Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-6-759/2017

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-10-12
Bylos Nr.: 2-6-759/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-01147-2015-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Snieguolė Bielskienė
Ieškovas: J. J.
Atsakovas: G. S., R. S.
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui
Advokatai: Mindaugas Paukštė, Aleksandras Kočegarovas

Kategorijos

2.4.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-6-759/2017Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01147-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 2.4.2.10; 3.2.6.1 (S)

UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 12 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė,sekretoriaujant Jūratei Gritienei,dalyvaujant ieškovui J. J., jo atstovui advokatui Aleksandrui Kočegarovui,atsakovei G. S., jos ir atsakovės R. S. atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovėms R. S., G. S., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. J., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo nustatyti, kad tarp ieškovo žemės sklypo, kadastro Nr. 8195/0004:6 ir gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba yra laužta linija, kurią pagal UAB „AASE“ parengtą plano projektą žymi ribos posūkio taškai Nr. 13 (x=6128245.30/ y=561740.45), Nr. 12 (x=6128169.38/ y=561672.56), Nr. 11 (x=6128148.84/ y=561582.59) ir Nr. 10 (x=6128054.79/ y=561526.47), Nr. 9 (x=6127978.20/ y=561480.70) ir Nr. 8 (x=6127887.96/ y=561426.66) bei priteisti iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 5,4 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2007 m. liepos 24 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5167 pagrindu. Prie sutarties buvo pridėtas laikinas žemės sklypo planas, kurį 1996 m. sausio 10 d. sudarė inžinierius D. L.. Nurodo, kad šis žemės sklypas buvo suformuotas pagal lauko brėžinį (abrisą), kurį inžinierius D. L. parengė 1995 m. gruodžio 28 d., atliekant preliminarius matavimus, jie buvo įregistruoti 1996 m. spalio 2 d. Ieškovas nurodo, kad jo žemės sklypas ribojasi su gretimais žemės sklypais, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)bei Nr. (duomenys neskelbtini). Nusipirkus žemės sklypą ir pradėjus tvarkyti ūkį, kilo neaiškumų dėl tikrojo žemės sklypo ploto ir jo ribų, todėl kreipėsi į seniūnijoje dirbusią matininkę dėl sklypo ribų patikslinimo, bet ji atsisakė tai daryti, paaiškindama, kad sklypai buvo suformuoti dalijant vieną didelį žemės sklypą tarp giminių. Po sklypo padalinimo, gretutinis sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas į kitą kadastrinę vietovę, darant lauko brėžinius ir visus pakeitimus, buvo padaryta daug klaidų, kurios užfiksuotos žemės sklypų brėžiniuose. Ieškovas nurodo, kad 2007 metų lapkričio mėnesį žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryti nauji preliminarūs matavimai, kurių metu buvo pakeistas šio sklypo plotas bei konfigūracija, atsiradęs viršplotis buvo įvardintas kaip valstybinė žemė. Visi pakeitimai buvo daromi be ieškovo žinios, jam nedalyvaujant ir neatsižvelgiantį ieškovo sklypo plotą, abrisą, laikinus planus ir faktinį žemės naudojimą. Ieškovas nurodo, kad 2013 metais, gretimus žemės sklypus nupirkus atsakovėms – G. S. ir R. S., kilo konfliktas dėl žemės sklypų ribų. Jų žemės sklypams UAB „Geodarbai“ atliko kadastrinius matavimus, juos atliekant buvo atsižvelgta į visus tuo metu buvusius abrisus ir planus bei faktinį žemės naudojimą, buvo bandoma taisyti padarytas klaidas, suderinti sklypų savininkų interesus, tačiau naujos žemės sklypų savininkės – atsakovės G. S. ir R. S., nesutiko su matavimais, nors jų sklypai ir turėjo viršpločius. Ieškovas nurodė, kad 2014 metais užsakė kadastrinius matavimus, kuriuos atliko matininkas P. U., dirbantis UAB „AASE“, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius jų nepatvirtino, nes žemės sklypo ploto paklaida viršija maksimalią paklaidą ir su ribomis nesutiko gretimų sklypų savininkės. Vėliau atsakovių iniciatyva buvo daromi nauji kadastriniai matavimai, kurių metu pasitvirtino, kad jų sklypai turi didelius, neleistinose ribose viršpločius ir persidengia su ieškovo sklypu, todėl ieškovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri 2015 m. sausio 19 d. pateikė raštą, nurodydama, kad rasta daug neatitikimų tarp ieškovo ir gretimų sklypų abrisų bei laikinųjų planų. Taip pat nurodė, kad gretimų žemės sklypų nurodytoje informacijoje nesutampa duomenys, t. y. atstumas tarp atsakovių žemės sklypų vakarinėje dalyje esančio kelio iki ieškovo žemės sklypo šiaurinio vakaro ribos posūkio taško nurodytas 10,00 m skirtumu, taip pat visų trijų žemės sklypų šiaurinėje dalyje esantis kelio posūkio lankas neturi vieno tikslaus posūkio taško, todėl tarnyba negalinti įvertinti šių sklypų lauko brėžinyje (abrise) nurodytos šiaurės rytinės ribos linijos ilgio (74,00 m). Ieškovas nurodo, kad ne kartą bandė taikiai susitarti su gretimų sklypų savininkėmis, tačiau nepavyko. Nurodo, kad po paskutinių atsakovių sklypų kadastrinių matavimų jo žemės sklypas sumažėjo daugiau kaip keliomis dešimtimis arų. Pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašus, žemės sklypai: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atitinkamai įregistruoti 1996 m. spalio 2 d., 1996 m. spalio 2 d., 2007 m. kovo 29 d., ir pagal įstatymą nuo jų įrašymo dienos laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas mano, kad UAB „AASE“ parengtame žemės sklypo plano projekte maksimaliai atsižvelgta į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra.

Ieškovas J. J. ir jo atstovas advokatas Aleksandras Kočegarovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad 2007 metais notarinėje kontoroje buvo sudaryta 5,4 ha ploto sklypo su preliminariais matavimais pirkimo – pardavimo sutartis. Sklypo pardavėja jam parodė ribas nuo kaimyno A. M. iki medžių, prie namo nebuvo jokių riboženklių, juos pastatė vėliau su dabartiniu kaimynu R. K.. Po kurio laiko paaiškėjo, kas sklype yra ploto trūkumas. 2007 metais sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvę savininkai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, buvo nubraižytas naujas sklypo planas su nauja sklypo konfigūracija, tačiau tarnybos atstovai neatvyko sužymėti sklypo ribų. Ribas sužymėjo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai. Atkreipė dėmesį, kad 2007 metais suformuotas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), persidengia su ieškovo 1995 metais suformuotu sklypu, taip pakeisdamas ieškovo sklypo konfigūraciją ir sumažindamas ieškovo sklypo plotą. Tai matyti iš atsakovės G. S. sklypo abriso, kuriame atsakovės R. S. šiaurinė sklypo kraštinė 10 metrų ilgesnė. Paaiškino, kad įsigijus žemės sklypą, viršutinėje ieškovo sklypo dalyje riboženklių nebuvo. Ribą nustatė pagal abrisą, kurį paėmė iš žemėtvarkos. Kadangi ji buvo neaiški, šiaurinėje pusėje numatavo 90 metrų ribą. Paaiškino, kad plane nebuvo nurodyti jokie atstumai, todėl pasakyti, kur tiksliai yra sklypo ribos, pagal planą neįmanoma. Nurodė, kad UAB „AASE“ atlikti matavimai atitinka sklypo abrisą, juos atliekant, pietinė riba nekeista. Matininkui P. U. atliekant matavimus, kaimyninių A. G. ir V. G. sklypų geodeziniai matavimai jau buvo padaryti, todėl jo sklypas šiek tiek pasislinko į šoną. Paaiškino, kad visų trijų žemės sklypų abrisų apatinės ribos skiriasi. Nurodė, kad vienas didelis sklypas buvo padalintas į tris dalis, dvi iš jų nusipirko ieškovas, kitą dalį nusipirko atsakovė G. S.. Paaiškino, kad turi reikiamus leidimus gyvenamajam namui statyti, namo statybos pradėtos, jei atsakovei G. S. atitektų jos prašomas plotas – linijos ilgis, jis negalėtų statyti verandos prie namo. Ieškovas teigė, kad visi neatitikimai atsirado todėl, kad matininkai skirtingai nustatė posūkio tašką. Nurodė, jog ekspertas nepaminėjo fakto, kad ieškovo pateikto matininko P. U. parengtame žemės sklypo kadastrinių matavimų plano projekte, riba su atsakovei R. S. priklausančiu sklypu atitinka VĮ Registrų centras esančius duomenis.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas advokatas Aleksandras Kočegarovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad visi teisme apklausti matininkai nurodė, jog matininkas E. K., atlikdamas atsakovių sklypų kadastrinius matavimus, atskaitos tašku pasirinko krašto posūkį, tačiau matuoti reikia nuo išlikusių riboženklių. Matininkas P. U. matavimus atliko nuo išlikusių riboženklių, atsižvelgdamas į abrisą, faktinį sklypų naudojimą. Ekspertizės akte nurodyta, kad taškas, nuo kurio matininkas P. U. matavo ieškovo žemės sklypą, buvo nustatytas teisingai. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas J. J. su kaimynu R. K. abipusiu sutarimu perkėlė ne oficialų riboženklį, o paprastą metalinį kuoliuką. Nurodė, kad žemės sklypų taškai ir ribos nėra nustatomos pagal teritorijų planavimo dokumentus, kadangi jie tik parodo, kurioje vietoje sklypas turi būti, juose linijos, kuriomis pavaizduotos sklypų ribos, yra labai storos, todėl pagal jas nustatyti, kur randasi sklypų ribos vietovėje, neįmanoma. Nurodė, kad atliekant preliminarius matavimus žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado sklypo viršplotis, kuris vėliau buvo pripažintas valstybine žeme. Ankstesniuose planuose laisvos valstybinės žemės nėra. Šalių sklypų ploto trūkumai galėjo atsirasti dėl to, kad matininkė A. K. nebuvo atvykusi į vietą, o vadovavosi dokumentais, kurie yra netikslūs. Paaiškino, kad ploto trūkumą ieškovo ir atsakovės R. S. sklypuose būtų galima išspręsti kompensuojant jį valstybine žeme.

Atsiliepimas

Atsakovės G. S. ir R. S. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad matininkas P. U., ženklindamas žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privalėjo vadovautis ne tik kraštinių ilgiais, bet ir nurodytais pririšimais lauko matavimo abrise, tačiau matininkas, ženklindamas minėtą žemės sklypą, nesilaikė nurodytų sklypo pririšimo matmenų, todėl pasikeitė žemės sklypo geografinė padėtis, t. y. sklypas pasistūmė į gretimą sklypą, nors linijų ilgiai ir nepasikeitė. Abrise nurodyta, jog pietvakarinis žemės sklypo riboženklis nuo vakaruose esančio kelio krašto turi būti už 80 m po suženklinimo, bet matininkas paliko 71.27 m. Abrise nurodyta, kad šiaurės vakarinėje dalyje riboženklis nuo posūkio turi būti 74 m, bet matininkas P. U. paliko 63.13 m. Atsakovės nurodė, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) abrisus inžinierius D. L. parengė 1995 m. gruodžio 28 d. (vienu metu), iš jų matyti, kad sklypai nepersidengia ir nėra nesutapimų. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) abrise nurodyta, kad šio žemės sklypo šiaurės rytinės ribos linijos ilgis 74 m. Bendros žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos linijos ilgis (rytinėje dalyje) yra 196 m (104 m + 92 m), o atstumas nuo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietvakarinio ribos posūkio taško, iki tarpinio žemės sklypo, kadastro Nr. 8195/0004:6, šiaurės vakarinio ribos posūkio taško yra 186 m. Taip pat nurodyta, kad atstumas nuo kelio, esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinėje dalyje, iki žemės sklypo pietrytinio ribos posūkio taško yra 278 m (186 m + 92 m = 278 m). Matininkas P. U. atstumo nuo kelio, esančio žemės sklypo, kadastro Nr(duomenys neskelbtini) , vakarinėje dalyje, iki žemės sklypo pietvakarinio ribos posūkio neišlaiko, sudarydamas kelių metrų skirtumą. 5 m atstumas nuo kelio centro, nurodytas abrise, taip pat neišlaikytas. Visas linijos ilgis – 283 m (278 m + 5 m). Nurodė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos vietoje paženklintos 2005 m. rugsėjo 6 d. matininkė A. K. šio žemės sklypo abrisą parengė 2005 m. rugsėjo 6 d., o 2006 m. spalio 20 d. – žemės sklypo planą. Šis žemės sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre 2007 m. kovo 29 d., atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą. A. K. IĮ 2006 m. spalio 20 d. parengtame minėto žemės sklypo plane nurodyta, kad šiaurinės ribos linijos ilgis 196 m, vakarinės – 306 m, pietinės – 78 m., taip pat nurodyta, kad šis žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su 6 m pločio keliu, šiaurinėje dalyje su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinėje dalyje su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei pietinė riba yra tiesioje linijoje su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietine riba. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, palyginę D. L. parengto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), abriso duomenis su A. K. parengto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano duomenimis, nustatė, kad duomenys nesutampa, t. y. bendras ribos linijos ilgis nurodytas 2 m skirtumu, atstumas nuo vakarinėje žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje esančio kelio ir pietvakarinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ribos posūkio taško nurodytas 2 m skirtumu. Atstumas nuo žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinėje dalyje esančio kelio iki žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarinio ribos posūkio taško nurodytas 10 m skirtumu. Atsakovės nurodė, kad Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus 2-as žemėtvarkos skyrius 1996 m. sausio 10 d. parengė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą, kuriame nėra nurodyti šio žemės sklypo ribų linijų ilgiai. Pagal šį planą ieškovas įsigijo minėtą sklypą, dokumentai nebuvo tikslinami, todėl jie neatspindi įvykusių pokyčių sklype, besiribojantiems sklypams, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), su ieškovo žemės sklypu atlikus geodezinius matavimus, naujus sklypų formavimus bei dokumentų rengimus. Atsakovės nurodė, kad sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, 2005 m. rugsėjo 6 d. projekto autorės A. K. lauko brėžinyje ir 2006 m. spalio 20 d. parengtame žemės sklypo plane nurodyti linijų ilgiai nebesutampa ir negali sutapti su ieškovo sklypo 1995 m. gruodžio 28 d. D. L. parengtu abrisu bei 1996 m. sausio 10 d. Valstybinio žemėtvarkos instituto 2-ojo žemėtvarkos skyriaus parengtu žemės sklypo planu, nes perkėlus O. M. priklausiusį žemės sklypą į kitą kadastrinę vietovę, į jo vietą buvo suformuotas didesnio ploto žemės sklypas P. K., taip pasikeitė linijų ilgiai, o ieškovo žemės sklypo dokumentai nebuvo patikslinti įvykus šiam pakitimui. Atsakovės nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra pateikusi žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, medžiagą. Žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini),, turi bendrą tašką, kuris pagal ieškovo žemės sklypo abrisą, nuo kelio, esančio vakarinėje dalyje turi būti nutolęs 178 m atstumu. Tačiau iš pateiktos medžiagos matyti, kad atlikus žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, geodezinius matavimus, atstumas nėra toks, koks nurodytas ieškovo žemės sklypo abrise. Atsakovės atsiliepime nurodė, kad žemės sklypų bendra faktinė riba ir riboženklių vieta buvo nustatyta remiantis kelių metų ortofoto medžiaga, vietovėje esančiais riboženkliais, medžiais, dauba.

Atsakovė G. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad 2013 m. įsigijusi sklypą, užsakė geodezinius matavimus. Ieškovo sklypo ribas žino, kadangi norėjo jį pirkti, tačiau vėliau atsisakė. Paaiškino, kad ieškovas savavališkai su R. K. perkėlė sklypo riboženklius, ko daryti negalėjo. Atsakovė paaiškino, kad iš pradžių sutiko su ieškovo perkeltu riboženkliu, dėl tų 90 metrų neprieštaravo. Ieškovo žemės sklypas sumažėjo ne dėl to, kad atsakovės sklypo plotas padidėjo. Atsakovė nurodė, kad ir šiuo metu naudojasi savo žemės sklypu pagal ieškovo sudėtus riboženklius, o ne pagal tai, kaip pamatavo matininkai. Paaiškino, kad abrisas yra lauko brėžinys, daromas lauke, tai yra eskizas, bet jis nelaikomas dokumentu. Atsakovė nesutinka su ieškiniu, nes ieškovas neišlaikė matmenų, nurodytų abrise, ieškovo planas parengtas pilnai neįvertinus gretimų sklypų padėties ir kitų svarbių dalykų, ieškovo dokumentai netvarkingi, netaisyti, neatitinka teritorinių planavimo dokumentų. Sklypų riba turėtų būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į ieškovo sklypo abrisą, bet ir į teritorijų planavimo dokumentus, faktinį sklypų naudojimą. Sklypų abrisuose yra neatitikimai, esminiai dokumentai yra teritorijų planavimo dokumentai.

Atsakovė R. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, jos interesus teisme atstovauja advokatas M. P., todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovių G. S. ir R. S. atstovas advokatas M. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad riba tarp ieškovo ir atsakovių žemės sklypų negalėtų būti nustatoma pagal UAB „AASE“ parengtą plano projektą, kadangi ploto trūkumas ieškovo žemės sklype ir atsakovės Romualdos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, viršija leistiną paklaidą, be to, nebūtų išlaikyta sklypų konfigūracija. Tik atsakovės G. S. sklype nesusidarytų ploto trūkumas. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos galėtų inicijuoti greta ieškovo žemės žemės sklypo esančių sklypų projektų pertvarkymą.

Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą bei Ukmergės skyriuje esančius dokumentus, žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini),, įregistruoti atitinkamai 1996 m. spalio 2 d., 1996 m. spalio 2 d. ir 2007 m. kovo 29 d., atlikus žemės sklypų preliminarius matavimus. Nurodė, kad valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus 2-as žemėtvarkos skyrius 1996 m. sausio 10 d. parengė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, planą, kuriame nėra nurodyti šio žemės sklypo ribų linijų ilgiai. D. L. 1995 m. gruodžio 28 d. parengė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, lauko brėžinį (abrisą), kuriame nurodyta, kad šiaurės rytinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, ribos linijos ilgis yra 90 m, vakarinės ribos linijos ilgis – 504 m (104 m + 92 m + 308 m = 504 m), kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinėje dalyje ribojasi su keliu bei šiaurės vakarinis žemės sklypo ribos posūkio taškas, kuris ribojasi su minėtu keliu, yra 74 m nuo šio kelio posūkio taško, pietvakarinis žemės sklypo ribos posūkio taškas yra 80 m nutolęs nuo kelio, esančio žemės sklypo vakarinėje dalyje. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos vietovėje paženklintos 1995 m. lapkričio 8 d. ir surašytas Žemės sklypo skiriamų privačiam ūkio steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas. Šio žemės sklypo abrise nurodyta, kad šiaurės rytinės ribos linijos ilgis yra 74 m, bendros žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini),, ribos linijos ilgis (rytinėje dalyje) yra 196 m (104 m + 92 m), o atstumas nuo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, pietvakarinio ribos posūkio taško iki tarpinio žemės sklypo, kadastro Nr. 8195/0004:6, šiaurės vakarinio ribos posūkio taško yra 186 m. Taip pat nurodyta, kad atstumas nuo kelio, esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, vakarinėje dalyje, iki žemės sklypo pietrytinio ribos posūkio taško yra 278 m (186 m + 92 m = 278 m). Nurodė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, ribos vietovėje paženklintos 2005 m. rugsėjo 6 d. ir surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, abrise ir A. K. individualios įmonės 2006 m. spalio 20 d. parengtame žemės sklypo plane nurodyta, kad šio žemės sklypo šiaurinės ribos linijos ilgis yra 196 m, vakarinės ribos linijos ilgis – 306 m, pietinės – 78 m. Taip pat nurodyta, kad šis žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su 6 m pločio keliu, šiaurinėje dalyje su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, vakarinėje dalyje su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, bei pietinė šio žemės sklypo riba ir pietinė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, riba yra vienoje tiesėje. Nurodo, kad palyginus inžinierius D. L. 1995 m. gruodžio 28 d. parengtame žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, abrise nurodytą informaciją su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, abrise ir A. K. individualios įmonės 2006 m. spalio 20 d. parengtame žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, plane nurodyta informacija nustatyta, kad duomenys nesutampa, t. y. žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini),, bendros ribos linijos ilgis nurodytas 2 m skirtumu (308 m - 306 m = 2 m); atstumas nuo vakarinėje žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, dalyje esančio kelio iki pietvakarinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos posūkio taško nurodytas 2 m skirtumu (80 m – 78 m = 2 m). Taip pat atstumas nuo žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinėje dalyje esančio kelio iki žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarinio ribos posūkio taško nurodytas 10 m skirtumu (196 m - 186 m = 10 m). Atsiliepime nurodo, kad specialistai buvo nuvykę į vietovę nustatyti žemės sklypų faktinių duomenų, buvo surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai. Nurodė, kad buvo nustatyta, jog žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje esantis kelio posūkio lankas neturi vieno tikslaus posūkio taško, todėl nėra galimybės įvertinti žemės sklypų šiaurinės rytinės linijos ilgio. Atsiliepime nurodė, kad dėl ieškovo patikslintų reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Liudytojas D. L. paaiškino, kad parengė S. K. ir A. G. priklausiusių sklypų abrisus. Kurio sklypo abrisas buvo parengtas pirmiau, nepamena, reikia žiūrėti pagal jų atlikimo datas. Atliekant abrisą, buvo pasirinktas atskaitos taškas, tačiau negali pasakyti, iš kurios pusės. Atskaitos taškas gali būti pasirenkamas pagal žmonių parodymus arba žiūrint prieškarinius planus. Mano, kad pirmiausia buvo nustatyta riba, kurios nurodytas ilgis yra 104 metrai. Nuo posūkio matuoti negalėjo, buvo paimtas apytikslis taškas. Paaiškino, kad 74 metrai buvo pamatuoti link posūkio ir 90 metrų buvo skaičiuojama į kitą pusę. Pirmiausia buvo nustatyta riba tarp kaimynų, kurie parodė, kaip naudojasi žemės sklypais. Abrisai buvo parengti pagal teritorijų planavimo dokumentus. Pirmiausia matavo ribą nuo kelio pusės tarp S. K. ir A. G. sklypų, abrise nurodyta asmeninio ūkio žemė turėjo būti matuojama vėliau. Nurodė, kad iš pradžių matavimai buvo atliekami dvimetriu matuokliu, paskui ruletėmis, paklaida galėtų būti apie 10 procentų. Parengti abrisai yra prilyginami preliminariems matavimams, nes abrisų duomenys yra perkeliami į preliminarius planus.

Liudytojas E. K. paaiškino, kad 2014 metais gavo atsakovės G. S. užsakymą atlikti kadastrinius matavimus. Ieškovas buvo pakviestas dalyvauti atliekant atsakovių sklypų ženklinimą, kurio metu pastebėti nesutapimai dokumentuose – planuose ir abrisuose. Iš pradžių buvo ženklinama laikinais riboženkliais, tuomet sutarta ženklinimo pastoviais riboženkliais data. Tačiau ieškovas atšaukė savo dalyvavimą, todėl ženklinimas pastoviais riboženkliais vyko jam nedalyvaujant. Jo metu buvo vadovaujamasi abrisais ir planais. Šiaurinėje pusėje nuo kelio nebuvo jokio riboženklio, buvo paliktas prieš tai ženklinusio matininko riboženklis. G. S. su tuo sklypo riboženkliu nesutiko, todėl juo nesivadovauta. Buvo žinoma, kad ieškovas su buvusiu kaimynu perkėlė riboženklį, todėl buvo prisirišta prie kito riboženklio. Nurodė, kad sklypas buvo suženklintas 6 metrų atstumu nuo vidurio linijos, t. y. didesniu negu numato, bet nedraudžia įstatymas. Kelio posūkį paskaičiavo antrą kartą atlikdamas matavimus. Paaiškino, kad ne nuo kelio vidurio, o nuo posūkio pradžios matavo 74 metrus. Žemės sklypo planai buvo rengiami tą pačią dieną. Nurodė, kad jis atliko visus matavimus 2014 metais. Atskaitos taškas buvo kelio posūkis.

Papildomai apklaustas liudytojas E. K. paaiškino, kad pietinė sklypo riba, dėl kurios kyla ginčas su atsakove R. S., nuo kelio iki paženklintos ribos lieka apie 70 metrų, pagal abrisą turėtų būti 80 metrų. Nurodė, kad matininkas P. U. neteisingai paskaičiavo posūkio tašką. Abrise yra du pririšimai – nuo posūkio ir nuo kelio. Paaiškino, kad 74 metrai yra tiesi tiesė ir ji negali būti nuo posūkio centro. Paaiškino, kad matininkas, atvykęs į vietą, randa riboženklius, kuriuos turi fiksuoti, ribas parodė buvę savininkai. Nurodė, kad atlikti ženklinimus matininkas gali tiek kartų, kiek jam reikia, kol viskas tampa aišku ir galima ruošti žemės sklypo planą.

Liudytoja A. K. paaiškinio, kad ji yra geodezininkė. Nurodė, kad pirminius sklypų matavimus atliko G. L.. 2006 metais į ją kreipėsi S. K., prašydama parengti sklypo planą, nes senasis planas buvo neaiškus. Nurodė, kad sklypo planą pateikė VĮ Registrų centras, tačiau buvo gautas sprendimas atidėti nekilnojamojo turto pakeitimą dėl viršpločio. Tuomet S. K. pateikė prašymą sumažinti sklypą nuo keliuko pusės, planas buvo patikslintas pagal leistinas paklaidas, sklypo plotas liko be viršpločio, 2,70 ha. Buvo padaryti pataisymai, patikslinimai. Liudytoja paaiškino, kad parengtas sklypo planas skiriasi nuo abriso – plane ribos linijos ilgis 200 metrų, o abrise 186 metrai. Nurodė, kad atskaitos tašku turėtų būti keliuko vidurys, o ne posūkis.

Liudytojas R. K. paaiškino, kad jo žemės sklypą pirko atsakovė G. S., o gretimą sklypą – ieškovas. Nurodė, kad žemės sklypą pardavė neatlikus kadastrinių matavimų. Paaiškino, kad pagal faktinių ribų planą, riba nurodyta tarp dviejų medžių, ten ji ir yra. Ši riba buvo ir tada, kai ieškovas nusipirko žemės sklypą. Paaiškino, kad tiksliai neprisimena kada, apie 2008 metus, ieškovui paprašius, jie perkėlė du riboženklius – į savo pusę lygiagrečiai apie 5 metrus, gal kiek daugiau, bet ne daugiau nei 10 metrų. Apie perkeltus riboženklius žemės sklypo pirkėjos neįspėjo, apie tai pasakė daug vėliau, iškilus netikslumams.

Liudytojas G. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyriausiasis specialistas, paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu, galiojusiu 1991-1996 metais, buvo patvirtinta metodika, kurioje aprašyta, kaip buvo sudaromi žemėtvarkos projektai. Joje nuodyta, kad turi būti matuojama nuo stabilių vietovės objektų, bet konkrečiai nenurodyta, nuo posūkio vidurio, ar nuo krašto ar kaip kitaip. Paaiškino, kad matavimai atliekami nuo gerai atpažįstamų situacijos elementų. Kaip specialistas pasakytų – pagal esamus dokumentus, abrisus – posūkis yra gerai atpažįstamas taškas, o vietovėje jis nėra gerai atpažįstamas taškas, kaip geodezininkas – esant nesutarimams tarp kaimynų, geriausia būtų išnagrinėti visumą duomenų, ne tik susikoncentruoti į abrisą. Paaiškino, kad pirmiausia buvo paženklintas ieškovo sklypas, sudarytas abrisas, vėliau – kitas sklypas. Turėjo būti atsižvelgta į pirminio sklypo dokumentus ir tik tada vertinami pririšimai ir nuo kur reikėtų matuoti. Negalima susikoncentruoti į vieną konkretų tašką. Nurodė, kad posūkio vidurys vietoje nėra aiškus taškas. Pagrindas ribų nustatymui yra patvirtinti galiojantys planai. Sudarant abrisus, yra numatytos ploto paklaidos, bet ne linijų atstumų paklaidos. Paaiškino, kad esant ploto neatitikimams, ribos nekeičiamos, jos turi būti tokios, kokios buvo žemės sklypo pirkimo metu. Nurodė, kad riboženklių perkėlimą draudžia įstatymai, be teritorijų planavimo dokumentų ribos yra nekeičiamos net ir bendru sutarimu.

Liudytojas matininkas P. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atliekant užsakovo J. J. žemės sklypo matavimus, apie jų atlikimą buvo įspėti gretimų sklypų savininkai. Atsakovių gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, todėl pranešimas apie matavimus buvo paliktas seniūnijoje, laikraštyje. Atliekant matavimus, dalyvavo A. M., o su atsakove G. S. susitiko sklype. Nurodė, kad rėmėsi žemės sklypo reformos projektu ir žemės sklypo abrisu, vadovavosi išlikusiais riboženkliais, buvo išlaikyti linijų ilgiai, matuojant buvo 1 procento paklaida. Atraminis – pagrindinis taškas – tarp gretimybės 1-3, t. y. A. M. riba, apsodinta tujomis, šienaujama ir tvarkoma, matyti, kad žemės naudojimas yra pastovus. Paaiškino, kad 13 numeriu pažymėtas riboženklis nebuvo tiksliai matomas, todėl išlaikė pagal abrisą numatytą ilgį. Nurodė, kad A. M. taip pat atliko kadastrinius matavimus ir jam matavo nuo 1 numerio į rytų pusę. Paaiškino, kad 12 taškas buvo riboženklis, kiek pamena, ir 6, 7 bei 8 riboženkliai buvo. Riba nuo 3 iki 6 (sklypo Nr. 51) buvo sklypo atliktų kadastrinių matavimų. Paaiškino, kad linija 6-8 yra sklypo, priklausančio Augūnui, atlikti matavimai. Linijos nuo 3 iki 6 taško keisti nebegalima, todėl 6 riboženklis pastumtas negalėjo būti. Su kitu matininku E. K. nesutarė, nes nerado bendros taško dėl posūkio lūžio vietos. Paaiškino, kad jis ėmė tašką nuo posūkio centro, o E. K. nustatė lūžio tašką kitoje vietoje, t. y. nuo posūkio pabaigos. Paaiškino, kad 12 taškas buvo išlikęs riboženklis, toliau palei griovį ėjo link 11 riboženklio, laikėsi abrise nustatyto atstumo ir pažymėjo riboženklį, 11-8 atstumą matavo taip pat pagal abrisą, siekiant išlaikyti nustatytą ilgį. Paaiškino, kad griovys nuo 1995 metų pasikeisti nelabai galėjo, nebent apžėlti krūmais, nes jis susiformavęs natūraliai nuo senų laikų. Žemės sklypo planas padarytas pagal abrisą, išlaikant linijų ilgius bei sklypo konfigūraciją. Nurodė, kad prieš atliekant matavimus, apie ieškovo J. J. ir R. K. perkeltus riboženklius nebuvo informuotas.

Liudytoja G. G. nurodė, kad yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vyriausioji specialistė, geodezininkė, paaiškino, kad tikrino ieškovo J. J. žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurią ruošė matininkas P. U.. Nurodė, kad buvo nustatyti žemės sklypo ploto neatitikimai. Matininkas, prieš pateikdamas bylą, turi pridėti visus paaiškinimus ir visus dokumentus. 2014 m. spalio 1 d. matininkas P. U. pateikė visus dokumentus, o 2014 m. spalio 14 d. – žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Nurodė, kad ieškovo žemės sklypo ploto trūkumas galėjo atsirasti dėl to, kad matininkas, ženklindamas žemės sklypą, neįtempė ruletės ar neatsižvelgė į tai, kad vietovė yra kalnuota, todėl neteisingai apskaičiavo sklypo plotą. Suklysti galėjo pirmasis matininkas, atlikdamas abrisą. Paaiškino, kad įstatymuose numatyta, jog esant žemės sklypo ploto trūkumui, kadastrinių matavimų byla gali būti patvirtinta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl žemės sklypų ribų yra kilęs ginčas, nuspręsta matavimų netvirtinti. Nurodė, kad ieškovo žemės sklypo ploto trūkumas yra didesnis negu leistina, yra sklypų persidengimas. Buvo nuvykę į vietą, su metru matavo visus taškus. Atliekant matavimus, 12 taškas pasistūmė šiek tiek toliau ir buvo pasiūlyta draugiškai ribas patraukti, tačiau bendro sutarimo nerasta.

Ekspertas V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atlikdamas ekspertizę, įvertino visumą esamų neatitikimų, atsiradusių dėl skirtingų teritorijų planavimo dokumentų, kurie yra netikslūs, parengti skirtingų rengėjų, skirtingu laiku, juose yra skirtingi linijų ilgiai. Pagal skirtingus išeities duomenis matininko parengtuose ieškovo sklypo kadastriniuose matavimuose, linijų ilgių paklaida dvejose kraštinėse nebuvo išlaikyta. Iš praktinės pusės paklaida nėra labai žymi, tačiau pagal teisės aktų reikalavimus, ji viršija leistiną paklaidą. Dėl šių neatitikimų toks planas negalėtų būti šališkai derinamas. Paaiškino, kad neatitikimų priežastis yra ne skirtingi teritorijų planavimo dokumentai, o neaiškus matavimų atskaitos taškas. Mano, kad ginčas atsirado kaip pasekmė visai kitų matavimų. Matininkas, kuris rengė ieškovo žemės sklypo planą, kaip atskaitos tašku rėmėsi jau anksčiau atliktais kaimyninių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini),, kadastriniais matavimais. Šių sklypų kadastriniai matavimai ir tapo ginčo tarp ieškovo ir atsakovių priežastimi. Minėti kaimyniniai žemės sklypai yra pasislinkę į ieškovo sklypo pusę, tai sąlygojo dirbtiną ribos perstūmimą į atsakovės žemės sklypo pusę. Perdengimas atsirado kaip pasekmė, o ne kaip tyčinis ieškovo noras turėti daugiau žemės. Kaimyninių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini),, savininkai net nėra ginčo dalyviai. Jų sklypų ribas patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius, leido jas registruoti VĮ Registrų centre kaip tinkamas, todėl matininkas tas ribas naudoja kaip atskaitos tašką. Matininkas vadovavosi užsakovo pateiktais dokumentais, kurie yra netikslūs. Atskaitos taškas, nuo kurio matininkas atliko ieškovui kadastrinius matavimus, eksperto nuomone, yra klaidingas. Kaimyninių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini),, riba buvo patvirtinta neįvertinus būsimų pasekmių. Eksperto nuomone, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius, tvirtindamas šių sklypų matavimus, turėjo atsižvelgti į būsimas pasekmes. Skyrius, išeities dokumentuose matydamas neatitikimus, ne tik šalių, bet ir savo iniciatyva turėjo inicijuoti projekto tikslinimą. Ekspertas nurodė, kad neturi duomenų, kada buvo patvirtinti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini),, matavimai, tuo atveju, jeigu jie buvo patvirtinti jau esant ginčui tarp ieškovo ir atsakovių, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius turėjo įvertinti, ar yra išlaikomi linijų ilgiai, ar tokių ribų patvirtinimas nesukels dar didesnio ginčo. Ekspertas pabrėžė, kad mato aibę paviršutiniškų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus sprendimų derinant žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini),, planų ribas. Ieškovo žemės sklypo riba, besiribojanti su žemės sklypais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini),, turėtų būti atstatyta pagal teritorijų planavimo dokumentus, patikslinant sklypų geografinę padėtį. Riba turėtų atitikti šiai dienai galiojantį žemės reformos projektą, jame grafiškai vertinant suprojektuotą ribą, yra neatitikimas kelio atžvilgiu. Ribos posūkis arba ribos postūmis į ieškovo žemės sklypą yra apie 4 laipsnių, posūkis apie 7 metrų. Už žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini),, yra tarpas, reikėtų inicijuoti jo vertinimą ir peržiūrėti anksčiau patvirtintas kadastrinių matavimų ribas šiuose sklypuose. Ieškovo žemės sklypas turėtų pasislinkti apie 17 metrų rytų kryptimi ir būtų teisinga, jeigu jis pasislinktų į kaimyninius žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini),. Ekspertas nurodė, kad ieškovo žemės sklypo plotas dokumentuose yra 5,4000 ha, o pateiktame žemės sklypo ribų projekte sumažėja iki 5,1491 ha, viršydamas teisės aktuose reglamentuotą leistiną maksimalią ribinę paklaidą. Tam, kad ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai atitiktų išeities duomenis, jo žemės sklypo plotas turėtų atitikti projekte esantį plotą. Patvirtinus ieškovo pateiktą žemės sklypo ribų projektą, daugiau negu leidžia teisės aktai, sumažėtų tiek ieškovo, tiek atsakovės žemės sklypai. Atsakovė su tuo nesutinka. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ekspertas nemano, kad ieškovo planas galėtų būti patvirtintas. Dėl susiklosčiusios situacijos ekspertas neįžvelgia nei ieškovo, nei atsakovių kaltės. Ginčas yra kitų aplinkybių ir teritorijų planavimo skyriaus anksčiau priimtų spendimų pasekmė. Eksperto manymu, šiuo atveju turėtų būti inicijuotas projekto tikslinimas, atsižvelgiant į laisvą valstybinės žemės fondą ties sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, sankryža tarp vietinio keliuko ir kelio Valtūnai – Antatilčiai, ir vertinant laisvą dirbtinai atsiradusią valstybinės žemės juostą už sklypo, kadastro Nr. 8195/0004:51. Vertinant šias laisvas valstybinės žemės juostas, būtų galima atlikti projekto korektūrą, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė galėtų valdyti jiems priklausančias ploto ribas, nedarant žalos tretiesiems asmenims. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius turėtų nurodyti, ar yra tokia galimybė. Turėtų būti inicijuojamas bendras žemės reformos projekto tikslinimas, kad būtų užtikrintos ir ieškovo, ir atsakovės nuosavybės teisės, negalima tvirtinti vieno plano, nesprendžiant klausimo kompleksiškai. Ekspertas nurodė, kad patraukus ieškovo žemės sklypo pietinę ribą į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, šalių žemės sklypų ploto trūkumai galimai sumažėtų, galimai atitiktų leistiną maksimalią ribinę paklaidą. Ekspertas nurodė, kad iki 2012 metų pastatas, esantis ieškovo žemės sklype, buvo nedidelis, 2015 metais jis padidėjęs, galbūt buvo rekonstruotas. Duomenų apie šio pastato rekonstrukciją ir registraciją ekspertas neturi. Projekte, kuomet pastatas buvo mažas, atstumas nuo pastato iki sklypo ribos buvo ne mažiau negu trys metrai. Rekonstravus pastatą, jo tūris padidėjo, projektinė kraštinė pastatą kerta. Žemės sklypo ribos postūmis galėjo atsirasti tam, kad riba nekirstų pastato. Ieškovo sklypo šiaurinės linijos ilgis yra išlaikytas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančios žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutarties bei VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad 2007 m. liepos 24 d. ieškovas J. J. nusipirko 5,4000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)., iš A. G. ir V. M., žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (I tomas, b. l. 7-10, 13-17).

1995 m. gruodžio 28 d. inžinierius D. L. sudarė minėto žemės sklypo abrisą, kuriame nurodė, kad šiaurės rytinės žemės sklypo ribos ilgis yra 90 m., vakarinės ribos ilgis – 504 m (104 m +92 m +308 m = 504 m), sklypo numeris jame yra 207 (I tomas, b. l. 18). Šiame abrise nurodyta, kad ieškovo žemės sklypas šiaurės rytinėje dalyje ribojasi su keliu bei šiaurės vakarinės žemės sklypo ribos posūkio taškas, kuris ribojasi su minėtu keliu, yra 74 m nuo šio kelio posūkio taško, pietvakarinis ieškovo žemės sklypo ribos posūkio taškas yra 80 m nutolęs nuo kelio, esančio žemės sklypo vakarinėje dalyje. 1995 m. spalio 25 d. žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte nurodyta, kad buvo paženklintas A. G. ir V. M. priklausantis žemės sklypas Nr. 7, pastatyti 6 laikini matavimo ženklai gretimybėje su laisva valstybės fondo žeme ir Antatilčių k. asmeninio naudojimo žeme, matavimo ženklai nestatyti gretimybėje su A. G. žeme (I tomas, b. l. 20-21). 1996 m. sausio 10 d. Vilniaus 2-ojo žemėtvarkos skyriaus inžinierius D. L. parengė ieškovui priklausančio žemės sklypo laikiną planą, kuriame nėra nurodyti šio žemės sklypo ribų linijų ilgiai bei pažymėta, jog laikinas žemės sklypo planas galioja iki sklypo ribų geodezinių matavimų (I tomas, b. l. 19). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, kadastro Nr. 8195/0004:6, įregistruotas 1996 m. spalio 2 d., atlikus žemės sklypo preliminarius matavimus (I tomas, b. l. 16-17).

Iš pirkimo – pardavimo sutarties bei VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad 2013 m. lapkričio 28 d. atsakovė G. S. įsigijo 2,7000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. 8195/0004:7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), iš S. K., žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (I tomas, b. l. 61-86). Atsakovės G. S. sklypo ribos vietoje paženklintos 1995 m. lapkričio 8 d., inžinierius D. L. 1995 m. gruodžio 28 d. parengė šio sklypo abrisą (žemės sklypo Nr. jame – 208), kuriame nurodyta, kad šio žemės sklypo šiaurės rytinės ribos ilgis yra 74 m., bendros atsakovės G. S. ir ieškovo žemės sklypų ribos linijos ilgis (rytinėje dalyje) yra 196 m (104 m. + 92 m), o atstumas nuo atsakovės G. S. žemės sklypo pietvakarinio ribos posūkio taško iki ieškovo žemės sklypo šiaurės vakarinio ribos posūkio taško yra 186 m. Taip pat nurodyta, kad atstumas nuo kelio, esančio atsakovės G. S. žemės sklypo vakarinėje dalyje, iki žemės sklypo pietrytinio ribos posūkio taško yra 278 m (186 m + 92 m) (I tomas, b. l. 51). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 1996 m. spalio 2 d., atlikus žemės sklypo preliminarius matavimus (I tomas, b. l. 81-86).

Iš pirkimo – pardavimo sutarties bei VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad 2012 m. lapkričio 28 d. atsakovė R. S. įsigijo 3,0000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),,esantį (duomenys neskelbtini),., iš S. K., žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (I tomas, b. l. 87-95). Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, priklausančio atsakovei R. S., ribos vietoje buvo paženklintos 2005 m. rugsėjo 6 d., matininkė A. K. 2005 m. rugsėjo 6 d. parengė šio žemės sklypo abrisą, 2006 m. spalio 20 d. – žemės sklypo planą, kuriame nurodyta, kad šio žemės sklypo šiaurinės ribos linijos ilgis yra 196 m, vakarinės ribos linijos ilgis – 306 m, pietinės ribos linijos ilgis – 78 m. Taip pat nurodyta, kad šis žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su 6 metrų pločio keliu, šiaurinėje dalyje su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, vakarinėje dalyje – su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei pietinė šio žemės sklypo riba ir pietinė ieškovo žemės sklypo riba yra vienoje tiesėje (I tomas, b. l. 48-49). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2007 m. birželio 13 d., atlikus žemės sklypo preliminarius matavimus (I tomas, b. l. 94-95).

Ieškovo J. J. užsakymu, 2014 m. rugsėjo 10 d. UAB „AASE“ parengė ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų projektą (I tomas, b. l. 23). Matininkas P. U., atlikęs kadastrinius matavimus ir parengęs žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės teritorinį padalinį dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės teritorinis padalinys, patikrinęs ieškovo žemės sklypo kadastro duomenų bylą, surašė tikrinimo aktą, kuriame konstatuota, žemės sklypo ploto paklaida viršija maksimalią paklaidą (I tomas, b. l. 22). Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, ieškovo sklypas, atlikus matavimus, sumažėjo iki 5,1491 ha. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsakovės, kaip gretimo sklypo savininkės, nesutiko su padarytais matavimais.

Vienas iš teisės aktų, įgyvendinančių žemės sklypo ribų stabilumo principo taikymą yra Nuostatų 21 punktas (2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 303 redakcija), kuriame nustatyta, kad „Žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nagrinėdama šalių prašymus, nustatė, kad palyginus D. L. 1995 m. gruodžio 28 d. parengtame žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), abrise nurodytą informaciją su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), abrise ir A. K. 2006 m. spalio 20 d. parengtame žemės sklypo plane nurodyta informacija nustatyta, kad duomenys nesutampa, t. y. šių žemės sklypų bendros ribos ilgis nurodytas 2 m skirtumu, atstumas nuo vakarinėje žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, dalyje esančio kelio ir pietvakarinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, ribos posūkio taško nurodytas 2 m skirtumu. Atstumas nuo žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini),, vakarinėje dalyje esančio kelio iki ieškovo žemės sklypo šiaurės vakarinio ribos posūkio taško nurodytas 10 m skirtumu. Taip pat nurodė, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribos nėra aiškios, todėl kilus ginčui dėl žemės sklypų ribų, siūlytina kreiptis į teismą dėl ginčytinų žemės sklypų ribų nustatymo (I tomas, b. l. 25-28).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Pagal LR Civilinio kodekso 4.45 straipsnį, žemės sklypo ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo dalis ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie susitarimai dėl naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes; atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010).

Teismas, iš byloje esančių įrodymų matydamas, kad ieškovo ir atsakovių žemės sklypų ribos nėra aiškios, abrisuose nurodyti skirtingi linijų ilgiai, teritorijų planavimo dokumentai nėra tikslūs, šalims ne kartą siūlė ginčą spręsti taikiai, siekiant rasti priimtiniausią sprendimo variantą, buvo taikyta teisminė mediacija, tačiau šalims nepavyko rasti kompromiso. 2017 m. birželio 13 d. teismas nutartimi paskyrė ekspertizę dėl žemės sklypo ribų nustatymo, kurią pavesta atlikti matininkui V. P. (III tomas, b. l. 185-186). 2017 m. rugpjūčio 1 d. ekspertizės akte Nr. 2-49-01147-2015-9 konstatuota, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. UAB „AASE“ matininko P. U. parengtame žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plano projekte nurodytos žemės sklypo ribos iš esmės atitinka 1995 m. gruodžio 28 d. inžinieriaus D. L. sudarytame lauko brėžinyje (abrise) nustatytą suprojektuoto to paties sklypo konfigūraciją ir linijų ilgius tarp ribos posūkio taškų 1-8. Linijų ilgiai tarp taškų 8-11 (gretimybėje su sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir tarp taškų 11-13 (gretimybėje su sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), viršija Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 35 ir 38 punktuose nurodytas leistinas paklaidas. Nurodyta, kad kadastrinių matavimų plano projekte tarp taškų 8-11 esama paklaida -4,06 m, tarp 12-13 taškų esama paklaida -2,15 m (IV tomas, b. l. 4-5). Ekspertizės išvadoje pažymėta, kad vertinant ieškovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, D. L. 1996 m. sausio 10 d. parengtą laikiną žemės sklypo planą (laikinojo plano kopija sunkiai įskaitoma, todėl ji vertinama tiek, kiek informacijos įmanoma įskaityti), 2000 m. rugpjūčio 29 d. Ukmergės rajono Žemaitkiemio seniūnijos Žemaitkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemės sklypo, kadastro Nr. 208 2007 m. lapkričio 20 d. A. K. parengtą planą, ortofotogrametrinę medžiagą, UAB „AASE“ 2014 m. rugsėjo 10 d. parengtas žemės sklypo planas savo konfigūracija atitinka Ukmergės rajono Žemaitkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 2889-81, ištraukoje numatytą konfigūraciją bei konfigūraciją, nurodytą 1996 m. sausio 10 d. parengtame laikinajame žemės sklypo plane, planinė geografinė padėtis šiaurės krypties, esamo kelio (Valtūnai – Antatilčiai) bei gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atžvilgiu yra pakitusi, t. y. matomas postūmis nuo suprojektuotos 2000 m. rugpjūčio 29 d. bendros ribos tarp sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), į vakarus link sklypo, kadastro Nr. 8195/0004:280 (IV tomas, b. l. 5-6). Ekspertizės akte pažymėta, kad skirtingu laiku rengtuose projektinių sklypų lauko brėžiniuose (abrisuose) dalis bendrų kraštinių turi skirtingas reikšmes, kas neleidžia vienodai tiksliai atstatyti projektinius sklypų dydžius vietovėje. Parengtuose abrisuose dalyje kraštinių skirtingai nurodytos nulinės atskaitos vietos (ribos posūkio taško planinė vieta, nuo kurios turėtų būti atidėtas projektinis linijos ilgis metrais) (IV tomas, b. l. 8). Ekspertas, atsakydamas į klausimą, ar patenkinus ieškovo reikalavimus nustatyti ribą pagal UAB „AASE“ parengtą plano projektą, atsakovių žemės sklypuose atsirastų ploto trūkumas ir kokio dydžio jis būtų, pasirinko du būdus atsakymams pateikti. Pirmuoju atveju, atsakymai formuluojami atstačius atsakovių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini),, ribas grafiškai elektroninėje erdvėje naudojant galiojančius oficialius išeities duomenis, laikinuosius žemės sklypų planus ir gautus duomenis tapatinant su UAB „AASE“ parengtu žemės sklypo plano projektu, kuomet vertinami atsiradę neatitikimai. Atsakovių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini),, ribas atstačius ant 2015 metų ortofoto medžiagos pagrindo, vadovaujantis A. K. 2007 m. lapkričio 20 d. parengtais žemės sklypų planais, žemės sklypo ribą nustačius pagal UAB „AASE“ parengtą plano projektą, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoto ploto atžvilgiu, sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, ploto trūkumas nesusidarytų priešingai – susidarytų viršplotis maksimalios leistinos ribinės paklaidos 0,0822 ha ribose (paklaida +0,0186 ha); gretimo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, 3,0000 ha plotas sumažėtų iki 2,8551 ha, viršijant maksimalią ribinę 0,0866 ha paklaidą (paklaida – 0,1449 ha). Tuo pačiu būtų pakeista 2000 m. rugpjūčio 29 d. patvirtintame Ukmergės rajono Žemaitkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir 2007 m. lapkričio 20 d. A. K. žemės sklypo plane nurodyta konfigūracija (IV tomas, b. l. 9). Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. žemės sklypų planai nėra įregistruoti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre, todėl jie nėra galiojantys oficialūs išeities duomenys. Be to, kaip buvo minėta ekspertizės akte (IV tomas, b. l. 8), skirtingu laiku rengtuose projektinių sklypų lauko brėžiniuose (abrisuose) dalis bendrų kraštinių turi skirtingas reikšmes, kas neleidžia vienodai tiksliai atstatyti projektinius sklypų dydžius vietovėje. Todėl abejotina eksperto padaryta išvada dėl ploto trūkumo dydžio sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, kuris susidarytų žemės sklypo ribą nustačius pagal UAB „AASE“ parengtą plano projektą.

Vertindamas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje užfiksuotus, bet neįregistruotus Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, duomenis, ekspertas padarė išvadą, kad nustačius žemės sklypo ribą pagal UAB „AASE“ matininko P. U. parengtą plano projektą, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, susidarytų 0,0303 ha viršplotis maksimalios leistinos ribinės paklaidos 0,0822 ha ribose (paklaida +0,0519 ha), tačiau projektinė konfigūracija būtų neišlaikyta; sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, atsirastų 0,1726 ha ploto trūkumas, viršijantis leistiną ploto paklaidą iki 0,1251 ha (IV tomas, b. l. 10).

Kaip buvo minėta, vertinant ieškovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, D. L. 1996 m. sausio 10 d. parengtą laikiną žemės sklypo planą, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Ukmergės rajono Žemaitkiemio seniūnijos Žemaitkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, 2007 m. lapkričio 20 d. A. K. parengtą planą, ortofotogrametrinę medžiagą, UAB „AASE“ 2014 m. rugsėjo 10 d. parengtas žemės sklypo planas savo konfigūracija atitinka Ukmergės rajono Žemaitkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 2889-81, ištraukoje numatytą konfigūraciją bei konfigūraciją, nurodytą 1996 m. sausio 10 d. parengtame laikinajame žemės sklypo plane, tačiau neatitinka ploto prasme, kadangi UAB „AASE“ matininko P. U. parengtame žemės sklypo plane ieškovo žemės sklypo plotas sumažėja nuo projektinio ploto 5,4000 ha iki 5,1491 ha (51491 m²), leistiną ribinę 0,2324 ha paklaidą viršijant 0,0185 ha (paklaida -0,2509 ha) (IV tomas, b. l. 11). Pažymėtina, kad ieškovas sutinka su tokiu ploto trūkumu jam priklausančiame sklype, tokiu žemės sklypu naudojasi nuo jo įsigijimo dienos, t. y. jau beveik 10 metų, jam sklypo ribas parodė buvę savininkai, liudytojas R. K. patvirtino, kad su ieškovu apėjo žemės sklypą ir aprodė sklypo ribas, tuomet buvusius riboženklius. Teismas sutinka, kad ieškovas neturėjo teisės su gretimo sklypo kaimynu perkelti riboženklių, tačiau juos perkėlus, sklypu naudotasi be ginčų iki atsakovė G. S. neįsigijo gretimo sklypo. Atkreiptinas dėmesys, kad 1992 m. liepos 25 d. Ukmergės rajono Žemaitkiemio žemės reformos žemėtvarkos preliminariame projekte ir 2000 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2889-81 patvirtintame Žemaitkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nurodytas mastelis, bet ne žemės sklypų linijų ilgiai.

Ekspertizės aktas patvirtina, kad atsižvelgiant į ieškovo sklypo abriso sudarymo datą (1995 m. gruodžio 28 d.) pagal pradinio ribų ženklinimo vietovėje 1995 m. spalio 25 d. aktą ir tuo metu fiksuotas gretimybes bei linijų ilgius tarp ribos posūkio taškų, 2014 m. rugsėjo 10 d. UAB „AASE“ matininko P. U. parengtame ieškovo sklypo kadastrinių matavimų plano projekte nurodyti aiškiai išreikšti aplinkinės ribos posūkio taškai (plane Nr. 1, 3, 6, 8, 11, 12) atitinka 1995 m. gruodžio 28 d. inžinieriaus D. L. parengtame ieškovo žemės sklypo abrise nurodytus charakteringus aplinkinės ribos posūkio taškus su paklaidomis: pietrytinės ribos paklaida tarp taškų Nr. 1-6 yra -0,93 m, pietvakarinės ribos paklaida tarp taškų Nr. 6-8 yra +0,02 m, šiaurės vakarinės ribos paklaida tarp taškų Nr. 8-11 yra -4,06 m, tarp taškų Nr. 11-12 paklaida yra +0,28 m., tarp taškų Nr.12-13 yra -2,15. Neatitikimai tarp taškų 8-11 bei tarp taškų 12-13 viršiją leistiną matavimo tikslumą, reglamentuotą kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastro duomenų surinkimo teisės aktuose, tačiau žvelgiant iš praktinės pusės, nėra labai žymūs. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „AASE“ matininko P. U. parengtame ieškovo žemės sklypo plane taškai 1, 2, 3, 4, 5, 6 yra nekeistini, suderinti, su šiais taškais besiribojančių žemės sklypų, kadastro Nr. 8195-0004:51 ir (duomenys neskelbtini),, kadastriniai matavimai jau atlikti, šių sklypų ribas patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius, kadastriniai matavimai įregistruoti VĮ Registrų centre, todėl ši gretimybė nekeistina. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. P. nurodė, kad minėti kaimyniniai žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini),, yra pasislinkę į ieškovo sklypo pusę, tai galėjo sąlygoti dirbtiną ribos perstūmimą į atsakovės žemės sklypo pusę, patraukus ieškovo žemės sklypo pietinę ribą į žemės sklypą, kadastro Nr. 8195/0004:51, šalių žemės sklypų ploto trūkumai galimai sumažėtų, galimai atitiktų leistiną maksimalią ribinę paklaidą. Pagal CK 4.262 straipsnį, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas J. J. neprašo nuginčyti duomenų, įrašytų viešajame registre. Pažymėtina, kad teismas nagrinėja bylą tik pareikštų reikalavimų ribose ir analizuoja bei vertina tik tas aplinkybes, kuriomis remiasi šalys. Tai yra teismas gali nagrinėti tik tokį ginčą, kokį savo pasirinktiems atsakovams kelia ieškovas, ir pagal byloje surinktą medžiagą spręsti dėl ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; 2004-12-15 nutartis civilinėje byloje 3K-3-483/2004).

Byloje kilo ginčas dėl riboženklio, UAB „AASE“ matininko P. U. parengtame ieškovo žemės sklypo plane pažymėto 12 numeriu, kurį, kaip teigiama, ieškovas su prieš tai buvusiu sklypo savininku perkėlė apie 10 metrų, taip padidindamas ieškovo žemės sklypą. Atsakovė G. S. nesutinka su šiuo riboženkliu, pateikė siūlomų ribų projektą, pagal kurį šis riboženklis būtų patrauktas link ieškovo žemės sklypo. Patraukus minėtą riboženklį Nr. 12, ribos 11-12 linijos ilgis būtų 78,30 metrai (II tomas, b. l. 57), pagal ieškovo siūlomą planą ši ribos linija yra 92,98 metrų ilgio (I tomas, b. l. 154), kas labiau atitinka preliminarius D. L. matavimus, kuriuose šios ribos linijos ilgis yra 92 metrai. Ieškovas nurodė, kad turi reikiamus leidimus gyvenamajam namui statyti, bei pateikė teismui gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstravimo genplaną (IV tomas, b. l. 37), namo statybos pradėtos, patraukus minėtą ribos liniją pagal atsakovės siūlymą, jis negalėtų statyti verandos prie namo, nes būtų neišlaikytas įstatyme nustatytas atstumas nuo gyvenamojo namo iki gretimo sklypo ribos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas vertina, kad ieškovo ir atsakovių žemės sklypus skiriančią ribą nustačius pagal UAB „AASE“ matininko P. U. 2014 m. rugsėjo 10 d. parengtą plano projektą, sklypų savininkų interesų pusiausvyra nebus pažeista.

Teismas, atsižvelgęs į civilinės teisės normas, vadovaudamasis teismų praktikoje suformuotais kriterijais tokio pobūdžio bylose, kompleksiškai įvertinęs abiejų ginčo šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus, sprendžia, jog ieškovo J. J. ir atsakovių G. S. bei R. S. žemės sklypus skirianti riba nustatoma pagal UAB „AASE“ matininko P. U. 2014 m. rugsėjo 10 d parengtą plano projektą.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidas sudaro 1060 eurų suma už atliktą ekspertizę, kurią apmokėjo atsakovės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 43,15 Eur žyminis mokestis (I tomas, b. l. 1) ir 1400 Eur teisinės pagalbos išlaidos (II tomas, b. l. 24-26, III tomas, b. l. 2, 168). Iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1443,15 Eur, t. y. po 721,58 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai (CPK 79, 88 straipsnių, 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina po 34,14 Eur turėtų pašto išlaidų Valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad tarp ieškovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, ir gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini),, riba yra laužta linija, kurią pagal UAB „AASE“ matininko P. U. 2014 m. rugsėjo 10 d. parengtą plano projektą žymi ribos posūkio taškai Nr. 13 (x=6128245.30/ y=561740.45), Nr. 12 (x=6128169.38/ y=561672.56), Nr. 11 (x=6128148.84/ y=561582.59) ir Nr. 10 (x=6128054.79/ y=561526.47), Nr. 9 (x=6127978.20/ y=561480.70) ir Nr. 8 (x=6127887.96/ y=561426.66).

2014-09-10 žemės sklypo Nr. 207, (plotas 51491 kv.m.), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, adresu (duomenys neskelbtini), parengtas UAB „AASE“ matininko P. U., yra neatskiriama sprendimo dalis.

Priteisti iš atsakovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),., ir atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),, po 721,58 Eur (septynis šimtus dvidešimt vieną eurą 58 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 34,14 Eur (trisdešimt keturis eurus 14 centų) pašto išlaidų Valstybei, kuris mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Snieguolė Bielskienė