- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2YT-21100-1176/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16317-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Ražanauskienė
- Pareiškėjas
- T. G.
- Suinteresuotas asmuo
- B. C., E. G., valstybės įmonė Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys B. C., E. G., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja T. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja T. G., (duomenys neskelbtini), palikimą po jos sutuoktinio J. G., (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėja nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis J. G. Pareiškėja ir J. G. susituokė (duomenys neskelbtini), susilaukė dviejų vaikų, kurie pareiškėjos sutuoktinio mirties metu jau buvo pilnamečiai. Šeima gyveno kartu trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistruotame pareiškėjos vardu. Butas įgytas santuokos metu (duomenys neskelbtini), taigi ½ buto priklauso pareiškėjai. Bute pareiškėja gyveno tiek iki sutuoktinio mirties, tiek po sutuoktinio mirties bei gyvena šiame bute iki šiol. Bute nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota jos gyvenamoji vieta. Pareiškėjos sutuoktinis nebuvo sudaręs testamento. Nei vienas iš įstatyminių įpėdinių laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja nurodo, jog iš karto po sutuoktinio mirties priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti. Nurodo, kad po sutuoktinio mirties iš karto neatsiskaitė už komunalinius aptarnavimus, nes neturėjo lėšų, tačiau praėjus kuriam laikui, padengė visas skolas ir iki šiol išlaiko butą. Pažymi, kad pareiškėja faktiškai valdydama priėmė ne tik sutuoktiniui tenkančią buto dalį, bet ir jo paliktus daiktus – baldus ir asmeninius daiktus. Pareiškėja nurodo, kad juridinę reikšmę turtintis faktas reikalingas nustatyti siekiant įteisinti palikimo priėmimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į J. G. priklausiusią buto dalį.
3. 2022 m. rugpjūčio 16 d. prašyme pareiškėja papildomai nurodo, kad yra žinoma, jog palikimui priimti yra svarbūs pirmi trys mėnesiai po sutuoktinio mirties. Dėsto, kad ji iškart po sutuoktinio mirties laiku nesumokėjo už komunalinius patarnavimus, kadangi neturėjo tam lėšų, todėl negalėjo teismui pateikti buto komunalinių mokesčių apmokėjimo dokumentų už 2006 metus po sutuoktinio mirties, tačiau praėjus porai metų pareiškėja padengė visas skolas ir buto išlaikymu rūpinasi iki šiol. Po sutuoktinio mirties pareiškėja prižiūrėjo butą, tvarkė jį. Faktiškai valdydama priėmė sutuoktiniui tenkančią ½ buto dalį, jo paliktus daiktus – baldus ir asmeninius daiktus, juos prižiūrėdama ir naudodama.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys B. C. ir E. G. atsiliepime prašo pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad palaiko pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes ir patvirtina, jog jos yra teisingos. Nurodo, kad po tėvo mirties pareiškėja toliau prižiūrėjo butą, tvarkė jį, rūpinosi po tėvo mirties likusiais daiktais. Po tėvo mirties nepraėjus mėnesiui, pareiškėja keitė vonios kraną ir gyvatuką, savo lėšomis remontavo elektros instaliaciją. Taip pat nurodo, kad jie nepretendavo į likusį po tėvo mirties turtą, visą palikimą po tėvo mirties priėmė pareiškėja, faktiškai jį valdydama.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas savo atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą pareiškėjos sutuoktinio palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paliktojo turto priėmimą valdyti. Nurodo, kad jei nagrinėjant bylą teismas nuspręstų, jog pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštarautų pareiškėjos prašymo patenkinimui.
6. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
1. Byloje esančių rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja T. G. ir J. G. sudarė santuoką. Pareiškėja T. G. ir J. G. santuokoje susilaukė dviejų vaikų: B. G. (sudarius santuoką, pakeista pavardė į (duomenys neskelbtini)) ir E. G. (duomenys neskelbtini) J. G. mirė.
2. Iš 2022 m. liepos 18 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų J. G. sudarytų testamentų, jame nėra įregistruotas palikimo priėmimo faktas, nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
3. Iš Nekilnojamojo turto registro 2022 m. liepos 18 d. išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pareiškėjai T. G. pagal (duomenys neskelbtini). J. G. vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. civiliniam kodeksui. Iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-551/2006; Nr. 3K-3-30/2011). Nagrinėjamu atveju butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu, todėl jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors yra įregistruotos tik pareiškėjos vardu.
5. CK 5.50 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d.) 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
6. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, mirusiojo J. G. vaikai B. C. ir E. G. yra laikomi pirmos eilės įpėdiniais. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Taigi mirus J. G., kuris buvo pareiškėjos vyras, pareiškėja ir jos vaikai buvo įpėdiniai pagal įstatymą. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad pirmos eilės įpėdiniai, t. y. J. G. vaikai, po J. G. mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notarą. Šį faktą patvirtino patys B. C. ir E. G. atsiliepime. Byloje nėra duomenų apie tai, kad J. G. vaikai būtų kreipęsi CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. B. C. ir E. G. atsiliepime patvirtino, kad jie nepretendavo į J. G. palikimą, kad po jų tėvo mirties palikimą priėmė pareiškėja faktiškai pradėjusi jį valdyti.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-487/2010).
8. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad ji, kaip įstatyminė įpėdinė priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. G. mirties faktiškai pradėjusi jį valdyti. Po sutuoktinio mirties ji liko gyventi šeimos bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi, kuris iki šiol jame gyvena. Jos dukra B. C. J.G. mirties metu gyveno kitame bute su savo šeima. Ieškovė valdymo faktui po J. G. mirties pagrįsti prie pareiškimo pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ji mokėjo mokesčius už butui teiktas paslaugas. Nors pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, pagrindžiančių, jog ji mokėjo mokesčius per pirmus tris mėnesius po jos sutuoktinio mirties, tačiau kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, taip pat byloje pateikti pareiškėjos bei jos vaikų (šioje byloje suinteresuoti asmenys) rašytiniai paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja faktiškai valdė butą ir jį prižiūrėjo iš karto po jos sutuoktinio J. G. mirties. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad ji po sutuoktinio mirties laiku nesumokėjo už komunalinius patarnavimus, nes neturėjo lėšų, tačiau praėjus kuriam laikui padengė visas skolas. Pažymi, kad ji nuo sutuoktinio mirties rūpinosi butu ir jame esančiais daiktais, juos prižiūrėjo ir tai daro iki šiol. Pareiškėjos vaikai atsiliepime patvirtino, kad pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais teiginiais, kadangi byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad ji rūpinosi mokesčių sumokėjimu ir šiuo metu ji neturi įsiskolinimų už elektros energijos, šilumos energijos, gamtinių dujų tiekimą butui, už buto ir kitų bendrosios dalinės nuosavybės patalpų administravimą, eksploatavimą. Be to, pareiškėja butą, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi kaip savo gyvenamąją vietą.
9. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pareiškėja B. C. po jos sutuoktinio J. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjo (sutuoktinio) palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Pareiškėja pareiškime nurodo, kad šio juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad galima būtų įteisinti palikimo priėmimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į J. G. priklausiusią buto dalį, todėl teismas pareiškėjos pareiškimą pripažįsta pagrįstu ir jį tenkina. Teismas konstatuoja, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas šioje byloje yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po J. G. mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos T. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. G., (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio J. G., (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.