Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Prokesa“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“, prašydama iš atsakovės priteisti 45 970,09 Eur be pagrindo įgytą sumą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2008 m. sausio 28 d. atsakovė ir ieškovė sudarė Kredito sutartį Nr. 07-146777-IN (toliau – kredito sutartis) (su visais vėlesniais pakeitimais, papildymais ir susitarimais), kurios pagrindu atsakovė suteikė ieškovei 2 896 200,19 Eur dydžio kreditą. Ieškovė įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdė, AB „Swedbank“ 2018 m. gegužės 18 d. kredito sutartį nutraukė bei kreipėsi dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, kurie buvo išduoti 2018 m. liepos 3 d. Vykdomieji įrašai numatė, kad pagal vykdomąjį įrašą siūloma priverstinai išieškoti iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš viso 1 135 185,70 Eur bei sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, kurių dydis ir apskaičiavimo tvarka nurodyta kredito sutartyje, ir 6 procentų dydžio metines įstatymines palūkanas nuo visos skolininko įsiskolinimo sumos, nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos. Vykdomųjų įrašų pagrindu antstolio R. V. kontoroje buvo užvestos vykdomosios bylos. Ieškovei 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo iškelta bankroto byla; bankroto bylos iškėlimo dieną ieškovės skola pagal vykdomuosius įrašus sudarė 974 626,65 Eur, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo patvirtintas AB „Swedbank“ 974 625,65 Eur hipoteka užtikrintas kreditorinis reikalavimas. Dalis skolos buvo padengta iki bankroto bylos iškėlimo, kita dalis, jau po bankroto bylos iškėlimo, priverstinio išieškojimo metu, vykdomosiose bylose. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, jog kredito sutartis buvo nutraukta 2018 m. gegužės 18 d., AB „Swedbank“ vis tiek skaičiavo sutartines palūkanas. 2022 m. vasario 23 d. AB „Swedbank“ reikalavimas buvo padengtas, po ko buvęs ieškovės kreditorius AB „Swedbank“ pateikė administratoriui prašymą išbraukti jį iš įmonės kreditorių sąrašo. Atitinkamai nemokumo administratorius 2022 m. kovo 1 d. pateikė teismui prašymą patikslinti kreditorių reikalavimų sąrašą, tarp kurių pareiškė ir prašymą išbraukti iš kreditorių sąrašo AB „Swedbank“. Šiuo pagrindu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi AB „Swedbank“ buvo išbrauktas iš kreditorių sąrašo su 853 258,32 Eur hipoteka užtikrintu kreditoriniu reikalavimu. Ieškovės vertinimu, nagrinėjimu atveju susidarė situacija, kai AB „Swedbank“ po kredito sutarties nutraukimo skaičiavo ne tik 6 procentų dydžio metines įstatymines palūkanas, tačiau ir kredito sutartyje numatytas palūkanas, o ieškovė šiuos nepagrįstus AB „Swedbank“ reikalavimus įvykdė ir padengė. AB „Swedbank“ pateiktas kreditorinis reikalavimas negalėjo būti patvirtintas visa apimti ir turėjo būti sumažintas 56 106,70 Eur apimtyje. Mano, kad šiuo atveju egzistuoja visos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos.

6. Ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė savo atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.

6.1. Apeliantės vertinimu, teismas skundžiama nutartimi netinkamai vertino ieškinio dalyką ir juo siekiamą teisinį rezultatą, reikalavimo padengimą vykdymo procese reglamentuojančias procesinės teisės normas nepagrįstai sutapatino su kreditorinio reikalavimo tenkinimo institutu, kuris reglamentuotas JANĮ 93 – 98 straipsnių nuostatose. Akcentuodama AB „Swedbank“ skolos išieškojimo aplinkybes, atkreipia dėmesį, kad antstolis teismo leidimo pagrindu, priverstinio skolos išieškojimo ir hipoteka įkeisto turto realizavimo veiksmus jau vykdė gerokai anksčiau (6 mėnesiais) nei apeliantės nemokumo byloje buvo patvirtintas atsakovės kreditorinis reikalavimas. Šiuo aspektu egzistavo teisiškai pagrįsta galimybė, kai AB „Swedbank“ finansinis reikalavimas vykdymo procese būtų įvykdytas vykdymo procese dar prieš jį patvirtinant apeliantės nemokumo byloje ar aplamai apeliantei iškeliant nemokumo bylą. O tai nebuvo padaryta tik dėl to, jog neįvyko pirmosios įkeisto turto varžytynės. Tokia aplinkybių ir vykdymo veiksmų chronologinė seka atskleidžia, jog antstolio kontoroje vykdyta turto realizavimo ir AB „Swedbank“ skolos dengimo procedūra ir kreditorinių reikalavimų tvirtinimo procedūra nėra tarpusavyje teisiškai susiję procesai ir vyko atsietai nuo vienas kito. 2021 m. lapkričio 29 d. antstolis kreditorei AB „Swedbank“ pervedė 121 368,33 Eur sumą, kuri buvo gauta už varžytynėse sumokėtą pradinį įnašą. Pažymi, jog ši reikalavimo dalis buvo padengta vykdymo procese (CPK 754 straipsnis), ne kreditorinių reikalavimų tenkinimo procese, o šio procesinio veiksmo metu AB „Swedbank“ kreditorinis reikalavimas apskritai dar nebuvo patvirtintas. 2022 m. vasario 23 d. AB „Swedbank“ turtinis reikalavimas buvo padengtas visiškai iš antstolio vykdymo procese gautomis lėšomis. Taigi, visa AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo dalis buvo padengta dar 2018 m. pradėto priverstinio vykdymo procese, vadovaujantis CPK 717 straipsnio 4 punkto nuostatomis. Vykdymo procesas vyko nepriklausomai nuo kreditorinių reikalavimų tvirtinimo proceso, o kreditorinių reikalavimų tenkinimo procedūra (JANĮ 95 – 97 straipsniai) dar netgi nebuvo prasidėjusi.

6.2. Anot apeliantės, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog ji civilinėje byloje pareikštu ieškiniu siekia patikslinti kreditorinį reikalavimą ar apskritai siekia kelti kreditorinio reikalavimo teisėtumo klausimą, o būtent atsižvelgiant į tai, kad AB „Swedbank“ finansinis reikalavimas buvo įvykdytas vykdymo procese, kuris buvo pradėtas ir tęsėsi dar nuo 2018 metų, ieškovė savo pažeistus interesus gina nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu, jį vertindama atsietai nuo kreditorinių reikalavimų tikslinimo instituto. Akcentuoja, kad antstolis priverstinio išieškojimo veiksmus ir hipoteka įkeisto turto pardavimo procedūrą buvo pradėjęs dar gerokai iki bankroto bylos iškėlimo, o pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo faktas nesukūrė jokių juridinių pasekmių, išskyrus areštuoto turto realizavimo sustabdymo procedūrą, kuri buvo pratęsta 2021 m. birželio 22 d. nutartimi. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog 2021 m. birželio 22 d. nutartimi nebuvo vertinta nei hipoteka įkeisto ir realizuojamo turto vertė, nebuvo vertinamas ir AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo dydis, kuris nutarties priėmimo metu netgi nebuvo išviešintas ar atskleistas. Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartimi, kuria buvo suteiktas leidimas vykdyti turto realizavimo procedūrą, apeliantė nurodo, jog AB „Swedbank“ reikalavimo padengimas nepatenka į JANĮ reglamentuotas kreditorinių reikalavimų įvykdymo ribas.

6.3. Nurodo, jog kaip matyti iš apeliantės nemokumo bylos eigos, 2022 m. vasario 23 d. AB „Swedbank“ kreditorinis reikalavimas buvo patenkintas iš antstolio vykdymo procese gautomis lėšomis. Būtent apeliantei vykdymo procese įvykdžius finansinį reikalavimą, antstolis paskelbė varžytynes neįvykusiomis bei galiausiai ir nutraukė vykdomąją bylą. Mano, jog būtent šių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog AB „Swedbank“ reikalavimo tenkinimo procedūra vykdymo procese buvo vykdoma ir buvo užbaigta nepaisant kreditorinių reikalavimų tvirtinimo ir tenkinimo proceso, o tai, kad teismas šiuos du skirtingus institutus skundžiama nutartimi sutapatino ir atskleidžia šios nutarties ydingumą. Pažymi, jog siekdama apginti savo pažeistas teises ir interesus, pasirinko nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymą, nesiekiant peržiūrėti AB „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo.

Apeliacinės instancijos teismas