Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, teistas, paskutiniai teistumai:

1) Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą – 15 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžiu sumažinta iki 13 metų laisvės atėmimo bausmės;

2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį galutine subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausme (bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. B. šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu apklaustas V. B. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad apie (duomenys neskelbtini) metus gyvena kartu su savo žmona A. J. Butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), jie nuomojasi. Jo žmona (duomenys neskelbtini), jis ją išlaiko, nors ji dirba (duomenys neskelbtini), bet uždirba mažai. Apie pusmetį dirbo (duomenys neskelbtini), žmonai pinigus siųsdavo į Lietuvą. 2023 m. sausio 15 d. grįžo į Lietuvą, nes su žmona planavo turėti vaikų, todėl norėjo būti arčiau namų, dirbti Lietuvoje. 2023 m. sausio 19 d., apie 21.30 val. bute tarp jo ir žmonos kilo konfliktas, nes jis priekaištavo jai, kad patiekė jam atšalusį maistą. Buvo neblaivus, todėl galimai dėl to ir buvo suirzęs, pasidavė emocijoms. Žmonai būnant vonioje jis iš pykčio sudavė dešinės rankos plaštaka smūgį į kairį žandą ir smūgį į kairę ausį, po to kairės rankos plaštaka sudavė jai vieną smūgį į dešinį žandą. Atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Kol vyks ikiteisminis tyrimas gyvens pas močiutę. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu apklaustas V. B. nurodė, jog konfliktas kilo dėl to, kad žmona jam patiekė šaltą maistą. Konflikto metu buvo neblaivus, todėl pasidavė emocijoms ir buvo irzlus. Dešinės rankos plaštaka sudavė smūgį į kairį žandą ir smūgį į kairę ausį, po to dar kairės rankos plaštaka sudavė vieną smūgį į dešinį žandą; suvokia, kad šių smūgių metu galėjo sukelti fizinį skausmą savo sutuoktinei. Po šio konflikto sutuoktinė paskambino policijos pareigūnams, kurie atvykę jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Po įvykio su sutuoktine susitaikė, jos atsiprašė ir ji jam atleido, ketina toliau gyventi kartu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. J. nurodė, kad 2023 m. sausio 19 d., apie 21.30 val. būdama savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gamino valgyti, kadangi jos vyras V. B. užsimanė valgyti. Kol ji gamino kiaušinienę, vyras užmigo. Pagaminusi maistą ji vyrą bandė pažadinti, kad šis eitų valgyti. Nepavykus vyro pažadinti, pavalgė viena ir pusę maisto paliko vyrui. Po kurio laiko nubudęs vyras klausė kur jo maistas, o ji jam atsakė, kad ant stalo. Po to vyras pradėjo jai priekaištauti, kad maistas šaltas, kad ji jo nežadino. Vykstant konfliktui ji nuėjo į vonią, jai iš paskos atėjo vyras ir tęsė konfliktą. Konflikto metu vyras jai dešinės rankos plaštaka sudavė smūgį į kairį žandą ir smūgį į kairę ausį, po to kairės rankos plaštaka sudavė smūgį į dešinį žandą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Jos vyras V. B. tuo metu buvo neblaivus. Jie kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, vaikų neturi. Vyras prieš ją smurtavo prieš 2-3 mėnesius, tuomet pareiškimo nerašė, į policiją nesikreipė.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji A. J. nurodė, kad abu su vyru V. B. žaidžia kompiuterinius žaidimus, neneigia, kad turi priklausomybę kompiuteriniams žaidimams, dėl kompiuterinių žaidimų tarp jų ir kyla konfliktai. V. B. paskutiniu metu yra labai nervingas, ypač kai yra neblaivus. Įvykio dieną vyras apie 19.00 val. paprašė jos pagaminti maisto, tačiau kol ji gamino, jis užmigo, bandė jį pažadinti, tačiau nepavyko, kadangi buvo neblaivus. Atsibudęs apie 21.00 val. pradėjo priekaištauti dėl šalto maisto, vykstant konfliktui ji nuėjo į vonią, norėjo ten palaukti kol jis nurims. Tačiau V. B. atėjo į vonią ir dešinės rankos plaštaka sudavė vieną smūgį į kairį skruostą, kitą smūgį į kairią ausį ir dar kairės rankos plaštaka sudavė smūgį į dešinį skruostą, po šių suduotų smūgių ji pajuto fizinį skausmą, tačiau mano, kad sudavė ne iš visų jėgų, priešingu atveju mananti, jog būtų iškritus iš (duomenys neskelbtini). Po įvykio sužalojimų nepatyrė, todėl į medikus nesikreipė, taip pat nesikreipė į teismo medikus apžiūrai. Nurodė, kad civilinio ieškinio dėl sukelto fizinio skausmo reikšti nepageidauja.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji A. J. nurodė, kad su sutuoktiniu V. B. po įvykio susitaikė, jis jos atsiprašė ir ji jam atleido. Pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio dėl sukelto jai fizinio skausmo nereiškia.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. D. nurodė, kad 2023 m. sausio 19 d. dirbdama pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriuje, kartu su kolegomis A. G. ir D. A., iš OVS gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), muša vyras reikalinga skubi pagalba. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko moteris, kurios duomenų šiuo metu neprisimena, ji paaiškino, kad konfliktas kilo dėl to, kad ji savo sutuoktiniui patiekė šaltą maistą, o tai jį įsiutino. Moteris nurodė, kad jai buvo suduoti du smūgiai dešinės rankos plaštaka į kairį žandą ir vienas smūgis plaštaka į dešinį žandą. Moteris buvo labai susijaudinusi, verkė ir prašė vyrą išvežti iš namų.

Nukentėjusiosios A. J. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2023 m. sausio 19 d., apie 21.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis V. B. kilus konfliktui sudavė smūgį dešinės rankos plaštaka į kairį žandą ir smūgį į kairę ausį, po to kairės rankos plaštaka sudavė į dešinįjį žandą, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

2023 m. balandžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), atvykusių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos skyriaus pareigūnų Body kamerų.

Alkotesterio Alcotest 6810 tikrinimo rezultate užfiksuota, kad 2023 m. sausio 19 d., 23.53 val. kaltinamajam V. B. nustatytas 1,5 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog V. B. namuose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sutuoktine A. J., būdamas neblaivus sudavė jai dešinės rankos plaštaka du smūgius į kairį žandą ir kairią ausį bei po to kairės rankos plaštaka sudavė vieną smūgį į dešinį žandą, t. y. sukėlė šeimos nariui – sutuoktinei A. J. fizinį skausmą. Tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios A. J. parodymai, liudytojos D. D. parodymai, kitų objektų apžiūros protokolas bei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai. Teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės nuosekliais ir detaliais nukentėjusiosios paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Kaltinamasis V. B. nurodė, kad įvykio dieną tarp jo ir jo sutuoktinės A. J. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad sutuoktinė jam patiekė atšalusį maistą. Kadangi tuo metu buvo neblaivus, pasidavė emocijoms ir iš pykčio sudavė sutuoktinei dešinės rankos plaštaka smūgį į kairį žandą ir smūgį į kairę ausį, po to kairės rankos plaštaka sudavė jai vieną smūgį į dešinį žandą. Vėlesnės apklausos metu, kaltinamasis V. B. davė analogiškus paaiškinimus. Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai, kuomet jis sudavė du smūgius nukentėjusiajai į kairįjį žandą ir kairią ausį bei smūgį į dešinį žandą, t. y. į gyvybiškai svarbią kūno vietą (galvos sritį), neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai sutuoktinei gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. B. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. V. B. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti, o jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, yra įrodyta. Apibendrinant aptartas aplinkybes, pripažįstama, kad V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamasis V. B. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. B. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą šeimos nario sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis). Jis smurtavo prieš savo sutuoktinę ir savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. B. yra darbingo amžiaus, VSDFV duomenimis šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje nėra registruotas, vedęs, praeityje teistas – tarp jų ir už labai sunkų nusikaltimą (numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, už ką kaltinamajam buvo paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs). Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, per paskutinius trejus metus yra baustas administracine tvarka, paskutinis pažeidimas padarytas būnant neblaiviam. Baustas ir už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą bausmės atlikimo vietoje (paskirtų baudų nelinkęs atlyginti); gydytas psichiatrijos įstaigose ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gydytas (duomenys neskelbtini), diagnozuota: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė (9 mėnesiai), atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei tai, kad nukentėjusysis neturi kaltinamajam pretenzijų ir asmenys susitaikė, teismo vertinimu, yra protinga ir proporcinga, jos mažinti ar didinti nėra pagrindo, todėl V. B. skiriama 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pareiškime prokurorė neprašo kaltinamajam skirti intensyvios priežiūros. Nagrinėjamos situacijos kontekste kaltinamojo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga, todėl intensyvi priežiūra su laisvės apribojimo bausme neskirtina. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus ir draudimus, kurie ribotų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą (kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) bei iš esmės įtakotų V. B. elgesį ir gyvenimo būdą. Taigi V. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę laisvės apribojimą (6 mėnesiams) kartu skirtini: įpareigojimas per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); draudimas visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos pobūdį (nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį), V. B. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas V. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 19 d., 22.30 val. iki 2023 m. sausio 20 d., 14.59 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam V. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė panaikintina.

Byloje nukentėjusioji A. J. civilinio ieškinio nepareiškė.

Daiktų, turinčių reikmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu įpareigoti V. B. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti V. B. visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į galutinę paskirtą bausmę įskaityti V. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. sausio 19 d., 22.30 val. iki 2023 m. sausio 20 d., 14.59 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

2. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis nustatytų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

3. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

4. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

5. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.