- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-30
- Bylos Nr.
- e2YT-37584-964/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31621-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pareiškėjas
- L. V., R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. V. ir R. G. pareiškimą dėl dukters pavardės įregistravimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. spalio 13 d. išvadą, kuria atsisakyta įregistruoti L. V. ir R. G. 2020-07-27 Vilniuje gimusios dukters M. pavardę – „G.“. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti L. V. ir R. G., 2020-07-27 Vilniuje gimusios dukters M. pavardę – „G.“.
2. Pareiškime nurodė, kad 2020-07-27 jiems gimė dukra M. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius 2020 m. spalio 13 d. atsisakė įregistruoti dukters pavardę „G.“. Dėl to pareiškėjai patirs sunkumų, nes jie savo gyvenamąją vietą sieja su Jungtine Karalyste, kur vienoda pavardė reiškia tą pačią šeimą. Jeigu iš pareiškėjų bendro ryšio gimusi dukra M. turės kitą pavardę, kurios galūnė neatitinka kitų šeimos narių (tėvų) pavardės, t.y. bus „G.“ ar „G.“, valstybės institucijose, mokymo, sveikatos priežiūros, finansų ir kt. įstaigose reiks įrodinėti, kad mergaitė yra tos pačios šeimos narė. Be to, šeima mėgsta keliauti, todėl skirtingose valstybėse teks įrodinėti, kad dukra, turinti pavardę „G.“ arba „G.“ yra tos pačios šeimos narė. M. Jungtinėje Karalystėje turi seserį C. G., gyvenančią su pareiškėju R. G.. Skirtingos seserų pavardės sukels nepatogumų, išprovokuos nemalonų klausinėjimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus sudaryti moteriškos lyties kūdikiui įrašant vyrišką pavardės formą nurodančią galūnę.
4. Valstybinė lietuvių kalbos komisija patiekė išvadą, kad mergaitės pavardė iš tėvo pavardės „G.“ gali būti sudaroma arba su priesaga –ytė (G.), arba su galūne – ė (G.). Forma G. prieštarautų LR teisės aktams.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
5. Vaiko gimimo pažymėjimas patvirtina, kad 2020 m. liepos 27 d. pareiškėjai L. V. gimė dukra. Pareiškėjai nesusituokę. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo gautas prašymas įregistruoti vaiko pavardę G., tačiau skyrius 2020-10-13 atsisakė, nurodęs, kad pavardė netaisyklinga, neatitinka 2003 m. birželio 26 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimo reikalavimų, ji taisytina taip, kad atitiktų vaiko lytį.
6. LR CPK 514 str. 2 d. nustatyta, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.
7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnį, lietuvių kalba yra valstybinė kalba, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė, kuri saugo tautos identitetą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybės įstaigų funkcionavimą, jos vartojimą viešajame gyvenime, kalbos apsaugą. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnyje numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles.
8. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarime Nr. N-2(87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ nurodyta, kad mergaičių pavardės, suteikiamos pagal tėvų pavardę, daromos su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis -ienė, -(i)uvienė. Tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės gali būti daroma su galūne –ė.
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai dukrai (mergaitei) nori suteikti pavardę „G.“, kas neatitinka aukščiau nurodyto lietuvių kalbos komisijos nutarimo reikalavimų.
10. Visgi teisė į vardą, pavardę, galimybė juos pasirinkti ir keisti laisva valia yra viena iš teisės į privatų gyvenimą sudedamųjų dalių (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis). Tai ne kartą savo bylose yra akcentavęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad vardo ir pavardės registravimo ribojimai yra susiję su privataus gyvenimo ribojimais. Vaiko vardo suteikimas yra individualus tėvų pasirinkimas. Šio pasirinkimo ribojimas gali būti pateisinamas tik visuomenės gerove. Jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas.
11. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai turi sūnų L. G.. Pareiškėjas turi dukrą C., kurios pavardė G.. Pareiškėjas vadovauja įmonei Jungtinėje Karalystėje, turi šioje šalyje esančios įmonės akcijų, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Anglijoje, Jam suteiktas leidimas nuolat gyventi Jungtinėje Karalystėje. Šioje šalyje jis turi turto ir finansinių įsipareigojimų. Pareiškėja yra pasirašiusi darbo sutartį su Anglijoje esančia įmone, Jungtinėje Karalystėje turi banko sąskaitą. Abu pareiškėjai savo ateities planų su Lietuva nesieja, ketina gyventi Jungtinėje Karalystėje, kur dukrai suteikta pavardė G. sukeltų didelių nepatogumų valstybės institucijose, mokymo, sveikatos priežiūros, finansų ir kt. įstaigose, nes keltų abejonių dėl jos ryšio su kitais šeimos nariais, kurių pavardės pabaiga skiriasi. Suteikus dukrai pavardę G., tiek pareiškėjai, tiek jų dukra susidurtų su nepatogumais keliaudami, nes nuolat teiktų įrodinėti, kad M., kurios pavardė skiriasi nuo kitų šeimos narių, priklauso tai pačiai šeimai.
12. Teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą bei į tai, kad neleidus registruoti M. pavardės G., tiek pareiškėjams, tiek jų dukrai būtų sukeliami akivaizdūs nepatogumai esant skirtingoms jos ir kitų šeimos narių, kas varžytų bei apribotų jų teises bei teisėtus interesus, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. spalio 13 d. išvadą, kuria atsisakyta registruoti M. pavardę G. ir įpareigoti tai padaryti.
13. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų teismas šioje byloje nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. spalio 13 d. išvadą Nr. A133-6370/20(2.4.1.29E-AD21) dėl M. G. gimimo įregistravimo.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti L. V. ir R. G. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gimusios dukters M. pavardę – „G.“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.