Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2024-07-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-2270-939/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-26
Bylos Nr.
e2YT-2270-939/2024
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00350-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Pareiškėjas
M. B.
Suinteresuotas asmuo
E. L., V. Š., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonės Turto bankas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-2270-939/2024Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00350-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.2.; (S) 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.4.6.2.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 26 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Laima Lubauskienė,sekretoriaujant D. S.,dalyvaujant pareiškėjui M. B., jo atstovei advokatei R. M.,suinteresuotiems asmenims E. L., V. Š.,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonės Turto bankas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotiems asmenims,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. L., V. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. B. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydamas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis tuoj po savo motinos A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjo valdyti jos palikimą.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina A. B. Po pastarosios mirties liko nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas randasi valstybinėje žemėje.

Pareiškėjas gyveno kartu su savo motina A. B., jai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo ir gyvena iki šiol. Iš šio namo niekada išsikėlęs kitur gyventi nebuvo, kito gyvenamojo būsto neturėjo ir neturi. Mirus mamai, jis liko gyventi šiuose namuose, kuriuos pradėjo valdyti kaip savo. Atliko pastatų kadastrinius matavimus, 1994 m. balandžio mėnesį gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą įregistravo mamos vardu Nekilnojamojo turto registre. Mokėjo mokesčius už šiukšlių išvežimą, elektrą. Jam liko visi mamos asmeniniai daiktai, baldai, buities prietaisai. Mamos mirties dieną, gyvenamasis namas dar nebuvo baigtas įrengti, jis išdažė namo sienas, nudažė grindis, atlikdamas namo remonto darbus gyvendavo ir rūsyje, nes namo vidus būdavo prineštas statybinių medžiagų. Visus statybos ir apdailos darbus atliko vienas savo jėgomis bei lėšomis. Per 31-erius metus po mamos mirties, gyvendamas šiame name visiškai užbaigė jį statyti bei įrengti. Tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini), kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metukai, jo neprisimena. Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. V. (duomenys neskelbtini) liudijimas liudija, kad A. B. palikimą priėmė jos sesuo O. L. (ketvirtos eilės įpėdinė), pagal (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-228-07/2023. O. L. buvo išduotas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 400/1085 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 10,85 ha. Pareiškėjas nurodė, kad 1/2 dalis 400/1085 dalies 10,85 ha žemės sklypo, kurį paveldėjo viena O. L., priklauso jam. Tačiau, jis atsisako teisės ginčyti paveldėjimo teisės dalį į 1/2 dalį žemės sklypo. Gyventojų registro duomenimis O. L. mirė (duomenys neskelbtini), jos dukros byloje įtrauktos kaip suinteresuoti asmenys. A. B. dukra G. F., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Jos vaikai nėra suinteresuoti asmenys byloje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad mama mirė (duomenys neskelbtini), jis ją palaidojo. Liko turtas – namai, (duomenys neskelbtini). Jis priėmė palikimą veiksmais: prižiūrėjo namus, mokėjo mokesčius, gyvena motinos namuose visada, naujai pastatė namą, pagerino namo būklę. Žemę paveldėjo motinos sesuo O. L.

Pareiškėjo atstovė advokatė R. M. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepime ir teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu.

Suinteresuotas asmuo E. L. teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. B. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo teismo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti savo nuožiūra, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo sprendimą dėl prašymo nustatyti juridinį faktą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. B. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo pareiškimas nagrinėtinas remiantis 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius. A. B. mirties momentu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis nustatė, jog laikoma, kad palikimą įpėdinis priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-8/2004, Nr. 3K-3-649/2004, Nr. 3K-3-251/2012).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo motina A. B. mirė (duomenys neskelbtini), medicininiame mirties liudijime nurodyta, kad mirusiosios mirties vieta: (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis A. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo pareiškimo ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad A. B. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – 400/1085 dalies 10,85 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atkurtos tik 2002 m. gruodžio 6 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 69-13636. Prienų rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-228-07/2003, nedalyvaujant pareiškėjui, pratęstas terminas palikėjos seseriai O. L. priimti palikėjos palikimą. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarė R. D. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą palikėjos seseriai O. L. į dalį palikėjos palikimo, kurį sudaro 400/1085 dalies 10,85 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos duomenis patvirtina ir (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. V. liudijimas.

Pareiškėjas kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla į A. B. vardu registruotą gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą nepradėta. Duomenų apie A. B. testamentą nėra. Po A. B. mirties jos sūnus M. B. ir toliau gyveno mirusiajai priklausiusiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi gyvenamuoju namu, priėmė visus palikėjai mirties momentu priklausiusius daiktus, jais naudojosi, mokėjo už gyvenamajam namui tiekiamą elektros energiją, šiukšlių išvežimą, atliko gyvenamojo namo remonto darbus, taip pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjos mirties, tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą. M. B. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo paaiškinimus dėl jo naudojimosi palikimu, šiuos paaiškinimus, patvirtina bylos medžiaga, teismo posėdyje apklausti suinteresuoti asmenys E. L., V. Š., liudytojas K. K., kurie patvirtino, kad pareiškėjas po savo motinos mirties prižiūrėjo gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtą, darytina išvada, kad pareiškėjas save laikė mirusiajai motinai iki šios mirties priklausiusio turto paveldėtoju ir savininku, minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu.

Taigi, nors M. B. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad M. B. faktiškai priėmė motinos A. B. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą.

Byloje nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. B. po savo motinos A. B. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjui teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, jis galės paveldėti po savo motinos A. B. mirties likusį nepaveldėtą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Laima Lubauskienė