Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2025-02-05 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2025-02-05 Klaipėdos teritorinė muitinės nutarimu A. R. paskirta 200 Eur bauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnio 1 dalyje padarymą, t. y. už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu, 2024-11-11 9.21 val. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos priemonėmis, Klaipėdos teritorinės muitinės, Klaipėdos krovinių postui, Šilutės pl. 9, Klaipėdoje, pateikė importo deklaraciją MRN 24LTLR10001E2687R1 muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti (muitinės procedūros kodas 7100). Deklaruojama prekė – apvalkalai dešroms gaminti, kombinuotosios nomenklatūros kodas (toliau – KN kodas) 3917 32 00 90, masė (bruto) – 1490 kg, vertė – 18390,55 Eur. Prekių siuntėjas – JV CJSC „Bigan“, į. k. 800011199, Myasnitskaya 27, Grodnas, Baltarusija, gavėjas – „Soluciones Alimenticias Kompo S. A. de C.V.“ Meksika, importuotojas ir deklarantas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Muitinio tikrinimo metu nustatyta, kad prekės – apvalkalų dešroms gaminti KN kodo 3917 skirsnis yra įtrauktas į 2006-05-18 Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 765/2006) l ra straipsnyje nurodytą XXVII priedą. Nutarime nurodoma, kad vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1 ra straipsniu, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti ir perduoti į Sąjungą prekes, leidžiančias Baltarusijai diversifikuoti savo pajamų šaltinius ir taip sukuriančias jai sąlygas įsitraukti į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kaip išvardyta XXVII priede, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jos yra eksportuojamos iš Baltarusijos. Pateikdamas duomenis importo deklaracijoje MRN 24LTLR10001E2687R1 muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti, A. R. deklaravo prekes KN kodu 3917 32 00 90. Kadangi visam KN 3917 skirsniui taikomos sankcijos, tai turėjo įtakos draudimų ar apribojimų taikymui. Vadovaujantis 2015-07-28 Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatomis, A. R. pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 765/2006 l ra straipsnio 2 dalies a punktu, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti tarpininkavimo paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytomis prekėmis (tame tarpe prekės su KN kodu 3917), kai tai susiję su pagal 1 dalį draudžiamu pirkimu, importu ar perdavimu. A. R. būdamas muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, atstovaudamas įmonės interesus, įmonės vardu teikė tarpininkavimo paslaugą, pateikė prekes, kurios įtrauktos į sankcionuotų prekių sąrašą, muitinio sandėliavimo procedūrai. Sankcionuotos prekės turėjo būti laikomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlyje Nr. LR0616, Švepelių g. 3, Klaipėda. A. R. pateikė importo deklaraciją MRN 24LTLR10001E2687R1 muitinio sandėliavimo procedūrai, kurioje deklaravo prekes KN kodu 3917. Šia veika nepaisė draudimų numatytų Reglamento (EB) Nr. 765/2006 l ra straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a punkto nuostatose ir pateikdamas deklaraciją muitinei teikė tarpininkavimo paslaugą, taip pažeidžiant tarptautinių sankcijų nustatytus ribojimus.

A. R. skundu prašo panaikinti Institucijos 2025-02-05 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, jog 2024-11-09 Šalčininkų kelio poste kroviniui buvo įforminta ir Muitinės įstaigai pateikta tranzito deklaracija (T1) Nr. 24LTVK3000000690E6, kuria leista gabenti krovinį – dešrų apvalkalus, kurių Kombinuotosios nomenklatūros kodas yra 391732. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, prekės gali būti įvežamos į Europos Sąjungos muitų teritoriją per Lietuvos Respubliką tik per pasienio kontrolės punktus. To paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad muitinė kontroliuoja importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą, koordinuoja prekių tikrinimą. Iš minėtos tranzito deklaracijos matyti, kad išvykimo įstaiga, išleisdama prekes, nenustatė jokių neatitikimų – tikrinimo rezultatas „Atitinka“, tikrinimo kodas – A1. Šalčininkų kelio poste nebuvo nustatyti krovinių įvežimo apribojimai, todėl jis turėjo pagrįstą lūkestį manyti, kad krovinys įvežtas į Europos Sąjungą teisėtai. Kroviniui (dešrų apvalkalai, kurių kombinuotosios nomenklatūros kodas 391732) su tranzito deklaracija (T 1) 24LTVK3000000690E6 atvykus į muitinės sandėlį, Švepelių g. 3, Klaipėdoje, jis per elektroninių ryšių sistemas kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę dėl leidimo iškrauti minėtas prekes. Nors muitinė nebuvo įsitikinusi dėl taikomų įvežimo apribojimų šioms prekėms, ji suteikė leidimą iškrauti – dokumentas Nr. CC043A. Vadovaujantis 2017-05-29 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-429 patvirtintais teritorinių muitinių nuostatais, konkrečiai 9.16 punktu, teritorinė muitinė turi teisę išduoti leidimus, susijusius su muitinės procedūrų atlikimu. Jis šį leidimą gavo, todėl pagrįstai vykdė Muitinio sandėliavimo procedūros įforminimą (procedūra 7100). Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai, išduodami leidimą Nr. CC043A, elgėsi neteisėtai, klaidingai interpretavo situaciją, tačiau atsakomybė dėl to nepagrįstai buvo perkelta jam. Šis leidimas laikytinas klaidinga oficialia konsultacija pagal ANK 21 straipsnį, todėl yra pagrindas atleisti jį nuo atsakomybės. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas, nevykdo sandorių dėl prekių pirkimo–pardavimo, neturi prekių nuosavybės teisės, o importas pagal Sąjungos muitinės kodeksą reiškia prekių išleidimą į laisvą apyvartą. Jo veiksmai apsiribojo muitinės tarpininkavimo funkcijomis – tai patvirtina deklaracijos Nr. 24LTLR10001E2687R1 37 langelyje nurodyta procedūra 7100 606, atitinkanti Muitinio sandėliavimo procedūrą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/341 priedą D1. Todėl jo veiksmai nebuvo susiję su draudžiamais importo, pirkimo ar perdavimo veiksmais pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 1 ra straipsnio 2 dalies a punktą. Jis neteikė draudžiamų tarpininkavimo paslaugų, nes jos nebuvo susijusios su prekių importu, pirkimu ar perdavimu, kurie draudžiami tuo pačiu reglamentu. Be to, taikytinas lingvistinis teisės aiškinimo metodas, remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimu dėl jungtuko „kai“ vartosenos prijungiamuosiuose sakiniuose. Nustatyta, kad Reglamente nustatyti draudimai tarpininkavimo paslaugoms galioja tik „kai tai susiję su“ importu, pirkimu ar perdavimu. Kadangi jo veikla nesusijusi su minėtais draudžiamais veiksmais, jo elgesyje nėra vieno esminio administracinio nusižengimo sudėties elemento – neteisėtų veiksmų.

Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu prašo palikti skundžiamą 2025-02-05 nutarimą nepakeistą ir A. R. skundo netenkinti. Nurodo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, deklaraciją pasirašęs ir ją muitinės įstaigai pateikęs deklarantas tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Todėl deklaracijos užpildymas nėra tik formalus veiksmas – jis sukelia teisines pasekmes. Deklarantas, šiuo atveju – muitinės tarpininko atstovas, turintis reikiamą kvalifikaciją ir kompetencijas, privalėjo ir turėjo galimybių nustatyti teisingą informaciją apie prekes bei patikrinti galiojančius draudimus. Todėl faktas, kad prekės buvo deklaruotos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus ir kad tos pačios prekės buvo importuotos ne pirmą kartą, nepanaikina deklaranto atsakomybės už atsiradusias neigiamas pasekmes. Šios paaiškinimuose nurodytos aplinkybės gali būti pripažintos ne kaip pašalinančios kaltę, bet nurodančios nusižengimo netyčinį pobūdį. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymą bei kitus teisės aktus, tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys (Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tarptautinė sankcija – tai Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ar kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, nustatyti apribojimai ir įpareigojimai (to paties įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 7 straipsnis draudžia sandorius ar prievolių vykdymą, jeigu tai prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. R., pateikdamas importo deklaraciją MRN 24LTLR10001E2687R1 dėl prekių – apvalkalų dešroms gaminti (KN kodas 3917 32 00 90), pažeidė Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalį, nes prekių pateikimas muitinio sandėliavimo procedūrai laikytinas jų perdavimu į Sąjungą. Be to, jis teikė tarpininkavimo paslaugą, susijusią su sankcionuotomis prekėmis, taip pažeisdamas to paties reglamento 1 straipsnio 2 dalį. Pagal ANK 5 straipsnį, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta, pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo požymius, už kurią nustatyta administracinė nuobauda. Asmuo laikomas kaltu, jei pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo. Kaltė – būtinasis administracinio nusižengimo požymis, todėl nesant kaltės asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn. Pagal ANK 9 straipsnį, nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jei asmuo veikė dėl nepagrįsto pasitikėjimo ar nerūpestingumo. Nepagrįstas pasitikėjimas reiškia, kad asmuo numatė galimus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nerūpestingumas – kai asmuo nenumatė padarinių, nors pagal aplinkybes ir savo savybes galėjo ir turėjo tai padaryti. Byloje esantys faktiniai duomenys rodo, kad A. R. veikė nerūpestingai, todėl administracinis nusižengimas pripažįstamas padarytu dėl neatsargumo. Tai nurodo kaltės formą (ANK 7 straipsnis), bet nešalina atsakomybės. Tokiais atvejais verslo subjektai privalo taikyti rizika pagrįstą požiūrį: įvertinti visus taikomus teisinius reikalavimus, identifikuoti verslo partnerių bei naudos gavėjų tapatybę ir reputaciją, užtikrinti tinkamas vidaus kontrolės procedūras bei laikytis aktualių ES reglamentų reikalavimų, kad būtų efektyviai valdoma atitiktis tarptautinių sankcijų sistemai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. R. teismo posėdžio metu prašė panaikinti nutarimą vadovaujantis ANK 21 straipsniu, kadangi buvo suklaidintas valstybės institucijos – Klaipėdos teritorinės muitinės. Jo teigimu, muitinės pareigūnai, gavę prašymą iškrauti prekes (dešrų apvalkalus) į sandėlį, matė prekės kodą ir kilmės šalį, tačiau vis tiek suteikė leidimą iškrovimui. Vėliau, jau įforminant muitinės sandėliavimo deklaraciją, buvo konstatuotas pažeidimas. Nors muitinė teigia, kad šios prekės negalėjo patekti į Europos Sąjungą, jos visgi į ją pateko – ne klastojant dokumentus ar apgaulės būdu, o oficialiai nukreiptos į vidaus postą, kur atvykus buvo užregistruotos. Pagal sutartį, pasirašytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Klaipėdos teritorinės muitinės, po prekių iškrovimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo nedelsiant jas pateikti sekančiai procedūrai – įtraukti į apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi nieko bendro nei su siuntėju, nei su gavėju – jų klientas yra krovinius ekspedijuojanti įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia tik sandėliavimo ir krovos paslaugas. Prekės turėjo būti atvežtos į jų sandėlį, perkrautos iš tento į konteinerį ir vėliau išplukdytos į Meksiką. Anksčiau tos pačios prekės – dešrų apvalkalai, klasifikuojamos pagal KN kodą 3917 – nebuvo įtrauktos į sankcionuotų prekių sąrašą. Tik nuo spalio mėnesio jos tapo sankcionuotos, o pažeidimas buvo užfiksuotas nepraėjus nė mėnesiui nuo šio pasikeitimo. Jis nesutinka su jam inkriminuotu pažeidimu, nes muitinės pareigūnai patys įleido šį krovinį į Europos Sąjungą, nors teoriškai tai buvo draudžiama. Be to, tie patys pareigūnai suteikė leidimą iškrauti prekes į sandėlį, nors matė visus esminius duomenis – prekės kodą ir kilmės šalį. Jis pažymi, kad verslo subjektui nėra realu nuolat žinoti, kurios prekės yra sankcionuotos, todėl pasitikėjimas kompetentinga valstybės institucija – muitine – buvo klaidingas. Jo nuomone, pareiga identifikuoti sankcionuotas prekes pirmiausia tenka muitinei, o jų, kaip verslo atstovo, vaidmuo yra tik padėti. Jo veiksmai nebuvo susiję su Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 2 dalies a punkte nurodytais draudžiamais importo, pirkimo ar perdavimo veiksmais. Tokioje situacijoje jis atsidūrė pirmą kartą ir anksčiau nelabai buvo susidūręs su sankcijų taikymu, kadangi įmonė neveždavo krovinių iš Baltarusijos.

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad A. R. padarytas pažeidimas buvo tinkamai kvalifikuotas, o administracinio nusižengimo sudėtis pagrįsta byloje esančia medžiaga. Neteisėtas pareiškėjo veiksmas buvo importo deklaracijos pateikimas. Tai, kad pateikta deklaracija buvo būtent importo, patvirtina pirmame deklaracijos langelyje nurodytos raidės „IM“, kurios reiškia „Importo“. Muitinės sandėliavimo procedūra – tai procedūra, pagal kurią importuotos prekės, prižiūrimos muitinės, laikomos nustatytoje vietoje (muitinės sandėlyje), nemokant importo mokesčių. Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad A. R. veikė nerūpestingai, todėl padarytas administracinis nusižengimas laikytinas įvykdytu dėl neatsargumo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

A. R. administracinėn atsakomybės patrauktas pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į 2006-05-18 Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą l ra straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a punktą bei 2015-07-28 Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipa.

2006-05-18 Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą l ra straipsnio 1 dalis numato draudimą tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti ir perduoti į Sąjungą prekes, leidžiančias Baltarusijai diversifikuoti savo pajamų šaltinius ir taip sukuriančias jai sąlygas įsitraukti į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kaip išvardyta XXVII priede, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jos yra eksportuojamos iš Baltarusijos. Reglamento 2 dalies a punkte numatytas draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas ir kitas paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir technologijomis bei su tų prekių ir technologijų tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu, kai tai susiję su pagal 1 dalį draudžiamu pirkimu, importu ar perdavimu.

2015-07-28 Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nurodyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

Pareiškėjas savo poziciją grindžia tuo, kad jo veiksmai nebuvo susiję su draudžiamais importo ar perdavimo veiksmais, nes jis tik vykdė muitinės tarpininko pareigas, vadovaudamasis gauta informacija ir muitinės leidimais, ir remdamasi ANK 21 straipsniu, teigia, kad buvo suklaidintas valstybės institucijos – Klaipėdos teritorinės muitinės, kuri suteikė leidimą iškrauti prekes, žinodama jų kilmės šalį ir KN kodą. Todėl, pasak jo, tokie jo veiksmai neturėtų būti vertinami kaip administracinis nusižengimas, nes jis pagrįstai pasitikėjo kompetentingos institucijos sprendimais.

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktą įrodomąją medžiagą, išklausius proceso dalyvių paaiškinimus, darytina išvada, kad A. R. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį. Kaip jau minėta, remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 1 ra straipsniu, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti ir perduoti į Sąjungą prekes, leidžiančias Baltarusijai diversifikuoti savo pajamų šaltinius ir taip sukuriančias jai sąlygas įsitraukti į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jos yra eksportuojamos iš Baltarusijos. Šios normos tikslas – užtikrinti, kad bet kokia veikla, kuri skatina ar leidžia sankcionuotoms prekėms patekti į Europos Sąjungos muitų teritoriją, būtų nutraukta, o importo sąvoka apima ne tik prekių galutinį įsigijimą ar išleidimą į laisvą apyvartą, bet ir jų fizinį patekimą į Europos Sąjungą, nepriklausomai nuo tolimesnės paskirties ar muitinės procedūros rūšies. A. R. pateikė importo deklaraciją MRN 24LTLR10001E2687R1 dėl prekių – apvalkalų dešroms gaminti (KN kodas 3917 32 00 90), kai visam KN 3917 skirsniui taikomos sankcijos, taip inicijuodamas prekių pateikimą į Europos Sąjungos muitų teritoriją (b. l. 5). Nors deklaracijoje buvo nurodyta muitinio sandėliavimo procedūra, ši procedūra nereiškia, kad prekės nėra importuotos – jų fizinis atgabenimas į Europos Sąjungą ir muitinės priežiūroje vykdomas saugojimas taip pat yra importo forma, kaip tai suprantama pagal taikytinus tarptautinių sankcijų reglamentus. Be to, pareiškėjo veikimas kaip muitinės tarpininko, kuris teikė deklaraciją ir tokiu būdu prisidėjo prie sankcionuotų prekių judėjimo į Europos Sąjungą, teismo vertinimu, laikytinas netiesioginiu perdavimu. Būtent tokie veiksmai, kurių metu asmuo, net nebūdamas prekių savininku, padeda jas įvežti į Europos Sąjungą, ir patenka į (EB) Nr. 765/2006 1 ra straipsnio 2 dalies a punkto taikymo apimtį. Toks aiškinimas atitinka ne tik reglamento tikslą, bet ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis įgyvendinamų tarptautinių sankcijų. Be to, pats A. R., 2024-11-13 pateikdamas Klaipėdos teritorinei muitinei paaiškinimą, pripažino, jog buvo suklysta dėl didelio darbo krūvio ir nuolat atnaujinamų sankcijų Baltarusijos Respublikai, nes per klaidą nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedijuodama krovinį, nei jo atstovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtą krovinį priimdama į muitinės sandėlį, nepastebėjo, kad gabenamų prekių patekimas į Europos Sąjungą yra draudžiamas nuo 2024 m. spalio (b. l. 9). Todėl konstatuotina, kad A. R. teiginiai dėl jo veiksmų nesusijimo su draudžiamu importu ar perdavimu atmestini, nes jis, pateikdamas importo deklaraciją, prisidėjo prie prekių patekimo į Europos Sąjungą ir tokiu būdu pažeidė galiojančius tarptautinių sankcijų apribojimus.

Pagal ANK 21 straipsnį neatsako asmuo, kuris šiame kodekse nustatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. ANK neapibrėžta klaidingos oficialios konsultacijos sąvoka ir sąlygos, kuriomis minėta konsultacija vadovavęsis asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, jos nustatomos kitais įstatymais.

ANK 21 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindas susijęs su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 32 straipsniu, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jei ūkio subjektas vadovaujasi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu administraciniu sprendimu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga), ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos. Šio straipsnio 3 dalis nustato išimtis, kai ši taisyklė netaikoma: 1) po konsultacijos pateikimo buvo keičiamas teisinis reglamentavimas, dėl kurio buvo konsultuota; 2) ūkio subjektas buvo informuotas, kad konsultacija klaidinga, ar kitu būdu turėjo realią galimybę gauti informaciją, kad konsultacija klaidinga, ir terminas nuo šios informacijos gavimo iki ūkio subjekto veiklos patikrinimo buvo pakankamas ūkio subjektui pažeidimams, kuriuos lėmė klaidinga konsultacija, ištaisyti; 3) jeigu poveikio priemonės yra būtinos ir neišvengiamos siekiant užkirsti kelią žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti; 4) jeigu kituose ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose vadovavimasis klaidinga konsultacija yra nustatytas kaip ūkio subjekto atsakomybę lengvinanti aplinkybė skiriant ir (ar) taikant poveikio priemones.

A. R. nurodo, kad buvo suklaidintas Klaipėdos teritorinės muitinės, kuri leido iškrauti prekes į sandėlį, nors prekėms buvo taikomos sankcijos, o vėliau už pažeidimą buvo konstatuota jo atsakomybė. Tačiau ši aplinkybė neatitinka ANK 21 straipsnyje nustatytų sąlygų, nes leidimas iškrauti prekes į sandėlį nėra teisinis pagrindas vykdyti importo procedūrą. Tokie leidimai dažnai susiję su logistiniais, o ne teisiniais veiksmais. Tai nėra individualus teisės aktas, suteikiantis teisę elgtis tam tikru būdu, t. y. tai ne „kompetentingos institucijos sprendimas“, kuriuo būtų galima teisėtai remtis kaip teisinės klaidos šaltiniu. Muitinė neinformavo A. R., kad prekės nėra sankcionuotos, taigi nebuvo suteikta klaidinanti oficiali informacija, kuria būtų galima pagrįstai pasikliauti, o vien tai, kad prekės buvo fiziškai įleistos į sandėlį, nėra prilyginama teisiniam patvirtinimui apie sankcijų netaikymą. Pareiškėjas yra profesionalus muitinės tarpininkas, todėl būtent jis turi pareigą savarankiškai vertinti, ar prekėms taikomi apribojimai ar sankcijos. Rizika pagrįstas požiūris į deklaravimą reikalauja žinoti taikytiną teisinį reguliavimą, ypač kai prekės yra iš padidintos rizikos šalies (šiuo atveju – Baltarusijos). Nėra duomenų, kad muitinė būtų suteikusi rašytinę, individualią informaciją, kuri vėliau būtų paaiškėjusi kaip klaidinga, todėl konstatuotina, kad muitinė pareiškėjo nesuklaidino ANK 21 straipsnio prasme, o pareiškėjo pasitikėjimas muitinės procedūriniu veikimu (iškrovimo leidimu ar krovinio nukreipimu) nesudaro pagrindo atleisti jį nuo atsakomybės.

Esant tokioms aplinkybėms, A. R. kaltė, padarius ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nekelia abejonių, atitinkamai nėra pagrindo kitaip vertinti bylos įrodymų ar daryti priešingas išvadas, nei tai padarė nutarimą priėmusi Institucija, todėl keisti ar naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos teritorinės muitinės 2025-02-05 nutarimą nepakeistą ir A. R. skundo netenkinti.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.