Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-22 · Civilinė byla Nr. 2A-413-611/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-22
Bylos Nr.
2A-413-611/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė, Andžej Maciejevski (pran.)
Atsakovas
A. M.
Ieškovas
A. J.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-413-611/2011
(S)
Procesinio sprendimo kategorija: 35.5; 44.5.1; 63; 71; 121.15; 121.18.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

teisėjų Dalios Kačinskienės ir Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Dariui Stalioniui, atsakovui A. M., jo atstovui adv. Algiui Tursui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 75 000 Lt skolą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį, atstovavimo išlaidas bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys buvo sutarę vystyti nekilnojamojo turto verslą ir šiuo tikslu susitarė, kad ieškovas paskolins atsakovui piniginių lėšų. Ieškovas 2007-08-06 pervedė atsakovo sąskaitą 75000 Lt, mokėjimo pavedime nurodant, kad tai yra paskola. Rašytinės paskolos sutarties šalys nebuvo sudariusios. Nepasisekus nekilnojamojo turto projektui, ieškovas pareikalavo gražinti suteiktą paskolą, tačiau iš atsakovo nesulaukė nei atsakymo, nei paskolos grąžinimo.

Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nebuvo su ieškovu pažįstamas iki žemės sklypo pirkimo. Norėjo užsidirbti pinigų, parduodant žemę, kuri turėjo būti verta daugiau kaip 4 mln. litų. Norėjo padaryti sklypo planą, kad po to brangiau parduotų sklypą. Ieškovas pasiūlė architektą. Iš savo pinigų atsakovas sumokėjo avansą, ieškovas jį grąžino. Ieškovas teigė, kad jokių rašytinių sutarčių nereikia. Jis tik sudarė sutartį su uošve. Visi keturi susitarimo dalyviai susirinko ir sutarė, kad pinigai prapuolė, visi keturi dėjo po 75 000 Lt avansą. Atsakovo uošvis turėjo pirkėją, bet jie siūlė jam neparduoti žemės, nes jie, padarę projektą, parduotų jį brangiau, pvz. už 6 mln.. Visi pervedė uošviui300 000 Lt. Atsakovas pervedė 3 kartus po 75 000 Lt, o atsakovo brolis R. M. 75 000 Lt. Atsakovas pervedė uošviui už ieškovą. Atsakovas turi savo statybinę firmą kartu su broliu UAB ,,Grindukas“. Sklypo pardavimas užsitęsė, kainos krito, todėl žemė liko neparduota, 300000 Lt liko kaip kompensacija jo uošviams. Uošviai yra to sklypo savininkai. Uošviai turėjo parduoti sklypą, būtų pinigus pasidalinę. Jei jie būtų radę pirkėją, būtų pasirašę dokumentus dėl pinigų pasidalinimo. Prieš pusę metų atsakovui nebuvo reikalo skolintis pinigų, nes jis pinigų turėjo pakankamai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo A. M. ieškovui A. J. 75000 Lt skolos, 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2009-09-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2250 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei 13 Lt pašto išlaidų valstybei. Nustatė, kad 2007-08-06 ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 75000 Lt. 2009-05-20 ieškovas išsiuntė atsakovui reikalavimą per 30 dienų nuo reikalavimo dienos grąžinti paskolą, 2009-07-17 ieškovas išsiuntė atsakovui pakartotinį reikalavimą per penkias dienas nuo pakartotino reikalavimo dienos grąžinti paskolą. Konstatavo, jog ieškovas įrodė, kad su atsakovu buvo sudaryta paskolos sutartis. Kadangi atsakovas 75000 Lt paskolos sumos ieškovui nurodytu terminu negrąžino, teismas pripažino, kad prievolės pagal 2007-08-06 paskolos sutartį atsakovas A. M. neįvykdė, todėl ieškinį patenkino ir iš atsakovo ieškovui priteisė 75000 Lt negrąžintos paskolos. Atsakovo argumentus, jog tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos santykiai, teismas atmetė, motyvuodamas, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos.

Šalies argumentai

Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad nesutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo padarytomis išvadomis. Pažymi, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl liudytojų parodymų, kurie patvirtino, kad atsakovas kartu su ieškovu, R. M. ir R. T. buvo susitarę vykdyti bendrą verslą ir paneigė tarp ieškovo ir atsakovo buvus paskolinius santykius. Pabrėžė, kad ieškovas, pervesdamas į atsakovo banko sąskaitą 75000 Lt, grąžino tai, ką atsakovas pagal jų bendrą susitarimą už ieškovą buvo sumokėjęs žemės sklypo savininkei L. P.. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai 2007-07-26 tarpininkavimo sutartį tarp atsakovo ir L. P. „pašalino“ iš atsakovo argumentacijos, nenurodė motyvų, nepagrindė, kodėl tokia išvada daroma. Šioje byloje sprendžiamas ginčas ne dėl sutarties pripažinimo negaliojančia – ginčas kilęs tarp šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo kaip paskolinių teisinių santykių ar jungtinės veiklos teisinių santykių. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atribojant jungtinės veiklos ir paskolos sutarčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje V.M. v. IĮ J.D. turgus, bylos Nr.3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje V.M. ir kt. v. Ž.P., bylos Nr.3K-3-181/2008), teigia, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas, gavęs pinigus, juos panaudojo patenkinti savo, atskirai nuo ieškovo, turtinius interesus, taip pat nenurodė ir neįrodė kito tikslo, nei šalių susitarimas vystyti nekilnojamojo turto verslą, kurio ieškovas siekė neva paskolinęs atsakovui pinigus. Nurodė, jog šalių ir kitų partnerių bendra jungtinė veikla pasireiškė tuo, kad: 1) visi keturi sukooperavo savo asmenines lėšas (po 75000 Lt), 2) asmenines lėšas sukooperavo bendram tikslui ir susitarė veikti bendram tikslui, 3) sukooperavo savo darbą – ieškovas tvarkė reikalus, susijusius su žemės sklypo detaliojo plano rengimu, o atsakovas tarpininkavo santykiuose su žemės sklypo savininke.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys nebuvo susitarusios dėl esminių jungtinės veiklos sutarties sąlygų, todėl laikytina, kad tarp šalių nesusiklostė jungtinės veiklos santykiai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų siekęs sudaryti atitinkamas sutartis su ieškovu dėl jungtinės bendros veiklos vykdymo. Ieškovo padėjimas atsakovui surasti architektą, kuris padėtų parengti atsakovo žmonos motinai priklausančio žemės sklypo detalųjį planą negali būti traktuojamas kaip jungtinės veiklos vykdymas. Ieškovo teigimu, liudytojų parodymai turi būti vertinami itin kritiškai, kadangi dauguma liudytojų yra susiję giminystės ryšiais su atsakovu. Ieškovas pabrėžė, jog esant tarp šalių jungtinės veiklos santykiams, tarp partnerių turėjo būti pasirašyta tarpininkavimo sutartis, kurioje būtų aiškiai susitarta dėl visų veiksmų. Tačiau tarpininkavimo sutartį su savo žmonos motina pasirašė tik atsakovas ir įsipareigojo tik surasti žemės sklypui pirkėją – sutartyje neužsimenama apie partnerių planus įsigyti šį žemės sklypą. Pažymėjo, jog nagrinėjant bylą Vilniaus rajono apylinkės teisme atsakovas sakė, jog R. T. nebuvo perdavęs jokių pinigų, todėl nebuvo įtrauktas į jokį bendrą verslą, o apeliaciniame skunde atsakovas nurodo kitas aplinkybes – kad R. T. dalyvavo bendrame versle ir perdavė atsakovui ir R. M. 75000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada tarp šalių kilusius teisinius santykius kvalifikuoti kaip paskolos santykius, nurodo, kad šalys buvo susitarusios vystyti bendrą veiklą, t.y. buvo susitarusios dėl bendros jungtinės veiklos teisinių santykių sukūrimo. Pagal LR 6.969 str. 1 d. jungtinės veiklos sutartimi du ar daugiau asmenų, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai, be to, pagal minėto straipsnio 4 dalį jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo nustatytais atvejais – notarinės formos, o šios formos nesilaikymas daro tokią sutartį negaliojančia. Taigi, sudarant jungtinės veiklos sutartį ir nesilaikant privalomos rašytinės formos, tokios sutarties sudarymo faktui įrodyti negalima remtis liudytojų parodymais (LR CK 1.93 str. 1 d., 2 d.). Atsakovas, įrodinėdamas tarp jo ir ieškovo jungtinę veiklą, remiasi liudytojų parodymais, taip pat tarp ir L. P. sudaryta tarpininkavimo sutartimi, atsakovo atliktais mokėjimo pavedimais. Kadangi šalys privalomos rašytinės formos nesilaikė, todėl atsakovas negali jungtinę veiklą tarp šalių įrodinėti liudytojų parodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovo kviestų liudytojų parodymais. Atsakovo pateikta 2007-07-26 tarpininkavimo sutartis neįrodo ieškovo ir atsakovo jungtinės veiklos, nes sutartis sudaryta tik tarp atsakovo ir L. P., pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo surasti pirkėją L. P. žemės sklypui (b.l.21), ieškovas šioje sutartyje neminimas, jungtinės veiklos požymių šioje sutartyje nėra, susitarimo pirkti žemės sklypą, priešingai nei teigia atsakovas, nėra. Atsakovo pateikti jo 2007-07-01 atliktas mokėjimo pavedimas 225000 Lt sumai (paskirtis – avansas) ir jo brolio R. M. 2007-08-01 atliktas mokėjimo pavedimas 75000 Lt sumai į L. P. sąskaitą banke kartu su minėta sutartimi visumoje neįrodo jungtinės veiklos tarp šalių. Atsakovas pagal tarpininkavimo sutartį už teisę tarpininkauti įsipareigojo sumokėti L. P. 300000 Lt avansą, būtent jį atsakovas ir sumokėjo. Minėta sutartis sukėlė teises ir pareigas tik atsakovui ir L. P., bet ne ieškovui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie šalių pasiektą susitarimą, apie jų indėlį į bendrą veiklą, apie galimą pelno pasidalinimo būdą. Detaliojo plano rengimo sutarties, priešingai nei nurodo apeliantas, ieškovas nepasirašė, sutarties šalimi ieškovas nenurodomas, prašymas Vilniaus miesto savivaldybei dėl detaliojo palno rengimo pateiktas L. P. vardu, ieškovas nėra jo pasirašęs (b.l.26, 28-37). Faktas, kad ieškovas atsakovui pasiūlė pažįstamą architektą dėl detaliojo plano rengimo, be kitų byloje leistinų įrodymų pats savaime neįrodo ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl jungtinės veiklos, o kitų rašytinių įrodymų jungtinei veiklai pagrįsti atsakovas nepateikė. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovas 2007-08-06 pervedė atsakovui į jo sąskaitą banke 75000 Lt sumą, nurodydamas mokėjimo paskirtį – paskola (b.l.4). Pagal LR CK 6.871 str. 1 d. paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt, tačiau pagal minėto straipsnio 3 dalį rašytinės formos paskolos sutartimi pripažįstamas paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Paskolos sutarties dalyku pagal LR CK 6.870 str. 1 d. yra paskolos gavėjui nuosavybėn perduodami pinigai ar kiti rūšiniais požymiais apibrėžti suvartojamieji daiktai. Taigi, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą nagrinėjamu atveju ieškovo atliktas mokėjimo nurodymas į atsakovo sąskaitą prilygintinas skolos dokumentui, patvirtinančiam pinigų perdavimą atsakovui, todėl pripažintina, kad rašytinė paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta. Atsakovas, gavęs ieškovo mokėjimo pavedimą su mokėjimo paskirtimi – paskola, prieštaravimų nepareiškė ieškovui, pinigų atgal negrąžino, todėl tokiais faktiniais veiksmais jis patvirtino paskolos sutarties sudarymą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas neteisingai paskirsto įrodinėjimo naštą, nes būtent jis, nesutikdamas su šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimu kaip paskola, turi įrodyti, kad gautus pinigus panaudojo bendriems ieškovo ir atsakovo interesams tenkinti, tačiau dėl aukščiau nurodytų motyvų atsakovas šių aplinkybių neįrodė. Tai, kad paskola suteikta atsakovui be palūkanų bei neapibrėžtas konkrečia data paskolos grąžinimo terminas, teisinės reikšmės ginčui neturi, nes įstatymas nedraudžia teikti beprocentinę paskolą, be to, paskola gali būti suteikiama neapibrėžiant jos gražinimo konkrečiu terminu, tuomet taikomos LR CK 6.53 str. numatytos taisyklės. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai šalis siejančius teisinius santykius kvalifikavo kaip paskolos teisinius santykius. Apelianto minima Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-148/2010 bei kitos atsakovo minimos nutartys nagrinėjamoje byloje negali būti taikomos, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės, nes minėtose bylose šalys buvo sudariusios rašytines sutartis, kurias teismai vertino kaip jungtinę veiklą, o nagrinėjamoje byloje šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties.

Kadangi atsakovas paskolos, ieškovui pareikalavus, per ieškovo nustatytą terminą negrąžino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovui iš atsakovo priteisė 75000 Lt (LR CK 6.873 str.).

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir taikė ginčui taikytinas materialinės teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo valstybei priteistinos 8,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.), jo paties patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (LR CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. M. 8,40 Lt (aštuonis litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjai Dalia KačinskienėDalia Višinskienė