Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-09-05 · Byla Nr. 2KT-129/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-05
Bylos Nr.
2KT-129/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
R. V.
Atsakovas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei VŠĮ „Kauno klinikos“
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-129/2011Procesinio sprendimo kategorija 98.1; 94.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su ieškovės R. V. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-1737-605/2011 pagal ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo pagal R. V. ieškinį atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei VŠĮ „Kauno klinikos“ dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, drausminės nuobaudos panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovės R. V. pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos pagal R. V. ieškinį atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei VŠĮ „Kauno klinikos“ dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, drausminės nuobaudos panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir šios bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui. Pareiškime nurodoma, kad ieškovė nepasitiki visais Kauno apygardos teismo teisėjais, nes iš privačių pokalbių sužinojo, jog dalis šio teismo teisėjų (neimant domėn jų šeimos narių) kreipiasi medicininės pagalbos ar gydosi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VŠĮ „Kauno klinikos“, kuri yra atsakovas šioje byloje. Ieškovės nuomone, teisėjams tenka bendrauti ne tik su eiliniais gydytojais, bet ir su VŠĮ “Kauno klinikos” vadovais bei administracija. Be to, atsakovo atstovas yra H. D., daug metų Kauno mieste dirbęs teisėju. Šiomis aplinkybėmis ieškovė R. V. grindžia reiškiamas abejones dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo ir galimybės objektyviai išnagrinėti civilinę bylą bei prašymą šią bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui CPK 35 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, taip pat, kai bylą nagrinėjantis teismas nuo jos nagrinėjimo nušalinamas dėl teismo galimo šališkumo (CPK 35 str. 4 d., 64-66 str., 71 str.). Bylą nagrinėjančiam apygardos teismui pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 35 str. 2 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Nagrinėjamoje situacijoje ieškovės paduotas Kauno apygardos teismo nušalinimo pareiškimas grindžiamas tuo, kad ieškovė nepasitiki Kauno apygardos teismu, nes iš privačių pokalbių sužinojo, jog dalis šio teismo teisėjų kreipiasi medicininės pagalbos ar gydosi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VŠĮ „Kauno klinikos“, kuri yra atsakovas šioje byloje. Taip pat dėl to, kad atsakovo atstovas yra H. D., daug metų Kauno mieste dirbęs teisėju. Ieškovė nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių savo teiginius dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumo patvirtinančių įrodymų. Esant tokiai situacijai, objektyviam stebėtojui nėra pagrindo abejoti Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo pagal R. V. ieškinį atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei VŠĮ „Kauno klinikos“ dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, drausminės nuobaudos panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tuos pačius motyvus atsisakytina tenkinti ieškovės R. V. prašymą dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrąja dalimi ir 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Atmesti ieškovės R. V. pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-1737-605/2011 pagal ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo pagal R. V. ieškinį atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei VŠĮ „Kauno klinikos“ dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, drausminės nuobaudos panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bei prašymą šią civilinę bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas