Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto D. K. atstovo advokato Petro Labanausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-09 nutarimo, kuriuo D. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalį 30 (trisdešimties) litų dydžio bauda, pagal LR ATPK 126 straipsnio 4 dalį 2500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, subendrinus nuobaudas skirta 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nubaustas už tai, kad 2011 m. gruodžio 4 d. 4.20 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu vairavo automobilį „BMW 535“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,6 promilių ± 5 % girtumas), nepateikė automobilio valstybinės techninės apžiūros talono ir tuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje bei LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-02-09 nutarimu D. K. pripažino padarius LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje bei 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė subendrintą 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

D. K. atstovas advokatas P. Labanauskas apeliaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-09 nutarimą panaikinti dalyje dėl nubaudimo už vairavimo transporto priemonę būnant neblaiviam ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti.

Apelianto teigimu, pareigūnai surašė ATP protokolą dėl vairavimo neblaiviame stovyje remdamiesi asmeniškumais bei išankstiniu nusistatymu, kuris kilo dėl anksčiau įvykusio konflikto. Apie buvusius ankstesnius nesutarimus bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytojas R. K., parodęs, kad buvo anksčiau susidūręs su D. K. „kai vyko padėti kolegoms pristatyti jį į policijos komisariatą“.

Abejones dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo sukėlė ir jų išankstinis nusistatymas dėl paties pažeidimo fakto, nes bylos nagrinėjimo metu nei protokolą surašęs patrulis M. D., nei liudytojas R. K. nenurodė pagrįsto pagrindo remiantis kuriuo buvo sustabdytas D. K. vairuotas automobilis, kaip numatyta LR Generalinio komisaro įsakymu patvirtintoje Patrulių veiklos instrukcijoje. Mano, jog jo automobilis buvo sustabdytas pagal išankstinį nusistatymą be pagrindo. Taip pat policijos patruliai nesilaikė LR Generalinio komisaro įsakymu patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos 70 straipsnio reikalavimų susijusių su neblaivių asmenų nušalinimu nuo vairavimo. Taisyklėse nurodyta, kad „Nušalinęs asmenį nuo transporto priemonės vairavimo, policijos patrulis tarnybiniame pranešime nurodo nušalinimo nuo vairavimo priežastį (-is), kur transporto priemonė yra, ar ji buvo pristatyta į policijos įstaigą, saugojimo aikštelę arba į kitą vietą ir kokiu būdu”. Tokie nuolatiniai taisyklių pažeidimai parodo policijos patrulių veiksmų nepagrįstumą ir teisėtumo nebuvimą bei išankstinį nusistatymą prieš konkretų asmenį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog neteisėtai buvo atlikti ir kiti veiksmai siekiant surašyti ATP protokolą. Pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006-05-12 nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 6 punktą nurodyta veiksmų eiga kurios turi laikytis, policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas). Minimose taisyklėse nurodyta, kad pareigūnai turi įvertinti bendrą asmens būklę pagal patvirtintą metodiką. Tik pagal metodikos nustatytus požymius, atlikus asmens būklės įvertinimą ir esant pagrįstiems įtarimams, kad asmuo yra neblaivus patikrinimas gali būti tęsiamas kitomis specialiomis techninėmis priemonėmis. Apie pareigūnų veiksmų eigą nurodyta ir LR ATPK 270 straipsnyje. Pareigūnai sustabdę D. K. vairuojamą automobilį bendros asmens būklės įvertinimo neatliko nors pagal jų parodymus praėjo 20 minučių kol buvo atliktas patikrinimas su alkotesteriu. Toks ilgas patikrinimo laikotarpis negalėjo būti, nes pagal liudytojo A. U. parodymus D. K. su juo išsiskyrė apie 4.15 val. Nustatytų patikrinimo taisyklių nesilaikymas leidžia tvirtinti, kad neblaivumo patikrinimo rezultatai neatitinka faktinių aplinkybių. Kad nebuvo laikomasi nustatytų taisyklių savo parodymais patvirtino liudytojas R. K.. Taip pat nebuvo nustatyta, kad atliekant patikrinimą pareigūnai laikėsi alkotesterio naudojimo instrukcijos.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Byloje nėra ginčo dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimu pripažintos D. K. kaltės pažeidimo nurodyto LR ATPK 124¹ str. 7 d. padarymo. Apeliaciniame skunde iš esmės ginčijama D. K. kaltė dėl LR ATPK 126 str. 4 d. nurodyto pažeidimo padarymo, t. y. transporto priemonės vairavimo neblaiviam. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog D. K. vairavo transporto priemonę neblaivus ir savo veiksmais padarė LR ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą.

LR ATPK 126 str. 4 d. yra numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą, teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą D. K. kaltu dėl LR ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Tai, kad D. K. padarė jam inkriminuojamą LR ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (2a–2 b. l.), policijos pareigūnų M. D. ir R. K. tarnybiniai pranešimai (6–7 b. l.) bei parodymai, duoti teismo posėdyje (19–20 b. l.), „Lion alcometer 500“ prietaiso parodymų kvitas (4 b. l.), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (5 b. l.), liudytojo A. U. parodymai teisme (29 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei pažymi, jog policijos pareigūnai M. D. ir R. K. tiek tarnybiniuose pranešimuose (6–7 b. l.), tiek duodami parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (19–20 b. l.) nuosekliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pažeidimo padarymo dieną buvo vykdoma prevencinė priemonė „Alkotesteris“, pareigūnams sustabdžius D. K. automobilį, nuo D. K. sklido alkoholio kvapas. Asmens blaivumo testo metu, atlikto alkotesteriu „Lion alcometer 500“, buvo nustatytas D. K. 1,60 promilės girtumas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju bylos baigčiai jokios įtakos nedaro tai, kokiu pagrindu policijos pareigūnai stabdė būtent D. K. automobilį, nes jie, vykdydami tarnybą, tai gali daryti prevenciškai (Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. visiškai pasirinktinai, juo labiau kad byloje ir buvo nustatyta, jog pareigūnai apelianto automobilį sustabdė, vykdydami prevencinę priemonę „Alkotesteris“, todėl atmestini apelianto skundo teiginiai, kad pareigūnai M. D. ir R. K. nenurodė pagrįsto pagrindo dėl ko buvo sustabdytas D. K. vairuotas automobilis.

Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, jog pareigūnai, sustabdę D. K. vairuojamą automobilį, prieš tikrindami blaivumą alkotesteriu, iš pradžių neatliko bendros asmens būklės patikrinimo. Pažymėtina, jog LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 yra patvirtinta Bendros asmens būklės įvertinimo metodika (toliau – ir Metodika), kurios 2 punkte numatyti tokie požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Asmuo, atliekantis bendrą asmens būklės vertinimą, įvertina visus nurodytus požymius ir, gavęs išvadas dėl narkotinių ar kitų medžiagų vartojimo, sprendžia, ar asmuo yra apsvaigęs. Iš policijos darbuotojų M. D. ir R. K. tarnybinių pranešimų bei parodymų teismo posėdyje matyti, jog pareigūnai tinkamai laikėsi Metodikoje nustatytų taisyklių, kadangi užuodę nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą, pastebėję, jog jo judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, nusprendė atlikti blaivumo patikrą technine priemone – alkotesteriu. Be to, tai, jog pareigūnai turėjo teisėtą pagrindą tikrinti apelianto blaivumą, pagrindžia tuo metu vykdyta prevencinė priemonė „Alkotesteris“, o abejoti alkotesterio rodmenimis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes prietaisas buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudojimui.

Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog policijos patruliai nesilaikė LR Generalinio komisaro įsakymu patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos 70 straipsnio reikalavimų susijusių su neblaivių asmenų nušalinimu nuo vairavimo. Atkreiptinas dėmesys, jog pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose yra nurodytos visos priverstinio nušalinimo aplinkybės – nurodyta, jog D. K. vairavo neblaivus, nušalinus jį nuo vairavimo automobilis, kadangi netrukdė eismui, paliktas stovėti aikštelėje.

Atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie asmeniškai pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, yra prieš jį neigiamai nusiteikę ir tuo pagrindu gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Ta aplinkybė, jog vienas iš pareigūnų jau žinojo D. K. dėl ankstesnių jo pažeidimų, jokiu būdu nepatvirtina skundo argumento, kad pareigūnai buvo šališki. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, jokių esminių prieštaravimų policijos pareigūnų parodymuose ir aplinkybių, kodėl turėtų abejoti šių parodymų objektyvumu, nenustatė. Be to, policijos pareigūnų parodymai siejasi su liudytojo A. U. parodymais, duotais teismo posėdžio metu (29 b. l.). Liudytojas nurodė, jog prieš pradėdamas vairuoti automobilį, D. K. išgėrė 0,5 l alaus. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo netikėti policijos pareigūnų, liudytojo A. U. parodymais bei alkotesterio „Lion alcometer 500“ rodmenimis.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, kad pareigūnai buvo prieš jį nusiteikę, todėl alkotesterio parodymai yra neteisingi, prieštarauja anksčiau minėtų liudytojų parodymams bei kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl tai vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. Darytina išvada, jog D. K. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia byloje surinktų įrodymų. Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstai priėmė 2012‑02‑09 nutarimą, kuriuo pripažino D. K. padarius LR ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.). Atsižvelgus į tai, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012‑02-09 nutarimo naikinti ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukti nėra pagrindo, todėl D. K. atstovo advokato apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. K. atstovo advokato Petro Labanausko apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.