Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-369-1020/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-12
Bylos Nr.
1S-369-1020/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Stasys Punys
Nuteistasis
I. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-369-1020/2017
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Stasio Punio ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. S. (ankstesnis vardas ir pavardė - A. J.; toliau – nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 89-25 (toliau – Nutarimas) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai) – 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimu.

Bausmės vykdymo pradžia – 2008 m. vasario 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. vasario 6 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės atliko 2016 m. vasario 6 d.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija Nutarimu nusprendė netaikyti nuteistajam I. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Neigiamas Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bei pabrėžiant, jog jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 73 balai (vidutinė rizika) (Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje buvo 70 balų, Vilniaus pataisos namuose - 56 balai), yra impulsyvus, turi menkus problemų bei konfliktų sprendimo įgūdžius, stokoja savitvardos, nesupranta kitų asmenų požiūrio, turi kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas, neigiamas nuostatas į priežiūrą ir ribojimus. Nutarimą nuteistas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė I. S. skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Anot teismo, nors nuteistasis turi teigiamas nuostatas apie darbą, matyti, jog jis linkęs pažeisti pataisos įstaigų režimo reikalavimus – nubaustas 42 kartus, 41 iš šių nuobaudų vis dar galioja. Teismas atkreipė dėmesį į naujausius I. S. padarytus rėžimo pažeidimus, taip pat pabrėžė, jog 2017 m. kovo 10 d. įsakymu jis buvo įrašytas į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitą už tai, kad trenkė slaugytojai per galvą, kai ši teikė medicininę pagalbą – kas rodo, jog nuteistas nesilaiko įstaigoje nustatytos tvarkos ir nesielgė nepriekaištingai. Apylinkės teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, jog į šį posėdį I. S. atvyko neturėdamas tikslo palikti pataisos įstaigą, nes, jo manymu, jis turi atlikti laisvės atėmimo bausmę iki pabaigos, tačiau prašymas paleisti lygtinai buvo pateiktas su siekiu apskųsti socialinio tyrimo išvadą ir Nutarimą, nes teikdamas skundus teismas siekia materialinės naudos sau. Teismas neigiamai įvertino ir I. S. polinkį pateisinti savo veiksmus, savęs vertinimą kaip pranašesnio už kitus, kas dažnai lemia konfliktines situacijas. Nutartyje ypatingai pabrėžiama, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir šiuo metu nenustatyta pakankama pažanga jį mažinant – priešingai, rizika didėja.

Šalies argumentai

Nuteistasis I. S. pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties. Skundu nuteistasis prašo panaikinti šališko teismo nutartį, patenkinti jo skundą ir priimti naują sprendimą. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino galimus I. S. padarytus rėžimo pažeidimus – dėl maisto dalinimo kitiems nuteistiesiems, jis nurodė, kad dalino maistą jo prašiusiems nuteistiesiems, tačiau pareigūnai be jokio pagrindo prašė nutraukti maitinimą, nors patys virtuvėje neprižiūrėjo tvarkos. Šiais veiksmais nekilo žalos, tuo tarpu patys pareigūnai jam galimai rodė nepagarbą. Šiame kontekste, I. S. pabrėžia, kad dėl savo įsitikinimų, jis kitiems nuteistiesiems dovanoja, skolina įvairius daiktus, nors tai daryti draudžia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 2 dalies 4 punktas, tačiau tai jam nesvarbu, nes jam yra svarbesnė Alacho malonė, nei nuobauda ar kas kita, todėl jo elgtis kitaip neprivers niekas bei papildo, jog jis netoleruos homoseksualų, pedofilų, prievartautojų ir kitų panašių asmenų. I. S. tikinimu, pataisos įstaiga fabrikuoja jo padarytus pažeidimus norėdama su juo susidoroti. Analizuodamas teismo argumentus dėl jo savikontrolės trūkumų, nuteistas pabrėžia, jog įvykis, dėl kurio jis buvo įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą išties įvyko, tačiau medikė jį provokavo. Visgi, dėl savo poelgio jis gailisi, šiais veiksmais jis diskreditavo gerą musulmono vardą, tačiau pažymi, kad su juo lyg eksperimentuojama – jį pareigūnams išprovokuojant taip pasielgti. Pasak nuteistojo, Komisija Nutarimą priėmė vienbalsiai, tačiau jis tuo nesistebi – Komisija iš anksto buvo susidariusi nuomonę šiuo klausimu. Dėl 73 balų nusikalstamumo rizikos nustatymo jis teigia kreipsiąsis į prokuratūrą, nes nieko tokio reikšmingo neįvyko, kad šis balas taip stipriai pakiltų. Skunde nurodoma, kad I. S. save pranašesniu už daugumą nuteistųjų laiko dėl objektyvių aplinkybių – dėl jų vartojamų medžiagų, pinigų išleidimo alkoholiui, cigaretėms, kitoms medžiagoms, kai tuo tarpu jis savo uždirbamus pinigus aukoja vaikams. Nuteistasis nurodo, kad dabar jis yra kardinaliai pakeitęs savo mąstymą ir išėjęs į laisvę daugiau į pataisos įstaigą nesugrįžtų. I. S. nurodo, kad jis neteisina savęs, yra toks, koks yra ir per 2 metus jis tikrai niekaip nepasikeis, tačiau jo veiksmai yra atoveiksmis, kurį paskatino pareigūnų melas ir netinkamas elgesys.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. S. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės. Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu įvertinti ne tik tai, ar asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Teisėjų kolegija pažymi, jog būtent šio kriterijaus I. S. atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai neįžvelgė.

Apygardos teismas pažymi, jog pirmojoje 2016 m. kovo 2 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos socialinio tyrimo išvadoje Nr. 63-638 A. J. (dabar I. S.) nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 70 balų (vidutinė rizika) (asmens bylos t. 1, b. l. 73-77). Tuo tarpu antrojoje - 2016 m. lapkričio 14 d. Vilniaus pataisos namų socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-229, I. S. nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 56 balais (vidutinė rizika) (asmens bylos t. 1, b. l. 101-105). Akivaizdu, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika per laikotarpį iki lygtinio paleidimo galimybės svarstymo antrąjį kartą sumažėjo gana ryškiai. Visgi, jau aptartoje Socialinio tyrimo išvadoje (pateikta 3 kartą svarstant galimą I. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos) I. S. nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta net 73 balais (vidutinė rizika) – t. y. ji buvo didžiausia per visą laikotarpį, kurio metu I. S. potencialiai galėjo būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Taigi, akivaizdu ne tik tai, kad I. S. nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu nėra žema, tačiau ji didėjo, kas iš tiesų lemia tiek Komisijos, kuri balsavo vieningai, tiek apylinkės teismo pagrįstas abejones dėl to ar I. S., jį paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos, ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis teigia, kad jo padaryti rėžimo pažeidimai buvo sufabrikuoti ir išprovokuoti pataisos įstaigų pareigūnų, visgi tokie nuteistojo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Teismo įsitikinimu būtent nuolatinis įstaigos rėžimo taisyklių nesilaikymas bei nepaklusimas pareigūnų nurodymams aiškiai rodo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis nuo 2016 m. lapkričio 14 d. (t. y. po antrojo svarstymo dėl jo lygtinio paleidimo) padarė ne vieną bausmės atlikimo rėžimo pažeidimą – 2016 m. gruodžio 7 d. jis nubaustas už tai, kad maitinimo metu valgykloje, pradėjo nuteistiesiems išdavinėti maistą, po ko pareigūnui liepus nutraukti maisto davimą, kalbėdamas su pareigūnu I. S. nesilaikė abipusės pagarbos principo (asmens bylos t. 6, b. l. 153-158); 2017 m. sausio 11-12 d. jis atsisakė eiti į jam paskirtą būrį, taip nevykdydamas nurodymų (asmens bylos t. 6, b. l. 169-172, 177-178); 2017 m. sausio 30 d. jis atsisakė vykdyti nurodymą bausmę atlikti paskirtoje drausmės grupėje, nenurodydamas to priežasčių (analogiški pažeidimai padaryti ir 2017 m. vasario 15-16 ir 28 d.) (asmens bylos t. 6, b l. 184-190, asmens bylos t. 7, b. l. 12, 162, 164, 166-167, 172); 2017 m. kovo 31 d. jis nubaustas už tai, kad pas jį rasta daiktų, kurių negalima turėti su savimi (asmens bylos t. 7, b. l. 44). Šių pasikartojančių bausmės atlikimo rėžimo pažeidimų kontekste, apygardos teismas pažymi, jog I. S. apskritai šiuo metu turi 41 galiojančią nuobaudą, kas rodo jo polinkį nepaklusti bei abejingumą nusistovėjusioms taisyklėms (tai iš esmės patvirtinta ir pats nuteistasis skunde nurodydamas, jog jis žino, kad savo veiksmais daro tam tikrus BVK pažeidimus, tačiau Alacho malonė jam svarbesnė (skundo medžiagos l. 52-53)). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistasis, kuris siekia lygtinio paleidimo, turėtų elgtis pavyzdingai, įtikinti, jog jam skirta bausmė pasiekė jai keliamus tikslus ir, kad jis yra pasirengęs gyventi laisvėje laikydamasis įstatymų. Tuo tarpu I. S., darydamas pakartotinius pažeidimus nelaisvėje, ne tik objektyviai didina savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rodiklius, tačiau tuo pačiu formuoja pagrįstas abejones dėl jo galimybės laisvėje veikti nepažeidžiant įstatymų.

Teismas kaip itin svarbią aplinkybę pabrėžia tai, kad I. S. Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu buvo įrašytas į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitą už tai, jog slaugytojai suteikiant medicininę pagalbą, jis pradėjo rodyti nepasitenkinimą, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir kairės rankos delnu trenkė jai per galvą (asmens bylos t. 7, b. l. 22-24). Teismas pažymi ir tai, kad pats I. S. šį poelgį pripažįsta, jį vertina kritiškai, nors kartu ir atkreipia dėmesį į tai, kad slaugytoja jam parodė necenzūrinį gestą (skundo medžiagos l. 53-54). Aplinkybes dėl I. S. agresyvaus elgesio patvirtina ir 2017 m. vasario 27 d. Alytaus pataisos namų psichologinės tarnybos pažyma – rekomendacija dėl nuteistojo sustiprintos individualios priežiūros (asmens bylos t. 7, b. l. 15). Visų aukščiau minėtų aplinkybių pagrindu, apygardos teismas negali sutikti su I. S. skunde dėstoma pozicija, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas išaugo be priežasties. Minėtos aplinkybės, nuteistojo padaryto kvalifikuoto nužudymo, už kurį jis atlieka bausmę, kontekste, rodo, jog I. S. iki šiol negali sutramdyti savo emocijų, yra pavojingas visuomenei, todėl jo lygtinis paleidimas negalimas. Teisėjų kolegija, remdamasi ir paties nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis, pažymi, jog sutinka su žemesniojo teismo išvadomis, jog nuteistasis savo pažeidimus pateisina tam tikromis aplinkybėmis, taip pat, kad jis nėra pakantus tam tikrų socialinių grupių atžvilgiu, save vertina aukščiau kitų. Visos minėtos aplinkybės rodo tai, kad I. S. ateityje siekdamas pakeisti tokį jo pavojingumo vertinimą, turi iš esmės pakeisti savo elgesį, požiūrį į teisę, nustatytas taisykles ir kitus asmenis bei jų pažiūras. Tai būtina siekiant integruojantis į visuomenę.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą atmesti nuteistojo skundą ir Komisija atsisakydama taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu, rėmėsi visų byloje esančių bei lygtinio paleidimo klausimui išspręsti svarbių duomenų visuma, tinkamai išanalizavo šiuos duomenis bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

nutaria:

atmesti nuteistojo I. S. skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jurgita KolyčienėStasys PunysErnestas Rimšelis