti išmokėtos sumos dalį (iki 50 procentų), o pusę išmokėtos išmokos. Teismo nuomone, įvertinus sutarties sąlygas, atsakovei sutartyje nustatytos pareigos pažeidimo pobūdį, ieškovei iš atsakovės priteistos grąžinti sumos dydis (50 procentų išmokėtos draudimo išmokos) yra per didelis. Byloje nustatyta, kad eismo įvykyje be įvykio kaltininko vairuojamos transporto priemonės, buvo tik apgadintas kitas automobilis, dalyvavę eismo įvykyje ar kiti asmenys nenukentėjo, eismo įvykis įvyko apdraustą automobilį vairavusiam asmeniui nepraleidus pagrindiniu keliu važiavusio automobilio, tokio pažeidimo negalima pripažinti labai šiurkščiu, byloje nenustatyta, jog asmuo, neturintis draudimo sutartyje numatyto transporto priemonės 5 metų vairavimo stažo, būtų nuolat vairavęs atsakovės automobilį, lieka nepaneigta atsakovės pozicija, kad tai buvo vienkartinis atvejis, kai vairavo asmuo, neturintis stažo, t.y. nėra duomenų, jog privalomojo draudimo sutarties 1.5.7 punkto nuostatų pažeidimas nebuvo vienkartinis (CPK 178 str.). Taip pat atsižvelgtina ir vertintina ta aplinkybė, kad ieškovė 2016-01-22 Išmokos akte dėl 1811,04 Eur sumos nukentėjusiajam išmokėjimo bei 2016-01-30 Išmokos akte dėl 60,72 Eur sumos nukentėjusiajam išmokėjimo įvertino rizikos dydį ir tuo pagrindu šių aktų grafoje "Regreso teisė" nurodė, kad D. B. taikytinas 20 procentų dydžio regresas, o būtent, atitinkamai pagal 2016-01-22 Išmokos aktą- 362,20 Eur regreso suma, o pagal 2016-01-30 Išmokos aktą- 12,14 Eur regreso suma, t.y. viso 374,34 Eur suma. Tokiu būdu manytina, kad ieškovė, spręsdama klausimą dėl išmokos nukentėjusiam asmeniui išmokėjimo, vertino ir atsakovės pažeidimo pobūdį, sprendė, kad atsakovė turėtų grąžinti 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Ieškovė nenurodė ir teismui nežinoma dėl kokių aplinkybių pasikeitimo ji savo sprendimą pakeitė reikšdama regresinį reikalavimą dėl 50 procentų išmokėtos draudiminės išmokos. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas priteistą sumą sumažina iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, kas sudaro 374,35 Eur. Pripažintina, kad ši suma atitinka teisingumo, protingumo principus bei yra proporcinga apeliantės padarytam Sutarties pažeidimui.Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu išdėstyti sprendimo vykdymą, prašo teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti ją įpareigojant mokėti kas mėnesį po 50 Eur. Nors pirmosios instancijos teismas sutiko, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, tačiau pažymėjo, kad nėra duomenų jog pasiūlytu būdu ji tikrai išmokės skolą, sprendė, kad 8 metus užsitęsęs vykdymo procesas pažeistų ieškovės interesus. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.Apeliacinės instancijos teismui sumažinus priteistiną iš atsakovės draudimo išmokos dalį iki 374,35 Eur, atsakovės pasiūlytu mokėjimo būdu, t.y. įpareigojus ją mokėti kas mėnesį po 50 Eur, sprendimas būtų įvykdytas per 8 mėnesius, kas iš esmės nepažeistų ieškovės interesų. Todėl, įvertinus, kad atsakovės turtinė padėtis yra sudėtinga, terminas, per kurį ji įpareigojama sumokėti draudimo išmokos dalį, yra protingas ir realu, kad atsakovė galės sprendimą įvykdyti, atsakovės prašymas tenkintinas. Teismas išdėstytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reguliuojančias teisės normas, pagrįstai konstatavo, kad atsakovei kilo pareiga draudėjai grąžinti išmokėtos sumos dalį, tačiau šią dalį nustatė netinkamai, taip pat nepagrįstai atsisakė sprendimo vykdymą išdėstyti. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Išnagrinėjus bylą, tenkinta 40 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai mažintina ieškovei iš atsakovės priteista bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma iki 28,28 Eur (0,4 x (21 Eur žyminis mokestis, 49,70 Eur kelionės išlaidos)). Pirmosios instancijos teisme už atsakovei valstybės teikiamą antrinę teisinę pagalbą patirta 162,12 Eur išlaidų, todėl, atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį (60 proc.), valstybei iš ieškovės priteistina 97,27 Eur. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantė apeliacinio skundo neapmokėjo, nes yra atleista nuo žyminio mokesčio, kuris sudarytų 21 Eur, mokėjimo, todėl skundą iš dalies patenkinus (60 proc.) iš ieškovės valstybei priteistina 12,60 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo dalis, kuriomis priteistas žalos atlyginimas bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir sprendimą išdėstyti sekančiai:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 374,35 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017-02-27 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28,28 Eur bylinėjimosi išlaidas – ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, naudai.
Priteistos žalos atlyginimo (374,35 Eur) mokėjimą išdėstyti 8 mėnesių terminui.
Įpareigoti D. B. mokėti ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ po 50 Eur priteistos žalos atlyginimo sumos kas mėnesį, paskutinį – aštuntą mėnesį sumokant likusią skolos dalį– 24,35 Eur. Mokėjimus atlikti iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos pradedant nuo spalio mėnesio.
Priteisti iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 97,27 Eur valstybės teikiamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, įmokos kodas 5630.“
Priteisti iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 12,60 Eur žyminio mokesčio valstybei, įmokos kodas 5660.