Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1990-01-01 Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, neoficialiai dirbantis privačiose įmonėse, nevedęs, gyvenantis Ukmergėje (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. J. 2007 m. liepos 4 d. apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Ukmergės mieste, prie VšĮ „Ukmergės ligoninė“ pastato, esančio Vytauto g. 105, suprasdamas, jog V. K., gimusi 1995-04-10 yra mažametė, siekdamas turėti su ja lytinius santykius, panaudodamas fizinį smurtą – jėga nuogai išrengė V. K., paguldė ant žolės, laikė prispaudęs rankas prie žemės bei viena ranka užspaudė burną, kad pastaroji nešauktų pagalbos, tuo padarydamas V. K. daugybinius įdrėskimus veide, nugaroje ir kitose kūno vietose, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip palauždamas nukentėjusiosios pasipriešinimą bei pasinaudodamas jos bejėgiška būsena, nes dėl mažametystės ir dėl lengvo protinio atsilikimo V. K. negalėjo aktyviau pasipriešinti, atliko su ja natūralių lytinį aktą ir tokiu būdu išžagino mažametę V. K..

Šiais veiksmais G. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d.

Apklaustas teismo posėdyje G. J. kaltu prisipažino. Jis parodė, kad 2007 m. liepos 4 d. su draugu gėrė alkoholinius gėrimus, apie 22 val. ėjo į namus, buvo neblaivus. Gatvėje netoli ligoninės pamatė du invalidus vežimėliuose bei moterį, kurie gėrė degtinę. Su jais buvo mergaitė. Jis prisijungė prie minėtų asmenų. Po kurio laiko invalidą vežimėlyje nuvežė į bendrabutį, o jis su mergaite vardu Viktorija nubėgo už ligoninės. Dėl girtumo įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, tačiau jo nuomone, pasiūlius lytiškai santykiauti, mergaitė pati nusirengė rūbus, jis taip pat apsinuogino. Atsigulęs ant mergaitės įkišo savo lytinį organą į mergaitės makštį, tačiau ji sakė: „skauda, turiu eiti namo“, dėl to jis nebaigęs lytinio akto, nulipo nuo mergaitės. Jie apsirengė ir jis palydėjo Viktoriją iki namų. Teigia, kad nukentėjusiajai negrasino, jos nemušė, suprato, kad ji mažametė, tačiau iš jos elgesio ir išvaizdos nesuprato, jog ji yra psichiškai atsilikusi.

Be kaltinamojo prisipažino, jo kaltę patvirtina sekantys įrodymai.

Nukentėjusioji V. K. remiantis teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvada (70 b.l.), atsižvelgiant į tai, jog ekspertai nerekomendavo ją pakartotinai apklausinėti, į posėdį nebuvo iškviesta. Sutinkamai su BPK 276 str. 1 d. 1 p., 2 d., posėdyje buvo perskaityti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Apklausos metu ji parodė, kad trečiadienį, t.y. 2007-07-04, vakare, kartu su mama N. K. bei kaimynais Artūru ir Rasa buvo lauke. Su jais dar buvo nepažįstamas vyras – Giedrius. Nukentėjusioji K. G. pasakė jos vardą ir kiek jai metų. Mama, Artūras, Rasa ir Giedrius gėrė alų, sidrą, degtinę. Vėliau N. K. pasiuntė ją su Artūru namo. Ji matė, kad Giedrius ėjo iš paskos. Prie namo Artūras jai liepė laukti lauke, o pats nuėjo į vidų. Laukiant, priėjo Giedrius, paėmė ją už dešinės rankos ir nusitempė už ligoninės. T. G. ją pradėjo nurenginėti. Pirma numovė šortus, kartu su jais numovė kelnaites, po to nurengė marškinėlius. Ji sakė, kad paleistų, kad nori namo. Nukentėjusioji bandė pabėgti, bet Giedrius ją pagavo. Giedrius pats nusirengė. Tada paėmė ir paguldė ją ant žolės. Nors ji šaukė, kad kas nors ją gelbėtų, tačiau niekas neatėjo. Giedrius atsigulė ant jos, laikė abi rankas šonuose. O kai ji pradėjo šaukti, jis paleido vieną jos ranką ir užspaudė burną. Nukentėjusioji įkando Giedriui į ranką. Po to Giedrius įkišo lytinį organą jai į „putę“. Nukentėjusioji teigė, kad nėra mačiusi, kaip atrodo tas daiktas, bet tada jautė, kad daiktas buvo kietas. Jai skaudėjo, ji verkė. Kai Giedrius ją paleido, ji apsirengė, ir Giedrius ją palydėjo į namus. Giedrius jai sakė, kad ji nesakytų mamai, kas atsitiko. Giedrius buvo girtas. Ji matė, kaip jis gėrė, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas (35-36, 40-41 b.l.).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad V. K. parodė vietą, kur G. J. ją išžagino (42-45 b.l.).

Asmens parodymo atpažinti metu V. K. atpažino G. J. kaip ją išžaginusį asmenį (27-30 b.l.).

Nukentėjusiosios atstovė N. K. parodė, kad 2007 m. liepos 4 d. apie 18.00 val. ji kartu su Artūru ir Rasa gėrė alkoholį prie stotelės, esančios šalia Ukmergės ligoninės. Kartu buvo ir jos dukra V. K.. Dėl buvusio girtumo ji neprisimena, ar prie jų buvo priėjęs koks nors asmuo. V. A. norėjo važiuoti namo ir Viktorija nuėjo jį palydėti. Ji ir kaimynė Rasa ėjo namo, tačiau į namus negalėjo patekti, nes raktas nuo durų buvo pas jos dukrą Viktoriją. Tada liudytoja pradėjo ieškoti savo dukters, tačiau nerado. Ryte atėjo bendrabučio budėtoja Š., kuri atsivedė jos dukrą Viktoriją. Vėliau atėjo ir socialinės darbuotojos, kurios kalbėjosi su Viktorija. Jai pasakė, kad Viktorija naktį buvo išžaginta. Ji pati kalbėjosi su savo dukra, ir ši patvirtino, kad buvo išžaginta. Byloje N. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė 20 tūkstančių litų civilinį ieškinį.

Liudytoja I. M. parodė, kad dirba Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja. N. K. ir jos vaikai įrašyti į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Sužinojusi, jog 2007-07-04 vakare N. K. su kaimynais girtuokliavo, o jos dukra V. K. į namus grįžo naktį, 2007-07-05 nuvyko į bendrabutį ir kalbėjosi su Viktorija. Matėsi, kad pastarosios veidas buvo subraižytas, rūbai suglamžyti, nešvarūs. Iš pradžių Viktorija aiškino, neva ją apdraskė šuniukas, o vėliau papasakojo, jog prie gatvėje girtaujančios motinos ir jos draugų iš kažkur atsirado jaunuolis, kuris nutempė ją į pievą už ligoninės. Ji prašė paleisti, rėkė, priešinosi, tačiau vaikinas ranka uždengė burną ir ją išprievartavo. Viktorija parodė savo nugarą, kur matėsi ar tai nuo subraižymo ar nuo gulėjimo ant žolės negilūs įbrėžimai. Nuo rugsėjo mėnesio Viktorija tęsė mokslą, teigti, kad po įvykio jos elgesys būtų pasikeitęs, nėra pagrindo.

Liudytoja N. S. parodė, kad dirba Ukmergės specialiosios mokyklos auklėtoja, jos šeimynoje gyvena V. K., kuriai diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, ji mokosi pagal specialią programą. Mergaitės nukrypimai išoriškai nėra pastebimi, ji lengvo atsilikimo, yra gana drausminga, draugiška, mėgiama vaikų. Apie išžaginimą su Viktorija nėra kalbėjusis, apie įvykį sužinojo kai tyrėjas iškvietė ją į apklausą. Po šio įvykio Viktorijos elgesys žymiai nepasikeitė, tačiau ji pasidarė tylesnė ir lyg labiau suaugusi.

Liudytoja R. J. parodė, kad 2007 m. liepos 4 d. apie 20.00 val. ji kartu su Artūru ir Neringa gėrė alkoholį prie stotelės, esančios šalia Ukmergės ligoninės. Kartu buvo ir Neringos dukra Viktorija. Begeriant prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris buvo girtas ir su jais išgėrė kelis stikliukus degtinės. Po kiek laiko Artūras, Viktorija ir nepažįstamas vaikinas nuėjo link bendrabučio ir atgal nebegrįžo. Tada ji ir Neringa parėjo namo į bendrabutį, kur rado miegantį Artūrą, o Viktorijos nebuvo.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2007 m. liepos 4 d. vakare, jis kartu su Rasa ir Neringa gėrė alkoholį prie stotelės, esančios šalia Ukmergės ligoninės. Kartu buvo ir Neringos dukra Viktorija. Begeriant prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas, kurio jis nepažįsta. Jis dėl tuomet buvusio girtumo daugiau nieko neprisimena ir negali paaiškinti kaip grįžo į bendrabutį.

Liudytoja D. J. parodė, kad jos sūnus kaltinamasis dirba neoficialiai, t.y. privačiose struktūrose, dalį uždarbio atiduoda jai šeimos reikmėms. anksčiau jis neteistas, iki šio įvykio problemų su juo neturėjo.

Teismo dalyvių prašymu, remiantis BPK 276 str. 4 d. posėdyje buvo perskaityti liudytojos E. Š. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja parodė, kad dirba bendrabutyje budėtoja. Ji matė, kaip 2007 m. liepos 4 dieną apie 20.00 val. N. K. kartu su dukra Viktorija bei R. J. ir A. B. išėjo iš bendrabučio į kiemą. Apie 24.00 val. ji pamatė, kaip nuo bendrabučio bėgo V. K., o paskui ją nepažįstamas vyras, kuris pasivijo Viktoriją, apglėbė per pečius ir jie kartu nuėjo. 2007-07-05 apie 01.30 val. į bendrabutį grįžo R. J. ir N. K., o V. K. grįžo apie 02.30 val. V. K. atrodė apsiverkusi, lyg išsigandusi. Viktorija sakė, kad buvo prie Vaikų ligoninės, tačiau daugiau nieko nepasakojo (90-91 b.l.).

Specialisto išvadose nurodyta, kad V. K. padaryti daugybiniai įdrėskimai dešiniame skruoste, žande, nugaroje, sėdmenyse, žastuose, šlaunyse. Tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių rezultate. Be to, V. K. mergystės plėvėje nustatytas įplyšimas ir kraujosruva, padaryti kietu ar standžiu buku daiktu, kuo galėjo būti vyro varpa (6-7, 10 b.l.).

Iš specialisto išvados matyti, kad G. J. padaryta kraujosruva dešinėje plaštakoje. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti dantys. Sužalojimas padarytas prieš 5-8 paras iki apžiūros (2007-07-11). G. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (12 b.l.).

Iš teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės akto seka, kad V. K. nuo mažens yra protiškai atsilikusi, jai diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas. Ji įvykio metu negalėjo visapusiškai teisingai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės. Atminties gebėjimai silpni, nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, ji nepasižymi padidintu įtaigumu. V. K. pažintinės veiklos ir asmenybės bruožų ypatumai netrukdė jai teisingai suvokti konkrečias faktines byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Nerekomenduojama V. K. toliau apklausinėti bei kviesti į teismo posėdį (68-70 b.l.).

Teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės akte nurodyta, kad G. J. lėtiniu psichikos sutrikimu iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu, nesirgo ir neserga, nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. G. J. konstatuojamas socializuotas elgesio sutrikimas, kuris jam netrukdo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (200-201 b.l.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teismo posėdyje davė neišsamius parodymus, aiškino kai kurių aplinkybių neprisimenantis dėl girtumo, remiantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., buvo perskaityti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausiant įtariamuoju G. J. parodė, kad 2007-07-04 eidamas į namus jis jautėsi labai girtas, nes buvo išgėręs daug alkoholio. Eidamas pro Ukmergės ligoninę, stotelėje sutiko invalidus, sėdinčius vežimėlyje. Jų buvo trys ir viena mergaitė – smulkutė, mažo ūgio, atrodė kaip 13 metų. Invalidai sėdėjo ir gėrė degtinę, jie sakė, kad gyvena bendrabutyje. Kaltinamasis suprato, kad ta mergaitė taip pat gyvena invalidų bendrabutyje su savo tėvais. Jam neatrodė, kad mergaitė yra invalidė. Apie 23 val., vienas vyras, sėdėjęs invalido vežimėlyje, pasakė, kad važiuoja namo. Tada jis su mergaite nustūmė pastarąjį iki invalidų bendrabučio. Tas vyras pats įvažiavo į bendrabučio vidų. Po to, mergaitė pasakė „bėgam“, ir jie nubėgo už invalidų bendrabučio, šalia ligoninės. Tada kaltinamasis mergaitei pasakė, kad nusirengiam, mylėsimės. Mergaitė nesipriešino, nieko nesakė, nešaukė pagalbos. Nesakė, kad nenori, kad nelįstų prie jos. Mergaitė pati nusirengė marškinėlius, šortus, apatines kelnaites nusimovė iki pėdų. Kaltinamasis nusimovė savo sportines juodos spalvos kelnes. Mergaitei liepė atsigulti ant žolės. Ji nesipriešino, atsigulė žolėje ant nugaros. Jo varpa jau buvo erekcijos būsenoje. Tuomet jis atsigulė savo kūnu ant gulinčios mergaitės, praskėtė jos kojas, įkišo savo varpą į jos makštį. Tik įkišus varpą mergaitei į makštį, dar net nespėjus pajudėti, po kelių sekundžių, mergaitė pasakė, kad ją paleistų, nes jau vėlu ir reikia eiti namo. Kaltinamasis ištraukė savo varpą, nebaigus lytinio akto. Po to abu apsirengė ir nuėjo namo. Jis nepastebėjo, jog mergaitė yra nevisiškai sveika. Kaltinamasis teigė, žinantis, kad draudžiama turėti lytinius santykius su mažamečiais vaikais, ir nors matė, kad mergaitė buvo tik apie 13 metų, tačiau kodėl su ja nusprendė mylėtis ir įkišo į jos makštį savo varpą, paaiškinti negali. Jis, būdamas girtas apie tai negalvojo. Jis, dėl įvykio metu buvusio girtumo, neprisimena, ar laikė mergaitės rankas, ar buvo užspaudęs jai burną (118-119, 124-126, 129 b.l.).

Perskaičius šiuos parodymus G. J. paaiškino, kad jie yra teisingi.

Teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. taisyklėmis, daro išvadą, kad anksčiau išdėstyti įrodymai patvirtina, jog G. J. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą. Nenuoseklumus jo parodymuose teismas paaiškina tuo, kad įvykio metu kaltinamasis buvo girtas ir dėl to visų įvykio aplinkybių neprisimena. Kaip seka iš foto lentelių (44-45 b.l.) ir iš liudytojų parodymų, vizualiai matėsi, kad V. K. yra 10-12 metų, t.y., jog ji yra mažametė. Kaltinamasis šią aplinkybę patvirtino. Iš bylos dokumentų seka, jog V. K. gimusi 1995-04-10 (46-47 b.l.), jai diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio pakitimais (57, 68-70 b.l.). Specialisto išvada patvirtina, kad 2007-07-04 su V. K. buvo lytiškai santykiaujama, jai nustatytas mergystės plėvėje įplyšimas bei kraujosruva (6-7 b.l.). Iš nukentėjusiosios kūne aptiktų sužalojimų akivaizdu, jog su ja buvo atliktas prievartinis lytinis aktas. Tai patvirtina ir G. J. rankoje aptiktas sužalojimas, kurį besipriešindama įvykio metu jam galimai padarė nukentėjusioji (12 b.l.). Tačiau, teismo nuomone, atsižvelgiama į specialisto išvados nuorodą, kad V. K. kūne (nugaroje, sėdmenyse ir kt.) aptikti daugybiniai, įvairių krypčių, be tvarkos išsidėstę paviršiniai įdrėskimai bei į liudytojos I. M. parodymus, jog sekančią dieną po įvykio apžiūrint K. nugaroje esančius įbrėžimus, kad jie galėjo atsirasti nukentėjusiajai nuogai gulint ant žolės, t.y. jos atžvilgiu panaudoto smurto pobūdis leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo intensyvūs.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, byloje nustatyta, jog G. J. būdamas neblaivus, palaužęs mažametės nukentėjusiosios pasipriešinimą, ją išžagino, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 149 str. 4 d.

Teismas, vertindamas teismui duotus kaltinamojo parodymus, laiko juos išsamiais ir atitinkančiais nukentėjusiosios parodymus bei kitas aplinkybes, todėl pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme G. J. pripažino esmines įvykio aplinkybes ir kritiškai vertino savo elgesį.

G. J. atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str., 54 str., o taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikaltimo padarymo metu G. J. nebuvo suėję 18 metų, remiasi BK XI skyriuje išdėstytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais.

G. J. įvykdė labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia taip pat į tai, jog dėl nusikaltimo sunkūs padariniai neatsirado, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nenustatyta, kad kaltinamasis suprato ar žinojo apie V. K. konstatuotą psichinį atsilikimą.

Kadangi nusikaltimo padarymo metu G. J. buvo nepilnametis, teismas vadovaudamasis BK 80 str., sprendžia klausimus susijusius su bausmės paskyrimu, atsižvelgdamas į įstatymais nustatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Kaip seka iš bylos, G. J. teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka. Tačiau verčiasi atsitiktiniais uždarbiais, kaltinamojo motinos teigimu, padeda išlaikyti šeimą, jaunesnį brolį, nes tėvai išsiskyrę, tėvas gyvena skyrium. Teismo psichiatrinės ekspertizės metu G. J. konstatuotas socializuotas elgesio sutrikimas (201 b.l.). Jis charakterizuojamas patenkinamai, šeimos materialinė būklė sunki (159 b.l.). Siekiant užtikrinti, kad bausmė atitiktų kaltinamojo amžių bei socialinę brandą, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, atsižvelgdamas į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas bei kitus pagrindus išdėstytus BK XI skyriuje, teismas laiko tikslinga skirti G. J. laisvės atėmimo bausmę savo dydžiu mažesnę nei BK 149 str. 4 d. sankcijos vidurkis (skaičiuojant pagal BK 91 str. 3 d. nustatytą minimumo nepilnamečiams dydį).

Be to, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo elgesį šeimoje ir kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai G. J. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskiriant atitinkamas auklėjamojo poveikio priemones.

Byloje nukentėjusiosios atstovė N. K. pareiškė 20 tūkstančių litų civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui. Kaip žinia, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas paprastai atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Spręsdamas N. K. priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, kad turtinės žalos nebuvo, V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo ir jo motinos materialinė padėtis sunki, jų pajamos nedidelės, teismas, be kita ko atsižvelgia ir į netinkamą nukentėjusiosios motinos elgesį įvykio dieną – ji girtavo gatvėje su kitais asmenimis, nesirūpino mažametės dukros saugumu, todėl ieškinys yra tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nusprend ė:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. ir nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Pritaikyti BK 92 str. 1 d. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą G. J. atidėti 2 (dviems) metams.

Remiantis BK 82 str., G. J. paskirti šias auklėjimo priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių – būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu, taip pat uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę G. J. pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Iš dalies patenkinti N. K. civilinį ieškinį ir priteisti neturtinės žalos atlyginimui iš G. J. 4 (keturis) tūkstančius litų.

Daiktinius įrodymus, saugomus Ukmergės rajono PK saugykloje – V. K. kelnaites, šortus, G. J. kraujo pavyzdžius, sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.