Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjui A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau − VMI), trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau − Šiaulių apskrities VMI) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VMI pareiškėjui patikrinimo aktu paskaičiavo 5 920 Lt akcizų (cigarečių), 18 973 Lt akcizų (tabako), 4 106 Lt akcizų (cigarečių) delspinigių, 13 158 Lt akcizų (tabako) delspinigių (viso delspinigių: 17 264 Lt), kuris patvirtintas 2010-07-21 sprendimu Nr. 14.4-57-45 ir paskirta 1 776 Lt (30%) akcizų (cigarečių) baudą bei 5 692 Lt (30%) akcizų (tabako) baudą (viso baudų: 7 468 Lt) (b. l. 43−48, 57−59). Ginčydamas Šiaulių apskrities VMI sprendimą, pareiškėjas skundu kreipėsi į VMI prie Finansų ministerijos, kuri išnagrinėjusi jo skundą 2010-08-26 sprendimu Nr. 68-196 patvirtino Inspekcijos 2010-07-21 sprendimo Nr. 14.4-57-45 dalį, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 17 264 Lt akcizų delspinigių ir 7 468 Lt akcizų baudą (b. l. 32−34, 36−37).

Pareiškėjui akcizų baudos paskirtos pagrįstai, kadangi aptariamu atveju įstatymai nenumato galimybės baudos neskirti. Pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga mokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-6-238-07). Šiaulių apygardos nuosprendžiu skirta bauda už baudžiamosios veikos padarymą, o skundžiamu sprendimu bauda skiriama už mokesčių įstatymų pažeidimą (t.y. už skirtingų teisės normų pažeidimus) konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje įrodytos pareiškėjo veikos su tabako gaminiais kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių dispozicijose nurodytus požymius nesaistė ir negalėjo saistyti mokesčių administratoriaus atlikto pareiškėjo veiksmų su minėta preke vertinimo bei kvalifikavimo pagal mokesčių įstatymus skiriant skundžiamu sprendimu nurodytą sumokėti į biudžetą baudą.

Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities VMI atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

S kundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilęs dėl pareiškėjui priskaičiuotų akcizų bei su jais susijusių sumų. Pareiškėjas nesutinka su paskaičiuotais akcizų delspinigiais ir paskirta bauda.

Apmokestinimą akcizais, kontrolės ir gabenimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas (toliau − Akcizų įstatymas), taip pat šio ginčo teisinius santykius reguliuoja Mokesčių administravimo įstatymas (toliau − MAĮ).

Nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2009-05-04 išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-18-154/2009, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199-2 straipsnio 1 dalį, priėmė nuosprendį, kuriame pripažino Arūną Vandį kaltu už tai, kad jis kartu su kitais šešiais asmenimis − A. Š., G. R., R. K., V. G. (V. G.), K. M. (K. M.) ir A. N. (A. N.) sudarė organizuotą grupę ir susitarė organizuotoje grupėje daryti sunkų ir kelis nesunkius nusikaltimus, t. y. neturėdami licencijos vertėsi tabako gaminių gamyba, stambiu mastu ėmėsi neteisėtos ūkinės ir komercinės veiklos, t. y. cigarečių „Prima“ gamybos, tikslu jas realizuoti, pagamino didelį kiekį − ne mažiau 32 000 pakelių cigarečių, šį didelį kiekį pagamintų cigarečių be leidimo pažymėjo svetimu „Prima“ prekės ženklu bei netikromis rusiškomis banderolėmis, bei pasikėsino iš laikomo 1196,488 kg tabako pagaminti nenustatytą kiekį cigarečių, pagamintas cigaretes be leidimo pažymėti svetimu prekės ženklu „Prima“ bei netikromis rusiškomis banderolėmis. A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė − paskirta 55 MGL (20 000 Lt) bauda, su 32 000 pakelių (640 000 vienetų) cigarečių „Prima“ ir 1196,488 kg susmulkinto tabako lapų su lapkočiais mišinio sunaikinimu. Šiaulių apygardos teismo 2009-05-04 nuosprendis įsiteisėjęs.

Už 2005-08-11 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), laikytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais − banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes smulkintą tabaką ir cigaretes pareiškėjas akcizų nedeklaravo ir nesumokėjo. Tuo pagrindu mokesčių administratorius pareiškėjui paskaičiavo mokėtinus mokesčius į biudžetą: 5 920 Lt akcizų (cigarečių), 18 973 Lt akcizų (tabako), 4 106 Lt akcizų (cigarečių) delspinigių, 13 158 Lt akcizų (tabako) delspinigių (viso delspinigių: 17 264 Lt), ir paskirtas 1 776 Lt (30%) akcizų (cigarečių) baudą bei 5 692 Lt (30%) akcizų (tabako) baudą (viso baudų: 7 468 Lt).

Akcizų įstatymas nustato prekių, kurios pagal šį įstatymą yra akcizų objektas, apmokestinimą akcizais, kontrolės ir gabenimo ypatumus. Remiantis Akcizų įstatymo 2 straipsnio, apibrėžiančio akcizų objektą, 1 dalies 2 punktu, akcizais apmokestinamas apdorotas tabakas. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizas dar nesumokėtas, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Akcizų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių sandėlis-patalpa (patalpos) ir (arba) teritorija (teritorijos), kuriuose šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti, saugoti), taip pat į jas atgabenti ar iš jų išgabenti Europos Bendrijos muitų teritorijoje laisvai cirkuliuojančias akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, pagamintas Lietuvos Respublikoje ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, išskyrus atvejus, kai pagal šį įstatymą akcizais apmokestinamų prekių gamyba (maišymas ar perdirbimas) neprivalo vykti akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. To paties įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, pažeisdamas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bet kokiu būdu pagamina akcizais apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą, apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną. Vadovaujantis Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 9 dalies ir 10 straipsnio 8 dalies nuostatomis, už laikomus specialiaisiais ženklais − banderolėmis nepaženklintus tabako produktus akcizai turi būti priskaičiuoti ir, vadovaujantis Akcizų įstatymo 11 straipsniu, sumokėti.

Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad pareiškėjas su kitais asmenimis neturėdami licencijos vertėsi tabako gaminių gamyba, stambiu mastu ėmėsi neteisėtos ūkinės ir komercinės veiklos, t. y. cigarečių „Prima“ gamybos, tikslu jas realizuoti, pagamino didelį kiekį − ne mažiau 32 000 pakelių cigarečių, šį didelį kiekį pagamintų cigarečių be leidimo pažymėjo svetimu „Prima“ prekės ženklu bei netikromis rusiškomis banderolėmis, bei pasikėsino iš laikomo 1196,488 kg tabako pagaminti nenustatytą kiekį cigarečių, pagamintas cigaretes be leidimo pažymėti svetimu prekės ženklu „Prima“ bei netikromis rusiškomis banderolėmis. Pareiškėjas mokėtinų akcizų nedeklaravo ir nesumokėjo, t.y. pažeidė jam įstatymo nustatytą pareigą. Mokesčių mokėtojui laiku neįvykdžius savo pagrindinės prievolės atsiranda nauja prievolė − sumokėti už pradelstą laikotarpį delspinigius.

Pagal MAĮ 97 straipsnio 2 dalies nuostatas už Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamą nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą mokesčių mokėtojo patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį, delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus, mokestis turėjo būti sumokėtas į biudžetą iki patikrinimo akto surašymo dienos (įskaitytinai). Nesumokėjus mokesčio MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu, t. y. per 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, delspinigiai toliau skaičiuojami nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo, t. y. nuo 21 dienos po sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Pagal MAĮ 98 straipsnio 2 dalį delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o ne nuo prievolės sumokėti mokestį dienos, kaip teigia pareiškėjas. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo Šiaulių apskrities VMI, minėto sprendimo priėmimo dieną mokesčių administratorius neturėjo teisės priverstinai išieškoti patikrinimo akte apskaičiuotų akcizų.

Pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 3 punktą mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, jei mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu (per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos) nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Pareiškėjas pripažįsta pareigą mokėti akcizus, todėl, remiantis MAĮ 98 straipsnio 2 dalies, 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 105 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, teisė priverstinai išieškoti akcizą atsiranda po 41 dienos nuo Šiaulių apskrities VMI sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog Šiaulių apskrities VMI pagrįstai ir tinkamai apskaičiavo mokėtiną delspinigių dydį.

Pareiškėjas ginčija apskaičiuotus akcizų delspinigius ir paskirtą baudą.

Motyvuojamoji dalis

MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: a) yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas arba, b) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą (šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams − fiziniams asmenims). MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis laikoma sunkia tais atvejais, kai fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Sunkią asmens ekonominę (socialinę) padėtį liudijančios aplinkybės turi būti patvirtintos kompetentingų institucijų išduotais dokumentais, patvirtinančiais, jog fizinis asmuo arba individualios (personalinės) įmonės savininkas, ūkinės bendrijos narys yra sulaukęs pensinio amžiaus, yra neįgalusis, jam reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą.

Mokesčių administratorius nustato, jog mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą (MAĮ 139 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei teisės aktų normas, teismas daro išvadą, kas pareiškėjui akcizų baudos paskirtos pagrįstai, kadangi aptariamu atveju įstatymai nenumato galimybės neskirti baudos.

Pareiškėjo argumentai, kad baudžiamojoje byloje paskirtos baudos tikslas yra toks pats, kaip ir mokestinės baudos paskyrimo atveju, t. y. finansiškai nubausti už padarytą teisės pažeidimą, todėl baudos paskyrimas 139 straipsnyje nustatytais pagrindais reikštų pakartotinį pareiškėjo nubaudimą už tuos pačius priešingus teisei veiksmus yra neteisingi.

Administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo pareiškėjui, nes tai yra savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys. Mokestis nėra nuobauda už administracinį teisės pažeidimą, baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą. LVAT 2007-05-28 sprendime administracinėje byloje Nr. A6-238-2007 konstatavo, kad pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2005-03-23 sprendime administracinėje byloje Nr. A-15-39/2005 pažymėjo, jog „Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 str. 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R (91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas“. LVAT 2008-11-06 sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-1832/2008 nurodyta, „kad mokesčių teisės pagrindinė paskirtis nėra baudimas. Mokesčių teisė − tai finansų teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, atsirandančius nustatant ir surenkant mokesčius į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei pinigų fondus, visuma. Viena iš mokesčių teisės paskirčių užtikrinti pajamų gavimą, tam pasitelkiant ir atitinkamas užtikrinimo priemones inter alia baudas už neteisingą jų apskaičiavimą, sumokėjimą“.

Įvertinęs bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad Šiaulių apskrities VMI 2010-07-21 sprendimas Nr. 14.4-57-45 dalyje dėl 2010-05-24 patikrinimo akto Nr. 35-81 patvirtinimo ir nurodymo sumokėti į biudžetą 4 106 Lt akcizų (cigarečių) delspinigių, 13 158 Lt akcizų (tabako) delspinigius bei 5 692 Lt akcizų baudą, taip pat VMI 2010-08-26 sprendimas Nr. 68-196, yra teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85−87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas

n usprendė:

atmesti pareiškėjo A. V. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.