Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vilmanto Antano Gaidelio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Ukmergės raj. apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo N. E. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams; 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. bausmės pagal BK 138 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. prie paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirtą pagal BK 165 str. 1 d. ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 8 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. E. nuteistas už tai, kad pažeidė asmens būsto neliečiamumą, t.y. 2008-03-09, apie 22.30 val., išdaužęs lauko duryse esantį stiklą ir įkišęs ranką iš vidaus atrakino duris paliktu spynoje raktu. Tokiu būdu, prieš savininko valią, įsibrovė į V. A. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena V. A. duktė I. A..

Be to, N. E. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti kitą žmogų ir nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t.y. laikotarpyje nuo 2008-03-09, 22.30 val. iki 2008-03-10, 5.00 val., neteisėtai įsibrovęs į V. A. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), koridoriuje griebė I. A. už plaukų ir ją pastūmė išraudamas plaukų kuokštą. Supykęs, kad I. A. draugauja (bendrauja) su kitu vaikinu – M. G., panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą, atvirai demonstruodamas su savimi turimą lygiavamzdį revolverį Blow 38 ir peilį, grasino nužudyti I. A.. Kelis kartus nukreipė į ją ginklą, sakydamas „tu šiąnakt būsi nužudyta, mirsi“, bei nukreipęs į ją peilį sakė „tu šiąnakt mirsi“. Nukentėjusiajai I. A. sėdint ant lovos N. E. ranka jai sudavė nemažiau 6 kartų ir nedaugiau 8 kartų į veidą, o nukentėjusiajai klūpint ir prašant, kad liautųsi kankinęs, 3 kartus sudavė į veidą, padarydamas kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies srityje, dešiniame žande, dešinės ausies kaušelyje, nosies kaulų fragmentinį lūžimą, kas komplikavosi nosies deformacija. Šiais savo veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei grasino nužudyti I. A..

N. E. išteisintas iš kaltinimo, jog jis varžė žmogaus laisvę, reikalaudamas elgtis pagal jo nurodymus, panaudodamas psichinę prievartą, t.y laikotarpyje nuo 2008-03-09 22 val. 30 min. iki 2008-03-10 7 val. 30 min., neteisėtai įsibrovęs į V. A. namą, esantį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas lygiavamzdį revolverį Blow 38 ir peilį, grasindamas nužudyti I. A., užrakinęs namo duris ir laikydamas pas save raktą nuo namo durų spynos, neleido nukentėjusiesiems I. A. ir M. G. išeiti iš namų, liepė sėdėti ant sofos ir niekur neiti, be jo leidimo nekalbėti, nešaukti pagalbos, paėmęs nukentėjusiųjų mobiliojo ryšio telefonus atėmė galimybę jiems naudotis telefono ryšiu, lydėdavo į tualetą, liepė jiems kartu su juo gultis į lovą ir miegoti; tokiu būdu vertė juos elgtis prieš savo valią.

Nesutikdamas su Ukmergės raj. apylinkės teismo nuosprendžiu Ukmergės raj. apylinkės prokuratūros prokuroras Gintas Vaičiūnas nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teigia, kad teismas, išteisindamas N. E. pagal BK 148 str. 1 d. nurodė, kad byloje nenustatyta, jog jis nusikalstamos veikos darymo metu numatė, kad dėl jo veiksmų bus suvaržyta žmogaus veiksmų laisvė ir šių padarinių norėjo, jo veiksmų tyčia, tikslas ir kaltės kryptingumas nebuvo nukreipti į laisvės suvaržymą. Tačiau N. E. veiksmai pirmiausia buvo nukreipti suvaržyti nukentėjusiųjų I. A. ir M. G. laisvę, t.y. neteisėtai įsiveržęs į butą, N. E. užrakino buto duris, pasiėmė raktą nuo durų ir I. A. bei M. G. nurodė elgtis taip, kaip jis nori: ramiai sėdėti ant sofos, niekur be jo leidimo neiti, nešaukti. Neteisėtai iš I. A. ir M. G. pareikalavo atiduoti jam mobiliojo ryšio telefonus ir juos paėmęs suvaržė nukentėjusiųjų laisvę laisvai skambinti, bendrauti telefonu.

Nurodo, kad aprašomojoje (motyvuojamojoje) nuosprendžio dalyje teismas nurodė, kad byloje sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas neatsižvelgė į nukentėjusiųjų I. A. ir M. G. parodymus, kad N. E. įsiveržus į butą, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas.

Teigia, kad teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad N. E. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis pripažino padaręs nusikaltimus, numatytus BK 165 str. 1 d., 138 str. 1 d., 148 str. 1 d., tačiau neprisipažino padaręs nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d. N. E. parodė, kad nukentėjusiesiems peiliu negrasino, kad I. A. sudavė tik 2-3 kartus, o ne apie 9-11 kartų, nesakė nukentėjusiajai „tu šiąnakt busi nužudyta“. Šios aplinkybės rodo, kad N. E. nebuvo visiškai nuoširdus, o duodamas parodymus bandė švelninti savo padėtį, todėl teismas neturėjo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą.

Atkreipia dėmesį, kad teismas, skirdamas N. E. bausmes, neteisingai jas subendrino.

Nurodo, kad N. E. paskirta subendrinta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymą atidedant 2 metų 8 mėnesių laikotarpiui, taikyta netinkamai, nes pagal BK 27 str. N. E. yra recidyvistas, o pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Prašo panaikinti Ukmergės raj. apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria N. E. išteisintas pagal BK 148 str. 1 d. ir pagal minėtą straipsnį jį pripažinti kaltu ir skirti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat BK 63 str. 6 d. pagrindu N. E. paskirtas bausmes pagal BK 138 str. 1 d., 145 str. 1 d., 148 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėti dalį bausmės pagal BK 165 str. 1 d. ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti,.

Skundas tenkintinas.

Dėl BK 148 str. 1 d. taikymo

Pirmosios instancijos teismas išteisindamas N. E. iš kaltinimo pagal BK 148 str. 1 d. konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu numatė, jog dėl jo veiksmų bus suvaržyta laisvė ir šių padarinių norėjo. Jo veiksmų tyčia, tikslas ir kaltės kryptingumas buvo nukreiptas nė į laisvės suvaržymą, o įbauginti buvusią draugę dėl jos ryšių su nauju vaikinu bei išsiaiškinti santykius. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis apylinkės teismo išvadomis nesutinka. Žmogaus veiksmų laisvės varžymas pasireiškia neteisėtu reikalavimu iš kito žmogaus elgtis prieš savo valią pagal kaltininko nurodymą, panaudojant psichinę prievartą. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. E. veiksmai buvo nukreipti suvaržyti nukentėjusiųjų I. A. ir M. G. veiksmų laisvę, t.y. N. E., neteisėtai įsiveržęs į butą, užrakino duris, pasiėmė raktą ir liepė nukentėjusiesiems elgtis taip, kaip nori jis: sėdėti ant sofos, be jo leidimo niekur neiti, nešaukti, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefonus, taip atimdamas galimybę laisvai skambinti ir bendrauti, liepė gultis kartu ir miegoti vienoje lovoje. Visi N. E. veiksmai buvo atliekami panaudojant psichine prievartą – grasinant ginklu. Nors nuteistasis neigė ribojęs I. A. ir M. G. veiksmų laisvę, paaiškinęs, kad jiems nieko nenurodinėjo, neliepė elgtis pagal jo valią, kad minėtą dieną visi trys kartu laisvai kalbėjosi, kartu miegojo vienoje lovoje, tačiau šiuos jo parodymus paneigė abu nukentėjusieji, nurodydami visai kitas įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji I. A. parodė, kad N. E. užrakino namų duris, liepė sėdėti ant sofos ir niekur neiti, be leidimo neleido kalbėti, šaukti. Paėmė jos ir M. G. mobiliojo ryšio telefonus, lydėjo juos į tualetą, liepė jiems kartu su N. E. gultis į lovą ir miegoti, vertė juos elgtis prieš savo valią. Šiuos parodymus patvirtino ir kitas nukentėjusysis M. G., paaiškinęs, kad N. E. varžė jo ir I. A. laisvę, nurodinėjo kaip jie turi elgtis, kur gali eiti, liepė jiems kartu gultis ir miegoti vienoje lovoje. Abu nukentėjusieji patvirtino, kad N. E. grasino jiems ginklu. N. E. veikė tiesiogine tyčia, nes, panaudodamas psichinę prievartą ir duodamas neteisėtus nurodymus, varžančius nukentėjusiųjų veiksmų laisvę, suvokė savo pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

Nuosprendyje teismas konstatavo, kad nors N. E. ir grasino nukentėjusiesiems I. A. bei M. G., tačiau pastarieji nepasinaudojo galimybe N. E. užmigus kviesti policiją. Iš bylos medžiagos matyti, kad įsibrovęs į namą N. E. ne tik grasino nukentėjusiesiems ginklu, bet ir nesunkiai sutrikdė I. A. sveikatą suduodamas smūgius į veidą, todėl akivaizdu, kad nukentėjusieji buvo įbauginti dėl savo sveikatos ar net gyvybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas ir nereikalauja iš nukentėjusio asmens dėti visas įmanomas pastangas ieškotis pagalbos. Kvalifikuojant N. E. veiksmus pagal BK 148 str. 1 d. visiškai neturi reikšmės ar nukentėjusieji turėjo galimybę išsikviesti pagalbą ir ar ja pasinaudojo.

Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad byloje visiškai įrodyta, kad N. E. varžė žmogaus laisvę, reikalavo nukentėjusiuosius elgtis prieš jų valią, pagal jo nurodymus, naudojo prieš juos psichinę prievartą, t.y laikotarpyje nuo 2008-03-09 22 val. 30 min. iki 2008-03-10 7 val. 30 min., neteisėtai įsibrovęs į V. A. namą, esantį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas lygiavamzdžiu revolveriu Blow 38 ir peiliu, užrakinęs namo duris ir laikydamas pas save raktą nuo namo durų spynos, neleido nukentėjusiesiems I. A. ir M. G. išeiti iš namų, liepė sėdėti ant sofos ir niekur neiti, be jo leidimo nekalbėti, nešaukti pagalbos, paėmęs nukentėjusiųjų mobiliojo ryšio telefonus atėmė galimybę jiems naudotis telefono ryšiu, lydėdavo į tualetą, liepė jiems kartu su juo gultis į lovą ir miegoti; tokiu būdu, visą naktį, ištisas 8 valandas, vertė nukentėjusiuosius elgtis prieš jų valią.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad N. E. nukentėjusiųjų atsipašė, padarytą žalą atlygino bei dalinai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai nuteistojo parodymus apie įvykio aplinkybes įvertino kaip prisipažinimą, atitinkantį BK 59 str. 1d. 2p. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. E. prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus BK 165 str. 1 d., 138 str. 1 d., tačiau neigė grasinęs nužudyti bei ribojęs nukentėjusiųjų veiksmų laisvę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pripažinti nuteistojo parodymų jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra jokio pagrindo, nes N. E. nepripažino esminių teismo nustatytų bylos aplinkybių, nurodydamas, kad peiliu nukentėjusiesiems negrasino, ginklo į nieką nukreipęs nebuvo, negrasino nužudysiąs I. A., neigė nurodinėjęs nukentėjusiesiems elgtis prieš jų valią. Visos šios aplinkybės rodo, kad N. E. nebuvo visiškai nuoširdus ir duodamas parodymus stengėsi švelninti savo padėtį. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, nelaiko, kad N. E. nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgių, todėl jo dalinio prisipažinimo negali pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Byloje apylinkės teismas nenustatė N. E. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors nuteistasis parodė, kad tą dieną, kai įvykdė nusikaltimą buvo blaivus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiųjų parodymus bei kitus byloje esančius įrodymus, daro priešingą išvadą. Nukentėjusieji I. A. ir M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad N. E. įsiveržus į namą, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji parodė, kad nuteistasis su savimi buvo atsinešęs nugertą butelį „Trejos devynerios“ ir kad iki jam ateinant namuose tokio gėrimo nebuvo (t. 1, b.l. 54, 81). Parodymų patikrinimo metu I. A. minėtą butelį pateikė tyrėjai (t. 1, b.l. 63-64). Teismo nuomone tai patvirtina, kad nusikaltimo padarymo dieną N. E. buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes ryte, išsimiegojęs ir išsiblaivęs, suvokęs savo nusikalstamus veiksmus, siekdamas, kad nukentėjusieji nerašytų policijai pareiškimo, elgėsi nuolankiai jų atžvilgiu, padėjo įdėti išdaužtą durų stiklą. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pripažįsta N. E. atsakomybę sunkiančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl bausmės skyrimo

Apeliantas nurodo, jog teismas, skirdamas N. E. bausmę, nepagrįstai taikė BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog apylinkės teismas nepakankamai įvertino nuteistojo asmenybę ir skyrė per švelnią bausmę. Nors N. E. nuteistas už nesunkių nusikaltimų padarymą, nukentėjusiųjų atsiprašė, padarytą žalą atlygino, mokosi, tačiau teismas negali neatsižvelgti į tai, kad jis, būdamas teistas už labai sunkių nusikaltimų padarymą (nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu bei neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais), nusikaltimus padarė esant neišnykusiam teistumui. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. BK 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, neatidedant jos vykdymo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ukmergės raj. apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendį pakeisti.

N. E. pripažinti kaltu pagal BK 148 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. pagrindu bausmes pagal BK 138 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir 148 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. prie apėmimo būdu subendrintos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą pagal BK 165 str. 1 d. ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams 9 mėnesiams. Bausmę atlikti pataisos namuose.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.