- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-127-125/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05816-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Aušra Maškevičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- S. B.
- Advokatai
- Darius Pocius, Darius Krencius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušrai Maškevičienei, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovo advokatui Dariui Krenciui, atsakovo atstovui advokatui Dariui Pociui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 89 600 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas pagal 2007-09-13 paprastąjį neprotestuotiną vekselį įsipareigojo ieškovui iki 2007-11-13 apmokėti 40 000 Lt, pagal 2007-09-13 paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2007-11-14 apmokėti 9 600 Lt, pagal 2007-10-25 paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2007-12-01 apmokėti 40 000 Lt, iš viso atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 89 600 Lt sumą. Atsakovui praleidus nurodytos skolos grąžinimo terminus, ieškovas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo gavimo, tačiau notaras atsisakė tai daryti. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia atsakovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 89 600 Lt skolos sumą bendrais pagrindais. Ieškovas teigė, kad atsakovas vekselio sudarymo aplinkybių bei vekseliuose nurodytų sumų neginčijo, todėl prašė priteisti iš atsakovo skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-31 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 89 600 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš atsakovo priteisė 1 688 Lt žyminį mokestį ir 24,30 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas – vekselių turėtojas, praleido nustatytus vekselių pateikimo apmokėjimui terminus, notaras atsisakė išduoti vykdomuosius įrašus pagal pateiktus vekselius, todėl teismas pažymėjo, jog būtina nustatyti, kokį sandorį pagal pasekmes pasirašė šalys. Byloje ieškovas nurodė, jog atsakovui paskolino ginčo sumą, tačiau šį sandorį įformino vekseliais, atsakovas šias aplinkybes neigė, nurodydamas, kad ieškovas tarpininkavo surandant UAB „Ateities būstas“ klientus, vekseliai atsakovo buvo išrašyti garantuojant ieškovui apmokėjimą už tarpininkavimo paslaugas ateityje sudarius sutartis. Aplinkybes, kad ieškovas perdavė atsakovui ir atsakovas gavo 2007-09-13, 2007-09-14, 2009-10-25 vekseliuose nurodytas sumas, grindžia konkrečiu atsakovo įsipareigojimu sumokėti ieškovui nurodytas sumas, kurias, vertinant tiek tuo metu buvusius tikruosius šalių ketinimus paskolinti pinigus, tiek vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu surašyti skolinio įsipareigojimo dokumentus esant tam pagrindui, tiek šalių suvokiama skolinamų pinigų gana nemaža suma, teismo vertinimu teikia pagrindo konstatavimui, jog paskolos davėjo ginčo sumų perdavimo ir paskolos gavėjo ginčo pinigų gavimo faktai įvyko. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas išduotų ieškovui 2007-09-13, 2007-09-14, 2009-10-25 paprastųjų neprotestuotinų vekselių išdavimo aplinkybių, vekseliuose nurodytų paskolos sumų dydžių, grąžinimo terminų bei kitų aplinkybių neginčijo ir neginčija. Teismas įvertinęs bylos duomenis konstatavo, jog byloje nepaneigtas pagrindas vekseliui išduoti – paskolos davimo, nepaneigti teisėti santykiai tarp vekselio davėjo ir įgijėjo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas ir atsakovas iš esmės sudarė paskolos sutartis, kurias įformino kaip paprastuosius vekselius, vertinamus kaip paskolos raštelius, kuriuose nurodyti rekvizitai, kurių pagrindu ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti skolą, o atsakovas įsipareigojo nurodytas sumas grąžinti sutartu terminu. Atsakovo teiginį, jog ieškovas prarado teisę reikalauti skolos pagal paprastuosius vekselius, praleidus terminą jį išreikalauti notarine tvarka, teismas laikė pagrįstu, tačiau konstatavo, jog įvertinus vekselius kaip paprastus skolos raštelius, atsakovas nėra atleidžiamas nuo pareigos įvykdyti prievolę – grąžinti skolą ieškovui. Dėl atsakovo prašymo taikyti senatį teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodomas ir prašomas taikyti Įsakomųjų paprastųjų vekselių įstatyme (ĮPVĮ) nustatytas vekselio pateikimo apmokėjimui terminas nėra terminas dėl pažeistos teisės gynybos kreipiantis į teismą, todėl teismas konstatavo, jog skaičiuojant dešimt metų senaties terminą nuo momento, kai ieškovas sužinojo apie teisės pažeidimą, ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-31 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimus, o priimtas sprendimas neatitinka CPK 263 str. nustatytų reikalavimų. Apeliantas nurodo, kad vekselis turi būti apmokėtas vekselį pateikus per vienerius metus nuo jo surašymo dienos, nagrinėjamoje byloje vekselio turėtojas praleido įstatymo nustatytą vienerių metų terminą ir pažymi, kad ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu. Atsakovas nurodo, kad vekselių išrašymo metu jis dirbo UAB „Ateitis būstas“ direktoriumi, o ieškovas dirbo UAB „Patikimos investicijos“ konsultantu. Ieškovas neoficialiai tarpininkavo surandat UAB „Ateities būstas“ klientus ir už tarpininkavimą jis reikalaudavo dalies pinigų sumos nuo preliminariai sudarytų statybos darbų sąmatų, todėl vekseliai buvo išrašomi kaip garantija, kad jeigu su ieškovo surastais klientas bus sudarytos sutartys, jam tikrai bus sumokėta už neoficialias tarpininkavimo paslaugas. Kadangi sutartys nebuvo sudarytos, todėl žodinė sutartis dėl atlygio už neoficialias tarpininkavimo paslaugas nebuvo įgyvendinta ir todėl apeliantas teigia, kad jis neturi jokios prievolės išmokėti vekseliuose nurodytų sumų. Atsakovas nurodo, jog byloje nebuvo patiekta jokių duomenų, kad jam buvo perduoti 89 600 Lt, tačiau teismas nepagrįstai padarė tokią išvadą tuo pažeisdamas CPK 263 str. nuostatas. Taip pat atsakovas nurodo, kad teismas objektyviai nenustatė visų aplinkybių, nenustatė, ar vekseliai buvo išduoti laisva valia, ar nebuvo sąlygoti apgaulės. Pažymi, kad teisinis ryšys tarp vekselyje įtvirtintos prievolės ir teisinio santykio, kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Apeliantas teigia, kad teismas nevisapusiškai ištyrė bylos faktus, reikšmingus šalių ginčui teisingai išspręsti, motyvuotai neaptarė iškilusių prieštaravimų ar abejonių dėl tam tikrų bylos aplinkybių bei neatskleidė bylos esmės. Be to, atsakovas pažymi, kad teismas netyrė aplinkybės, ar ieškovas galėjo turėti 89 600 Lt, kuriuos teigė paskolinęs.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-31 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą jokių prieštaravimų dėl pinigų gavimo fakto neginčijo, teisme taip pat neginčijo sandorių. Teismas teisingai pažymėjo, kad vekselio turėtojui nepaneigta sąžiningo vekselio turėtojo prezumcija, be to, ieškovas nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad tarp šalių buvo susiklostę ne paskoliniai teisiniai santykiai. Ieškovas nurodo, kad atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, nenurodo, kokios procesinės normos pažeistos. Taip pat ieškovas pažymi, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas nereiškė reikalavimų išreikalauti įrodymų apie jo – ieškovo – turėtas pinigines lėšas, todėl apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-09-13 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui iki 2007-11-13 40 000 Lt, 2007-09-13 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui iki 2007-11-14 9 600 Lt, 2007-10-25 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui iki 2007-12-01 40 000 Lt. Atsakovui praleidus skolos grąžinimo terminus, ieškovas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo gavimo, tačiau notaras atsisakė tai padaryti, kadangi ieškovas praleido vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl ieškovas kreipėsi į teismą bendra tvarka dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad ieškovas ir atsakovas iš esmės sudarė paskolos sutartis, kurias įformino kaip paprastuosius vekselius, todėl tenkino ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nevisapusiškai ištyrė bylos faktus, teismo sprendimas neatitinka CPK 263 str. nustatytų reikalavimų, kadangi nepagrįstas įrodymais.
Kolegija pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi pagal šias įstatymo normas šalys šioje byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti neįrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad fakto nebuvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismai, nagrinėdami bylas, vertina tiek šalių paaiškinimus, tiek rašytinius įrodymus, taip pat liudytojų parodymus. Nagrinėjamoje byloje teismas vertino rašytinius įrodymus, išreiškė savo nuomonę, kodėl juos pripažino patvirtinusiais tam tikras aplinkybes, taip pat kartu su rašytiniais įrodymais vertino ir šalių paaiškinimus, todėl apelianto teiginiai, kad teismas nevisapusiškai ištyrė bylos faktus, kad motyvuotai neaptarė iškilusių prieštaravimų ar abejonių bei kad sprendimas neatitinka CPK 263 str. nustatytų reikalavimų, atmestini.
Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Taigi vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlygišką vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 str. 4 d., ĮPVĮ 2 str. 4 p., 77 str. 2 p.). Byloje nustatyta, kad ieškovas – vekselių turėtojas – praleido nustatytą vekselių pateikimo apmokėjimui terminus, todėl kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo bendra tvarka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, jog šalis siejo paskoliniai santykiai. Kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas nei iki kreipiantis ieškovui į teismą, nei vėliau vekselių neginčijo, ir tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti skolą, o atsakovas įsipareigojo vekseliuose nurodytas sumas grąžinti ieškovui. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas neneigė, kad jis išdavė ieškovui ir įsipareigojo sumokėti pagal 2007-09-13, 2007-10-25 paprastuosius neprotestuotinus vekselius 89 600 Lt, tačiau nurodė, kad jis pinigų negavo, o vekseliai buvo išrašyti garantuojant ieškovui apmokėjimą už tarpininkavimo paslaugas, kurias ieškovas atliko dirbdamas UAB „Patikimos investicijos“, ir tarpininkavo surasdamas UAB „Ateities būstas“, kurios direktorius buvo atsakovas, klientus. Atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog ieškovui nesuradus klientų, jis neturi teisės reikalauti vekseliuose nurodytų sumų. Šiuo atveju kolegija pažymi, kad atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo sudarytas tarpininkavimo susitarimas, be to, vekseliai sudaryti tarp fizinių asmenų, o ne tarp minėtų įmonių, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nepaneigta sąžiningo vekselio turėtojo prezumcija (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas tokias išvadas padarė nepažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, įvertino įrodymus vadovaudamasis įstatymais, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad teismas nenustatė aplinkybių, ar vekseliai buvo išduoti laisva valia, ar atsakovo veiksmai atitiko jo vidinę valią, ar nebuvo sąlygoti apgaulės, taip pat atsakovas pažymėjo, jog teismas netyrė aplinkybės, ar ieškovas galėjo turėti 89 600 Lt, kuriuos teigė paskolinęs atsakovui. Šiuo atveju kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas byloje nereiškė priešieškinio dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog vekselių išdavimas buvo sąlygotas apgaulės ar neatitiko paties atsakovo valios, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas nagrinėjant bylą nekėlė klausimo dėl ieškovo turėtų piniginių lėšų, todėl šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.