- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-10
- Bylos Nr.
- N-444-315-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Romano Klišausko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 21 d. nutarties V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2008 m. lapkričio 18 d. nutarimu V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² str. 1 d. 400 Lt (keturių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – ir KET) 9, 28, 37 ir 145.4. punktų reikalavimus, 2008 m. lapkričio 11 d., apie 7.38 val., Marijampolėje, Vytauto g., prie namo Nr. 47, vairuodamas automobilį „Ford Tranzit FT430“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostoje perėjoje įėjusių pėsčiųjų, lenkė kitą automobilį pėsčiųjų perėjoje, tuo priversdamas pėsčiuosius staigiai keisti judėjimo kryptį ir imtis kitokių veiksmų savo saugumui užtikrinti, ir tokiu būdu, vienu metu, padarė kelis kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartimi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2008 m. lapkričio 18 d. nutarimas, kuriuo V. M. nubaustas pagal ATPK 124² str. 1 d. 400 Lt (keturių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams, paliktas nepakeistas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas netenkintas.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo medžiaga (administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno G. A. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, eismo įvykio vietos fotonuotraukomis, V. M. pirminiais paaiškinimais) nustatė, kad V. M., vairuodamas paslaugų įmonei priklausantį automobilį ir veždamas juo keleivius, priešais pėsčiųjų perėją, nesulėtinęs greičio ir kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją bei išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, lenkė ta pačia kryptimi važiavusį ir prieš perėją pradėjusį stabdyti Marijampolės policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūno vairuojamą automobilį, išėjus į perėją pėstiesiems, staigiai stabdė mikroautobusą, kuris stabdomas slydo 17 metrų ir sustojo mikroautobusui nepilnai kirtus pėsčiųjų perėją. Teismas konstatavo, kad vienu metu buvo padaryti keli KET pažeidimai (KET 9, 28, 37 ir 145.4. punktai), sukėlę grėsmę eismo saugumui ir pavojingą situaciją, todėl V. M. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 124² str. 1 d. Išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą teismas nenustatė.
II.
V. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo paskirti bylą nagrinėti iš naujo, o teismui manant, kad aplinkybės pakankamai ištirtos, panaikinti dalį administracinės nuobaudos, kuria yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę trims mėnesiams, o 400 Lt baudą, atsižvelgus į sunkią finansinę padėtį, paskirti mokėti per 8 (aštuonis) mėnesius po 50 Lt.
Apeliantas nurodo, kad jį 2008 m. lapkričio 11 d. sustabdė ne policijos pareigūnas su uniforma, o eilinis pilietis, prisistatęs policijos pareigūnu, šis pareigūnas priėjo ne eismo įvykio vietoje, t. y. pėsčiųjų perėjoje, o artimiausiame autobusų sustojime. Teigia, kad po incidento nuvyko į policijos komisariatą, tai reiškia, kad niekas tuo metu eismo įvykio nefiksavo, nebuvo atliktas joks tyrimas, ar nustatytas automobilio greitis, fotonuotraukos buvo darytos kitą dieną, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik 2010 m. lapkričio 14 d., eismo įvykio dieną nebuvo atliktas joks tyrimas, nenustatytos jokios aplinkybės, nėra aišku, kas surašė protokolą, nes po eismo įvykio joks pareigūnas neprisistatė. Sutinkama, kad apeliantas, nenorėdamas susidurti su priešais važiavusiu ir staiga stabdyti pradėjusiu automobiliu, išsuko į kitą eismo juostą ir sustojo ant perėjos. Kartu teigiama, kad priešais važiavęs automobilis stabdė prieš pėsčiųjų perėją, o V. M. vairuojama transporto priemonė sustojo dar nekirtus pėsčiųjų perėjos, tad slydimo kelias negalėjo būti 17 metrų. Važiavimas mašinų kolonoje taip pat suponuoja, kad automobilio greitis negalėjo būti toks, kad slydimo kelias būtų 17 metrų. Teigia, kad vairuoja automobilį 40 metų ir per tą laikotarpį nėra gavęs baudų, yra atsakingas vairuotojas. Pirmą kartą dalyvavo teismo posėdyje, todėl nežinojo savo teisių, apeliantas mano, kad jam nebuvo leista pasisakyti, paaiškinti 2008 m. lapkričio 11 d., prieštarauja rungimosi principui. Vairuotojo darbas yra V. M. profesija ir vienintelis pragyvenimo šaltinis.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą su V. M. skundu nesutinka, mano, kad nuobauda paskirta teisėtai ir teisingai.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad V. M. kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga, jo argumentai nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės taip pat nėra išskirtinės, todėl nėra pagrindo pakeisti paskirtą nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
III.
2008 m. lapkričio 18 d. nutarimu V. M. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu ATPK 124² straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad „Transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, <...>“.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
V. M. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu 2008 m. lapkričio 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokole, 2008 m. lapkričio 13 d. paaiškinime (b. l. 21), skunde Kauno apygardos administraciniam teismui (b. l. 3), įrašu administracinio teisės pažeidimo protokole, kad nuoširdžiai gailisi (b. l. 5) ir kita byloje surinkta medžiaga. Tai, kad jis artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėstįjį, lenkė kitą automobilį pėsčiųjų perėjoje, tuo sukeldamas pavojingą situaciją ir pažeisdamas KET 9, 28, 37 ir 145.4 punktų reikalavimus, įrodyta ir tuo metu gatve važiavusio pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 13).
Apelianto skunde nurodyti argumentai nepagrįsti jokiais byloje esančiais duomenimis ir laikytini bandymu išvengti atsakomybės. V. M. su administracinio teisės pažeidimo protokolu susipažino, tai patvirtino savo parašu, nesutikimo su protokolu nenurodė, priešingai, prisipažino ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi. Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. N575 – 1253/2010 yra pažymėjęs, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prieš surašydami protokolą, privalo surinkti pakankamai administracinio teisės pažeidimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (apylinkės teismas), galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik po trijų dienų, o ne pažeidimo padarymo dieną, nėra pagrindas abejoti protokolo objektyvumu. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas taip pat paneigia apeliaciniame skunde nurodyto rungimosi principo pažeidimą, procesinės teisės ir pareigos V. M. buvo išaiškintos, jis taip pat pateikė savo paaiškinimą, galėjo reikšti prašymus ar pateikti naujus įrodymus (b. l. 27-29). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi.
Apeliantas taip pat kelia klausimą dėl paskirtos administracinės nuobaudos. Įvertinus apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. jo nuoširdų gailėjimąsi, jam buvo paskirta minimali ATPK 124² straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta administracinė nuobauda. Tai atitinka ATPK 20 straipsnio, 30 straipsnio 2 dalies ir 30² straipsnio reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. paskiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda, gali būti skiriama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo naikinti dalį paskirtos administracinės nuobaudos, kuria atimta teisė vairuoti transporto priemonę trims mėnesiams. Duomenų, kad apelianto finansinė padėtis yra sunki byloje taip pat nepateikta, todėl pagrindo paskirtą 400 Lt baudą išdėstyti per 8 mėnesius nėra.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.