Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-28 · Civilinė byla Nr. 2A-789/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-28
Bylos Nr.
2A-789/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytas Milius, Algirdas Gailiūnas, Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Algerta“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Stagidva“
Trečiasis asmuo
A. B.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-789/2010Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 52.3; 116.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio

Sekretoriaujant Vladislavai Tumas,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Algerta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. L2-284-485/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Stagidva“ ieškinį atsakovui UAB „Algerta“, trečiasis asmuo A. B. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Stagidva“ prašė priteisti iš atsakovo 333 655,81 Lt skolą bei 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. gegužės 9 d. šalys sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 05/05/09, 2008 m. gegužės 29 d. statybos subrangos sutartį Nr. 08/05/09, 2008 m. liepos 16 d. statybos subrangos sutartį Nr. 08/07/16, pagal kurias ieškovas (subrangovas) įsipareigojo sutartyse numatytomis sąlygomis bei tvarka savo rizika ir medžiagomis atlikti statybos darbus skirtinguose statybų objektuose, tame tarpe ir 5-ių aukštų gyvenamajame name, esančiame Kėdainiuose, Liaudies g. 9, o atsakovas (rangovas) įsipareigojo atliktus darbus priimti. Ieškovui atlikus sutartus darbus, atsakovas patvirtino atliktų darbų aktus bei pažymas apie atliktų darbų vertę, todėl ieškovas pateikė atsakovui apmokėti 7 PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovas laiku neatsiskaitė ir liko skolingas 333 655,81 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad pusę sumos už atliktus darbus turėjo apmokėti daugiabučių namų savininkų bendrija, kitą pusę Aplinkos ministerijos Urbanistikos ir būsto agentūra iš valstybės lėšų. Ieškovui yra sumokėta ta dalis, kurią apmokėjo daugiabučių namų savininkų bendrija. Skola ieškovui susidarė todėl, kad jis neatliko visų sutartyje numatytų darbų, kai kuriuos darbus atliko nekokybiškai, todėl Urbanistikos ir būsto agentūra už darbus pinigų nesumokėjo. 2008 m. lapkričio 10 d. buvo surašyti defektiniai aktai ir ieškovui nustatytas terminas defektams ištaisyti, tačiau ieškovas defektų nepašalino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. 2009 m. birželio 17 d. nutartimi buvo paskirta statinio – gyvenamojo namo, esančio Kėdainiuose, Liaudies g. 9 ekonominė technikinė ekspertizė. Ieškovo atstovas teigė, kad ekspertizės akte nurodyti atliktų darbo trūkumai galėjo atsirasti ir vėliau, o atsakovo atstovai nurodo, kad ekspertizės aktas nėra išsamus, nes jame nėra paskaičiuota defektų ištaisymo kaina.

Teismas pažymėjo, kad šalys jokiais leistinais įrodymais nepaneigė ekspertizės išvadų, išdėstytų 2009 m. birželio 17 d. ekspertizės akte ir teismas neturi pagrindo abejoti eksperto išvadų patikimumu, todėl, priimdamas sprendimą, vadovaujasi ekspertizės akto išvadomis, kad darbų su defektais sąmatinė kaina yra 21153,99 Lt, o neatliktų darbų sąmatinė kaina yra 29755,78 Lt. Remdamasis šiomis išvadomis teismas sprendė, kad ieškovas dalį darbų atliko nekokybiškai (su defektais), o dalies darbų, numatytų aktuose, neatliko. Bendra šių darbų kaina yra 50909,77 Lt (21153,99 + 29755,78). Todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovės prašoma priteisti skola už atliktus darbus mažintina 50909,77 Lt ir iš atsakovo priteistina 282746,04 Lt (333655,81- 50909,77).

Kadangi abi sutarties šalys yra verslininkai, tai, vadovaujantis (LR CK 6.210 str. 2 d.) priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas UAB „Algerta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo (pataisytu) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 18 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo prijungti įrodymus dėl susidariusių nuostolių, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. Skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Defektinių aktų pagrindu buvo padarytos defektų pašalinimo sąmatos iš kurių matyti, kad defektų pašalinimas kainuos 138.611,72 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagal ekonominės techninės ekspertizės išvadas sprendė, kad bendra neatliktų darbų kaina yra 50606,77 Lt ir šiai sumai sumažino ieškiniu prašomą priteisti sumą. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl į bylą pateiktų atsakovo įrodymų ir pastabų dėl ekspertizės.

2. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 6 procentų metines palūkanas. Teismas neįvertino, kad ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal statybos subrangos sutartį. Atsakovas, kad įrodytų, jog darbai atlikti netinkamai, buvo priverstas prašyti teismo skirti ekspertizę, kuri patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes dėl atliktų darbų trūkumų. Ieškinio padavimo metu nebuvo pagrindo sumokėti ieškovo prašomą priteisti pinigų sumą, taigi, teismas nepagrįstai priteisė palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos.

3. Ekspertizė patvirtino atsakovo nurodomas aplinkybes, todėl teismas nepagrįstai sumažino atsakovui priteistinas ekspertizės išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas prieštarauja dėl teismo ekspertizės akto 50 lapo 4.11 punkto, kad atliktų darbų akte nurodytų, bet faktiškai neatliktų darbų nenustatyta. Nurodo, kad ieškovas užaktavo, bet faktiškai neatliko darbų, kurių kaina iš viso 9176,73 Lt su PVM. Taip pat nurodo, kad defektų taisymas – 59.087,63 Lt su PVM, taigi, iš viso dėl ieškovo nekokybiškai atlikto darbo atsakovo patirti nuostoliai – 68.264,36 Lt su PVM (9176,73+59 087,63 = 68.264,36).

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir netenkinti prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo. Nurodo šiuos argumentus:

1. Dėl visų atsakovo įrodymų teismo sprendime pasisakyta. Teismas pagrįstai nurodė, kad šalys leistinais įrodymais nepaneigė ekspertizės išvadų. Ekspertizė buvo atlikta tinkamai, ją atlikęs ekspertas teismo posėdyje atsakė į atsakovo klausimus. Atsakovo minimi dokumentai, kuriuose, atsakovo nuomone, yra fiksuoti ieškovo darbų defektai, kuriems nustatyti reikalinga papildoma ekspertizė, sudaryti asmenų, neturinčių reikiamos kvalifikacijos, galiami susijusių su pačiu atsakovu.

2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė procesines 6 procentų palūkanas.

3. Įvertinus atsakovo argumentus, darytina išvada, kad atsakovas mano, jog turi reikalavimo teisę ieškovo atžvilgiu dėl nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nėra pareiškęs priešieškinio, todėl, būdamas įsitikinęs, jog turi reikalavimo teisę dėl nuostolių atlyginimo, reikalavimą gali pareikšti atskiroje civilinėje byloje, todėl ir atsakovo pateiktus dokumentus dėl neva patirtų nuostolių atsisakytina prijungti prie bylos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovo neatliktų ar netinkamai atliktų darbų apimties ir kokia suma turi būti sumokėta ieškovui už jo tinkamai atliktus darbus. Teismas ieškovo prašomą priteisti sumą sumažino neatliktų bei netinkamai atliktų darbų sąmatine verte. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekiant nustatyti, ar ginčo darbai buvo atlikti kokybiškai, o jeigu jie buvo atlikti nekokybiškai, kokia yra nekokybiškai atliktų darbų sąmatinė vertė, buvo paskirta ekspertizė. Apygardos teismas sprendimą priėmė remdamasis atliktos ekspertizės išvadomis.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl į bylą pateiktų atsakovo įrodymų ir pastabų dėl ekspertizės. Šis argumentas, kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo šalių pastabas dėl ekspertizės akto nurodydamas, kad ieškovo atstovas teigė, jog ekspertizės akte nurodyti atliktų darbo trūkumai galėjo atsirasti ir vėliau, o atsakovo atstovai su ekspertizės aktu sutinka tik iš dalies ir nurodo, kad jis nėra išsamus, nes jame nėra paskaičiuota defektų ištaisymo kaina. Vertindamas šias pastabas teismas pasisakė, kad šalys jokiais leistinais įrodymais nepaneigė ekspertizės išvadų, išdėstytų 2009 m. birželio 17 d. ekspertizės akte. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti eksperto išvadų patikimumu ir todėl, priimdamas sprendimą, vadovaujasi ekspertizės akto išvadomis. Darytina išvada, kad atsakovo argumentas, kad teismas nepasisakė dėl šalių pastabų ekspertizės aktui yra nepagrįstas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pasisakytina tik dėl to, ar tinkamai pirmosios instancijos teismas nustatė ir vertino bylos teisingam išsprendimui svarbias aplinkybes.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad, skirtingai nei nurodyta ekspertizės akte (ekspertizės akto 50 lapas), dalis atliktų darbų akte nurodytų darbų faktiškai nebuvo atlikta. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, pateikdamas prieštaravimus dėl ekspertizės akto, nurodė, jog, nors ekspertizės 50 lape nurodyta, jog atliktų darbų akte nurodytų, bet faktiškai neatliktų darbų nenustatyta, ieškovas užaktavo, bet neatliko N10-218 karkaso įrengimo iš medinių 50x50 mm tąšelių, tvirtinant prie betono medsraigčiais su plastmasiniais įdėklais. Šių darbų kaina su PVM 9176,73 Lt. Teismui 2009 m. spalio 15 d. protokoline nutartimi atmetus prašymą paskirti papildomą ekspertizę, atsakovas nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų teiginius dėl karkaso neįrengimo. 2009 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio protokole nurodyta, kad ekspertas jo apklausos metu į klausimą, ką galite pasakyti dėl karkaso, atsakė, kad ant stogo nebuvo užlipęs, todėl negali pasakyti, ar jis buvo prisegtas ar ne. Atsakovo atstovas šiame posėdyje paprašė skirti pakartotinę ekspertizę, kurioje ekspertas paskaičiuotų, kiek kainuotų defektų ištaisymas, taip pat pasisakytų dėl karkaso sąmatinės kainos, tačiau ekspertizė nebuvo skirta, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis karkaso neįrengimo faktas byloje nebuvo įrodytas. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovas ar jį atstovaujantis asmuo į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų šiuo klausimu ar įrodymų nepateikė. Darytina išvada, kad karkaso neįrengimas nebuvo įrodytas.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad defektų ištaisymui patyrė 59 087,63 litų nuostolius, t.y. daugiau nei ekspertizės akte buvo nustatyta nekokybiškai atliktų darbų sąmatinė vertė. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prie bylos buvo prijungti atsakovo pateikti įrodymai dėl susidariusių nuostolių (lengvojo automobilio kelionės lapai, čekiai už degalus, sąskaitos faktūros už medžiagų pirkimą, paslaugų teikimo sutartys, kasos išlaidų orderiai ir kt.). Įrodymai dėl atsakovo turėtų išlaidų, susidariusių šalinant nekokybiškai atliktų darbų defektus, gali būti reikšmingi nagrinėjant byloje kilusį ginčą dėl neatliktų ar netinkamai atliktų darbų bendros sąmatinės kainos, taip pat nustatant atsakovo dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų turėtų nuostolių dydį. Nekokybiškai atliktų darbų sąmatinė vertė, kaip jau minėta, buvo nustatyta ekspertizės aktu, kuris leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo nuginčytas. Nesivadovauti ekspertizės akte esančiais paskaičiavimais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Pateiktais ir apeliacinės instancijos teismo priimtais įrodymais atsakovas įrodinėja dėl defektų ištaisymo turėtas išlaidas. Pažymėtina, kad ekspertizės akte, kuriuo priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nebuvo apskaičiuota defektų ištaisymo kaina. 2009 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio protokole nurodyta, kad ekspertas jo apklausos metu į klausimą, kiek kainuotų defektų ištaisymas, atsakė, jog tai reikėtų paskaičiuoti, sudaryti sąmatą. Kai buvo daroma ekspertizė, tai nebuvo numatyta. Taigi, darytina išvada, kad ekspertizės akte paskaičiuota neatliktų ar netinkamai atliktų darbų bendra sąmatinė kaina nėra tapati išlaidoms, reikalingoms defektų ištaisymui. Būtent šias turėtas išlaidas atsakovas grindžia į bylą papildomai pateiktais įrodymais.

Kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Ieškiniu ieškovas buvo prašęs priteisti atlyginimą už atliktus darbus. Atsakovas atsiliepime į ieškinį išdėstė savo prieštaravimus dėl ieškinio, nurodydamas, kad atsakovo prievolės apmokėti už ieškovo atliktus darbus įvykdymas buvo sustabdytas vadovaujantis CK 6.58 straipsniu. Pateikdamas prieštaravimus dėl atliktos ekspertizės, atsakovas nurodė, kad teismo ekspertizės akto išvadose nustatyta nekokybiškai atliktų darbų sąmatinė vertė, tačiau ieškovui atsisakius ištaisyti defektus ir pasikeitus statybos darbų ir medžiagų kainoms, būtina nustatyti, kiek kainuos nekokybiškai atliktų darbų ištaisymas. Todėl prašė skirti papildomą ekspertizę. Apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. parengiamajame posėdyje teismui netenkinus prašymo dėl papildomos ekspertizės skyrimo, atsakovas prašė į teismo posėdį kviesti atlikusį ekspertizę ekspertą, kuris galės paaiškinti aplinkybes ir atsakyti į klausimus. Reikalavimo atlyginti nuostolius atsakovas nebuvo pateikęs. Iš 2009 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje atsakovas dar negalėjo įvardinti defektų ištaisymui panaudotos tikslios sumos, kadangi dar nebuvo pateikti defektų ištaisymo aktai. Priteisti dėl dalies darbų neatlikimo ir dalies darbų atlikimo netinkamai turėtus nuostolius atsakovas neprašė. Tačiau jų preliminariai paskaičiuotu dydžiu grindė savo atsikirtimus į ieškovo ieškinį, kurį pripažino iš dalies, t.y. sutiko su 195 044,09 litų suma. Nesant prašymo iš ieškovo priteisti atsakovo turėtus nuostolius, teismas dėl jų nepasisakė. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje į bylą dar nebuvo ir negalėjo būti pateikti visų atsakovo patirtų nuostolių dydį pagrindžiantys įrodymai, kadangi dar ne visus nuostolius atsakovas buvo patyręs. Tokiu atveju, kai šalys nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, reikalavimas priteisti nuostolius pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas, o nuostolių preliminariu dydžiu tik buvo argumentuojama atsakovo teisė sustabdyti mokėjimą CK 6.58 straipsnio pagrindu, numatančiu, kad tuomet, kai prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o šalis pirma turinti atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, kad nustatytu terminu neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį prievolės vykdymą ar atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Įvertinus minėtas aplinkybes, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė nuostolių atlyginimo klausimo ir netenkino prašymo skirti pakartotinę ekspertizę nustatyti aplinkybėms, reikšmingoms, nuostolių dydžiui apskaičiuoti. Pagrįstai nesprendus nuostolių atlyginimo klausimo pirmosios instancijos teisme, šis klausimas negali būti sprendžiamas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 str.).

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 6 procentų metines palūkanas, kadangi ieškinio padavimo metu nebuvo pagrindo sumokėti ieškovo prašomą priteisti pinigų sumą. Kolegijos vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Apygardos teismas, įvertinęs neatliktų ar netinkamai atliktų darbų apimtis, priteisė ieškovui už tinkamai atliktus darbus mokėtiną sumą. Ši priteista suma buvo sulaikyta nepagrįstai, todėl ir procesinės palūkanos nuo šios sumos buvo priteistos pagrįstai.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai sumažino atsakovui priteistinas ekspertizės išlaidas. Šis argumentas, kolegijos vertinimu, taip pat nepagrįstas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, todėl ir išlaidos, kurios buvo sumokėtos už ekspertizės atlikimą, iš ieškovo priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Pagal bylos duomenis, atsakovas už ekspertizės atlikimą sumokėjo 6000 Lt. Todėl atsakovui iš ieškovo priteista už ekspertizės atlikimą sumokėtos sumos dalis, proporcinga atmestų ieškovo reikalavimų daliai.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai apskaičiavo už ieškovo tinkamai atliktus darbus atsakovui priteistiną sumą ir bylą išsprendė teisingai. Naikinti ar keisti sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Pagal bylos duomenis už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 200 litų, o likusios žyminio mokesčio dalies, lygios 6 454,92 litų, sumokėjimas Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Apygardos teismas už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydį apskaičiavo atsižvelgęs į tai, kad apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, t.y. ieškovui priteista 282 746, 04 litų suma. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti 2010 m. sausio 18 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui, iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovas ginčija priimtą sprendimą dalyje dėl 17 354,59 litų priteisimo ieškovui (9176,73 + (59 087,63 – 50 909,77))= 17 354,59 litų. Taigi, nuo šios sumos turi būti skaičiuojamas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir jis lygus 521 litų. Kadangi atsakovas už apeliacinį skundą jau yra sumokėjęs 200 litų, o likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki nutarties priėmimo, iš atsakovo priteistina valstybei 321 litų dydžio dalis už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, kurios sumokėjimas buvo atidėtas iki nutarties priėmimo.

Pagal bylos duomenis išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, sudaro 5,40 lito. Šios išlaidos priteistinos iš bylą apeliacinės instancijos teisme pralaimėjusio atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Algerta“ (į.k. 133083862) 321 (tris šimtus dvidešimt vieną litą) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio sumokėjimas buvo atidėtas.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Algerta“ (į.k. 133083862) 5,4 (penkis litus keturiasdešimt centų) išlaidų, susidariusių dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Algirdas GailiūnasVytas MiliusVigintas Višinskis