- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-05
- Bylos Nr.
- A-2472-442/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01429-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Atsakovas
- Joniškio rajono savivaldybė
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Joniškio rajono savivaldybei, atstovaujamai Joniškio rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti pareiškėjui iš atsakovo Joniškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Joniškio rajono savivaldybės administracijos, 700 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 21R3-14(AG3-6/26-2019) (toliau – ir 2019 m. vasario 22 d. sprendimas) nusprendė panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. sausio 3 d. raštą Nr. (30.2)S-16 „Dėl prašymo“ (toliau – ir 2019 m. sausio 3 d. raštas) ir įpareigojo Administraciją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą skirti socialinę paramą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Joniškio rajono savivaldybės administracija iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymo skirti socialinę paramą ir nepriėmė teisės aktų reikalavimus atitinkančio sprendimo.
2.2. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog, kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme atitinka teisminę instituciją, jos įsiteisėjęs sprendimas turėjo būti įvykdytas Joniškio rajono savivaldybės administracijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs (pvz., 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas), jog Konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Kadangi Konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, ieškiniu pareiškėjas gali kreiptis į teismą dėl Konvencijos pažeidimo. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek minima Konvencija yra tiesioginio taikymo teisės aktai.
2.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Dėl to, kad Administracija iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymo skirti socialinę paramą ir nepriėmė teisės reikalavimus atitinkančio sprendimo, pareiškėjas neteko teisės gauti pašalpą, kurios dydis per vieną ketvirtį turėtų būti 700 Eur, todėl reiškia reikalavimą 700 Eur turtinei žalai atlyginti.
2.4. CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Dėl to, jog Administracija iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymo skirti socialinę paramą ir nepriėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo pareiškėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl pareiškėjui buvo padaryta 10 000 Eur neturtinė žala.
2.5. Dėl to, jog Administracija iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymo skirti socialinę paramą ir nepriėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, atsakinga Joniškio rajono savivaldybė, atstovaujama Joniškio rajono savivaldybės administracijos.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, kad:
Šalies argumentai
3.1. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2018 m. gruodžio 19 d. gavo pareiškėjo prašymą skirti socialinę išmoką. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog jo gaunamą pensiją sudaro 158,76 Eur. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad kitų pajamų negauna. Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2019 m. sausio 3 d. raštu Nr. (30.2)S-16 „Dėl prašymo“ pareiškėją informavo, jog įvertinus jo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo gaunamos pajamos viršija valstybės remiamų pajamų dydį, todėl socialinė pašalpa nebuvo skiriama. Pareiškėjas minėtu raštu taip pat informuotas, kad jam paskirta šildymo išlaidų kompensacija (kietam kurui) nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio (330,72 Eur). Pareiškėjui pasikreipus į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių su skundu dėl Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. sausio 3 d. rašto panaikinimo, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2019 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą Nr. 21R3-14(AG3-6/26-2019), kuriuo nusprendė panaikinti šį 2019 m. sausio 3 d. raštą ir įpareigojo Administraciją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą skirti socialinę paramą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
3.2. Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T-54 (2019 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. T-37 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas), nustatyta piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarka. Tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad savivaldybės gyventojai dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į jų deklaruotos gyvenamosios vietos seniūnijos socialinio darbo specialistą ir pateikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos formos prašymą-paraišką gauti piniginę socialinę paramą (toliau – prašymas-paraiška), kuriame nurodo piniginei socialinei paramai skirti ir apskaičiuoti būtinus duomenis. Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Siekiant įgyvendinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. vasario 22 d. priimtą sprendimą ir vadovaujantis nurodyto teisės akto nuostata, Administracija 2019 m. kovo 4 d. raštu Nr. (3.8)S-1110 „Dėl prašymo“ kreipėsi į pareiškėją su prašymu užpildyti socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jį pateikti gyvenamosios vietos seniūnijos socialinio darbo specialistui arba pateikti kitais rašte nurodytais būdais. Pareiškėjas 2019 m. kovo 7 d. Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriui pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. RP3744. Išnagrinėjus šį prašymą Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2019 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą Nr. SIS2835, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos, nes, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnio 2 punktu, apskaičiuotos jo gaunamos pajamos viršijo valstybės remiamų pajamų dydį vienam gyvenančiam asmeniui. Apie šį sprendimą pareiškėjas buvo informuotas Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. kovo 22 d. pranešimu Nr. 2633 „Dėl socialinės pašalpos neskyrimo“. Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. SIS2835 2019 m. kovo 27 d. pareiškėjas apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 21R3-22(AG3-16/27-2019) (toliau – ir 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas) nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3.3. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, gavęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. vasario 22 d. priimtą sprendimą, nedelsiant kreipėsi į pareiškėją su prašymu užpildyti socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jį pateikti gyvenamosios vietos seniūnijos socialinio darbo specialistui arba pateikti kitais minėtame rašte nurodytais būdais, bei jį gavęs, tinkamai ir iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo prašymą-paraišką. Tai patvirtina ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3.4. Pareiškėjas prašomos priteisti turtinės žalos dydį grindžia tuo, kad jis neteko teisės gauti pašalpą, kurios dydis per vieną ketvirtį turėtų būti 700 Eur. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. vasario 22 d. priimtas sprendimas, kuriuo nuspręsta panaikinti Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. sausio 3 d. raštą, nekeičia fakto, kad pareiškėjo gaunamos pajamos (tiek 2018 m. gruodžio mėn., tiek 2019 m. kovo mėn.), vadovaujantis tuo metu galiojusio Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, viršijo valstybės remiamų pajamų dydį – 122 Eur, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1206 (tuo metu galiojusi redakcija). 2019 m. kovo 14 d. Sodros duomenų bazės išrašas patvirtina, kad tiek 2018 m. gruodžio mėnesį, tiek 2019 m. kovo mėnesį, pareiškėjo gaunamos pajamos viršijo valstybės remiamų pajamų dydį vienam gyvenančiam asmeniui, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas.
3.5. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai pagrįsti, ne tik apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui, bet ir pagrįsti neturtinės žalos dydį bei priežastinį ryšį. Vien tik pareiškėjo paaiškinimo apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti ar grindžiami kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyvaus ar objektyvaus pobūdžio įrodymais. Pareiškėjas patikslintame skunde tik abstrakčiai nurodo, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, tačiau visiškai to nepagrindžia jokiais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyvaus ar objektyvaus pobūdžio įrodymais ir nepagrindžia priežastinio ryšio tarp neturtinės žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų. Vien abstraktaus pobūdžio teiginiai, nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo, nėra tinkamas pagrindas neturtinei žalai nustatyti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl savivaldybės institucijos neteisėtų aktų, atlyginimo. Pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš galbūt neteisėto Joniškio rajono savivaldybės administracijos neveikimo, t. y., jog Administracija iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymo skirti socialinę paramą ir nepriėmė teisės aktų reikalavimus atitinkančio sprendimo.
6. Teismas, įvertinęs CK 6.271 straipsnio nuostatas, nurodė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos savivaldybės institucijos (nagrinėjamu atveju – Joniškio rajono savivaldybės administracijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp savivaldybės institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas pažymėjo, kad CK 6.247 straipsnyje nustatyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes ir, kitaip elgdamasis, išvengti nuostolių.
7. Teismas nustatė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 21R3-14 (AG-6/26-2019) nuspręsta panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. sausio 3 d. raštą Nr. (30.2)S-16 „Dėl prašymo“ ir įpareigoti Administraciją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą skirti socialinę paramą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Šiame 2019 m. vasario 22 d. spendime nurodoma, kad „nustačius, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą skirti socialinę paramą buvo pažeistos procedūros ir tvarkos, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, skundžiamas aktas negali būti laikomas teisėtu ir paliktas galioti.“ Joniškio rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į 2019 m. vasario 22 d. sprendimo išaiškinimus, 2019 m. kovo 4 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama patekti prašymą-paraišką gauti socialinę paramą. Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2019 m. kovo 15 d. užpildė Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą Nr. BT-32, kuriame nurodoma, kad buvo patikrintos pareiškėjo buities ir gyvenimo sąlygos, įvertintos pareiškėjo pajamos, pateikiamos tikrinusių asmenų išvados ir rekomendacijos (nurodoma, kad tikrinimo dieną gaunama pajamų suma – 215,24 Eur per mėnesį). Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2019 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą Nr. SIS2835, kuriame nurodė, kad kreipimosi mėnesio šeimos pajamos yra 215,24 Eur. Sprendime nurodoma socialinės pašalpos neskyrimo priežastis: vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnio 2 punktu (apskaičiuotos pajamos viršija valstybės remiamų pajamų dydį bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui). Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių su skundu, kuriuo prašė panaikinti Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. SIS2835. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 21R3-22(AG-16/27-2019) nuspręsta pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, t. y. komisija neįžvelgė Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. SIS2835 neteisėtumo pagrindų.
8. Teismas priėjo prie išvados, kad Joniškio rajono savivaldybės administracija tinkamai įvykdė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. vasario 22 d. sprendimą, t. y. iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą skirti socialinę paramą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. vasario 22 d. sprendimu nebuvo konstatuota, kad pareiškėjas neteisėtai ir nepagrįstai būtų netekęs teisės gauti 700 eurų (ketvirčio dydis) pašalpą. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymėjo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, ginčo ribas šioje administracinėje byloje bei ginčui taikytinas teisės normas, nusprendė, kad negalima konstatuoti, jog Joniškio rajono savivaldybės administracija būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, iš kurių pareiškėjas kildina galbūt patirtą neturtinę ir turtinę žalą. Nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų – teisė į neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą eliminuojama. Teismas pareiškėjo reikalavimą dėl 700 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Joniškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Joniškio rajono savivaldybės administracijos, atmetė kaip nepagrįstą.
III.
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui iš Joniškio rajono savivaldybės 700 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, išdėstytus pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2019 m. kovo 22 d. pranešimu dėl socialinės pašalpos neskyrimo Nr. 2633-KSP pranešė, jog vadovaudamiesi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu informuoja, kad pagal pareiškėjo 2019 m. kovo 7 d. pateiktą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti 2019 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. SIS2835 socialinė pašalpa (kai asmens vidutinės pajamos viršija valstybės remiamų pajamų dydį) už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui neskirta, kas įrodo, jog tai buvo naujas pareiškėjo 2019 m. kovo 7 d. prašymas piniginei socialinei pašalpai gauti už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., kuris yra niekaip nesusijęs su Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 21R3-14(AG3-6/26-2019), kuriuo buvo nuspręsta panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. sausio 3 d. raštą Nr. (30.2)S-16 „Dėl prašymo“ ir įpareigoti Administraciją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą skirti socialinę paramą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, todėl yra akivaizdu, jog Administracija iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymo skirti socialinę paramą ir nepriėmė teisės aktų reikalavimus atitinkančio sprendimo.
Atsiliepimas
11. Atsakovo atstovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
12. Atsakovo atstovas atsiliepime iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai padarė išvadas, kad Administracija tinkamai įvykdė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. vasario 22 d. priimtą sprendimą, t. y. iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą skirti socialinę paramą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, ir, kad, įvertinus visas faktines aplinkybes, ginčo ribas bei ginčui taikytinas teisės normas, negalima konstatuoti, jog Administracija būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, iš kurių pareiškėjas kildina galbūt patirtą neturtinę ir turtinę žalą. Nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų – teisė į neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą eliminuojama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo teigimu, jam buvo padaryta dėl Joniškio rajono savivaldybės administracijos neveikimo, atlyginimo.
14. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 19 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą skirti jam socialinę išmoką.
15. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. sausio 3 d. raštu Nr. (30.2) S-16 pareiškėjui buvo atsakyta į minėtą jo prašymą, nurodant, kad pagal pareiškėjo prašyme pateiktą informaciją, jo gaunamos pajamos viršija jo remiamų pajamų dydį.
16. Šį raštą pareiškėjas apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui, kuris 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 21R3-14 (AG-6/26-2019) nusprendė panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. sausio 3 d. raštą Nr. (30.2) S-16 „Dėl prašymo“ ir įpareigoti Joniškio rajono savivaldybės administraciją iš esmės išnagrinėti P. Š. 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą skirti socialinę paramą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Komisija minėtame spendime nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą skirti socialinę paramą buvo pažeistos procedūros ir tvarkos, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
17. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2019 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. SIS2835 nusprendė neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos.
18. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui, kuris 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 21R3-22(AG-16/27-2019) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, todėl, nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: Joniškio rajono savivaldybės administracijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp savivaldybės institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
20. Kaip matyti iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio pareiškėjas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindė ir tuo, kad Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. sausio 3 d. raštas Nr. (30.2) S-16, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą skirti socialinę paramą, buvo panaikintas. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti atsakovo atstovo veiksmų, nagrinėjant minėtą pareiškėjo prašymą bei priimant administracinį sprendimą, kuris buvo įformintas 2019 m. sausio 3 d. raštu Nr. (30.2) S-16, teisėtumą.
21. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. SIS2835 teisėtumo ir pagrįstumo, o apsiribojo visiškai nemotyvuota išvada, jog administracinių ginčų komisija neįžvelgė Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. SIS2835 neteisėtumo pagrindų.
22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.
23. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, tuo pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.