Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-66-616/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-02-21
Bylos Nr.: 1A-66-616/2020
Teisminio proceso Nr.: 10-1-01445-10
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ernesta Montvidienė, Jolanta Čepukėnienė, Algimantas Valantinas
Kaltinamasis: G. G.
Nuteistasis: R. Š.
Civilinis ieškovas: MB ,,Samanio idėja“
Advokatai: Laurynas Biekša, Gediminas Skaistys, Vladimiras Buslovičius

Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-616/2020Teisminio proceso Nr. 10-1-01445-10Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.6.2; 1.2.29.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,išteisintajai G. G. ir jos gynėjui advokatui Vladimirui Buslovičiui,nuteistajam R. Š. ir jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,civilinio ieškovo MB ,,Samanio idėja“ atstovui advokatui Laurynui Biekšai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės (toliau – ir prokuroras arba apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį (2009-12-17 redakcija) 50 MGL (1882,53 eurų) dydžio bauda;

G. G. išteisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš R. Š. priteista BUAB ,,D“ (buvusi UAB „C“) 7 394,67 Eur turtinei žalai bei 556 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti, iš viso 7 950,67 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Š. (toliau – R. Š.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2007-10-19 iki 2010-02-10, būdamas Uždarosios akcinės bendrovės „C“ (toliau – UAB „C), įmonės kodas 121455397, registruotos (duomenys neskelbtini), projektų vadovu, pagal užimamas pareigas, laikotarpiu nuo 2007-10-19 iki 2010-02-10, iš bendrovės kasos bei banko sąskaitų, jam, kaip atskaitingam asmeniui išmokėjus 400 992,2 Lt (116 135,36 eurus), jis nepateikė 7 950,67 Eur sumai dokumentų, patvirtinančių, kad šie pinigai buvo panaudoti UAB „C“ naudai, tokiu būdu R. Š. pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „C“ turtą – pinigines lėšas – 7 950,67 eurų sumai,tuo padarydamas minėtai bendrovei turtinę žalą.

2. G. G. (toliau – G. G.) buvo kaltinama ir perduota teismui:

2.1. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kaltinant tuo, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: nuo 2006-11-03 iki 2010-02-10 G. G., būdama Uždarosios akcinės bendrovės „C“ (toliau UAB „C), įmonės kodas 121455397, registruotos (duomenys neskelbtini), finansų direktore, pagal užimamas pareigas turėdama teisę sudaryti sandorius įmonės vardu, pagal 2008-06-02 direktoriaus įsakymą Nr. P-01114 „būdama atsakinga už įmonės finansines operacijas elektroninės bankininkystės sistemoje ir perduodant slaptažodžių kodus AB „Šiaulių bankas“ ir AB „SEB bankas“, suteikiant galutinio elektroninio parašo tvirtinimo teisę“, bei turėdama teisę disponuoti bendrovės sąskaitoje bei kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 2006-11-13 iki 2010-02-10, iš bendrovės kasos bei banko sąskaitų, jai, kaip atskaitingam asmeniui išmokėjus 1 509 527,35 Lt (437 189,33 eurus), ji atsiskaitymo dokumentus pateikė 1 026 757,68 Lt (297 369,55 eurų) sumai, o likusiems pinigams, t. y. – 483 769,67 Lt (139 819,76 eurų) nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad šie pinigai buvo panaudoti UAB „C“ naudai, tokiu būdu G. G. pasisavino jos žinioje buvusį svetimą, UAB „C“ didelės vertės turtą – pinigines lėšas – 483 769,67 Lt (139 819,76 eurų);

2.2. tęsdama nusikalstamą veiką, pagal 2006-11-03 darbo sutartį Nr. DS619, dirbdama UAB „C“, įmonės kodas 121455397, registruotos (duomenys neskelbtini), finansų direktore, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisę veikti UAB „C“ vardu, turėdama teisę sudaryti sandorius įmonės vardu, būdama materialiai atsakinga už grynųjų pinigų išduotų iš kasos ūkio išlaidoms panaudojimą bei pagal užimamas pareigas turėdama teisę disponuoti bendrovės sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2010-02-10, siekdama asmeninės turtinės naudos, panaudojo asmeninėms reikmėms bendrovės lėšas – 107 212,2 Lt (31 050,8 eurų), t. y. apmokėdama savo naudai pirktas konkrečias, skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje (nuosprendžio 2–52 lapai) išvardintas prekes ir paslaugas, o šių prekių įsigijimo dokumentus pateikė UAB ,,C“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui bei nurodė juos įtraukti į UAB „C“ buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu G. G. pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „C“ turtą – iš viso 581 484,17 Lt (168 409,45 eurai) (590 981,87 Lt (171 160,18 eurų) – 9 497,7 Lt (2 750,72 eurų)) sumą, tuo padarydama UAB „C“ didelę turtinę žalą.

2.3. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaltinant tuo, kad G. G., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiką nenustatytoje vietoje laikė pagamintą žinomai netikrą 2005 m. gruodžio 14 d. sutartį Nr. 04-05/12/14, sudarytą UAB „A“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) su K. M. (toliau – K. M.) dėl 4 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) ardymo, valymo, betono grindų įrengimo, bendros elektros instaliacijos pravedimo ir vidaus apdailos darbų, po ko ji šio žinomai netikro dokumento - 2005 m. gruodžio 14 d. sutarties Nr. 04-05/12/14 savo parašu patvirtintą kopiją 2016-06-01 10:15 val., panaudojo-pateikdama kaip tikro dokumento kopiją Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnams, Kalvarijų g. 3, Vilniuje, tokiu būdu G. G. laikė ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde prašoma:

- Vilniaus apygardos teismo 2019-07-22 nuosprendžio dalį dėl G. G. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: G. G. pripažinti kalta ir nuteisti: pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. G. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams;

- Vilniaus apygardos teismo 2019-07-22 nuosprendį R. Š. nuteisimo dalyje pakeisti: R. Š. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams.

- Vilniaus apygardos teismo 2019-07-22 nuosprendį civilinio ieškinio dalyje pakeisti ir iš R. Š. ir G. G. solidariai priteisti 91 761,62 Eur BUAB „D“ bei konfiskuoti 35 545,97 Eur vertės turtą.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

3.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir nuosprendžio surašymą reglamentuojančių normų, įtvirtintų BPK 20 straipsnio ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nuostatas, nepagrįstai kritiškai nevertino R. Š. ir G. G. parodymų, betarpiškai rėmėsi ekspertizės akte Nr. 11-2025(18) nurodytais duomenimis, jų neanalizuodamas 2012-01-31 specialisto išvadoje Nr. 5-1/14 nustatytų duomenų kontekste, ignoravo liudytojų V. D., A. B., A. P., R. Ž., S. P., A. T. parodymus, todėl iš esmės neįvertino įrodymų viseto, dėl to padarė prieštaringas ir bylos duomenimis nepagrįstas išvadas bei netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai G. G. išteisino pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei nepagrįstai R. Š. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 183 straipsnio 2 dalies į 183 straipsnio 1 dalį.

3.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad 2009-06-01 tarp UAB „C“ ir G. G. bei R. Š. buvo sudarytos paskolos sutartys, nes tokios sutartys realiai sudarytos nebuvo. 2018-06-01 ekspertizės akte nurodyta, kad duomenų, kurie paliudytų, jog G. G. 2009-06-01 buvo suteikta 250 000 Lt, o R. Š. 75 000 Lt paskola, nerasta. Tokios finansinės operacijos apskaitos dokumentuose neatsispindi. UAB „C“ direktoriaus sprendimu tokios paskolos G. G. ir R. Š. išmokėtos nebuvo. UAB „C“ direktorius niekada nepripažino, kad išteisintajai ar nuteistajam buvo nurodęs, jog į jų asmenines sąskaitas pervestos lėšos gali būti naudojamos suteiktų paskolų pagrindu asmeninėms reikmėms. Todėl išteisintoji ir nuteistasis neteisėtai pervedė UAB „C“ lėšas į savo asmenines sąskaitas ir jas naudojo asmeninėms reikmėms.

3.3. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas ir neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus dėl vekselio kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013), todėl padarė neteisingą išvadą, kad UAB „C“ turi piniginius įsipareigojimusįmonė G. G. ir R. Š. išrašytų vekselių 50 000 Lt sumai. Skunde nurodoma, kad R. Š. ir G. G. galėjo įgyti reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą sumą tik tuo atveju, jei jiems nebūtų sumokėtas darbo užmokestis. G. G. ir R. Š., vykstant UAB „C“ bankroto procesui, vekselių vykdyti nepateikė, tokiu būdu pripažino, kad sąlyga, kurios neįvykdymo atveju, būtų kilusi reikalavimo teisė į 50 000 Lt sumas, neatsirado. Tokias išvadas patvirtina ir 2012-01-31 specialisto išvadoje dėl UAB „C“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-1/14 padarytos išvados, kad 2007-10-18–2010-02-10 laikotarpiu R. Š. buvo nustatytas 5 600 Lt darbo užmokestis, kuris atitiko jo darbo sutartyje numatytam darbo užmokesčiui; taip pat nustatyta, kad R. Š. buvo išmokėta 15 000 Lt daugiau nei buvo priskaičiuota išmokėjimui. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad R. Š. įgijo reikalavimo teisę iš UAB „C“ į 50 000 Lt, dėl to R. Š. nepagrįstai sumažinta inkriminuotų pasisavintų UAB „C“ piniginių lėšų suma 50 000 Lt.

3.4. Teismas neįvertino to, kad G. G. ir R. Š. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, buvo tęstinė, t. y. nusikalstamas sumanymas elgtis su UAB „C“ lėšomis, kaip su nuosavomis, susiformavo dar iki paskolų sudarymo, vekselių išdavimo ir buvo realizuojamas po neįgyvendintų paskolų sudarymo ir vekselių išdavimo, turint vieningą nusikalstamą ketinimą – daryti žalą UAB „C“. G. G., būdama vienintelė UAB „A“ akcininke, kuri buvo vienintelė UAB „C“ akcininke, turėdama administracinius įgaliojimus veikti UAB „C“ vardu, faktiškai vadovavo įmonės ūkinei komercinei veiklai bei ją vykdė, visiškai disponavo įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis ir realiai priimdavo visus sprendimus. UAB „C“ direktorius R. B. sprendimų priėmime nedalyvaudavo arba dalyvaudavo tik patarinėdamas G. G. ir pastarosios nurodymu šiuos sprendimus patvirtindavo savo parašu. Visos UAB „C“ banko kortelės bei kodų generatoriai nagrinėjamu laikotarpiu buvo naudojami tik G. G.. Apie G. G. faktinį UAB „C“ vadovavimą patvirtino UAB „C“ direktorius R. B., vyriausioji finansininkė V. D., buvę UAB „C“ direktoriai A. P. ir R. Ž., UAB „C“ buvę darbų vadovai A. T. ir S. P.. Todėl UAB „C“ direktorius R. B., pasirašydamas paskolos sutartis bei vekselius, taip pat galėjo veikti pagal G. G. nurodymus.

3.5. G. G. ir R. Š. tiesioginę tyčią neteisėtai naudotis UAB „C“ lėšomis įrodo aplinkybė, jog asmeniniams poreikiams išleisti pinigai ir šias ūkines operacijas pagrindžiantys duomenys buvo pateikiami įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Šios aplinkybės paneigia G. G. ir R. Š. versiją, jog jų asmeninėse sąskaitose esančios lėšos ir jų naudojimas asmeninėms reikmėms buvo sąlygotas sudarytų paskolų sutarčių ar vekselių, ir patvirtina, kad G. G. ir R. Š. tyčią pasisavinti UAB „C“ priklausančias lėšas, apskaitant jas kaip įmonės patirtas veiklos sąnaudas, t. y. faktiškai deklaruojant, kad lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms. Teismas ignoravo vyr. buhalterės V. D. parodymus, kad G. G. iš įmonės lėšų pirkdavo prekes asmeninėms reikmėms ir liepdavo jas nurašyti į UAB „C“. Šios aplinkybės sąlygoja išvadą, kad G. G. nepateisinamai išeikvota UAB „C“ lėšų suma nepagrįstai sumažinta 250 000 Lt, o R. Š. nepateisinamai išeikvota UAB „C“ lėšų suma nepagrįstai sumažinta 75 000 Lt bei 50 000 Lt. Byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad G. G. ir R. Š. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad savinasi įmonės turtą dar prieš tariamų paskolų sudarymą ar vekselių išdavimą, numatė, kad tokiais savo veiksmais daro įmonei žalą ir tokių padarinių norėjo; ir paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog paskolos sutarčių sudarymas liudija, kad kaltinamieji jiems inkriminuotų sumų nesiekė neteisėtai pasisavinti.

3.6. Teismas nenurodė argumentų, kuriais vadovaudamasis sprendė, jog nuteistajam ir išteisintajai inkriminuotų pasisavintų lėšų suma gali būti mažinama vadovaujantis paskolų sutartyje bei vekseliuose nurodyta suma. Teismas ignoravo aplinkybes, kad iki 2009-02-17 ir 2009-06-01 padarytos išteisintosios bei nuteistojo nusikalstamos veikos, pasisavinant UAB „C“ lėšas, buvo baigtos iki jiems išduodant vekselius bei surašant paskolos sutartis, todėl minėtų sandorių sudarymas nei loginiu, nei teisiniu požiūriu negalėjo sąlygoti anksčiau padarytos nusikalstamos veikos bei jos vertinimo.

3.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi eksperto padarytomis sąlyginėmis išvadomis dėl G. G. ir R. Š. asmeninių piniginių lėšų panaudojimo automobilių detalių pirkimui, kurios galėjo būti panaudotos UAB „C“ automobilių remontui ir turėjo būti įtrauktos į UAB „C“ automobilių vertę (2019-03-29 ekspertizės aktas Nr. 11-2025(18) išvados pagal pirmąjį ir antrąjį klausimus). Ekspertizės akte (specialisto išvadoje) pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai. Teismas, nepasisakydamas dėl ekspertizės akte nurodytų išvadų atitikimo kitiems bylos duomenims, jų nesusiedamas tarpusavyje į vientisą loginę grandinę, iš anksto juos vertindamas kaip atitinkančius kitus bylos duomenis, iš esmės nevertino UAB „C“ buvusio direktoriaus A. P., vyr. finansininkės V. D., darbuotojo A. B. parodymų, neanalizavo 2012-01-31 specialisto išvados dėl UAB „C“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-1/14 ir kitų bylos duomenų, kurie įrodo, kad dideliais kiekiais galimai perkamos automobilių detalės ar dalis jų nebuvo naudojamos UAB „C“ veikloje.

3.8. Teismas nepagrįstai G. G. išteisino pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nevertino bylos duomenų apie tai, kad 2016-05-30 G. G. davė parodymus apie neva jos atsakomybę šalinančias aplinkybes ir dokumentus, kurie patvirtins jos versiją. Tokie dokumentai, tarp jų ir žinomai netikro dokumento – 2005-12-14 sutarties Nr. 04-05/12/14 kopija 2016-06-01 buvo pateikta ikiteisminio tyrimo tyrėjai. G. G., pateikdama ikiteisminio tyrimo pareigūnams žinomai netikrą sutartį Nr. 04-05/12/14 dėl statybos darbų, suprato, kokiam tikslui pateikia šį dokumentą, t. y. norėdama suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir tokių padarinių norėjo. G. G., panaudodama žinomai suklastotą dokumentą, panaudojo apgaulę, siekė suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kad šie suklastoto dokumento pagrindu priimtų nepagrįstus, tačiau G. G. naudingus sprendimus ikiteisminiame tyrime ir pastaroji išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Apelianto nuomone, tokie G. G. veiksmai yra pavojingi, nes jais realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, į konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą, todėl tokiais veiksmais gali būti padaroma žala ar kilti tokios žalos atsiradimo grėsmė. Teismas ignoravo aplinkybę, kad žinomai netikro dokumento kopija buvo patvirtinta G. G. parašu, kuri įrodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnei šis dokumentas pateiktas ne per klaidą, o veikiant tiesiogine tyčia ir siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat nuosprendyje neatsižvelgta į tai, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kilti ne kiekvienu atveju būtina nustatyti pavojingus padarinius, pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji G. G. ir nuteistasis R. Š. bei jų gynėjai – atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalis, kuria G. G. išteisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, naikinama ir šioje dalyje priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės (R. Š. atžvilgiu) ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktai).

Dėl G. G. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir R. Š. veikos pagal BK 183 straipsnio 1 dalies kvalifikavimo

6. Apeliacinės instancijos teismas nustatė:

6.1. G. G., nuo 2006 m. lapkričio 3 d. iki 2010 m. vasario 10 d. UAB „C“, įmonės kodas 121455397, registruotos (duomenys neskelbtini), finansų direktore, pagal užimamas pareigas turėdama teisę sudaryti sandorius įmonės vardu, pagal 2008 m. birželio 2 d. direktoriaus įsakymą Nr. P-01114 „būdama atsakinga už įmonės finansines operacijas elektroninės bankininkystės sistemoje ir perduodant slaptažodžių kodus AB „Šiaulių bankas“ ir AB „SEB bankas“, suteikiant galutinio elektroninio parašo tvirtinimo teisę“, bei turėdama teisę disponuoti bendrovės sąskaitoje bei kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 13 d. iki 2010 m. vasario 10 d., iš bendrovės kasos bei banko sąskaitų, jai, kaip atskaitingam asmeniui išmokėjus 1 509 527,35 Lt (437 189,33 Eur), ji 120 345,82 Lt (34 854,56 Eur) nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad šie pinigai buvo panaudoti UAB „C“ naudai, tokiu būdu G. G. pasisavino jos žinioje buvusį svetimą, UAB „C“ didelės vertės turtą – pinigines lėšas – 120 345,82 Lt (34 854,56 Eur).

6.2. G. G., tęsdama nusikalstamą veiką, pagal 2006 m. lapkričio 3 d. darbo sutartį Nr. DS619, dirbdama UAB „C“, įmonės kodas 121455397, registruotos (duomenys neskelbtini), finansų direktore, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisę veikti UAB „C“ vardu, turėdama teisę sudaryti sandorius įmonės vardu, būdama materialiai atsakinga už grynųjų pinigų išduotų iš kasos ūkio išlaidoms panaudojimą bei pagal užimamas pareigas turėdama teisę disponuoti bendrovės sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 10 d., siekdama asmeninės turtinės naudos, panaudojo asmeninėms reikmėms bendrovės lėšas – 45 956,38 Lt (13 309,89 Eur), t. y. apmokėdama savo naudai pirktas prekes ir paslaugas, o būtent:

Data kada įsigytos prekės ir paslaugos Įmones iš kurios įsigytos prekės ir paslaugos pavadinimas Įmonės iš kurių įsigytos prekės ir paslaugos išrašytų PVM sąskaitų faktūrų serija ir numeris Įsigytų paslaugų ir prekių pavadinimas Įsigytų prekių ir paslaugų vertė Įsigytų prekių ir paslaugų PVM Įsigytų prekių ir paslaugų bendra suma 2007.03.10 UAB „JYSK“ 07SF1702 Nr. 106559 Gultas, sulankstomas čiužinys, baro kėdutė 300,82 54,15 354,97 2007.06.09 UAB „Senuku prekybos centras“ SS Nr.390800568 Gėl. vazonas fikusas, Vazon Hedera Gemengd, keptuvė, gėl svyr augal, antklodė, pagalvė papr, rėmel nuotr, vaškas, skystas psik lang vas obuol kv, pagalvė, krepšys skalbin, komoda pinta 731,48 731,48 2007.09.01 UAB „ElektroMarkt“ ELE Nr.31760 Karcher vakuuminis 719,49 129.51 849 2007.07.23 UAB „Skuvita“ SKUD Mr. 167 klozeto „Royal“ bakelis, klozeto „Royal“ pjedestalas su išbėgimu į žemę, klozeto „Royal“vandens nuleidimo sist., klozeto „Royal“ dangtis (medinis), kriauklė Royal (balta), koja kriauklei Royal (balta) 4404,46 792,8 5197,26 1560 Lt apmokėta grynais.3637,26 Lt-per banką(Nr,100) kriauklė su pjedestalu „Royal“2vnt. Iš viso 2007 m. 6156,25 976,46 7132,71 2008.01.21 UAB „Maxima“ AAANr.5525194 Lyg lent. Uždangalas, kėdžių rinkinys, skab. Minkštiklis, servetėlių laikiklis, vazoninė gėlė narcizas, svogūninė gėlė (spalvotame vazone), pledas. 301,7 54,3 356 2008.03.01 UAB „Domino mobler“ DOM Nr.0700039 lova Futon sulanks/raudona 326,27 58,73 385 2008.06.06 UAB „Senukų prekybos centras“ SS Nr. 396403128 Kempin indų plov celline classic, servetėlės pampers sensitive, nukalkintojas vand Calgon, popier tualet Regina Logest 58,19 10,47 68,66 2008.08.02 UAB „Senukų prekybos centras“ SS Nr.0390808602 Mišelis poliet, gėl vazon dracaena, gėl vazon begonija, žvakidė octime, žvaikd (skaidr. Stikl), indas bir fido, indas bir fido mėl., inda bir fid, prietaisas uodų atbaid., žvak arbat, tablet indapl Calgonit, nukalk indapl/skalb maš, muilas skyst Fa yoghurt vanila, muilas-putos Fa aloe vera sens, valikl virykl stikl keram blux, valikl orkaič jėga plius, valikl WC domest zero limescal, gėrim nestea vitao green tea citrus, laikiklis skutimosi peiliuk CPM pakab, šepetys plaukams medinis, kabliukas varlytė, kabliukas Kape May, kabliukas žvaigždė 325,52 58,59 384,11 2008.10.04 UAB „Maxima“ AAA Nr.6297720 R diskai, knyga „Santūrus paprastumas. Namai namučiai“, Knyga „Gaminame su Oliveriu“,pirkinių maišelis 112,49 6,63 119.12 2008.10.04 UAB „Maxima“ AAANr.6297719 degtine „Zaladkowa gorska“ (12 vnt.) 142,27 25,61 167,88 Iš viso 2008 m. 1266,44 214,33 1480,77 2009.01.09 UAB „Maxima LT' MAX555090000909 Degtinė „Originali lietuviška“, pyragaitis „Skanumėlis“, griliažinis pyragaitis, medaus pyragaitis, vynuuogės raudonos, bananai, ananasas didysis, gazuotas putojantis fermentinis gėrimas „Bosca Anniv“, apelsinų nektaras „Grand“, brendis „Moldavskij Aist“, degtinė „Sobieski“, vynuogės žaliosios, degtinė (vyšnių skonio)“Sobieski“, degtinė „Sobieski Superior“, brendis „Soberano“, brendis „Alita Boutique“ tortas „Spanguolė“, pirkinių maišelis 313,82 59,62 373,44 2009.01.09 UAB „Danelita“ DAL Nr. 6 Vištienos kepsnys su sūriu ir grybais, silkė su grybais, silkė su svogūnais, siklkė su daržovėmis, žuvis tešloje, liežuvis su padažu, įdarytas karpis, mėsos asorti, kalmarų salotos, burokėlių salotos, naminės salotos, salotos su kumpiu, pomidorai su pikantiškomis salotomis, įdaryti kiaušiniai, sumuštiniai su lašiša, sumuštiniai su ikra, gaiva, arbata, salės nuoma, įdarytas ananasas 1068,38 202,99 1271,37 2009.01.30 VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darbo r m c VZD Nr.4928 už maitinimą 82.61 15,69 98,3 2009.02.21 UAB 'Thomas Philips Baltex“ VZ Nr. 14156 kosmetika 212,13 40,3 252,43 2009.02.27 VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darbo r m c VZD Nr.4965 už maitinimą 1143,95 217,35 1361,3 2009.03.07 UAB „Dubinqiai“ DSANr. 36681 Kilimas Beluchi 149,58 28,42 178 2009.03.09 UAB „Baldų idėjos“ BAL Nr. 3170 LMPD palermo ąžuol., LMDP Formatinis pjovimas, PVC briauna, laminavimas PVC, LMDP tams. Palermo, PVC briauna, laminavimas PVC, PVC briauna, LMDP Sv. Bukas, PVC briauna, PVC briauna, LMDP klevas, PVC briauna, LMDP smelis Latvija, PVC briauna, LMDP ąžuolas ferara, PVC briauna, PVC briauna 2970,72 564,43 3535,15 2009.03.31 VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darbo r m c VZD Nr, 5007 už maitinimą 3061,34 581,66 3643 2009.04.28 UAB „DarvaL DPV Nr. 7240 LMDP terra geltona, LMDP sidabr.metalikas, MDP pjovimas, PVC „Metalic“, PVC klijavimas, PVC klijavimas, PVC br. „Metalic“, LMDP balta grublėta, LMDP balta grublėta, MDP pjovimas, PVC klijavimas, PVC br., LMDP ąžuolas Palermo tamsus,MDP pjovimas, PVC br. Tam. Rieš., PVC klijavimas, PVC br. Tam. Rieš., PVC klijavimas, LMDP ąžuolas Palermo šviesus, PVC klijavimas, PVC br. Klevas,LMDP klevas, MDP pjovimas, PVC klijavimas, PVC br. Klevas, PVC klijavimas, PVC br. Klevas, LMDP klevas, MDP pjovimas, PVC klijavimas, PVC br. Klevas 839,82 159,57 999,39 2009.06.16 UAB „Savex“ VA Nr. 1708 Rėmelis plastikinis10*15 ovalus sidabrinis, rėmelis plastikinis 13*18 ovalus sidabrinis, dramblys keramikinis baltas, rėmelis plastikinis 5 nuotr. 148,61 28,24 176,85 2009.06.29 UAB „Darginta“ GIN NR.121318 Stalas, kėdė 1260,51 239,5 1500 2009.06.30 UAB „Darginta“ GIN Nr. 121319 virtuvinis kampas, stalas, kėdės, kėdė ąžuolinė, stalas oval. ąžuolas, kampas virtuvinis su stalu, kilimas 4369,75 830,25 5200 2009.07.27 UAB „Ardena“ ZAL Nr. 55823 Ritininės žaliuzės „Vegas Classic“, ritininių žaliuzių šoninis profilis, antimoskitinis tinklelis-rėmelis, ritininių žaliuzių/romanečių montavimo darbai, antimoskitinių žaliuzių montavimas, ritininių žaliuzių transporto išlaidos 2521,01 478,99 3000 2009.08.03 UAB „Ardena“ ZALNR. 55911 antimoskitinis tinklelis-rėmelis, antimoskitinių žaliuzių montavimas 142 26,98 168,98 2009.08.17 UAB „Ardena“ ZAL Nr.56376 yra KPOkv. 3700+400 3445,38 654,62 4100 2009.09.11 UAB „Auter Ir Ko“ AKKA Nr. 289 portfelis 1026,45 215,55 1242 2009.09.11 UAB „ElektroMarktas“ ELE Nr. 73301 Philips LCD televizorius 924,79 194,21 1119 2009.09.22 UAB „SD style“ VPC Nr. 154 Pakaba tvirtinama prie sienos, rėmeliai „Happy Memories“ dvigubi, ruda medinė biuro dėžutė, Chai padėklas su stalčiumi, stiklinė trintuvė 338,84 71,16 410 2009.09.23 UAB „Maxima“ 300090035874 Natūralios pomidorų sultys „Heinz“, šviesi ajerų duona, šakotis „Romnesa“, Žurnalas „Liza“ rusų k., žurnalas „Būrėja“, 0,5 l. Alaus BBH tipo butelis, žurnalas 'Edita“, alavijų gėrimas „Paldo Aloe“, stambiakris karamel. Cukrus „Dan Suker“, nat. Mineralinis vanduo „Borjomi“, Kunigaikščių alus, bočių duona, 0,5 l. Alaus Grand tipo butelis, alus „Kalnapilis Grand“, vytinta dzūkiška dešra, knyga „Virtuvės ir vonios dabarčiai ir“, pirkinių maišelis, knyga“Tvarka namuose“, alus „Kalnapilis Original“ 186,05 32.68 218,73 2009.11.07 UAB „Jysk Baltic“ 9SF1705021502 Makiažo reikmenų dėžutė 14x10,5x10 cm, makiažo reikmenų dėžutė, magnetukai, magnetukai, kosmetinis veidrodėlis, užuolaidų lazdelės, pak. maišelis 70,21 14,74 84.95 2009.11.11 UAB „Darval“ DPV Nr. 7846 LMDP ąžuolas Palermo tamsus, MDP pjovimas, PVC br. Tam. Rieš., PVC klijavimas, PVC br. Tam. Rieš., PVC klijavimas, LMDP ąžuolas Palermo šviesus,MDP pjovimas, PVC klijavimas, PVC br. Klevas, MDP pjovimas, LMDP bukas Mangfall, MDP pjovimas, PVC klijavimas, PVC br. Buk. Mag., PVC br. šv. Buk. 596,31 125,23 721,54 2009.11.11 UAB „Darval“ DVF Nr. 27366 Rank. Chr/m. „bantukas', kojelė, indų džiovykla, baldinė kojytė 120,5 25.31 145,81 2009.11.25 UAB „Dubingiai“ DSANr. 41473 Kilimas „Beluchi“, kilimas „City garden“, pakaba balta, laistytuvas 731,07 153,53 884,6 2009.11.26 UAB „Darval“ DPV Nr.7898 MDP pjovimas, LMDP Wenge, LMDP Limba šokoladinė, LMDP ąžuolas Palermo šviesus, PVC br. Wenge, PVC br. Limba šokoladinė, PVC br. Klevas, PVC klijavimas, PVC br. Wenge, PVC br. Limba šokoladinė, PVC klevas, PVC klijavimas 240,32 50,47 290,79 2009.11.26 UAB „Darval“ DPV Nr. 7896 LMDP limba šokoladinė, MDP pjovimas, PVC br. Limba šokoladinė, PVC br. Klijavimas, PVC br. Limba šokoladinė, PVC klijavimas 320 67,2 387,2 2009.11.26 UAB „Darval“ DPV Nr. 7897 NDP pjovimas, LMDP šviesus ąžuolas, PVC br. ąž. Sed., PVC klijavimas, PVC br. ąž. Sed., PVC klijavimas 75,67 15,89 91,56 2009.11.27 UAB „Maxima“ 300090043983 Guminukai „Haribo“šiukšlių maišai, knyga „Biblioteka vsemimoj psichologii“, celiuliozinė kempinė Scotch-brite, vienkartinės nosinės Zewa, knyga „Mini Gorodskoj romans“, neslystantis lygintuvo padėklas, pirkinių maišelis, paviršių apsaugai „Tesa“ dek. žvakidė metal/stikl. 90,84 15,11 105,95 Iš viso 2009 m. 26450,66 5109,69 31560,34 Metai Kur fiksuotas prekių įsigijimas Įsigytų prekių vertė Įsigytų prekių PVM Įsigytų prekių bendra suma Įtraukta į kitas pirkimų sąnaudas 2007 2007-04-04 UAB „Jysk Baltic“ PVM sąskaita faktūra Serija 07SF1705 Nr.010067 (dekoratyvinė pagalvė 40x40cm., servetėlės, pagalvėlė, dekoratyvinė lemputė, šiukšliadėžė)(Priedas Nr. 127) 2007-04-12 UAB „Jysk Baltic“ serija 07SF1705 Nr.010155(vonios kilimėlis)(Priedas Nr. 128) 2007-05-05 UAB „Senukų prekybos centras“ serija SS Nr. 1983701232 (neįskaitoma, žurnalas „Mano namai aplinka“, pagalvėlė dekoruot) (Priedas Nr. 129) 2007-06-12 UAB „Jysk Baltic“ Serija 07SF1705 Nr.011026 (kėdutė, krepšys, skalbinių krepšys)(priedas Nr. 130) 2007-10-06 UAB „Senukų prekybos centras“ serija SS Nr. 0391701584 (siurb. Dulkių „Samsung“, pagalvė, pagalvė, padėklas pintas apvalus, antklodė (vilna)) (Priedas Nr. 131) 416,38 774,95 491,33 416,38 2008 G. G. 2008-02-24 UAB „Maxima LT“ serija AAA Nr.5641165 (fazoninė gėlė kaktusas, arbatinukas su sieteliu, „Fuda“, knyga „Mini enciklopedija“, DVD „Likimo ironija 2“, vazoninė gėlė narcizas, krepšelis, vazoninė gėlė sukulentas) (Priedas Nr. 132) 2008-03-05 UAB „Maxima LT“ serija AAA Nr. 5641500 (tualet. popieriaus krepšelis, lėkštė, lėkštė, krepšelis, neįskaitoma, knyga „„Enciklopedija voenoi techniki“, knyga „Bojevyji nagrady 3-go reicha“, vandens minkštiklis „Calgon“ (Priedas Nr. 133) 2008-05-24 UAB Maxima LT“ serija AAA Nr. 5907869 (žymeklis (rožinis), žymeklis (geltonas), žymeklis, troškintuvas su dangčiu, knyga „Jaukus būstas. Namai namučiai“, knyga „Užuolaidos“, knyga „Viršlangūų puošimas“ (Priedas Nr. 134) 2008-05-31UAB „Maxima LT“ serija AAA Nr.5909986 (pirkinių maišelis, knyga „Idei vašego doma“, knyga „1000 idėjų interjerui“)(Priedas Nr. 135) 2008-06-19 UAB „Senukų prekybos centras“ serija SS Nr. 0396503247 (gėrimai „Cappy ice fruit multivitamin“, gėrimai „Vichy vivafresh“, baliklis Ace delicate, valiklis dėmių Vanish, valiklis dėmių Vanish Oxi White, minkštiklis audinių, ploviklis indų Fairy, žurnalas „Žmonės“, žurnalas „Salon interjer“ , šokolad Nestle Lion, šokolad. Nestle Lion Peanut, šokoladas Geisha, kemin. Indų plov., muilas skystas Palmoliv, neįskaitoma) (Priedas Nr. 136) 2008-07-05 UAB Senukų prekybos centras“ serija SS Nr. 0387012031 (Pagalvė, pagalvė, kokteilių plaktuvas, servetėlės, servetėlės, gėl. Vazonas Juka,valiklis Ajax, vata lapel., šluosčių komplektas, gaiviklisWC bref, šluosčių universalus komplektas, gaiviklis WC Bref, lemputė refl., ploviklis indų Fairy, šiukšlių maišeliai, dėmių valiklis Vanish, skalbimo milteliai Bobas, kempin. Indų plov., žurnalas „Salon interjer“ , žurnalas „Mano namai, aplinka“, žurnalas „Mano namai“, žurnalas „Laima“, dienraštis „Lietuvos rytas šeštad.“, stiklinis padėklas, (Priedas 137) 2008-07-19 UAB „Senukų prekybos centras“ serija SS Nr.0396503822 (šepetys klozetui, žiebtuvėlis, iešmai, medžio anglis, šašlykinė) (Priedas Nr. 138) 2008-07-25 UAB Senukų prekybos centras“ Serija SS Nr. 1995104830 (šaukštas ryžiams, dėklas stalo įrankiams, idas bir. Fido, indas bir. Fido, maišelis) (Priedas Nr. 139) 2008-08-02 UAB „Senukų prekybos centras“ serija SS Nr. 19201401235 (maišelis dovanų mažas, taurė Vivaldi liker., šluota šiaud., žarnelė vyno perpilstymui, medžio anglis, piltuvėlis, mašina išimti vyšnių kauliukus, laikrodis sieninis vaik kam. Žmog., šiukšliadėžė metal., kamšt., indas vyn. stikl.)(Priedas Nr. 140) 2008-08-15 UAB „Ermitažas“ Serija ERM Nr. 0186452 (Žurnalas „Moj ujutnij dom“, mediniai šaukštai, indaplovės druska, degusis skystis)(Priedas Nr. 141) 2008-08-15 UAB „Maxima LT“ serija AAA Nr. 6190691 (vazoninė gėlė sukulentas, knyga „Pučko“, knyga „Marketingovyje komunikacii“, pinta dėžė, metalinis vazonas, neįskaitoma)(Priedas 142) 2008-08-18 UAB „Palmusta“ serija PAL Nr. 150961 (statybinis skied.) (Priedas Nr. 143) 2008-08-27 UAB „Senukų prekybos centras“ serija SS Nr. 0370816542 (Gėrimas Nestea, poliet. Maišelis, dėmių valiklis Vanish, indaplovės tabletės, audinių minkštiklis, indų ploviklis, dėmių valiklis, skalbimo milteliai, tualet. Popierius, WC gaiviklis, žurnalas „Interjeras“, žurnalas „House & garden'(Priedas Nr. 144) 2008-09-26 UAB „ElektroMarkt“ serija ELE Nr. 27395 DVD filmai „Disney Series Finding Nemo“, „Disney Series Cars“, Philips DVD+R Double layer) (Priedas Nr. 145) 2008-12-04 UAB „Rimi Lietuva“ serija 02306-SF Nr. 0016322 (Konjakas, šokoladas, šokoladas su rieš., saldainiai, maišelis, sald. Paukščių pienas, nat. Pom. Sultys, karamelinis cukrus, degt. Absolut, žurnalas „Otdochni“, žurnalas „Žmonės“, brendis, šokolad. Gabal. Schogetten) (Priedas Nr. 146) 2008-1213 UAB „Senukų prekybos centras“ serija SS Nr. 0395603257 (Šokoladas Snickers, šokoladas Nestle Lion, saldainiai, saldainis Meller, šokoladas Geisha, saldainis, saldainis, žurnalas „Moj ujutnij dom“, žurnalas „Mano namai“, žurnalas „Mano namai aplinka“, tualet. Popierius, plaukų balzamas, šampūnas, skalbimo milteliai, WC valiklis, baliklis, plaukų šampūnas, dantų pasta, dėmių valiklis, WC gaiviklis Bref ) (Priedas Nr. 147) 2008-12-17 UAB „Maxima LT“ Nr. 555080005073 ( Advento kalendorius, brendis, juoda arbata, dovanų maišelis, saldainių rinkinys, dovanų maišelis, advento kalendorius, degtinė ) (Priedas Nr. 148) 2424,53 3365,42 2812,98 2424,53 2009 2009-03-09 UAB „Maxima“ serija MAX Nr. 555090007768 (putojantis vynas, nat. Duonos gira, kauno saldainių rinkinys, triufeliai, 0,5 l alaus HBH, guminukai Haribo, hematogenas, degtinė, dovanų maišelis) (Priedas Nr.149) 2009-03-10 UAB Senukų prekybos centras“ serija SS Nr. 0393611125 (gėrimas Sprite, gėrimas Coca Cola, žurnalas „Salon interjer“, žurnalas „Moj ujutnyj dom“, gėrimas Nestea, biotabletės kanaliz. Valymui, taurių komplektas) (Priedas Nr. 150) 200-03-23 UAB Maxima LT“, serija MAX Nr. 555090009399 (apelsinų skonio gėrimas Fanta, gaivusis gėrimas Coca-cola, menkių ikrai, salotos, kon. Marių juod. Alyvuogės, arom.vynas, sūris su baLtpel, plast.smeigtukai, brendis, itališka duonelė, mažas prancūziškas batonas, sūris su mėl.ir baLt pel., sūris su prieskoniais, sūdyta lašišų filė, raudonieji ridikėliai, melionas, pomidorai smulkiavaisiai, žal.vynuogės be sėklų, braškės, put.vynas, liet.agurkai, lašiš.žuvų raudonieji ikrai, put.vynas, pomidor.maži su šak., smulkinti tunai, mar.kornišonai, glaistyti zefyrai, vaisinė, natūralūs moliuskai) (Priedas Nr. 151) 2009-04-25 UAB Maxima LT“ Nr. 300090015848 (žurnalas „Salon interjer“, žurnalas „Moj ujutnyj dom“, žurnalas „Būrėja“, knyga „Bojevyje nagrady 3-go Rejcha“, DVD „Grupa Z“, DVD „Gruppa Z-2“)(Priedas Nr. 152) 2009-06-08 UAB „Senukų prekybos centras“ serija SS Nr. 0375518455 (druskinė-pipirinė, saldainis Werthers, saldainis Meller, saldainiai Fruit tella, žurnalas „Idėji vašego doma“, žurnalas „Mano namai“, žurnalas „Mano namai, aplinka“, kramtoma guma Orbit.) (Priedas Nr. 153) 2009-06-13 UAB Maxima LT“ Nr. 300090022979 (Žurnalas „Moj ujutnyj dom“, žurnalas „Otdochni“, knyga „Viktor suvorov“, knyga „Velikie posvjasčenyje“, dujinis degiklis) (Priedas Nr. 154) 2009-06-15 UAB „Senukų prekybos centras“ serija SS Nr. 0395508092 (gėrimas Vichy, druska indų plovimo mašinai, gėrimas Capy, tualet. Popierius, šiukšliad. tinkl., poliet. maišelis, muilas-putos, priemonė skalavimo indų pl. mašinai, indų ploviklis, plaukų šampūnas, baliklis Bos, valiklis Ace, valiklis Ajax, muilas Tindi kačiukas, dėmių valiklis, tabletės indaplovei, baliklis Ace, WC valiklis, valiklis stiklo keramikai, minkštiklis Lenor, dėmių valiklis Vanish, tualetinis popierius, vandens nukalkintojas Calgon) (Priedas Nr. 155) 2009-06-20 UAB „Maxima LT“ serija MAX Nr. 300090023910 (Žurnalas „Otdochni“, kompozicija, vazoninė gėlė papartis, žurnalas „Būrėja“, stiklinė vaza, samtis, knyga „Europa. Kelionių vadovas“, pirk. maišelis, stiklinis vazonas) (Priedas Nr. 156) 2009-07-04 UAB „Maxima LT“ Nr. 300090025767 (Žurnalas „Otdochni“, langų valiklis, ob., melionų gėrimas, vynuogių nektaras, žurnalas „Liza“ žurnalas „Mano namai“, žurnalas „Būrėja“, langų valiklis, keram.vazonas, pirk.maišelis) (Priedas Nr. 157) 2009-08-04 UAB „Senukų prekybos centras“ Nr. 0375120760 (poliet. Maišelis, žurnalas „Salon Interjer“, žurnalas „Sad svoimi rukami“, produkc., WC valiklis, skalb.Balance neutral, servetėlės, tabletės indaplovėms, tablet. Indaplovėms Somat, vandens nukalkintojas, valiklis Bos, indų plov., šiukšl., skalbimo muilas vaikiškas Ringuva, gėrimas Nestea, vazonas) (Priedas Nr. 158) 2009-09-21 UAB „Senukų prekybos centras“ Nr. SS0393614419 (sultys Cappy apelsinų, sultys Cappy obuolių, gėrimas Sprite, sultys Tymbark, kalkuliatorius) (Priedas Nr. 159) 2009-10-02 UAB „Maxima LT“ Nr. 5550900033455 (kava, spalvotas popierius, spalvotas kartonas, maišelis, vazoninė gėlė viržis, saldainių rink., likeris, šokolad. saldainių rinkinys, akv. sąsiuvinis, akvarelė, guašas, teptukų rinkinys, pirk. maišelis, minkštas plastelinas, piešimo sąsiuvinis) (Priedas Nr. 160) 2009-12-30 UAB „Maxima LT“ Nr. 300090048778 (Vatos lapeliai, įvairūs pipirai, greipfrutai, dekoratyvinis augalas, priesk.su aitr. paprikomis, sviestas, ekolog. baltas šokoladas, kvapi žvakė, vytinta lietuviška dešra, vytinta Bernų piemenų dešra, ypač tyras ekolog.alyvuogių aliejus, sausainiai, plaukų segtukas, saldainiai, plaukų segtukas, cilindrinė žvakė, cilindrinė žvakė) (Priedas Nr. 161) 2086,15 3392,38 2478,2 2086,15

6.3. šių prekių įsigijimo dokumentus pateikė UAB ,,C“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui bei nurodė juos įtraukti į UAB „C“ buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu G. G. pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „C“ turtą – viso 166 302,2 Lt (48 164,45 Eur) (120 345,82 Lt (34 854,56 Eur) + 45 956,38 Lt (13 309,89 Eur)), tuo padarydama minėtai bendrovei didelę turtinę žalą.

6.4. R. Š., nuo 2007 m. spalio 19 d. iki 2010 m. vasario 10 d. būdamas UAB „C“, įmonės kodas 121455397, registruotos (duomenys neskelbtini), projektų vadovu, pagal užimamas pareigas, laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 19 d. iki 2010 m. vasario 10 d., iš bendrovės kasos bei banko sąskaitų, jam, kaip atskaitingam asmeniui išmokėjus 400 992,2 Lt (116 135,36 Eur), jis 147 235,4 Lt (42 642,32 Eur) nepateikė patvirtinančių dokumentų, kad šie pinigai buvo panaudoti UAB „C“ naudai, tokiu būdu R. Š. pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „C“ didelės vertės turtą – pinigines lėšas – 147 235,4 Lt (42 642,32 Eur).

6.5. R. Š., tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal 2007 m. spalio 19 d. darbo sutartį Nr. DS-649, dirbdamas UAB „C“, įmonės kodas 121455397, registruotos (duomenys neskelbtini), projektų vadovu, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę veikti UAB „C“ vardu, sudaryti sandorius įmonės vardu būdamas materialiai atsakingas bei pagal užimamas pareigas turėdamas teisę disponuoti bendrovės piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 10 d., siekdamas asmeninės turtinės naudos, panaudojo asmeninėms reikmėms bendrovės lėšas – 3 296,95 Lt (954,86 Eur), t. y. apmokėdamas savo naudai pirktas prekes ir paslaugas, o būtent:

Data Įmonės pavadinimas PVM sąskaitos faktūros serija Nr. Paslaugų ir prekių pavadinimas Vertė PVM Suma 2008.05.17 UAB „MaximaLT“ AAA5905808 Lovos užtiesalas, dubuo, porcelianinė vaza, knyga, pirkinių maišelis, plastikinis pakabas, porcelianinė vaza 99,2 14,52 113,72 2008.07.04 UAB „JYSK Baltic“ 08SF170516306 Paklotėlis, miegmaišis 93,2 16,78 109,98 2009.07.01 UAB „Viterma“ VVA Nr. 8780 TEMW 1035,29 196.71 1232 2009.07.10 UAB „Gera kaina LT“ G Nr. 1300411 Išoriniai kietieji diskai 611,77 116,23 728 2009.07.30 UAB „Gera kaina LT“ G Nr. 1300442 Kiet. diskas 318,49 60,51 379 2009.10.09 UAB „Topo centras“ 9TC150003635 Laidynė Bosch 65,29 13,71 79 2009.10.03 UAB „ElektroMarktas“ ELE Nr. 78375 Brateck Plazma laikiklis 127,26 26,73 153,99 Iš viso 2008-2009 m. 2350,5 445,19 2795,69 Metai Kur fiksuota Vertė PVM Suma pirk. sąnaudas 2008 R. Š. (UAB „Senukų prekybos centras“ 2008-03-28 PVM sąskaita faktūra Serija SS0395301252-antklodė (Priedas Nr. 162)) 105,93 19,07 125 105,93 2009 R. Š. (UAB ElektroMarktas“ 2009-10-24 PVM sąskaita-faktūra Serija ELE Nr. 80046 - Bosch plaktuvas; (Priedas Nr. 163) UAB „Palink“ 2009-10-29 PVM sąskaita-faktūra Serija IKI Nr. 0434-0008947 -braškės, braškės, gaivumas pyragaitis, Kitter sport juodasis šokoladas, Kitter sport juodasis šokoladas, Orbit Classic vaikams, Orbit Blueberry pomegranate, Orbit Blueberry pomegranate, Iki maišeliai dideli, pastatomas kalendorius su spirale, „Idėji vašego doma“ rus. žurnalas, „Liza“ rus. žurnalas, „Otdochni“ rus.k., „Žmonės“ žurnalas, „Aš ir psichologija“ žurnalas. (Priedas Nr. 164)) 311,73 65,46 377,19 311,73

o šių prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentus pateikė UAB „C“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, tokiu būdu R. Š. pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą, UAB „C“ turtą – viso 150 532,34 Lt (43 597,18 Eur) (147 235,4 Lt (42 642,32 Eur) + 3 296,95 Lt (954,86 Eur)) sumai, tuo padarydamas minėtai bendrovei didelę turtinę žalą.

7. Kaip matyti iš kaltinamojo akto, G. G. ir R. Š. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, buvo grindžiama liudytojų R. B., V. D., K. B., A. P., A. T., S. P. (A. P.), E. V., specialisto išvadoje užfiksuotais faktiniais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas visus šiuos faktinius duomenis išnagrinėjo teisiamajame posėdyje, tačiau netinkamai juos įvertino, be to, G. G. ir R. Š. nurodžius naujas aplinkybes bei pateikus papildomus dokumentus, paskyrė dvi papildomas buhalterines ekspertizes, gautus duomenis taip pat įvertino netinkamai ir nepagrįstai išteisino G. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o nuteistojo R. Š. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. G. G. ir R. Š. kaltę padarius minėtas nusikalstamas veikas patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas, kuris išdėstomas ir šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.

8. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas ir taip padarant žalą turto savininkui arba teisėtam valdytojui. Taigi, pasisavinimo atveju kaltininkas savinasi jam patikėtą turtą, kurį jis turi teisę naudoti ir valdyti tik savininko interesais ir neviršijant jam suteiktų įgaliojimų. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – kaltininko tiesioginė tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą (esantį jo žinioje) turtą, taip pažeidžia turto savininko interesus bei padaro jam turtinę žalą, ir to nori.

9. Išteisintoji G. G. ir nuteistasis R. Š. viso proceso metu kategoriškai neigė savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.

9.1. Pirmosios instancijos teismo posėdyje G. G. parodė, kad visi finansiniai pavedimai ir jos (G. G.) veikla buvo suderinta su įmonės direktoriais ir jų kontroliuojama. Įmonė turėjo labai daug skolų, dėl ko pinigams įplaukus į įmonės sąskaitą, antstoliai tas lėšas nurašydavo skoloms padengti. Norėdama vykdyti veiklą ir siekdama piniginių lėšų nurašymo, G. G. pervesdavo visas įmonės lėšas į savo asmeninę sąskaitą ir atsiskaitymus už įmonei teikiamas paslaugas vykdė iš savo sąskaitos. Iš jos asmeninės sąskaitos buvo mokami ir atlyginimai įmonės darbuotojams. Iš savo asmeninės sąskaitos ji taip pat dengė įmonės skolas bankui. Anot išteisintosios, specialistė ištyrė tik tas operacijas ir tuos dokumentus, kurie susiję su lėšų, buvusių įmonės sąskaitoje, panaudojimu. Lėšas 2008 – 2009 metais į savo asmeninę sąskaitą ji pervesdavo tik tuo laikotarpiu, kai sąskaitos būdavo areštuotos. Ištyrus mokėjimus iš jos asmeninės sąskaitos fiziniams ir juridiniams asmenims, suteikusiems įvairias paslaugas jai priklausančiai įmonei, jai pareikšti kaltinimai būtų paneigti, nes ji nieko neskolinga. Po UAB ,,C“ pardavimo, visi dokumentai liko įmonėje. Buhalterinės apskaitos dokumentus tyrėjams teikė ne ji, nes įmonė jai nebepriklausė, o nauji savininkai (K. B.) ir direktorius R. B.. R. B. buvo UAB ,,C“ direktorius tuo metu, kai įmonė priklausė jai, jis (R. B.) liko direktoriumi ir tuomet, kai ji buvo priversta parduoti savo įmonę. R. B. buvo tas asmuo, kuris norėjo, kad ji perleistų savo įmonę K. B.. Šie asmenys – nauji savininkai ir direktorius R. B. – dokumentus tyrėjams teikė pasirinktinai, ką norėjo tą ir teikė, o kur yra kiti dokumentai, kodėl jie nebuvo pateikti tyrėjams, ji negali pasakyti, nes to nežino. Vos tik buvo pasirašyta akcijų pardavimo sutartis, ji buvo išprašyta iš įmonės, su ja atsiskaityta nebuvo, o visą apskaitą perėmė ir tvarkė nauji savininkai ir direktorius R. B.. Dokumentų perėmimo nebuvo, nes visos durys buvo užantspauduotos ir ji to negalėjo padaryti. R. B. žinojo įmonės apskaitos tvarką ir jai pretenzijų dėl kokių nors dokumentų trūkumo nereiškė. Pretenzijų neturėjo ir akcijas nupirkęs K. B.. Apie įmonės finansinę padėtį K. B. žinojo iš R. B., nes būtent jis (R. B.) surado akcijų pirkėją. Išteisintoji taip pat parodė, jog 2009 m. birželio 1 d. sutartimis jai ir R. Š. UAB ,,C” suteikė paskolas, atitinkamai 250 000 Lt ir 75 000 Lt. Ikiteisminio tyrimo ir bylos perdavimo teismui metu šių paskolų grąžinimo terminai pasibaigę nebuvo, tačiau šios sumos įskaičiuotos į jai ir R. Š. inkriminuojamas sumas, kaip pasisavinti pinigai. Be to, 2009 m. gruodžio 17 d. UAB ,,C“ išrašė jai (G. G.) po ir R. Š. vekselius 50 000 Lt, tačiau pinigai iki šiol nesumokėti ir apie šį sandorį nutylėta teikiant medžiagą specialistei ir tyrėjams, nors R. B. pats pasirašė vekselius kaip įmonės vadovas ir tai žinojo. Išteisintosios nuomone, sprendžiant klausimą dėl inkriminuojamų pasisavintų sumų dydžio turėtų būti pašalinta suma, kuri numatyta paskolos sutartyje, ir suma, į kurią ji turi teisę kaip į vekseliu apibrėžtus įmonės įsipareigojimus jos atžvilgiu. Paskolos sutartimi buvo įformintas skolinimasis, tačiau realiai ji naudojosi pinigais, esančiais jos sąskaitoje. Tai buvo suderinta su buhaltere ir R. B.. Grynųjų pinigų G. G. niekas nedavė, nes viskas vyko per banko sąskaitas, disponuojant įmonės pinigais, kurie buvo jos sąskaitoje (t. 21, b. l. 8-11, 23-30, 117-118).

9.2. Ikiteisminio tyrimo metu dėl aptariamos nusikalstamos veikos G. G. iš esmės apklausta keturis kartus. 2015 m. gegužės 13 d. apklausta kaip įtariamoji G. G. parodė, kad visi finansiniai pavedimai bei veikla buvo derinama ir kontroliuojama su direktoriais R. B., R. Ž. bei direktoriumi, kurio pavardės neprisimena. Visus dokumentus pasirašydavo direktorius, t. y. kiekvieną pirmadienį vykdavo planiniai pasitarimai, kuriuose dalyvaudavo direktoriai, akcininkė, vyr. buhalteris ir atsakingi asmenys (už atskiras darbo sritis atsakingi – vadovaujantys asmenys) ir jų metu būdavo priimami sprendimai, kiek, kada ir kam bus panaudotos finansinės lėšos. Tai buvo protokoluojama, po to šį protokolą pasirašydavo pasitarime dalyvavę asmenys. UAB „C“ finansų direktore ji dirbo visą laiką (t. 12, b. l. 136-137).

9.3. 2005 m. birželio 8 d. pateiktame G. G. paaiškinime nurodyta, kad ji (G. G.) pateikė visus dokumentus, todėl ji nėra atsakinga už tai, jog kažkas nevykdo pareigos ikiteisminiam tyrimui pateikti tikrovę atitinkančius duomenis. 2010 m. vasario 10 d. jai (G. G.) išėjus iš darbo, jokių pretenzijų dėl įsiskolinimo bendrovei ji nesulaukė penkerius metus. Turimais duomenimis, jai išėjus iš darbo, buvo atliktas auditas, niekas pretenzijų nepareiškė. Jos darbo laikotarpiu buvo areštuotos UAB „C“ sąskaitos, kuriose didžioji dalis lėšų buvo paskirstoma kreditoriams. Todėl pinigai iš įmonės sąskaitų buvo pervedami į darbuotojų sąskaitas. Po to darbuotojai, tame tarpe ir ji (G. G.) iš savo asmeninių sąskaitų atlikdavo pavedimus UAB „C“ naudai, jos reikmėms ir poreikiams tenkinti. Įtariamosios nuomone, kitu atveju buvo reali bankroto tikimybė. Iš užfiksuotų bankinių pavedimų iš jos asmeninės sąskaitos matyti, kad lėšos nebuvo naudojamos asmeniniams poreikiams tenkinti. G. G. dėl įmonės lėšų panaudojimo asmeninėms reikmėms taip pat paaiškino, jog 2006 – 2007 metais bendrovėje pagal darbines kvotas dirbo 5 moldavai (buvo įdarbinti UAB „A“, bet dirbo remonto darbus UAB „C“). Iš pradžių moldavai gyveno UAB „C“ patalpose, jų minimalių poreikių tenkinimu buvo būtina nupirkti pareikštame įtarime 1-7 pozicijose nurodytus daiktus. Dėl 8-9 pozicijų G. G. paaiškino, kad jos buvo pirktos UAB „C“ tualeto patalpų, dušo, poilsio, higienos, maisto, gamybos patalpose švarai palaikyti. Dėl 10-14 pozicijų – buvo pirktos prekės reprezentacinėms reikmėms, dėl 16, 19, 30 pozicijų – darbuotojų maitinimas, įmonės svečių maitinimas, darbuotojų gimtadieniai, naujų objektų atidarymo progos. UAB „C“ patalpų remonto metu ir po atlikto remonto įrengimui panaudotos 17, 21-25, 28, 29, 33-34 pozicijose nurodytos prekės. 2009 metais UAB „C“ atidarė du baldų salonus Jonavoje ir Kėdainiuose – tam reikėjo papildomų medžiagų bei prekių prekybos salėms rengti, šios prekės nurodytos 20, 32, 35-37 pozicijose. Dėl 26, 69, 70, 71 pozicijų G. G. paaiškinti negalėjo, nes nenurodytos prekės. 38 pozicijoje nurodytos prekės buvo panaudotos žmonių priėmimo vietoms, laukiamiesiems, biuro atnaujinimui bei įrengimui. 39-68 pozicijose nurodytos autodetalės pirktos įmonės automobiliams bei automobiliams, naudojamiems pagal panaudos sutartis UAB „C“ veikloje, taip pat lizinguojamoms mašinoms. UAB „C“ naudojo automobilius – Nissan Primiera, VW Transporter ir kitos, kurių ji neprisimena ir nurodyti negali. G. G. pripažino, jog į įmonės buhalterinę apskaitą nepagrįstai įtrauktos asmeniškai pirktos prekės, nurodytos 8, 31 pozicijose (sauskelnės ir makiažo reikmenys). G. G. manymu, šios prekės įtrauktos į apskaitą dėl vyr. finansininkės N. M. neapsižiūrėjimo. G. G. pažymėjo, jog visas prekes ji pirkdavo už savo asmenines lėšas. Jei prekės buvo perkamos įmonei, pinigus jai buhalterija grąžindavo, o sau pirktos asmeninės prekės nebuvo apskaitomos ir už jas pinigų niekas negrąžindavo (t. 12, b. l. 139-142).

9.4. 2015 m. birželio 12 d. papildomai apklausta kaip įtariamoji G. G. parodė, jog mokėjimo schemą, pagal kurią pinigai buvo pervedami į darbuotojų sąskaitas kaip darbo užmokestis, po to ji (G. G.) tuos pinigus pagal sąrašą išdalindavo tiekėjams už prekes, paslaugas, taip pat buvo mokami kreditas, kai kada mokesčiai, atlyginimai, pasiūlė R. B.. Kiekvieno pavedimo atveju įmonės direktoriai R. B., R. Ž. sudarydavo sąrašus kur buvo panaudoti pinigai. G. G. patikslino, kad iš savo asmeninės sąskaitos padarydavo bankinius pavedimus pagal sąrašą, o jei pirkdavo pati grynaisiais, tai pagal avansinę apyskaitą ji atsiskaitydavo buhalterijai pagal įsigijimo dokumentus. Kiekvieną kartą padarius bankinį pavedimą buvo atspausdinamas pavedimo išrašas, kuris buvo pateikiamas kartu su sąskaitomis buhalterijai ir direktoriams. Dažniausiai šiuos dokumentus ji padėdavo ant buhalterės stalo į tam skirtą specialią vietą. Jos, kaip finansų direktorės, tiesioginės funkcijos buvo planuoti įmonės finansinius – piniginius srautus. G. G. taip pat parodė, jog vienasmeniškai jokių sprendimų nepriimdavo – visuomet su ja tardavosi įmonės direktoriai, po to prisijungdavo kitų padalinių (transporto, baldų, ūkio, buhalterijos, statybos, personalo, projektų) vadovai (t. 12, b. l. 153-156)

9.5. 2016 m. sausio 11 d. papildomai apklausta kaip įtariamoji G. G. parodė, kad ji buvo UAB „A“ vienintelė akcininkė. Bendrovės veikla buvo statybos darbai. 2006 m. paskelbus aukcioną dėl UAB „C“ akcijų pardavimo, šias akcijas įsigijo UAB ,,A“ už 2 700 000 Lt. UAB „Medicinos bankas“ suteikė paskolą 2 428 000 Lt sumai, likusią sumą, t. y. 172 000 Lt, sumokėjo UAB „A“, viso UAB „A“ sumokėjo 272 000 Lt (neskaitant paskolos). G. G. taip pat parodė, jog dėl UAB ,,C“ areštuotų sąskaitų, direktorius R. B. pasiūlė mokėjimo schemą, kad bankui įmokos bus mokamos per jos (G. G.) ir R. Š. banko sąskaitas, pasitelkiant antstolį, t. y. iš bendrovės sąskaitos buvo pervedamos lėšos į G. G. ir R. Š. banko sąskaitas, kaip darbo užmokesčiui skirtos lėšos, po to iš šių asmeninių sąskaitų buvo apmokamas kreditas bankui, UAB „A“ mokesčiai bei atlyginimai abiejų bendrovių darbuotojams. Visus buhalterinius dokumentus, užskaitas tvarkė buhalterė N. M.. Bankui buvo mokamas kredito grąžinimas pagal galimybes keturis metus, t. y. kol ji buvo akcininkė. Bankui ji mokėjo ir savo asmeninėmis lėšomis, pardavusi butą, t. y. padarė pavedimą į UAB „C“ sąskaitą, o iš jos UAB „Medicinos bankas“. 2010 m., priverstinai pardavus UAB „C“ K. B., įmokos bankui mokamos nebuvo. G. G. taip pat paaiškino, kad 2012 m. UAB „A“ kaip vienintelė UAB „C“ akcininkė, UAB ,,Medicinos bankas“ leidimu, buvo atskirta nuo UAB „C“ ir jos tapo tarpusavyje nesusijusios bendrovės, t. y. visos skolos liko UAB „A“, o UAB „C“ liko pelninga, veikianti bendrovė. UAB „A“ buvo paskelbtas bankrotas, o jai (G. G.) iškelta ši baudžiamoji byla jau jai nesant akcininkei. R. B., K. B. ir Gediminas, kurio pavardės neprisimena, perkėlė UAB „C“ visą turtą, veiklą, darbuotojus į naujai įsteigtą bendrovę „E“, kuri yra veikianti ir administruoja visus tuos pačius namus, kuriuos administravo UAB „C“. Pasak G. G., R. B., K. B. ir G., grasindami susidoroti su jos vaikais, išgavo jos parašą ant akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, su ja iki šiol neatsiskaitę, o bendrovėms jau paskelbtas bankrotas (t. 12, b. l. 158-161).

9.6. 2016 m. balandžio 5 d. apklausos metu G. G. teigė, jog palaiko anksčiau duotus parodymus, papildymų neturi. Nurodė, jog įsigytos UAB ,,C“ vardu prekės buvo panaudotos UAB ,,C“ veikloje, pakartotinai detalizuoti atsisakė. Taip pat tvirtino, jog automobilių detalės buvo naudojamos bendrovės automobilių remontui ir eksploatacijai. Atsakydama į tyrėjos klausimus dėl prekių panaudojimo, parodė, jog pranešime apie įtarimą trečiojoje lentelėje nurodytos prekės 127 – 161 pozicijose buvo naudojamos biure švarai palaikyti bei virtuvėlėje, biuro interjerui, reprezentacijoms, darbuotojų apgyvendinimui. Dėl krovinio važtaraščio, kuriame nurodyta „iškrovimo vieta K.“, G. G. paaiškino, kad buvo pasirašyta sutartis tarp UAB „C“ ir namo savininko R. Š., kur buvo vykdomi darbai pagal sutartį (t. 12, b. l. 172-173).

9.7. 2016 m. birželio 1 d. papildomos apklausos metu G. G. parodė, jog (duomenys neskelbtini) būsto įsigijimui buvo gautas banko kreditas, vėliau buvo paimtas papildomas kreditas būsto rekonstrukcijai. 2005 m. spalio 19 d. sutartimi buvo pasamdyta UAB „A“, kurią atstovavo ji (G. G.), turėjusi atlikti visus rangos, statybos ir įrengimo darbus (duomenys neskelbtini). 2006 m. UAB „A“ įsigijo UAB „C“ ir tęsė darbus susijusius su (duomenys neskelbtini) esančio objekto įrengimu. 2006 metais buvo pasirašyta tarp UAB „A“ ir UAB „C“ sutartis, kuri turi būti įmonėje, ir kurią turėjo pasirašyti tuo metu įmonę atstovavę direktoriai. Atsiskaitymus už darbus vykdė tiek ji, tiek R. Š. atlikdami pavedimus į UAB „A“ sąskaitą iš savo asmeninių sąskaitų. Buvo atliekami mokėjimai ir grynaisiais, bet visuomet į UAB ,,A“ sąskaitą. Tai, kad aptariama sutartis sudaryta buvo, gali patvirtinti statybos direktorius A. R., UAB „A“ vyr. finansininkė ir kasininkė, administratorė bei darbų vykdytojai. UAB „A“ ir UAB „C“ tvarka buvo tokia: sąskaitos-faktūros turėjo būti priskiriamos prie darbų priėmimo-perdavimo aktų. Jų pateikti G. G. negali, nes jų neleido išsinešti K. B. ir R. B.. G. G. atleidimo dieną dokumentų perdavimo – priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, nebuvo atlikta inventorizacija ir auditas. G. G. taip pat pažymėjo, jog jų (G. G. ir R. Š.) atleidimo dieną pretenzijų tiek jai, tiek R. Š. nebuvo (t. 13, b. l. 54-55).

10. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. Š. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir G. G.. Nuteistasis parodė, jog dėl darbų, susijusių su (duomenys neskelbtini) esančio objekto įrengimu, buvo sudaryta sutartis tarp jo (R. Š.) ir UAB ,,A“. UAB ,,C“ buvo subrangovas, nes UAB ,,A“ neturėjo visų darbuotojų galėjusių atlikti darbus minimame objekte. R. Š. UAB ,,A“ pervedė visus jam banko skolintus pinigus, t. y. apie 240 000 Lt. Nuteistasis tvirtino, jog kaltinime išvardinti daiktai buvo pirkti įmonės reikmėms. Taip pat tvirtino, jog G. G. pervesdavo jam pinigines lėšas į asmeninę sąskaitą ir jis iš savo sąskaitos vykdė atsiskaitymus už įmonei suteiktas paslaugas. Be to, UAB „C“ pervesdavo pinigines lėšas į G. G. sąskaitą, o ji pervesdavo pinigus darbuotojams ir taip išmokėdavo darbo užmokestį. Kaip ir G. G., R. Š. įmonė suteikė paskolą, kurios grąžinimo terminas iki šiol nepasibaigęs. Be to, įmonė jam išrašė vekselį, patvirtindama savo įsipareigojimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

10.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gegužės 29 d. apklausoje R. Š. parodė, kad UAB ,,C“ dirbo nuo 2006 metų. Jis buvo atsakingas už automobilių remontą, kurių įmonė turėjo aštuonis, taip pat buvo atsakingas už ūkinius reikalus, atlikdavo darbus, kurių nespėdavo atlikti objektuose dirbantys įmonės darbuotojai, dalyvaudavo ir priimant objektus, nuo jo priimto sprendimo priklausydavo apmokėjimas subrangovams už atliktus darbus, bei už mobilųjį ryšį. Įtarime nurodytos prekės buvo perkamos UAB „C“, t. y. iš Moldavijos atvykusių darbuotojų reikmėms. Dėl UAB ,,C“ piniginių lėšų pasisavinimo R. Š. paaiškino, kad jam (R. Š.), kaip atskaitingam asmeniui, buvo išmokami pinigai (300–500 Lt), didesnės sumos buvo išmokamos pavedimu į R. Š. asmenines sąskaitas. Šios sąskaitos buvo atidarytos R. B. prašymu, tikslu pagelbėti įmonei, t. y. atsiskaityti už įmonės skolas, atsiskaityti su darbuotojais, sumokėti mokesčius. Atidaręs minėtas sąskaitas, jų elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus R. Š. atidavė R. B. (t. 14, b. l. 5-8).

10.2. 2015 m. rugsėjo 4 d. papildomos apklausos metu R. Š. parodė, kad UAB ,,A“ gavus paskolą iš UAB ,,Medicinos bankas“ ir įsigijus UAB ,,C“, direktore laikinai buvo paskirta G. G., nes reikėjo perimti visus dokumentus. Vėliau direktorius buvo R. Ž., dar vienas asmuo ir galiausiais direktoriumi paskirtas R. B.. Kiekvieną mėnesį UAB „A“ UAB „Medicinos bankas“ mokėjo įmokas, kai negalėdavo laiku sumokėti, rašydavo prašymus ir sumokėdavo tik palūkanas. Įmonė buvo įsigyta su skolomis, todėl be paskolos bankui reikėjo mokėti ir skolas tiekėjams. Jokių problemų su mokėjimais nebuvo iki tol, kol įmonės direktoriumi buvo paskirtas R. B.. Dėl R. B. kaltės susidarė apie 600 000 Lt skola rangovams. Apie tai R. B. informavo G. G. ir R. Š., po to R. B. pasiūlė parduoti UAB ,,C“ už simbolinę kainą, taip pat pažadėjo perrašyti G. G. ir R. Š. automobilį Mersedes SL55, sumokėti apie 100 000 Lt, išmokėti paskolą bei grąžinti įkeistą turtą. Su šiuo R. B. pasiūlymu R. Š. ir G. G. sutiko, nes kitos išeities neturėjo. Su naujaisiais savininkais buvo pasirašyta sutartis, tačiau perrašius akcijas naujiems savininkams R. Š. ir G. G. gavo pranešimą, kad sutartis yra anuliuojama ir su turimomis pretenzijomis jie gali kreiptis į teismą. Nei žadėto automobilio, nei pinigų jie negavo. Po kiek tai laiko R. Š. ir G. G. sužinojo, jog R. B. tapo naujuoju savininku. R. B. turėjo visus generatorius ir jis R. B. atlikinėjo visus pavedimus, dėl to apie įsiskolinamus žinojo tik jis (t. 14, b. l. 9-12).

10.3. 2016 m. balandžio 4 d. apklausos metu R. Š. paaiškino, jog daiktai, nurodyti prieduose Nr. 70-76, 106-111, 162-164, 166-168, buvo panaudoti UAB ,,C” veikloje. Juos pirko direktoriaus R. B. nurodymu, G. G. tokių nurodymų jam nedavė. Dėl automobilių detalių pirkimo paaiškino, kad automobiliai būdavo remontuojami autoservisuose, taip pat būdavo perkamos jiems detalės. Su automobilių detalių parduotuvės darbuotoju buvo sutarta, jog vietoje atliktų darbų bus išrašomos PVM sąskaitos-faktūros detalėmis. UAB „Eoltas“ ir UAB „Inter Cars“ išrašydavo jam sąskaitas detalėmis, nors jos atliko automobilių remonto darbus. Dėl UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo paaiškino, kad R. B., Karolis ir Gediminas, kurių pavardžių neatsimena, pakvietė R. Š., G. G., kitus darbuotojus, ir pasakė, jog reikia perduoti dokumentus. R. Š. jokių dokumentų fiziškai neperdavė, tiesiog pasirašė perdavimo aktus, kas ten buvo parašyta nežino, nes jam tiesiog buvo parodyta kur pasirašyti ir jis pasirašė. Kas ruošė perdavimo aktus jis nežino, spėja, kad R. B. kartu su sekretore. Kur buvo sudėti UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentai nežino. Iki parduodant UAB „A“ minėtiems asmenims įmonė apie trejus metus veiklos nevykdė, R. Š. buvo vienintelis darbuotojas – direktorius. UAB ,,A” egzistavo dėl to, kad buvo UAB „C“ akcininkė ir, kad būtų galima sumokėti paskolą už įsigytas UAB „C“ akcijas, todėl turėjo veikti (t. 14, b. l. 20-21).

10.4. 2016 m. gegužės 5 d. apklausos metu įtariamasis R. Š. parodė, kad tuo metu, kai UAB ,,A” dalyvavo UAB ,,C” įsigijimo konkurse, atvyko Ekonominės policijos darbuotojai ir paėmė visus buhalterinius dokumentus bei kompiuterių dėžes. Ne visi kompiuteriai buvo grąžinti, dokumentai buvo grąžinti taip pat, tačiau ar visi – pasakyti negali. Tai galėtų pasakyti G. G., nes ji kartu su tuo metu buvusia buhaltere tikrino dokumentus. Kas pasirašinėjo atsiimant dokumentus iš Ekonominės policijos – nepamena, atsiimti dokumentų vyko keliese, tačiau kas konkrečiai vyko kartu su R. Š. – nepamena. Kur yra UAB „A“ dokumentai jis nežino, jų niekam fiziškai neperdavinėjo, buvo paruošti formalūs perdavimo dokumentai naujiems savininkams, kuriuos jis pasirašė kaip vadovas. Kas ruošė perdavimo dokumentus nežino, mano, kad galbūt sekretorė V. B. (t. 14, b. l. 32-33).

11. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas buvęs UAB „C“ įmonės direktorius R. B. patvirtino, kad parduodant akcijas K. B. buvo perduoti visi dokumentai, inventorizacija atlikta nebuvo, visų aplinkybių neprisiminė. Kreipėsi į policiją, nes pamatė, kad G. G. buvo pervesti pinigai ir jie nebuvo grąžinti. Buvo matyti, kad buvo įsigyta daug daiktų, kurie nebuvo panaudoti įmonės veikloje. Liudytojas parodė, jog įmonės lėšomis disponavo G. G., kuri be direktoriaus R. B. sutikimo galėjo atlikinėti finansines operacijas. Finansinių atskaitomybės dokumentų jis netvarkė, nes visus finansinius reikalus tvarkė G. G.. Sutartis su paslaugų tiekėjais pasirašydavo jis, tačiau su jais atsiskaitydavo G. G.. Tiekėjai skambindavo jam dėl atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, tuomet jis eidavo pas G. G. ir kartu spręsdavo tuos klausimus. Liudytojas neneigė, kad atsiskaitymai su tiekėjais vyko per G. G. asmeninę sąskaitą. Neprisiminė, ar įmonė skolino pinigus kaltinamiesiems. Dėl vekselių išrašymo kaltinamiesiems taip pat nieko negalėjo pasakyti. Patvirtino, kad darbuotojams rašė vekselius, kaip įmonės įsipareigojimą grąžinti neišmokėtą darbo užmokestį (t. 21, b. l. 99-103).

11.1. Papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. B. patvirtino, kad teismui pateiktose paskolų sutartyse yra jo, kaip įmonės direktoriaus parašas. Kada paskolos buvo išmokėtos, jis negalėjo nurodyti. Neprisiminė visų aplinkybių, tačiau neneigė, kad buvo išrašyti vekseliai kaltinamiesiems, negalėjo paaiškinti dėl ko tai buvo padaryta, tačiau patvirtino, kad, nesant pinigų darbo užmokesčiui, buvo rašomi vekseliai. Kodėl paskolų sutartys ir vekseliai neįtraukti į apskaitą, jis negalėjo pasakyti. R. B. būnant UAB ,,C“ direktoriumi, jis neturėjo duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamieji kaip atskaitingi asmenys būtų skolingi įmonei. Dėl dokumentų perėmimo keičiantis įmonės savininkams, taip pat nieko negalėjo paaiškinti. Liudytojas patvirtino, kad už įmonei suteiktas paslaugas kaltinamieji galėjo atsiskaityti iš savo asmeninių sąskaitų, tačiau negalėjo paaiškinti kaip tai atsispindėjo buhalterinėje apskaitoje (t. 21, b. l.126-129).

11.2. Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. balandžio 1 d. apklausos metu liudytojas R. B. parodė, kad UAB „C“ jis dirbo nuo 2008 m. kovo 14 d. iki 2011 sausio 3 d., iš darbo išėjo savo noru. G. G. visą įmonės finansinę veiklą tvarkė pati, nes buvo įmonės savininkė, finansų direktorė, pagal išsilavinimą ekonomistė. R. B. kaip įmonės direktorius priiminėjo finansinius sprendimus, kurių suma neviršijo 200 Lt. Visą laikotarpį, kai G. G. buvo UAB „C“ ir UAB „A“ savininkė, direktorių pareigas einant R. Ž., A. P. ir R. B., finansines operacijas ir mokėjimus vykdė G. G.. Visos banko kortelės bei generatoriai buvo pas ją. Vyriausioji finansininkė V. D. taip pat neturėjo galimybės atlikti nei bankinių pavedimų, nei jokių kitų finansinių operacijų, buvo išleisti įsakymai, visus mokėjimus, banko pavedimus ir sprendimus dėl visų įmonės finansinių operacijų priima ir vykdo įmonės UAB „C“ ir UAB „A“ savininkė ir įmonės finansų direktorė G. G.. Visą laikotarpį kol jis dirbo UAB „C“ direktoriumi G. G. nuolat jam sakė, kad į įmonės sąskaitą pervedama labai mažai pinigų, labai blogai moka gyventojai už komunalines paslaugas, ji labai daug pinigų įdėjo iš kitos savo įmonės VšĮ „B“, reikia pasirašyti vekselius jos ir jos sugyventinio R. Š. bei įmonės VŠĮ „B“ vardu ir šiuos pinigus nuskaičiavus iš UAB „C“ sąskaitos,G. G. galės skirti UAB „C“ skolų padengimui. Kaip paskui paaiškėjo, šiuos pinigus jie pasisavino ir jokių skolų nepadengė. Tiekėjams pradėjus grasinti pradėti bankroto procedūrą, G. G. 2010 metų vasario mėn. pardavė UAB „C“ akcijas. Po akcijų pardavimo kartu su nauju įmonės savininku susipažinę su įmonės finansiniais dokumentais, pamatė, jog G. G. ir R. Š. sąmoningai ir pastoviai iš įmonės piniginių lėšų savindavosi kas mėnesį vidutiniškai apie 50 000 – 60 000 Lt. Pagal avansinę apskaitą G. G. ir R. Š. skola UAB „C“ siekė maždaug 800 000 Lt, neskaitant kitų nuostolių, kuriuos patyrė įmonė dėl G. G. ir R. Š. veiksmų (t. 6, b. l. 90-94). Liudytojas taip pat parodė, kad jam būnant direktoriumi, G. G. skambindavo ir ateidavo kreditoriai, bankų tarnautojai, darbuotojai bei gyventojai ir reikšdavo pretenzijas, o G. G. sakydavo, kad nieko nežino ir siųsdavo žmones pas R. B.. Po to R. B. versdavo G. G. sumokėti skolas bei vykdyti gyventojams įsipareigojimus. G. G. nuolat sakydavo, kad nėra pinigų. Liudytojas patvirtino, jog nuolat buvo blokuojamos banko sąskaitos dėl skolų Sodrai, mokesčiams, darbuotojams, todėl vienintelė galimybė buvo atsiskaityti su darbuotojais rašant prašymą antstoliui leisti išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, pateikiant antstoliui darbuotojų sąrašus ir išmokamas sumas, po to antstolis duodavo leidimą ir bankas iš areštuotų lėšų padarydavo tiesiogiai pavedimus į darbuotojų sąskaitas. Įsigijus akcijas K. B., R. B. liko direktoriumi, kadangi žinojo esamą situaciją. Akcijų pirkimo – pardavimo klausimus G. G. derino su K. B., o R. B. liepė paruošti sutartį. Ši sutartis buvo pasirašyta jam dalyvaujant. Po akcijų pardavimo, susipažinęs su visais finansiniais dokumentais, R. B. pamatė pinigų pasisavinimo ir iššvaistymo faktus ir apie tai informavo K. B.. Buvo nuspręsta kreiptis į teisėsaugą. Dėl automobilių, priklausančių UAB „C“, remonto darbų, R. B. parodė, kad automobiliai buvo remontuojami autoservise, kokiame nežino. Kiek pamena automobilis VW Cady buvo keletą kartų remontuojamas autoservise, o kiti automobiliai buvo lizinginiai bei garantiniai, todėl už jų remontą mokėti nereikėjo. Darbuotojai patys automobilių neremontavo, nes tam nebuvo sąlygų. G. G. ir R. Š. buvo įsigiję kotedžą (duomenys neskelbtini), kur visi remonto darbai buvo atliekami UAB „C“ lėšomis, t. y. žiemos sodui įrengti plastikinė konstrukcija su stiklo paketais, užsakytos žaliuzės, įsigytos klinkerinės plytelės, klozetai ir kriauklės, televizorius, skalbimo mašina ir kita buitinė technika bei baldai. UAB „C“ patalpose buvo virtuvėlė, kur R. B. atvežė savo asmeninį mažą šaldytuvą bei mikrobangų krosnelę, kuriais naudojosi darbuotojai. Liudytojo darbo UAB „C“ metu nei reprezentacinių išlaidų, nei švenčių už įmonės lėšas nebuvo. Apie tai, kad bendrovėje dirbo užsieniečiai, nežinojo, taip pat nežinojo, kad darbuotojų apgyvendinimui buvo perkami įvairūs daiktai – lovos, čiužiniai, televizoriai. Be to, liudytojas parodė, kad jo darbo įmonėje metu viso įvyko gal 5 – 6 susirinkimai, iš kurių porą inicijavo darbininkai, o likusius – R. B. dėl darbuotojų darbo drausmės. Susirinkimuose dalyvaudavo ir G. G.. Jokie finansiniai klausimai susirinkimų metu sprendžiami nebuvo, darbuotojai klausdavo dėl darbo užmokesčio, tačiau jis nieko negalėjo spręsti, nes kaip jau minėjo, visus finansinius klausimus vienasmeniškai spręsdavo G. G. (t. 6, b. l. 99-105). Liudytojas taip pat tvirtino, kad sutarties tarp UAB „A”, UAB „C“, G. G. ir R. Š. jis asmeniškai nematė. G. G. R. B. apie tai neminėjo, nieko nėra girdėjęs ir iš buhalterės, nors pastaroji jį buvo informavusi, kad G. G. už bendrovės lėšas perka sau asmeninius daiktus ir pateikia PVM sąskaitas-faktūras, kurias liepia įtraukti į buhalteriją. Dėl to buhalterė buvo labai susirūpinusi. Jei būtų buvusi pasirašyta anksčiau minėta sutartis, tai buhalterė neturėtų jokių rūpesčių, nes tai būtų įsigytos prekės pagal sutartį, o be to, bendrovių veikla nebuvo butų įrengimas nuo grindų iki raktų (t. 6, b. l. 107-108).

12. Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja UAB ,,C” apskaitą tvarkiusi V. D., parodė, jog apskaitoje fiksuodavo viską, ką jai pateikdavo R. Š. ir G. G., tačiau negalėjo paaiškinti kur ir kaip buvo fiksuojami jai pateikiami apskaitos dokumentai. Pardavus akcijas, apskaita perimta nebuvo, nebuvo atlikta ir inventorizacija. Akcijų pardavimo dieną R. B., dalyvaujant G. G. ir R. Š., pasakė, kad V. D. turi viską užrakinti ir atiduoti R. B. raktą. R. B. žinojo, kad atsiskaitymai vyko per kaltinamųjų asmenines sąskaitas, todėl, būdamas direktoriumi, jis privalėjo patikrinti apskaitą tam, kad nustatyti kiek įmonės lėšų yra G. G. ir R. Š. sąskaitose, kiek išeikvota, kokios liko jų skolos įmonei ar atvirkščiai. Po akcijų pardavimo jai buvo suteiktos kelios laisvos dienos, po to ji buvo įleista į savo kabinetą ir galėjo tęsti darbą. R. B. kelis mėnesius po akcijų pardavimo ir G. G. išėjimo apskaita ir piniginėmis lėšomis nesidomėjo, tik po to ėmė uždavinėti įvairius klausimus dėl apskaitos. Liudytoja patvirtino, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl paskolų suteikimo kaltinamiesiems, tačiau pačių paskolos sutarčių ji nematė. Kodėl sutartys nebuvo pateiktos jai, kodėl tai neatsispindėjo apskaitoje, paaiškinti negalėjo. Sutartis apskaitai pateikti turėjo direktorius R. B.. Liudytojos nuomone, parduodant akcijas turėjo būti patikrinta, kiek pinigų yra G. G. sąskaitoje, kiek ji jų išleido ir kokia apimtimi yra pateisintas pinigų išeikvojimas (t. 21, b. l. 104-107, 9-13).

12.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. kovo 29 d. apklausos metu apklausta kaip liudytoja V. D. parodė, kad už buhalterinę apskaitą ji buvo atsakinga nuo 2009 m. vasario 3 d. Visus prisijungimo kodus turėjo G. G., ji ir darydavo pavedimus. Iš banko V. D. galėjo atsispausdinti tik banko ataskaitas ir paruošti pavedimus, kuriuos tvirtindavo ir išsiųsdavo į banką G. G.. Be finansų direktorės žinios ji iš kasos galėjo disponuoti tik suma, neviršijančia 200 Lt, bei priimti PVM sąskaitas-faktūras. Jei grynųjų pinigų suma ar PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma viršydavo 200 Lt sumą, reikėdavo derinti su G. G.. Praktiškai visos PVM sąskaitos-faktūros pirmiausiai patekdavo pas G. G., o jau vėliau G. G. perduodavo V. D. įvesti į apskaitą. Liudytoja žinojo, kad G. G. iš įmonės lėšų perka prekes asmeninėms reikmėms, t. y. buvo perkamos trinkelės, grožio paslaugos ir pan., apie tai ji informavo direktorių A. P.. Nuo 2009 m. pradžios pasikeitė direktorius, juo tapo R. B., liudytoja taip pat jam sakė apie neteisėtus G. G. veiksmus. Darbo užmokestis darbuotojams buvo pervedamas į banko sąskaitas. Antstoliams areštavus banko sąskaitą (apie 2009 m.), R. B. ir G. G. atidarinėjo naujas sąskaitos kituose bankuose, prie šių sąskaitų liudytoja prisijungti galimybės neturėjo. Visus pavedimus ruošdavo ir siųsdavo į banką G. G.. Atidarius naujas sąskaitas, kai į jas buvo pervedami pinigai, G. G. iš karto juos pervesdavo į savo asmeninę sąskaitą, o jau vėliau iš savo sąskaitos ji mokėjo darbuotojams atlyginimus, bei darydavo pavedimus pagrindiniams tiekėjams, kad įmonė galėtų egzistuoti, t. y. sumokėdavo už elektrą, kurą ir pan. Liudytoja taip pat parodė, jog PVM sąskaitas-faktūras su didesnėmis sumomis, pateikdavo ir R. Š.. Jis ant sąskaitų-faktūrų dėdavo savo parašą, t. y. su G. G. nederino. Taip pat dalis įmonės lėšų, t. y. pinigų iš banko sąskaitos buvo pervedinėjama ir į R. Š. asmenines sąskaitas. Dėl įmonės pardavimo jai pasakė G. G., kuri liudytojai liepė baigus darbą raktus perduoti naujam savininkui K. B. (t. 6, b. l. 66-70).

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas K. B. patvirtino nupirkęs iš G. G. akcijas ir tapęs UAB ,,C“ direktoriumi. Liudytojas parodė, jog, pradėjęs nagrinėti nupirktos įmonės dokumentus, pamatė, kad yra dingusios didelės pinigų sumos, todėl kreipėsi į policiją. R. B. ruošė pardavimo sutartis, o po to pasiliko dirbti kartu su juo. Už akcijas buvo suderėta suma 110 000 Lt, tačiau realiai išmokėta tik 10 000 Lt, skirtumas buvo panaudotas G. G. skolas įmonei padengti. Kokios konkrečiai buvo skolos, liudytojas nurodyti negalėjo (t. 20, b. l. 45-50).

13.1. Ikiteisminio tyrimo 2010 m. spalio 7 d. apklausos metu liudytojas K. B. parodė, kad įmonėje visus finansinius klausimus sprendė tik G. G.. Įsigijus įmonę, G. G. perdavė tik dalį ilgalaikio turto, vėliau paaiškėjo, kad ji neperdavė naujų baldų, buitinės technikos, kompiuterių, biuro įrangos. Dėl negražinto ilgalaikio turto K. B. kreipėsi į G. G., kad gražintų visą materialų turtą ir finansinį turtą, kas iš viso sudarė apie 700 000 Lt. Pradėjęs dirbti UAB „C“ direktoriaus pareigose ir išanalizavęs visus UAB „C“ finansinius dokumentus pastebėjo, kad G. G. kartu su R. Š., disponuodami UAB „C“ piniginėmis lėšomis, iššvaistė UAB „C“ priklausantį turtą ir pinigus. Lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį, t. y. buvo naudojamos savo naudai, bei savo naujų įmonių plėtrai, įmonė tyčia buvo vedama prie bankroto. G. G. atsisakius grąžinti turtą, K. B., kaip įmonės direktorius, atliko UAB „C“ auditą, tikslu nustatyti tikrąją įmonės finansinę būklę, bei buvusius piniginius srautus su kitomis įmonėmis, G. G. ir R. Š. pasisavintą turtą ir pinigines lėšas. Liudytojui buvo žinoma, jog dalis materialaus turto, įsigyto UAB „C“ lėšomis, buvo G. G. ir R. Š. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Liudytojas pateikė sąskaitas, kurios, jo nuomone, patvirtina, kad G. G. ir R. Š. UAB „C“ pinigines lėšas naudojo savo buičiai gerinti. Pasak liudytojo, G. G. ir R. Š. pinigų pasisavinimo faktą patvirtina ir tai, kad iš UAB „C“ sąskaitų į savo asmenines sąskaitas G. G. ir R. Š. nepagrįstai persivesdavo dideles pinigų sumas (t. 6, b. l. 44-48).

13.2. Papildomos apklausos 2016 m. sausio 26 d. metu liudytojas K. B. parodė, jog derybų metu dėl UAB ,,C” įsigijimo, visa finansinė padėtis jam pateikta nebuvo. Apie tai, kad bendrovė turėjo skolų K. B. buvo informuotas, tačiau kad skolos buvo tokios didelės jam žinoma nebuvo, apie skolas sužinojo jau įsigijęs bendrovę, susipažinęs su buhalterinės apskaitos dokumentais. Prieš pasirašant UAB „A“ akcijų pirkimų – pardavimo sutartį G. G. jam pranešė, kad minėta bendrovė turi paėmusi kreditą UAB „Medicinos bankas“ tikslu įsigyti UAB „C“ ir buvo įtikintas, kad viskas yra gerai. Buhalterinės apskaitos dokumentai jam perduoti nebuvo, kadangi R. B. ir G. G. paaiškino, kad visi dokumentai yra policijoje, nes vyksta tyrimas, jis tuo patikėjo, juo labiau, kad direktorius R. B. liko dirbti bendrovėje. Pradėjęs nagrinėti dokumentus, K. B. pamatė, kad kreditas bankui buvo grąžinamas chaotiškai, įmokos mokamos neperiodiškai. K. B. perėmus bendrovės valdymą, buvo nuvykęs į UAB „Medicinos bankas“ vesti derybų dėl kredito grąžinimo, kadangi buvo labai sunku vykdyti įsipareigojimus. Jis, būdamas direktoriumi, maksimaliai stengėsi vykdyti įsipareigojimus, t. y. mokėti įmokas bankui, tačiau buvo sudėtinga, nes buvo areštuojamos bendrovės sąskaitos. Situacija įmonėje tapo apgailėtina, dėl to K. B. 2010 m. rudenį kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl G. G. neteisėtų veiksmų, t. y. iššvaistytų lėšų, vėliau buvo nustatyta, kad yra iššvaistytos ir gyventojų kaupiamosios lėšos. UAB „C“ buvo iškėlus bankroto bylą visi turimi bendrovės dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui, juos perdavinėjo UAB „C“ atstovė R. M., K. B. tuo metu jau buvo atleistas iš direktoriaus pareigų (t. 6, b. l. 55-57).

13.3. Apklausos 2016 m. kovo 23 d. metu liudytojas K. B. parodė, kad dėl UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentų gali pasakyti, kad iki UAB ,,A” bankroto bylos iškėlimo direktoriumi buvo jis, dokumentų bankroto administratoriui neperdavė, atsiliepime į pareiškimą buvo nurodyta, jog bendrovės dokumentai ir duomenys yra prarasti ir teismui pateikti nėra galimybės. Įsigijus bendrovę buhalterinės apskaitos dokumentai K. B. perduoti nebuvo, R. Š. perduotus dokumentus jis pateikė 2016 m. sausio 26 d. apklausos metu. Iš šių dokumentų matyti, kad jam materialinės vertybės perduotos nebuvo. G. G. liudytojui pasakė, kad dokumentų nėra, esantys dokumentai pateikti teisėsaugos institucijoms, t. y. Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Tai patvirtino ir UAB „C“ direktorius R. B.. Gaisro metu UAB „C“ ir UAB „A“ nenukentėjo, tik buvo užlieta. Visi UAB „C“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi bendrovei priklausančiose patalpose – rūsyje, o UAB „A“ dokumentų liudytojas nematė. G. G. jam pasakė, jog UAB „A“ apie du ar tris metus nebevykdo jokios veiklos, t. y. maždaug nuo 2007 – 2008 metų (t. 6, b. l. 64-65).

14. Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas buvęs UAB ,,C“ direktorius A. P. parodė iš esmės vienodas aplinkybes. Liudytojas parodė, jog 2008 m. balandžio 29 d. iki 2009 m. vasario 6 d. dirbo UAB „C“, generalinio direktoriaus pareigose. Bendrovės finansų klausimu užsiėmė finansų direktorė G. G.. Liudytojas išėjo iš darbo, nes nebuvo mokamas atlyginimas, taip pat dėl nesutarimų su G. G., nes jos priimti sprendimai buvo prieštaringi įmonei. Dėl prekių įsigytų UAB „C“ vardu, kurios nesusijusios su minėtos bendrovės veikla, liudytojas nieko paaiškinti negalėjo, tvirtino, kad jokių vakarėlių bendrovėje nebuvo organizuojama, alkoholinių gėrimų perkama nebuvo, kadangi jokios šventės, prezentacijos nevyko, knygų, gėlių, žvakidžių, plytelių, įvairių dekoracijų prekių, žurnalų bendrovėje nebuvo. Įmonėje dušo nebuvo, todėl dušo reikmenų bendrovė tikrai neįsigijo. Darbuotojams maitinimas taip pat nebuvo apmokamas. Liudytojas taip pat tvirtino, kad dirbdamas UAB „C“ niekada neatlikinėjo jokių finansinių operacijų ir nebuvo atsakingas už buhalteriją, už tai buvo atsakinga finansų direktorė G. G.. 2008 m. birželio 2 d. įsakyme Nr. P-01-114 nurodyta, jog G. G. yra atsakinga už įmonės finansines operacijas elektroninės bankininkystės sistemoje ir perduodant slaptažodžių kodus šių bankų, suteikiant galutinio elektroninio parašo tvirtinimo teisę AB „Šiaulių bankas“ ir AB „SEB bankas“ (t. 20, b. l. 7-9; t. 6, b. l. 109-111, 113-116).

15. Apklaustas kaip liudytojas buvęs UAB ,,C darbų vadovas A. T. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė iš esmės vienodas aplinkybes. UAB ,,C“ dirbo vadovo pareigose. Liudytojas patvirtino, kad įmonės automobiliai buvo remontuojami autoservise, patys automobilių niekada neremontuodavo. Švenčių, prezentacijų įmonėje nebuvo. Kartą šventė G. G. gimtadienį, ar jis buvo organizuotas už įmonės lėšas, nepamena. Liudytojas neneigė, jog pirko statybines medžiagas kotedžo remontui, tačiau visus dokumentus atiduodavo R. Š.. UAB „C“ remonto darbams buvo naudojamos smulkios prekės, nes dažniausiai kildavo problemų dėl stogų, sienų siūlių ir santechnikos, apšildymo sistemos gedimų. Jo darbo laikotarpiu UAB „C“ brangių klozetų nepirko, būdavo labai sunku išprašyti nupirkti net pigų klozetą ar kriauklę. Tiek jis, tiek darbuotojai valgydavo asmeniškai iš savo lėšų. Jokių saldumynų, gaiviųjų gėrimų bendrovėje jis nematė, vaišinamas nebuvo. Dušas buvo įrengtas rūsyje, labai prastos būklės, higienos priemonių jame nebuvo. Jis iš darbo išėjo, kadangi darbo užmokestis nebuvo mokamas (t. 20, b. l. 6-7; t. 6, b. l. 121-124).

16. Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo S. P. (S. P.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nes liudytojas neprisiminė įvykių detalių, kuriuose jis parodė, jog prekes įmonei galėjo pirkti iki 200 Lt sumos, visada būdavo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros, mėnesio pabaigoje pildydavo lentelę, nurodant, ką įsigijo, kokia kaina, ją pateikdavo buhalterei. Visi pirkimai turėdavo būti suderinti su direktoriais. Pavedimus už prekes tvirtindavo finansų direktorė G. G., ji mokėdavo ir atlyginimus. Liudytojo darbo UAB ,,C“ metu kartą buvo švenčiamas G. G. gimtadienis. Kaip buvo už jį atsiskaityta liudytojas nežino. Prezentacijų įmonėje nebuvo, knygų, žurnalų, žvakių, dekoracijų taip pat nematė, brangių klozetų įmonė tikrai nepirko, įgytas klozetas kainavo apie 100 Lt. Tiek S. P., tiek su juo dirbę darbuotojai valgydavo asmeniškai iš savo lėšų. Jokių saldumynų, gaiviųjų gėrimų bendrovėje jis nematė, vaišinamas nebuvo. Dušas įmonėje buvo labai senas, buvo atliktas smulkus remontas – nupirktas padėklas, dušo galvutė ir keli vamzdžiai, tai kainavo apie 200 Lt, jokių priemonių jame nebuvo, darbininkai naudojo savo. Tualete taip pat ne visada būdavo priemonės. UAB „C“ viskam vadovavo G. G., be jos žinios niekas nebuvo daroma, jai patarinėjo R. B. (t. 6, b. l. 131-133).

17. Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu taip pat pagarsinti liudytojos E. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nes liudytoja neprisiminė įvykių detalių, kuriuose ji parodė, kad dirbo UAB ,,A“ buhaltere, vėliau – direktore. R. Š. ir G. G. turėjo prisijungimus prie banko, E. V. galėjo tik paruošti bankinius pavedimus, kuriuos tvirtino G. G.. Pastaroji vadovavo ne tik UAB „C“, bet ir UAB „A“. Liudytoja patvirtino, jog bendrovėje dirbo 6 bulgarai, 3 moldavai ir ukrainietis. Visi užsieniečiai buvo apgyvendinti Valakampiuose esančioje stovykloje, mediniuose namukuose. Gyvenimo sąlygos buvo labai prastos, nebuvo net durų, tualetas buvo lauke. Liudytoja taip pat parodė, kad UAB „C“ patalpose – koridoriuje buvo klijuojamos plytelės, dažomos sienos, suremontuotas tualetas. Remontas buvo minimalus, kiek žino, remontui buvo perkamos tik plytelės. UAB „C“ patalpose laukiamojo nebuvo. Televizoriaus, indaplovės, viryklės bendrovėje jos darbo laikotarpiu nebuvo. E. V. buvo žinoma, kad G. G. ir R. Š. nusipirko kotedžą (duomenys neskelbtini), kur buvo atliekamas remontas. Liudytojai buvo žinoma, jog visos medžiagos pirktos G. G. asmeninio buto ir kotedžo remontui buvo nurašytos UAB „C“. 2007 m. rugpjūčio mėnesį liudytoja išėjo iš darbo, nes nebuvo mokamas atlyginimas. Jos darbo laikotarpiu nei UAB „A“, nei UAB „C“ jokių vakarėlių nevyko, darbuotojai maitinosi iš savo lėšų. UAB „A“ buhalteriją tvarkė E. V., nors darbo buvo nedaug (t. 6, b. l. 168-172). Liudytoja taip pat parodė, jog iš N. M. žodžių jai žinoma, jog UAB „C“ buvo pelninga, be skolų dirbanti bendrovė, ir, jei neklysta, sąskaitoje buvo apie 800 000 Lt, tačiau įsigijusi įmonę šiuos pinigus G. G. per mėnesį išleido, nes tik G. G. galėjo atlikti visas finansines operacijas. UAB „A“ turėjo kreditą UAB „Medicinos bankas“, už kurį buvo pirktas UAB „C“. Liudytoja mano, kad problemų dėl kredito padengimo jos darbo laikotarpiu nebuvo. Be to, liudytoja E. V. parodė, kad jai išeinant iš darbo visi UAB „A“ dokumentai buvo palikti UAB „C“ patalpose, dalis dokumentų jos darbo kabinete, dalis – pas vadybininkus. UAB „A“ dokumentai oficialiai perduoti nebuvo, E. V. užrakino savo kabinetą ir raktus atidavė G. G.. E. V. išėjus iš darbo, jos žiniomis, UAB „A“ daugiau jokios veiklos nevykdė. Liudytoja girdėjo, kad UAB ,,A” buhalteriniai dokumentai buvo išvežti, tačiau kur išvežti ir kokiu tikslu ji nežino (t. 6, b. l. 175-176).

18. Atliktas UAB „C“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. vasario 10 d., dėl kurio pateikta 2012 m. sausio 31 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-1/14. Šioje išvadoje nurodyta, jog 2009 m. gruodžio 31 d. UAB ,,C“ buvo sunki ekonominė padėtis. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad G. G. jos viso UAB ,,C“ darbo metu (2006 m. lapkričio 3 d. – 2010 m. vasario 10 d.) iš UAB „C“ banko ir kasos išmokėta iš viso 1 866 565,7 Lt , iš jų darbo užmokesčio – 356 038,35 Lt ir kaip atskaitingam asmeniui 1 510 527,35 Lt. Įmonės apskaitos dokumentuose ir registruose fiksuota, kad G. G. buvo išmokėta darbo užmokesčio 9 497,7 Lt mažiau, nei buvo priskaičiuota išmokėjimui. Nustatyta, kad G. G. kaip atskaitingas asmuo pateikė pinigų sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus iš viso 1 026 757,68 Lt sumai, todėl ji liko skolinga įmonei UAB „C“ 483 769,67 Lt (1 510 527,35 – 1 026 757,68). Todėl tyrimo metu nustatyta, kad G. G. 2010 m. vasario 12 d. UAB „C“ skola sudarė 474 271,97 Lt (483 769,67 – 9 497,7). Be to, tyrimo metu nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2007 m. spalio 18 d. iki 2010 m. vasario 10 d. R. Š. iš UAB „C“ banko ir kasos iš viso išmokėta 536 001,21 Lt , iš jų darbo užmokesčio – 135 009,01 Lt ir kaip atskaitingam asmeniui 400 992,2 Lt. Nustatyta, kad R. Š. buvo išmokėta 15 000 Lt daugiau nei buvo priskaičiuota išmokėjimui. Nustatyta, kad R. Š. kaip atskaitingam asmeniui buvo išmokėta 400 992,2 Lt, R. Š. pateikė pinigų sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus iš viso 237 756,8 Lt sumai ir liko skolingas įmonei UAB „C“ 163 235,4 Lt (400 992,2 – 237756,8). Todėl tyrimo metu nustatyta, kad R. Š. 2010 m. vasario 12 d. yra UAB „C“ skolingas 178 235,4 Lt (15 000 + 163 235,4). Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad 2007 – 2009 m. UAB „C“ įsigijo prekių, kurios nebuvo susijusios su įmonės pajamų uždirbimu, kad UAB „C“ 2007 – 2009 metų laikotarpyje nepagrįstai sumokėjo iš viso 139 550,1 Lt. Iš 139 550,1 Lt sumokėtų pinigų G. G. apskaitos registre ,,įvairios gautinos sumos“ buvo fiksuota, kad G. G. UAB ,,C“ vardu sumokėjo iš viso 107 212,2 Lt, R. Š. – 15 520,93 Lt (t. 11, b. l. 7-26).

19. Pirmosios instancijos teisme apklausta tyrimą atlikusi specialistė A. Sakalytė patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad buhalterinei apskaitai turi būti pateikti ne asmeniniai G. G. sąskaitos išrašai, o iš išrašo atspausdinti pavedimai kam konkrečiai sumokėti pinigai, užpildyta avansinė apyskaita ir prie avansinės apyskaitos pridėti visi pavedimai. Jei iš asmeninės sąskaitos atliekamas mokėjimas įmonės vardu, reikia atspausdinti bankinį pavedimą, užpildyti avansinę apyskaitą ir pateikti buhalterijai. Tokių duomenų tyrėja neturėjo. Specialistė taip pat paaiškino, jog tuo atveju, jei darbuotojui išrašomas vekselis, kad įmonė yra skolinga darbuotojui, apskaitoje tai turi atsispindėti kaip įmonės skola darbuotojui. Jei įmonė suteikia paskolą asmeniui, tai taip pat turi atsispindėti didžiojoje knygoje (t. 21, b. l. 103, 104).

20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriami ir vertinami įmonės apskaitos dokumentai, kuriuos pateikė nauji UAB ,,C” valdytojai – akcijų savininkas K. B. ir direktorius R. B., ir nebuvo tiriami dokumentai ir finansinės operacijos su UAB ,,C” lėšomis, kurios buvo pervedamos į asmenines G. G. ir R. Š. sąskaitas, taip pat atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu G. G. ir R. Š. nurodė naujas aplinkybes ir pateikė naujus apskaitos dokumentus, pateiktų dokumentų ištyrimui ir įvertinimui paskyrė teismo buhalterinę ekspertizę.

21. 2018 m. birželio 1 d. ekspertizės aktu Nr. 11-422 (18) ekspertas davė išvadą, kad UAB „C” apskaitoje 250 000 Lt paskolos suteikimas G. G. pagal 2009 m. birželio 1 d. paskolos sutartį Nr. 20090601/01 bei 75 000 Lt paskolos suteikimas R. Š. pagal 2009 m. birželio 1 d. paskolos sutartį Nr. 20090601/02 neužfiksuoti. UAB ,,C” apskaitoje taip pat neužfikuoti šios įmonės vardu 2009 m. vasario 17 d. išduoti paprastieji vekseliai: G. G. – 50 000 Lt sumai, R. Š. – 50 000 Lt sumai. Pagal R. Š. pateiktus mokėjimo nurodymus iš jo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. sausio 24 d. – 2010 m. vasario 23 d. laikotarpiu mokėjimai padaryti už 9 170,48 Lt (2 655,95 Eur) yra susiję su UAB „C” ūkine veikla, o pagal G. G. pateiktus mokėjimo nurodymus iš jos asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pačiu laikotarpiu – už 263 423,85 Lt (76 292,82 Eur). Pagal UAB „C” 2006 – 2010 m. Didžiąją knygą, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 m. balansus ir finansinę atskaitomybę G. G. 250 000 Lt paskola ir R. Š. 75 000 Lt paskola suteikta ir išmokėta nebuvo, nebuvo išduoti ir paprastieji vekseliai atitinkamai po 50 000 Lt. Galiausiai eksperto išvadoje konstatuota, jog Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos 2012 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. 5-1/14 dėl G. G. skolos keičiasi, t. y. mažėja 263 423,85 Lt (76 292,82 Eur) sumai ir jos skola bendrovei sudaro 219 345,15 Lt (63 526,75 Eur), o R. Š. – mažėja 9 170,48 Lt (2 655,95 Eur) sumai ir jo skola bendrovei sudaro 119 893,42 Lt (34 723,53 Eur) (t. 24, b. l. 18-22).

22. Pirmosios instancijos teisme tyrimą atlikęs ir ekspertizės aktą surašęs ekspertas J. Vinikovas paaiškino, kad jam pateiktoje medžiagoje įsakymo dėl įmonės lėšų kaupimo asmeninėje sąskaitoje nebuvo. Jeigu būtų laikomasi Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, įmonės apskaitoje turėjo būti duomenys apie tai, kur faktiškai buvo kaupiamos įmonės lėšos. Pagal tai būtų fiksuojama, kokios įmonei priklausančių lėšų sumos buvo pervedamos į asmeninę sąskaitą ir kur buvo panaudotos. Duomenų, kiek įmonės lėšų buvo pervedama į G. G. asmeninę sąskaitą, kurios turėjo pakliūti į įmonės sąskaitą, nėra. Ekspertui buvo pateikti duomenys, kuriuose užfiksuoti pervedimai į G. G. sąskaitą dėl jai priklausančio atlyginimo. Kokia dalis G. G. asmeninėje sąskaitoje buvusių lėšų buvo naudojama įmonės ūkinėms reikmėms, kur jos buvo panaudotos, nėra galimybės nustatyti, nes yra ne visos sąskaitos faktūros, atitinkamai nėra galimybės nustatyti tikrąją įmonės turto apimtį. Be to, apskaitoje nėra duomenų nei apie išrašytus vekselius, nei apie suteiktas paskolas. Už apskaitą ir dokumentų išsaugojimą atsakingas įmonės vadovas, jei jis pripažino, kad pasirašė vekselius bei paskolos sutartis, jis yra atsakingas, kad jie nebuvo įtraukti į įmonės apskaitą. Tačiau jei paskola nesuteikta, dokumentas teisinės galios neturi (t. 24, b. l. 88, 89).

23. 2018 m. birželio 14 d. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, prokurorė informavo teismą, kad UAB ,,C” bankroto administratorius UAB ,,D” surado ir pateikė papildomą medžiagą, kuri leistų ekspertui padaryti tikslias išvadas. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi paskyrė papildomą teismo buhalterinę ekspertizę (t. 24, b. l. 90-158).

24. Atlikus papildomą teismo buhalterinę ekspertizę, pirmosios instancijos teismui pateiktas 2019 m. kovo 29 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2025 (18), kuriame nurodyta, kad 2010 m. gruodžio 31 d. G. G. skola UAB „C“ sudaro 383 769,67 Lt arba 99 000 Lt (482 769,67 Lt – 383 769,67 Lt) mažiau, negu nurodyta specialisto išvadoje Nr. 5-1/14. Ekspertizės akto Nr. 11-422 (18) devintojo klausimo tyrime nustatyta, kad G. G. skola mažėja 263 423,85 Lt (76 292,82 Eur) sumai ir jos skola sudaro 219 345,15 Lt (63 526,75 Eur). Pagal tyrimui pateiktas UAB „C“ 2007 – 2009 m. įtrauktos į apskaitą PVM sąskaitas faktūras, išrašytas G. G. vardu už prekes ir paslaugas apmokėta 107 212,20 Lt, dalis G. G. piniginių lėšų buvo panaudota automobilių detalių pirkimui, t. y. 61 255,82 Lt (37 527,59 + 23 728,23), kurie galėjo būti panaudoti UAB ,,C“ automobilių remontui ir turėjo būti įtraukti į automobilių vertę (padidinti transporto priemonių vertę). Taigi, iš G. G. pateiktų PVM sąskaitų faktūrų 45 956,38 Lt (13 309,89 Eur) (107 212,20 Lt – 61 255,82 Lt) apmokėtos išlaidos negali būti užskaitytos kaip UAB „C“ sąnaudos įtrauktos į apskaitą. Todėl G. G. skola UAB „C“ 2010 m. gruodžio 31 d. sudaro 166 302,20 Lt (48 164,45 Eur) (383 769,67 Lt – 263 423,85 Lt + 45 956,38 Lt).

24.1. Ekspertizės akte Nr. 11-2025 (18) taip pat nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 31 d. R. Š. skolos likutis UAB „C“ sudarė 155 235,39 Lt arba 8 000 Lt (163 235,40 Lt – 155 235,39 Lt) mažiau, negu nurodyta specialisto išvadoje Nr. 5-1/14. Ekspertizės akto Nr. 11-422 (18) devintojo klausimo tyrime nustatyta, kad R. Š. skola sudaro 119 893,42 Lt (34 723,53 Eur). Atsižvelgiant į skolos likutį 2010 m. gruodžio 31 d. skolos likutis mažinamas 8 000 Lt ir sudaro 111 893,42 Lt (32 406,57 Eur) (119 893,42 Lt – 8 000 Lt). Pagal tyrimui pateiktas UAB „C“ PVM sąskaitas faktūras, išrašytas R. Š. vardu ir įtrauktas į bendrovės apskaitą, kurios negali būti susietos su pajamų uždirbimu, t. y. viso 15 520,93 Lt, dalis asmeninės sąskaitos piniginių lėšų buvo panaudotos automobilių detalių pirkimui, t. y. 12 223,05 Lt (3 540,03 Eur) (11 248,89 Lt + 974,16 Lt), kurie galėjo būti panaudoti UAB ,,C“ automobilių remontui ir turėjo būti įtraukti į automobilių vertę (padidinti transporto priemonių vertę), o 3 296,95 Lt (954,86 Eur) negali būti susieti su bendrovės veikla ir įtraukti į išlaidas. Todėl R. Š. skola UAB „C“ 2010 m. gruodžio 31 d. sudaro 150 532,34 Lt (43 597,18 Eur) (155 235,39 – 8 000 + 3 296,95) (t. 24, b. l. 165-173).

25. Iš pirmiau aptartų G. G. ir R. Š. parodymų matyti, kad jie savo gynybines pozicijas grindžia tuo, kad dėl gresiančio bankroto UAB ,,C” piniginės įplaukos buvo pervedinėjamos į G. G. ir R. Š. asmenines sąskaitas, o iš jų buvo mokami atlyginimai darbuotojams, atsiskaitoma su tiekėjais, mokama už įvairias medžiagas, perkamos įvairios prekės įmonės reikmėms ir pan. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme G. G. ir R. Š. tvirtino, jog UAB ,,C” jiems buvo suteikusi paskolas: G. G. – 250 000 Lt, R. Š. – 75 000 Lt, tai reiškė, jog jie (G. G. ir R. Š.) galėjo naudotis įmonės pinigais esančiais jų sąskaitose, be to, dėl jiems neišmokėto darbo užmokesčio, UAB ,,C” išrašė vekselius (po 50 000 Lt), todėl G. G. ir R. Š. laikėsi nuostatos, kad inkriminuota pasisavintų pinigų suma turi būti mažinama nurodytomis sumomis. Apygardos teismas pripažino, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys šių G. G. ir R. Š. gynybinių versijų nepaneigia. Apygardos teismas konstatavo, jog G. G. ir R. Š. teisėtai naudojosi UAB ,,C” lėšomis jiems išduotų paskolų apimtyje ir dėl UAB ,,C” įsipareigojimų jiems nevykdymo turėjo ir turi teisę reikalauti iš šios įmonės vekseliuose nurodytas sumas. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.

26. Nors G. G. ir R. Š. tvirtino, kad buvo realiai sudarytos paskolos sutartys ir išrašyti vekseliai, tačiau objektyvūs bylos duomenys tokius jų teiginius paneigia. Pirmiau aptartais UAB ,,C” ūkinės finansinės veiklos tyrimų duomenimis nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 31 d. UAB ,,C“ buvo sunki ekonominė padėtis. Šią išvadą patvirtina ir pačių G. G. ir R. Š. parodymai, kuriais jie viso bylos proceso metu tvirtino, jog įmonės finansinė padėtis buvo sunki, dėl įmonės skolų nuolat buvo areštuojamos sąskaitos, būtent todėl G. G. pervesdavo į savo ir R. Š. sąskaitas visas įmonės lėšas ir atsiskaitymus už įmonei suteiktas paslaugas vykdė iš savo sąskaitų. Atliktų tyrimų metu nustatyta, jog duomenų, patvirtinančių, kad buvo suteiktos ir išmokėtos paskolos G. G. 250 000 Lt sumai, R. Š. – 75 000 Lt sumai, nėra. Ekspertizės akte Nr. 11-422 (18) konstatuota, jog G. G. ir R. Š. paskolos atitinkamai 250 000 Lt ir 75 000 Lt suteiktos ir išmokėtos nebuvo. Tokie ūkinės finansinės veiklos tyrimų duomenys paneigia G. G. ir R. Š. gynybinę versiją apie tai, kad jiems buvo išduotos paskolos ir UAB ,,C” lėšomis jie naudojosi pagrįstai. Akivaizdu, jog UAB ,,C” 2009 m. birželio 1 d. neturėjo finansinių išteklių suteikti tokias paskolas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog aptariamos paskolos išmokėtos nebuvo, o sutartys yra fiktyvios. Tokią išvadą sustiprina ir kitos žemiau nurodytos aplinkybės.

27. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad paskolos buvo realios, be nuteistojo ir išteisintosios parodymų, teisiamojo posėdžio metu tvirtinusių, jog UAB ,,C“ jiems turėjo įsipareigojimų, taip pat rėmėsi liudytojų R. B. bei V. D. parodymais. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltinamiesiems pateikus paskolas ir vekselius patvirtinančius dokumentus, R. B. patvirtino paskolų sudarymo ir vekselių išrašymo faktus. UAB ,,C“ vyr. finansininke dirbusi V. D. taip pat patvirtino žinojusi, kad buvo sprendžiamas paskolų suteikimo klausimas. Įvertinęs šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek paskolos sutartyse, tiek vekseliuose kaltinamieji figuruoja kaip privatūs asmenys, o įmonės vardu sandorius pasirašęs įmonės direktorius R. B., pagal pareigas atsakingas už teisingą apskaitos organizavimą, privalėjo užtikrinti, kad šie sandoriai būtų užfiksuoti įmonės apskaitoje, tačiau to nepadarė, t. y. pažeidė norminių aktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis nesutinka.

28. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog R. B., būdamas įmonės direktorius ir pagal pareigas atsakingas už teisingą apskaitos organizavimą, privalėjo užtikrinti, kad sandoriai būtų užfiksuoti įmonės apskaitoje. Teisėjų kolegija reikšmingomis aplinkybėmis laiko tai, kad objektyvūs bylos duomenys patvirtina, jog faktiniu UAB ,,C” vadovu buvo G. G..

29. Byloje pirmiau aptartų liudytojo R. B., V. D., A. P., S. P., E. V. parodymais nustatyta, jog būtent G. G. kontroliavo ir organizavo UAB „C” veiklą. Bylos duomenys patvirtina, jog G. G. buvo vienintelė UAB ,,C“ akcininkė, turėdama administracinius įgaliojimus veikti UAB ,,C“ vardu, faktiškai vadovavo įmonės ūkinei ir komercinei veiklai ir ją vykdė, visiškai disponavo įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, priimdavo visus sprendimus. Faktinį G. G. vadovavimą UAB ,,C“ patvirtino buvę įmonės direktoriai A. P., R. B., darbų vadovai S. P. ir A. T., vyriausioji UAB ,,C” finansininkė V. D., taip pat UAB ,,A“ buhalterė E. V.. R. B., A. P., S. P., V. D. parodė, jog jie galėjo priiminėti finansinius sprendimus neviršijančius 200 Lt sumos. Liudytojas R. B. patvirtino, kad jokie finansiniai klausimai susirinkimų metu sprendžiami nebuvo, nes visus šiuos klausimus vienasmeniškai spręsdavo G. G., sprendimų priėmime liudytojas nedalyvaudavo arba dalyvaudavo kaip patarėjas ir G. G. nurodymu sprendimus patvirtindavo savo parašu. Liudytoja V. D. parodė, kad apskaitoje fiksuodavo viską, ką jai pateikdavo G. G. ir R. Š., bei patvirtino, jog tik G. G. žinioje buvo visos banko kortelės ir kodų generatoriai. Liudytojas A. P. tvirtino, jog dirbdamas UAB ,,C“ niekada neatliko jokių finansinių operacijų ir nebuvo atsakingas už buhalteriją, už tai buvo atsakinga finansų direktorė G. G.. Būtent A. P. išėjo iš darbo dėl G. G. priimamų įmonei nenaudingų sprendimų. Liudytojas S. P. parodė, kad visus pavedimus dėl prekių įgijimo tvirtino G. G.. Liudytoja E. V. parodė, kad UAB ,,C“ buvo įdarbinti direktoriai, tačiau viskam vadovavo G. G.. Liudytoja taip pat parodė, jog G. G. galėjo atlikti visas finansines operacijas, buhalteris galėjo tik paruošti pavedimus, tačiau viską tvirtindavo G. G.. Be to, liudytojų R. B., K. B., taip pat išteisintosios bei nuteistojo parodymais nustatyta, kad G. G., būdama UAB ,,A“ įmonės vienintele akcininke, kartu su R. Š. organizavo UAB ,,C“ pirkimą, vėliau rūpinosi bendrovės akcijų pardavimu, vykdė derybas dėl įmonės pardavimo kainos.

30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarti minėtų liudytojų parodymai įrodo, jog būtent G. G. realiai vadovavo UAB ,,C“, t. y. ji priimdavo svarbiausius sprendimus, susijusius su bendrovės veikla, jog per ją buvo sprendžiami visi iškilę klausimai. Tokie G. G. veiksmai negali būti laikomi tik kaip veiksmai dirbant finansų direktore pagal jai suteiktus įgaliojimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti, jog G. G. galėjo disponuoti ir disponavo bendrovės turtu, tai darė per jai parankius asmenis – įmonės direktorius, tame tarpe ir per R. B., per kurį galėjo veikti, dalyvauti bendrovės valdyme, spręsti visus su bendrovės veikla, jos turtu susijusius klausimus. Byloje minėtų įrodymų visumos pakanka daryti išvadą, kad G. G. buvo faktinis UAB ,,C“ vadovas.

31. Nurodytų aplinkybių kontekste akivaizdu, kad verslo patirtį turinti, finansų vadovės pareigas einanti bei realiai visus sprendimus bendrovėje priimanti G. G. nesirūpino sudarytų paskolos sutarčių įtraukimu į UAB ,,C“ buhalterinę apskaitą. Teisiamojo posėdžio metu G. G. ir R. Š. negalėjo paaiškinti paskolų išmokėjimo sąlygų, apsiriboję teiginiu, jog paskolos buvo išduotos dešimčiai metų. Teismų praktikoje aiškiai įtvirtinta, kad bendrovės vadovas privalo veikti atsakingai, rūpestingai ir kvalifikuotai, laikydamasis teisės aktų nuostatų. Teisėjų kolegijos nuomone, neįtikinama ir nelogiška, kad, būdama bendrovės savininke ir faktine vadove, G. G. pasirašė paskolos sutartį 250 000 Lt sumai, kurioje nenurodytos jos išmokėjimo sąlygos, nepareikalavo ir nepateikė buhalterei, kad ši sutartis būtų įtraukta į bendrovės apskaitą.

32. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad R. B. pripažino, kad jis kaip direktorius turėjo galimybė daryti įtaką finansų direktorei ir tai darė. R. B. savo parodymuose teigė, jog po to, kai skambindavo jam tiekėjai su kuriais nebuvo atsiskaityta, dėl šių pretenzijų R. B. vykdavo pas G. G. ir priversdavo ją atsiskaityti. Akivaizdu, jog R. B. kaip viešai nurodomas įmonės direktorius pirmas sužinodavo apie kreditorių pretenzijas ir pranešdavo G. G., ir, kaip matyti iš R. B. parodymų, būtent R. G., o ne jis atsiskaitydavo su kreditoriais. Tai dar kartą patvirtina, jog visus sprendimus susijusius su UAB ,,C” veikla priimdavo tik G. G.. Be to, iš liudytojos V. D. parodymų matyti, kad V. D. informavus R. B. dėl G. G. asmeninių prekių įtraukimo į įmonės apskaitą, situacija nepasikeitė. Darytina išvada, kad R. B. negalėjo įtakoti G. G. veiksmų ir dar kartą patvirtina nustatytą aplinkybę, jog įmonės faktinė vadovė buvo G. G..

33. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad net jei laikyti, jog paskolų sutartys buvo realios, ši aplinkybė negali paneigti G. G. ir R. Š. kaltės pasisavinus UAB ,,C” turtą – piniginės lėšas. Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nuteistajam ir išteisintajai nepagrįstai inkriminuotos paskolintos sumos, neįvertino tos aplinkybės, jog paskolos sutartys buvo sudarytos 2009 m. birželio 1 d. Tai reiškia, jog G. G. ir R. Š. turėjo pagrindą teisėtai naudotis neva paskolintomis įmonės lėšomis tik nuo 2009 m. birželio 1 d. Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, jog G. G. ir R. Š. nusikalstamų veiksmų savinantis UAB ,,C” pinigines lėšas laikotarpis yra 2007 m. spalio 19 d. – 2010 m. vasario 10 d. Taigi, aptariamos sutartys nei teisiniu, nei loginiu pagrindu negali sąlygoti anksčiau pradėtų nusikalstamų veikų vertinimo.

34. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad G. G. ir R. Š. realių sutarčių su UAB ,,C” nesudarė ir negalėjo sudaryti. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog G. G., žinodama, jog dėl jos ir R. Š. neteisėtų veiksmų savinantis UAB ,,C“ priklausančias lėšas yra susidariusi skola, todėl siekdama pateisinti šiuos savo ir R. Š. veiksmus, pasinaudojo R. B., turinčiu teise UAB ,,C“ vardu sudaryti sutartis, sudarė ir pasirašė aptariamas sutartis.

35. Visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo galimybės nustatyti ir paneigti G. G. ir R. Š. parodymų, kad UAB ,,C“ jiems turėjo įsipareigojimų ir vekseliuose nurodytų pinigų sumų negrąžino, todėl turėjo ir turi reikalavimo teisę į bendrovės išrašytas vekseliuose nurodytas pinigines sumas. Išteisintoji ir nuteistasis teisminio bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, jog bendrovė vienu metu negalėjo išmokėti jiems priklausančio darbo užmokesčio, todėl G. G. ir R. Š. išrašė vekselius atitinkamai po 50 000 Lt, t. y. UAB ,,C“ pripažino, kad G. G. ir R. Š. turi piniginius įsipareigojimus. Taigi G. G. ir R. Š. išrašytų vekselių realumą grindžia jiems neišmokėtu darbo užmokeščiu, tačiau objektyvūs bylos duomenys tokius jų teiginius paneigia.

36. Pažymėtina, jog nuteistasis ir išteisintoji reikalavimo teisę į vekseliuose nurodytas sumas galėjo įgyti tik tuo atveju, jei jiems nebūtų sumokėtas darbo užmokestis. Tačiau priešingai G. G. ir R. Š. parodymams byloje esančiais duomenimis patikimai nustatyta, kad tokios teisės jie neturėjo. Šioje byloje atlikto UAB ,,C“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad G. G. jos viso UAB ,,C“ darbo metu (2006 m. lapkričio 3 d. – 2010 m. vasario 10 d.) buvo išmokėta darbo užmokesčio 9 497,7 Lt mažiau, nei buvo priskaičiuota išmokėjimui. Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2007 m. spalio 18 d. iki 2010 m. vasario 10 d. R. Š. buvo išmokėta 15 000 Lt daugiau nei buvo priskaičiuota išmokėjimui. Tai paneigia R. Š. parodymus dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio ir su tuo susijusį UAB ,,C“ vekselio išrašymą 50 000 Lt sumai. Tuo tarpu G. G. neišmokėta darbo užmokesčio dalis 9 497,7 Lt sumai, taip pat nėra pagrindas teigti, jog įmonė jai turėjo penkis kartus dydesnio dydžio įsipareigojimą nei jis iš tiesų buvo. Atsižvelgusi į tai, kad bylos duomenimis patikimai nustatyta, jog UAB ,,C“ įsipareigojimų dėl R. Š. nesumokėto darbo užmokesčio neturėjo, o G. G. turėtas įsipareigojimas ženkliai skiriasi nuo vekselyje nurodytos sumos, teisėjų kolegija šiuos nuteistojo ir išteisintosios parodymus atmeta kaip jų pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

37. Be to, G. G. ir R. Š. kaltę dėl neteisėto UAB ,,C“ turto pasisavinimo patvirtina byloje nustatytas UAB ,,C“ piniginių lėšų panaudojimas asmeninėms reikmėms, šių prekių įsigijimo dokumentus pateikiant UAB ,,C“ buhalterinei apskaitai. Byloje nustatytos aplinkybės paneigia G. G. ir R. Š. versiją, kad jų asmeninėse sąskaitose buvusių lėšų panaudojimas asmeninėms reikmėms, buvo sąlygotas sudarytomis paskolomis ir (ar) išrašytais vekseliais, ir patvirtina G. G. ir R. Š. tyčią pasisavinti UAB ,,C“ priklausančias lėšas, apskaitant jas kaip įmonės veiklai patirtas sąnaudas, t. y. deklaruojant, kad lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo ir išteisintosios parodymai apie lėšų panaudojimą ikiteisminiuo tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme buvo iš esmės skirtingi. Iš ankščiau aptartų G. G. ir R. Š. parodymų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu jie tvirtino, jog kaltinime nurodytas prekes jie pirko įmonės reikmėms, tuo tarpu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pateikė versiją, kad įmonės pinigais jie naudojosi teisėtai, sudarytų paskolų ir išrašytų vekseliu pagrindu. Akivaizdu, kad apygardos teisme duoti G. G. ir R. Š. parodymai dėl UAB ,,C“ piniginių lėšų naudojimo teisėtumo buvo pakeisti, siekiant juos priderinti prie baudžiamojoje byloje esančių įrodymų. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog G. G. ir R. Š. negalėjo teisėtai naudotis UAB ,,C“ piniginėmis lėšomis sudarytų paskolų ir išrašytų vekseliu pagrindu. Be to, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, jog kaltinime nurodytos prekės (išskyrus prekes susijusias su automobilių remontu) nebuvo panaudotos įmonės reikmėms. Gindamiesi nuo jiems pareikšto kaltinimo nuteistasis ir išteisintoji ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog kaltinime nurodytos prekės buvo panaudotos įmonės reikmėms, t. y. įmonės tualeto, patalpų, dušo patalpose švarai palaikyti, darbuotojų ir įmonės svečių maitinimui, įmonės reprezentacinėms išlaidoms, darbuotojų apgyvendinimui, gimtadienių šventėms, įmonės patalpų remontui ir pan. Tačiau šiuos parodymus iš esmės paneigė byloje apklausti kaip liudytojai įmonėje dirbę darbuotojai – R. B., V. D., A. T., S. P., viso bylos proceso metu tvirtinę, kad įmonėje šventės ar reprezentacijos organizuojamos nebuvo; kad darbuotojai maitinosi savo lėšomis; kad įmonėje buvo atliekami smulkūs remontai, tačiau labai mažomis sąnaudomis, visumoje nuo statybų likusiomis medžiagomis. Be to, visi darbuotojai tvirtino žinoję, jog G. G. ir R. Š. UAB ,,C“ pinigines lėšas naudojo įsigyto kotedžo (duomenys neskelbtini) remonto ir įrengimo darbų apmokėjimui. Liudytoja V. D. patvirtino, jog G. G. iš įmonės lėšų pirkdavo prekes asmeninėms reikmėms ir liepdavo jas įtraukti į UAB ,,C“ buhalterinę apskaitą. Taigi bylos duomenimis patikimai nustatyta, jog G. G. ir R. Š. šiame nuosprendyje aptariamų piniginių lėšų įmonės reikmėms nepanaudojo.

38. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje paskyrus papildomą buhalterinę ekspertizę, pateiktame ekspertizės akte Nr. 11-422 (18) konstatuota, jog dalis G. G. ir R. Š. asmeninių sąskaitų piniginių lėšų buvo panaudotos automobilių detalių pirkimui, t. y. 61 255,82 Lt (17 740,91 Eur) iš G. G. sąskaitos galėjo būti panaudoti UAB ,,C” automobilių remontui ir turėjo būti įtraukti į automobilių vertę ir 12 233,05 Lt (3 540,03 Eur) iš R. Š. sąskaitos. Pirmosios instancijos teismas atlikdamas skaičiavimus dėl pasisavintų įmonės lėšų mažinimo paskolų bei vekselių pagrindu, vadovavosi šia ekspertizės akto išvada ir, nors ši nuosprendžio dalis visiškai nemotyvuota, iš skundžiamojo nuosprendžio turinio galima spręsti, jog apygardos teismas sprendė, jog dalį UAB ,,C“ piniginių lėšų G. G. ir R. Š. panaudojo automobilių detalių pirkimui, kurios galėjo būti panaudotos UAB ,,C“ automobilių remontui, t. y. buvo panaudotos įmonės reikmėms.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tuo sutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos V. D. parodymai apie tai, kad buvo perkama daug automobilių detalių, ji jų nematė ir mano, kad tos sąskaitos faktūros buvo imamos padengti skolą, yra tik prielaida, kuri nėra patvirtinta objektyviais bylos duomenimis. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, iš byloje apklaustų liudytojų A. P., R. B., A. T. parodymų matyti, jog įmonei priklausantys automobiliai buvo remontuojami autoservisuose. Bylos duomenimis, UAB ,,C” kaltinime nurodytu laikotarpiu turėjo aštuonis automobilius. Nuteistasis R. Š. savo parodymuose patvirtino, jog įmonės automobiliai buvo remontuojami autoservisuose, perkamos jų detalės. Nuteistasis taip pat paaiškino, jog su automobilių servisais buvo susitarta, kad vietoje atliktų darbų bus išrašomos sąskaitos faktūros detalėmis, nors būdavo atlikti automobilių remonto darbai. Specialisto išvadoje Nr. 5-1/14 nurodyta, jog pagal buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB ,,C“ priklausantys automobiliai buvo remontuojami autoservisuose. Taigi ekspertizės akte nurodyta išvada atitinka kitus bylos duomenis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog apygardos teismas pagrįstai vadovavosi ekspertizės akto Nr. 11-422 (18) išvada, jog dalis G. G. ir R. Š. asmeninių sąskaitų piniginių lėšų buvo panaudotos automobilių detalių pirkimui.

40. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta šio procesinio sprendimo 38–39 dalyse, nustačiusi, jog dalis G. G. ir R. Š. asmeninių sąskaitų piniginių lėšų buvo panaudotos automobilių detalių pirkimui, t. y. 61 255,82 Lt (17 740,91 Eur) iš G. G. sąskaitos galėjo būti panaudoti UAB ,,C” automobilių remontui ir turėjo būti įtraukti į automobilių vertę, o iš R. Š. – 12 233,05 Lt (3 540,03 Eur), teisėjų kolegija sprendžia, jog G. G. panaudojo asmeninėms reikmėms bendrovės lėšas – 13 309,89 Eur (45 956,38), R. Š. – 954,86 Eur (3 296,95 Lt).

41. Pirmiau aptartų įrodymų duomenų visuma patvirtinta, jog UAB „C” direktorė G. G. šiame nuosprendyje aptariamų piniginių lėšų įmonės reikmėms nepanaudojo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes G. G. pasisavino viso 48 164,45 Eur (13 309,89 Eur + 34 854,56 Eur), o tai, vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, laikoma didelės vertės turto pasisavinimu. G. G. veiksmais UAB ,,C” padaryta didelės turtinės žalos. G. G., kurios žinioje buvo svetimas turtas – UAB ,,C” piniginės lėšos, šį turtą paimdama, siekė jį paversti nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita, todėl veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

42. Pagal byloje nustatytas aplinkybes R. Š. viso pasisavino 43 597,18 Eur (42 642,32 Eur + 954,86 Eur), o tai, vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, laikoma didelės vertės turto pasisavinimu. Nustačius, jog R. Š. pasisavino didelės vertės jo žinioje buvusį UAB ,,C” turtą, R. Š. nusikalstama veika pagal BK 183 straipsnio 1 dalį perkvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Dėl G. G. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

43. Prokuroro apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su G. G. išteisinimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, pateikia savo įrodymų vertinimą, prašydamas pripažinti G. G. kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje.

44. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Šioje byloje G. G. buvo kaltinama už žinomai netikro dokumento laikymą ir panaudojimą.

45. Byloje nustatyta, jog apklausos dėl jai pareikšto įtarimo metu G. G. laikė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė savo parašu patvirtintą žinomai netikro dokumento – sutarties kopiją.

Žemesnės instancijos teismas

46. Pirmosios instancijos teismas išteisindamas G. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nurodė, kad suklastotos sutarties laikymo faktas bei jos pateikimas nesukėlė jokių pasekmių, todėl negali būti vertinami kaip nusikalstama veika, nes jais nebuvo pažeistos fizinių ar juridinių asmenų teisės ar sukeltos šiems asmenims reikšmingos pasekmės. Tačiau ši teismo išvada yra nepagrįsta bei prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams.

47. Papildomos apklausos 2016 m. gegužės 30 d. metu apklausta kaip įtariamoji G. G. parodė, kad ji R. Š. su UAB ,,A“ buvo pasirašę sutartis dėl pastato, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) Nr. 4, rekonstrukcijos, statybos ir įrengimo darbų. Šios apklausos metu G. G. taip pat parodė, jog patvirtinančius dokumentus, t. y. sutarties bei atsiskaitymus patvirtinančius dokumentų kopijas dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini) ji pateiks kitos apklausos metu, t. y. 2016 m. birželio 1 d. 10 val. (t. 13, b. l. 22-24). Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog G. G., 2016 m. birželio 1 d., 10 val. 15 min., be kitų dokumentų pateikė ir pagamintą žinomai netikrą savo parašu patvirtintą 2005 m. gruodžio 14 d. sutarties Nr. 04-05/12/14 kopiją (t. 13, b. l. 26, 27, 43, 44). Akivaizdu, jog G. G., pateikdama ikiteisminio tyrimo pareigūnams žinomai netikrą sutartį, norėjo suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kad šie suklastoto dokumento pagrindu priimtų G. G. naudingus sprendimus, ir tokiu būdu ji išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

48. Nors G. G. viso bylos proceso metu tvirtino, jog aptariama sutartis ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikta per klaidą, kad ji (G. G.) šios sutarties jokiems tikslams nenaudojo, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis (kokius veiksmus atliko kaltininkas, veiksmų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant ir pan.).

49. Kaip minėta, šioje byloje nustatyta, kad G. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnams 2006 m. gegužės 30 d. apklausos metu nurodžiusi, jog į kitą apklausą ji pateiks jos parodymus dėl statybos ir įrengimo darbų (duomenys neskelbtini) patvirtinančius dokumentus, kitos apklausos metu, t. y. 2016 m. birželio 1 d., be kitų dokumentų kopijų ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė ir aptariamos sutarties kopiją. Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnui G. G. pateikė devynių dokumentų kopijas, kurios visos buvo patvirtintos G. G. parašu. Darytina išvada, jog žinomai netikras dokumentas nebuvo pateiktas per klaidą, atkreipiant dėmesį, jog vienu metu nebuvo pateikti didelės apimties dokumentai tiek savo skaičiumi, tiek turinio prasme. Akivaizdu, jog žinomai netikras dokumentas ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateiktas sąmoningai, siekiant patvirtinti tikrovės neatitinkančius parodymus dėl atliktų statybos ir remonto darbų (duomenys neskelbtini) bei suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad G. G. veiksmai – suklastotos sutarties pateikimas ikiteisminio tyrimo pareigūnams, buvo pavojingi ir esminiai, nes buvo realiai pasikėsinta į valdymo tvarką, į konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą, jais buvo siekiama įgyvendinti ketinimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Esant pirmiau nurodytoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju suklastotos sutarties pateikimas nepažeidė fizinių ar juridinių asmenų teisių bei nesukėlė teisiškai reikšmingų padarinių, taigi negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, nepagrįsta. G. G. veikos objektyvieji požymiai duoda neabejotiną pagrindą teigti, kad žinomai netikras dokumentas – sutartis, buvo pateiktas tyčia, G. G. veikiant tikslingai ir sąmoningai, tiek suprantant savo veiksmų neteisėtumą, tiek suvokiant ir siekiant žalingų teisinių padarinių, kuriuos šis dokumentas gali sukelti.

50. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta įrodytomis tokias G. G. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes:

50.1. G. G., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiką nenustatytoje vietoje laikė pagamintą žinomai netikrą 2005 m. gruodžio 14 d. sutartį Nr. 04-05/12/14, sudarytą UAB „A“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) su K. M. dėl 4 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), ardymo, valymo, betono grindų įrengimo, bendros elektros instaliacijos pravedimo ir vidaus apdailos darbų, po ko ji šio žinomai netikro dokumento – 2005 m. gruodžio 14 d. sutarties Nr. 04-05/12/14 savo parašu patvirtintą kopiją 2016 m. birželio 1 d. 10 val. 15 min., panaudojo – pateikdama kaip tikro dokumento kopiją Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnams, Kalvarijų g. 3, Vilniuje, tokiu būdu G. G. laikė ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.

50.2. Šie G. G. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl bausmės

51. Bausmės G. G. už jos padarytas nusikalstamas veikas skiriamos, vadovaujantis BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisingumo ir bausmės individualizavimo principais.

52. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

53. BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

54. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas G. G. skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgia į tai, kad G. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kita – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padaryti tyčiniai nusikaltimai, G. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija taip pat įvertina tai, kad G. G. iki jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teista (t. 15, b. l. 93), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 15, b. l. 91-92), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė ir neįrašyta į narkologinę įskaitą (t. 15, b. l. 101, 102, 103), nedirba, turi neįgalumą, išsituokusi, augina nepilnametį vaiką (gim. 2006 m.). Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek kaip visumą, taip pat įvertinusi ir tai, kad po nusikaltimo padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, teisėjų kolegija G. G. už nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą parenka bausmę, artimą minimaliai šio straipsnio sankcijoje nustatytai laisvės atėmimo bausmei. Nors prokurorė apeliaciniame skunde G. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį prašė paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad G. G. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teista, todėl atsižvelgiant į BK 55 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, G. G. skiria sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, parenkant mažesnį už sankcijos vidurkį baudos (galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu) dydį. Atsižvelgiant į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, G. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto nuostatomis, apėmimo būdu bendrinama su pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta bausme.

55. Perkvalifikavus nuteistojo R. Š. veiksmus dėl jam patikėto svetimo UAB ,,C“ turto pasisavinimo, iš naujo sprendžiamas klausimas dėl jam paskirtos bausmės už šią padarytą veiką.

56. Nuteistasis R. Š. pripažintas kaltu padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą. R. Š. anksčiau neteistas (t. 15, b. l. 114), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė ir neįrašytas į narkologinę įskaitą (t. 15, b. l. 118, 121, 122), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 15, b. l. 113), dirba, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, todėl teisėjų kolegija R. Š. už nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą parenka bausmę, artimą minimaliai šio straipsnio sankcijoje nustatytai laisvės atėmimo bausmei.

57. Pažymėtina, jog nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojusi (priimta 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554) BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leido asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

58. Nors BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija pakeista 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 ir šios teisės normos taikymas nuo 2017 m. spalio 6 d. sugriežtintas, tačiau nagrinėjamu atveju galioja BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

59. G. G. ir R. Š. šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės už sunkius nusikaltimus, tačiau jie nesmurtinio pobūdžio. Įvertinus išdėstytus bausmių skyrimo motyvus, taip pat tai, kad po nusikaltimo padarymo praėjo ilgas (beveik dešimties metų) laikas, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apie G. G. ir R. Š. per šį laiką padarytus nusikaltimus ar teisės pažeidimus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog G. G. ir R. Š. paskirtų bausmių tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

60. Dėl išdėstytų motyvų, atsižvelgus į nusikaltimais sukeltų padarinių mastą, G. G. ir R. Š. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidedamas maksimaliam laikui. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) pareigas. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinis ieškovas UAB ,,D“ dėl neteisėtų G. G. ir R. Š. veiksmų patyrė turtinę žalą, todėl tikslinga jiems skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą – įpareigoti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti civiliniam ieškovui patirtą turtinę žalą. Be to, G. G. ir R. Š. skiriama pareiga – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tokios priemonės padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

61. Apeliaciniame skunde prokuroras prašė skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pakeisti ir iš G. G. bei R. Š. solidariai priteisti BUAB ,,D“ 91 761,62 Eur turtinei žalai atlyginti. Toks prokuroro prašymas tenkinamas iš dalies.

62. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

63. Nagrinėjamoje byloje pirmiau aptartais įrodymais konstatuoti G. G. ir R. Š. nusikalstami veiksmai, jų tyčia veikiant nusikalstamai, taip pat civiliam ieškovui UAB ,,C“ jų nusikalstamais veiksmai padarytas turtinės žalos dydis, atitinkamai 48 164,45 Eur ir 43 597,18 Eur. Pažymėtina, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (CK 6.279 straipsnis). Tačiau nagrinėjamoje byloje G. G. ir R. Š. nebuvo kaltinami tuo, kad pasisavino turtą bendrininkų grupe. Kaip matyti iš šiame nuosprendyje išdėstytų pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybių, bendrininkavimo padarant BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas požymiai taip pat nėra nustatyti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog taikyti solidariąją atsakomybę nėra pagrindo.

64. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus G. G. kalta dėl UAB ,,C“ turto – 48 164,45 Eur pasisavinimo, taip pat nustačius, kad R. Š. UAB ,,C“ pasisavinto turto suma yra 43 597,18 Eur, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo iš R. Š. (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

65. BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinus R. Š. kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, iš pastarojo buvo priteisti 556 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Šiuo nuosprendžiu G. G. pripažinus kalta dėl nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį padarymo, atstovavimo išlaidos išieškotinos lygiomis dalimis iš abiejų nuteistųjų.

Dėl turto konfiskavimo

66. Prokuroro prašymas iš G. G. ir R. Š. konfiskuoti 35 545,97 Eur vertės turtą atmestinas kaip nepagrįstas. Nors ši prokuroro apeliacinio skundo dalis yra visiškai nemotyvuota, tačiau iš byloje esančių duomenų galima spręsti, jog prokuroras, prašydamas konfiskuoti 35 545,97 Eur vertės turtą, šį savo prašymą grindžia specialisto išvada Nr. 5-1/14, kuria nustatyta, jog UAB ,,C“ įsigijo prekių, kurios nebuvo susijusios su įmonės pajamų uždirbimu, kad G. G. UAB ,,C“ vardu sumokėjo 107 212,2 Lt, R. Š. – 15 520,93 Lt, t. y. iš viso 122 733,12 (35 545,97 Eur). Iš aptariamo prokuroro reikalavimo taip pat galima spręsti, jog kaltinime nurodytos UAB ,,C“ prekės vertinamos kaip nusikalstamos veikos rezultatas, todėl turi būti konfiskuotas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

67. Pagal teismų praktiką tam tikrais atvejais, kai darant nusikalstamas veikas gautas turtas grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte, BPK 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, turto konfiskavimas netaikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-788/2017).

68. Šiame nuosprendyje pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, jog G. G. ir R. Š. nusikalstamais veiksmais UAB ,,C“ padaryta žala (tiek panaudojant UAB ,,C“ pinigines lėšas ne įmonės naudai, tiek UAB ,,C“ lėšomis apmokant savo naudai pirktas prekes) 48 164,45 Eur (G. G.) sumai ir 43 597,18 Eur (R. Š.) sumai, kuri yra iš jų priteisiama. Taigi prokuroro prašymas konfiskuoti UAB ,,C“ lėšomis savo naudai įsigytų prekių vertę atitinkantį turtą – viso 35 545,97 Eur, neatitinka BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatų prasmės, t. y. iš kaltininko negali būti konfiskuota (išieškota) daugiau turto, nei buvo gauta kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį, kuria G. G. išteisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

G. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai bausmę laisvės atėmimą dvejiems (2) metams.

G. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai bausmę baudą 50 MGL (1900 Eur).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems (2) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 red.), G. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, BK 69 straipsniu, G. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant G. G. turtinę žalą atlyginti per trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistajai G. G. išaiškinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį, kuria R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. 2009 m. gruodžio 17 d. redakcija) pakeisti:

R. Š. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę dvejiems (2) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 red.) R. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, BK 69 straipsniu, R. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant jį turtinę žalą atlyginti per trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistajam R. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistajam R. Š. išaiškinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį, kuria iš R. Š. priteista BUAB ,,D“ (buvusi UAB „C“) 7 394,67 Eur turtinei žalai atlyginti, pakeisti ir iš R. Š. priteisti 43 597,18 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 18 ct) BUAB ,,D“ turtinei žalai atlyginti.

Iš G. G. priteisti 48 164,45 Eur (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus, 45 ct) BUAB ,,D“ turtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš G. G. 278 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) ir R. Š. 278 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) proceso išlaidų BUAB ,,D“ (buvusi UAB „C“) naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėErnesta MontvidienėAlgimantas Valantinas