Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

civilinio ieškovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, anksčiau teistas:

1. 2008 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį (dvi veikos), 150 straipsnio 4 dalį (dvi veikos), 153 straipsnį (trys veikos), jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2. 2018 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 285 straipsnio 1 dalį (vienuolika veikų), jam paskirta 60 parų arešto bausmė;

3. 2019 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, 285 straipsnio 1 dalį (devynios veikos), jam paskirta 58 parų arešto bausmė;

4. 2020 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam bei uždraudžiant turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas. 2020 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;

5. 2021 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metų laikotarpiui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

6. 2021 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 285 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. I. melagingai pranešė apie valstybinės reikšmės objektui gręsiantį pavojų: jis 2021 m. balandžio 19 d. apie 18.12 val., būdamas neblaivus, tiksliai nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), skambino telefonu Nr. 112 į Bendrąjį pagalbos centrą, melagingai pranešdamas apie valstybinės reikšmės objektui – Lietuvos Respublikos Prezidentūrai gresiantį pavojų, jog Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, S. Daukanto a. 3, Vilniuje, prezidento Gitano Nausėdos kabinete yra padėtas sprogmuo, kuris sprogs už 30 minučių, dėl ko buvo išsiųstos Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos brigada, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai bei trukdomas jų darbas.

Tokiais savo veiksmais B. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 285 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis B. I. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, gailėjosi. Paaiškino, kad įvykio dieną jis išėjo iš reabilitacijos, prisigėrė, dėl ko jis buvo apsvaigęs bei prisiminė senus laikus, kai nebe pirmą kartą yra taip skambinęs, todėl bandė padaryti tą patį. Tada jis paėmė telefoną, paskambino ir pasakė, kad Lietuvos Respublikos Prezidentūroje yra bomba. Jo paklausė, ar tikrai, kadangi jį jau pažįsta, jis atsakė, jog tikrai, bet pasirodė, kad melavo. Skambindamas nieko nesiekė. Reabilitacijos nebaigė, vartoja alkoholį. Buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje, todėl ir turi neįgalumą. Neįgalumą turi dėl lengvo protinio atsilikimo ir ketinimo nusižudyti. Civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau šiuo metu nedirba bei yra neįgalus.

Civilinio ieškovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas A. K. jo atstovaujamos įstaigos ieškinį palaikė ir paaiškino, kad viskas detaliai yra nurodyta ieškinyje.

Kadangi kaltinamasis B. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Apie 18.20 val. išgirdo, kaip Vilniaus aps. VPK OVS per radijo ryšį šaukia policijos patrulių ekipažą V1739 ir nurodo vykti į Daukanto a. 3, kadangi gautas pranešimas, jog Lietuvos Respublikos Prezidentūroje yra padėtas sprogmuo. Buvo gautas nurodymas apžiūrėti perimetrą bei pabendrauti su Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais. Atvykus į įvykio vietą, pastebėjo jau atvykusią Priešgaisrinio gelbėjimo tarnybą, taip pat neužilgo atvažiavo policijos patrulių ekipažas. Susitarė apeiti perimetrą aplink Lietuvos Respublikos Prezidentūrą. Vėliau mobilioje darbo vietoje BPC pranešime pamatė, kad pranešėjas yra B. I., telefono numerio neprisimena, šio asmens Daukanto aikštėje, Vilniuje, jie nematė, vėliau paaiškėjo, kad jis skambino, būdamas (duomenys neskelbtini). Apėjus perimetrą, sprogmens nerado ir po kiek laiko išvyko, tačiau prieš išvykstant girdėjo, kad Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai sakė, kad sprogmens nei lauke, nei aplink Lietuvos Respublikos Prezidentūrą bei pačioje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje nerado (t. 1, b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. R. parodė, kad B. I. pažįsta, kadangi su juo mokėsi internatinėje mokykloje. Paskutinį kartą jį matė prieš metus, nuo tada nėra su juo bendravęs. Apie 2021 m. balandžio 19 d. padėtą sprogmenį nieko nežino ir B. I. nieko nesakė. Taip pat jam yra žinoma, jog B. I. už panašaus pobūdžio veikas yra teistas, nes anksčiau jis dažnai skambindavo į policiją ir meluodavo. 2021 m. balandžio 19 d. nuo 12.00 val. jis buvo namuose (t. 1, b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. J. parodė, kad B. I. yra jos pusbrolis, tačiau jo nematė apie 30 metų, susitikusi jo nepažintų, su juo nebendrauja ir nepalaiko jokio ryšio, kur jis yra, taip pat nežino (t. 1, b. l. 28).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. balandžio 19 d. 18.20 val. gautas pranešėjo B. I. pranešimas, kad prieš 3 val. pas pranešėją atėjo kažkoks asmuo ir pasakė, kad Lietuvos Respublikos Prezidentūroje pas G. Nausėdą yra sprogmuo (gali būti ir kabinete, tiksliai nurodyti negali, sprogs už 30 min.). Skambinta iš telefono, kurio abonentas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5-6).

Iš 2021 m. balandžio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, esanti Vilniuje, S. Daukanto a. 3. Įvykio vieta yra vieša. Privažiavimas prie Prezidentūros yra iš Liejyklos g. Vilniuje. Įvykio vietoje matomas dviejų aukštų šviesios spalvos pastatas, šalia kurio paradinio įėjimo yra Daukanto aikštė. Nuo Daukanto aikštės pusės žiūrint į pastatą matomi du patekimai į Prezidentūrą. Taip pat matoma, kad antrame aukšte yra du balkonai. Ant pastato kairės pusės kampo yra lentelė su užrašu S. Daukanto a. 3. Ties, Prezidentūros viduriu, prie viršutinės pastato dalies, matyti Lietuvos Respublikos Prezidento vėliavos ženklas – Lietuvos valstybės herbas, kurio skydą iš dešinės pusės laiko baltos spalvos grifas, o iš kairės pusės – baltos spalvos vienaragis, stovintys ant balto postamento. Prezidentūra yra apjuosta aukšta mūrine apsaugine tvora, prie kurios yra pritvirtintos vaizdo stebėjimo kameros, priklausančios Vadovybės apsaugos tarnybai. Į Prezidentūros vidų be atskiro leidimo patekti nėra galimybės. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nepaimta (t. 1, b. l. 9-10, 12-16).

Iš 2021 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties rašto Nr. STS(6.2.)-89 nustatyta, kad 2021 m. balandžio 19 d. gavus pranešimą, kad Lietuvos Respublikos Prezidentūroje yra padėtas sprogmuo, į kvietimą išvyko GMP brigada Nr. 0892. Civilinis ieškinys byloje nebus teikiamas (t. 1, b. l. 34).

Iš 2021 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos rašto Nr. S-351(20) matyti, kad tarnyba nepatyrė turtinės žalos dėl 2021 m. balandžio 19 d. melagingo pranešimo apie sprogmenį Lietuvos Respublikos Prezidentūroje (t. 1, b. l. 43).

Iš 2021 m. gegužės 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra 2021 m. balandžio 19 d. garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įrašo pavadinimas „2021_04_19_18-12-08_37060658106“. Garso įrašo trukmė 4 minutės 48 sekundės. Minėtame garso įraše užfiksuota, kaip asmuo praneša apie bombą, esančią pas prezidentą Gitaną Nausėdą, kuri sprogs už 30 min. (t. 1, b. l. 62-65).

Iš 2021 m. gegužės 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, pavadinimais: „LK11 – RR Pagr. įėjimo durys“, „LK42 – RR Pagrindas nuo Liejyklos“, „LK44 – RR Pagrindas nuo Universiteto“, „PLK2 – RR Pagrindas“, kuriuos pateikė Lietuvos Respublikos Vadovybės apsaugos tarnyba, iš vaizdo stebėjimo kamerų, esančių S. Daukanto a. 3, ant Lietuvos Respublikos Prezidentūros. Apžiūra pradedama nuo elektroninio aplanko, pavadinimu: „Nr_609_LRPK_prieigos_Byla_Nr_01-1-12384-21“. Elektroniniame aplanke yra 4 (keturi) vaizdo įrašai pavadinimais: „LK11 – RR Pagr. įėjimo durys“, „LK42 – RR Pagrindas nuo Liejyklos“, „LK44 – RR Pagrindas nuo Universiteto“, „PLK2 – RR Pagrindas“ ir speciali vaizdo įrašams peržiūrėti skirta programa „BVMS Export Player“. Minėtas elektroninis aplankas yra 41,6 GB apimties. Vaizdo įrašams apžiūrėti naudojama „BVMS Export Player“ programa. Pirmas apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu: „LK11 – RR Pagr. įėjimo durys“. Vaizdo įrašas yra spalvotas, be garso, geros kokybės. Vaizdo stebėjimo kameros laukas nukreiptas į įėjimą į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą bei į jos prieigas. Apie 3 val. 33 min. vaizdo įrašo laiko, kuomet vaizdo įrašo viršutiniame, dešiniame kampe rašomas laikas yra: „2021 m. balandžio 19 d. 18:33:00“ Lietuvos Respublikos Prezidentūros prieigose pasirodo policijos automobilis ir policijos pareigūnas. Apie 3 val. 38 min. vaizdo įrašo laiko matyti Lietuvos Respublikos Prezidentūros teritorijoje vaikštantis ugniagesys. Apžiūrint vaizdo įrašą, įtartinų asmenų, kurie vaikščiotų aplink Lietuvos Respublikos Prezidentūros teritoriją arba patektų į ją, nepastebėta. Bendra vaizdo įrašo trukmė yra apie 4 val. 30 min. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu: „LK42 – RR Pagrindas nuo Liejyklos“. Vaizdo įrašas yra spalvotas, be garso, geros kokybės. Vaizdo stebėjimo kameros laukas nukreiptas į patekimo į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą prieigas nuo S. Daukanto aikštės. Apie 3 val. 33 min. vaizdo įrašo laiko, kuomet įrašo viršutiniame, dešiniame kampe rašomas laikas yra: „2021 m. balandžio 4 d. 19 18:33:00“ Lietuvos Respublikos Prezidentūros prieigose pasirodo policijos automobilis. Apie 3 val. 36 min. vaizdo įrašo laiko matyti, kaip policijos pareigūnai vaikšto Lietuvos Respublikos Prezidentūros prieigose. Apžiūrint vaizdo įrašą, įtartinų asmenų, kurie vaikščiotų teritorijoje arba patektų į ją, nepastebėta. Bendra vaizdo įrašo trukmė yra apie 4 val. 30 min. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Vėliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu: „LK44 – RR Pagrindas nuo Universiteto“. Vaizdo įrašas yra spalvotas, be garso, geros kokybės. Vaizdo stebėjimo kameros laukas nukreiptas į S. Daukanto aikštę, esančią Vilniuje, ir Lietuvos Respublikos Prezidentūros prieigas. Apie 3 val. 33 min. vaizdo įrašo laiko matyti, kaip prie S. Daukanto aikštės, atvyksta 2 priešgaisrinės gelbėjimosi tarnybos ekipažai, 3 policijos ekipažai, greitosios medicinos pagalba, matyti teritorijos perimetrą apžiūrintys pareigūnai. Apžiūrint vaizdo įrašą, įtartinų asmenų, kurie vaikščiotų Lietuvos Respublikos Prezidentūros teritorijoje arba patektų į ją, nepastebėta. Bendra vaizdo įrašo trukmė yra apie 4 val. 30 min. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Paskutinis apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu: „PLK2 – RR Pagrindas“. Vaizdo įrašas yra spalvotas, be garso, geros kokybės. Vaizdo stebėjimo kameros laukas nukreiptas į S. Daukanto aikštę, esančią Vilniuje, ir Lietuvos Respublikos Prezidentūros prieigas. Apie 3 val. 33 min. vaizdo įrašo laiko matyti, kaip prie S. Daukanto aikštės, atvyksta 2 priešgaisrinės gelbėjimosi tarnybos ekipažai, 3 policijos ekipažai, greitosios medicinos pagalba, matyti Lietuvos Respublikos Prezidentūros teritorijos perimetrą apžiūrintys pareigūnai. Apžiūrint vaizdo įrašą, įtartinų asmenų, kurie vaikščiotų teritorijoje arba patektų į ją, nepastebėta. Bendra vaizdo įrašo trukmė yra apie 4 val. 30 min. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (t. 1, b. l. 71-72, 74-84).

Iš 2021 m. rugpjūčio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta B. I. telefone esanti SIM kortelė ,,TELE2 Pildyk“. Ant SIM kortelės Tele2 Pildyk yra numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 91-92, 94-95).

Iš 2021 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. iš įtariamojo B. I. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo paimta ,,Tele2 Pildyk“ SIM kortelė. 2021 m. birželio 17 d. buvo gauta kontrolė dėl numerio (duomenys neskelbtini) priklausomybės. Tiek kontrolėje dėl numerio priklausomybės, tiek ant SIM kortelės esantis numeris (duomenys neskelbtini), sutampa (t. 1, b. l. 97).

Iš 2021 m. rugpjūčio 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad B. I. pateikė ,,Tele2“ SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 117-118).

Iš 2021 m. lapkričio 15 d. Valstybinės teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados nustatyta, kad B. I. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę yra netikslinga (t. 2, b. l. 111).

Dėl B. I. veikos pagal BK 285 straipsnio 1 dalį

BK 285 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos pagalbos tarnybos.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo B. I. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 285 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis B. I. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną jis prisigėrė, dėl ko jis buvo apsvaigęs bei prisiminė senus laikus, kai nebe pirmą kartą yra taip skambinęs, todėl bandė padaryti tą patį. Tada jis paėmė telefoną, paskambino ir pasakė, kad Lietuvos Respublikos Prezidentūroje yra bomba. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kitų objektų apžiūros protokolų duomenys bei kiti byloje esantys įrodymai. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patvirtina, kad B. I. veikė tiesiogine tyčia.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo B. I. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 285 straipsnio 1 dalyje.

BK 285 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas B. I. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – B. I. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo metu jis melagingai pranešė apie valstybinės reikšmės objektui – Lietuvos Respublikos Prezidentūrai ? gresiantį pavojų, dėl ko buvo išsiųstos Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos brigada, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai bei buvo trukdomas jų darbas, nusikaltimas baigtas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodė, kad gailisi, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismo vertinimu, kaltinamojo savo elgesio kaip blogo vertinimas teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio ir, atsižvelgiant į tai, jog jis anksčiau teistas net 6 kartus, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties nusikaltimų padarymo. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – B. I. anksčiau teistas 6 kartus, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, nustatytas BK 285 straipsnio 1 dalyje (t. 2, b. l. 32-43), daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 55-58, t. 2, 9-31), nedirbantis (t. 2, b. l. 44). Kaltinamajam ne kartą skirtos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, taip pat ir arešto bausmės, kartą buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jos teigiamos įtakos nepadarė, nes jis tinkamų išvadų nedaro ir linkęs daryti naujus nusikaltimus. Tai rodo kaltinamojo pavojingumą ir nesugebėjimą laikytis visuotinai priimtų teisės normų. Teismo vertinimu, kaltinamasis padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad B. I. anksčiau paskirtos arešto, laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti B. I. už padarytą veiką paskyrus sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios trukmė 9 mėnesiai.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam B. I. skirtina galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu B. I. paskirta subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir B. I. skirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių, įskaitant bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį. Pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje civilinis ieškovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 34,13 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 46, t. 2, b. l. 88-91).

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad B. I. savo nusikalstamais veiksmais padarė turtinę žalą civiliniam ieškovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Be to, tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Civilinis ieškovas savo turtinę žalą grindė tuo, kad jo pajėgos vyko į įvykį (melagingą iškvietimą) (t. 2, b. l. 88-91). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti patirtų išlaidų dydžiu. Taip pat su civiliniu ieškiniu sutiko ir kaltinamasis B. I.. Dėl to teismas neturi pagrindo netikėti pareikšto civilinio ieškinio dydžio pagrįstumu dėl turtinės žalos, todėl ši turtinė žala priteistina iš kaltinamojo B. I. civiliniam ieškovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodoma, kad B. I. baudžiamojoje byloje advokatė Anna Grinevič teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (t. 2, b. l. 93-95). Teisinės pagalbos išlaidas sudaro 160,75 Eur.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, gynėja šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, taip pat atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nepriteistinos.

B. I. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 114-115). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ši kardomoji priemonė naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kita kardomoji priemonė B. I. neskirtina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui: 1) CD laikmena su garso įrašu (voke prie bylos 2 tomo galinio viršelio) – paliktina saugoti baudžiamojoje byloje; 2) ,,Tele2 Pildyk“ SIM kortelė. 2021 m. rugpjūčio 12 d. perduota saugojimui į Vilniaus aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 20, Vilnius (kvitas Nr. 3PK002626) (t. 1, b. l. 99-101), kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonė, konfiskuotina (BPK 94 straipsnis, BK 72 straipsnis).

Gydymo įstaigų VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, VšĮ Centro poliklinikos, Respublikinio priklausomybės ligų centro atsiųsti kaltinamojo B. I. medicinos dokumentai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini juos pateikusioms gydymo įstaigoms.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. I. (B. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti B. I. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu B. I. paskirtą subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir B. I. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių, įskaitant bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią B. I. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 15 d.

B. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kitos kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti iš B. I. civiliniam ieškovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 34,13 Eur (trisdešimt keturis eurus trylika centų) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui: 1) CD laikmeną su garso įrašu – palikti saugoti baudžiamojoje byloje; 2) ,,Tele2 Pildyk“ SIM kortelę, kuri perduota saugojimui į Vilniaus aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 20, Vilnius (kvitas Nr. 3PK002626), konfiskuoti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, gydymo įstaigų VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, VšĮ Centro poliklinikos, Respublikinio priklausomybės ligų centro atsiųstus B. I. medicinos dokumentus grąžinti juos pateikusioms gydymo įstaigoms.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o bausmę atliekančiam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.