Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB ,,Ligamis“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Elektrėnų savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „Ligamis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė UAB ,,Ligamis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:pirmosios instancijos teismas nesirėmė sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir padarė klaidingas išvadas dėl šalių valios ir lūkesčių sudarant žemės sklypo nuomos sutartį. Elektrėnų savivaldybės administracija sutiko su 2015 m. vasario 10 d. atsakovės prašymu bei sudarė sąlygas išsinuomoti atsakovei žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tam, jog jame būtų vystomas komercinis projektas (krematoriumo statybos). Pasibaigus ginčui administraciniuose teismuose paaiškėjo, kad savivaldybės teiginiai apie galimybes išsinuomotame sklype vykdyti statybas buvo klaidingi. Ieškovės priimtas teritorijų planavimo dokumentas, susijęs su išnuomotu žemės sklypu, buvo priimtas pažeidžiant procedūras, dėl ko atsakovė negalėjo nuomojamu daiktu naudotis pagal paskirtį. Nuomotojo prievolė suteikti turtą nuomininkui, kad šis juo galėtų naudotis pagal paskirtį ir daikto būklė atitiktų šią paskirtį, nepasibaigia daikto perdavimu nuomininkui, o išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis), todėl ši prievolė turi garantinį pobūdį ir lemia nuomotojo atsakomybės už šios prievolės nevykdymą ypatumus. CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. Atsakovė turi teisę pasirinkti savo gynybos priemones tiek pagal CK 6.58 straipsnį, tiek pagal CK 6.485 straipsnio 2 dalį. Pagal CK 6.58 straipsnį atsakovė turi teisę apskritai atsisakyti mokėti nuomos mokestį, kadangi pagal nuomos sutartį atsakovei yra perduotas netinkamas naudoti daiktas; savivaldybės priima sprendimus, susijusius su jų teritorijose esančių žemės sklypų vystymu. Elektrėnų savivaldybės funkcijoms teritorijų planavimo sektoriuje užtikrinti yra įkurtas Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyrius, kurio vedėjas, turėdamas įgaliojimus teritorijų planavimo srityje, teikė poziciją apie galimybę vystyti laidojimo ir kremavimo paslaugų paskirties pastato statybą tiek savivaldybės tarybai, tiek apeliantei. Apeliantė neturėjo pagrindo nepasitikėti savivaldybės tarnautoju, kuris kompetentingas ir turi valdingus įgaliojimus teritorijų planavimo srityje. Pirmosios instancijos teismas aiškiai pervertino apeliantės žinias teritorijų planavimo srityje. UAB „Ligamis“ teikia kremavimo paslaugas bendradarbiaudama su kitais krematoriumais, tačiau pati nevaldo krematoriumų, nėra įgyvendinusi nei vieno krematoriumo statybų projekto;byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad atsakovė reikalavo nutraukti sutartį CK 6.485 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Atsakovė teismui pateikė 2017 m. birželio 16 d. raštą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui, kuriame nurodyta, kad bendrovė dalyvavo valstybinės žemės nuomos aukcione ir nutarė žemę išsinuomoti todėl, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojai patikino, jog nebus jokių kliūčių vystyti verslo projektą. Tačiau iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-825-492/2017 ir 2015-11-03 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašto Nr. (23.2)-2D-16860 matyti, kad Elektrėnų savivaldybės meras priėmė 2015 m. rugpjūčio 31 d. potvarkį ne tik būdamas neįgaliotas tai daryti, bet ir negalėdamas to padaryti dėl galiojančių teritorijų planavimo dokumentų. Minėtame 2017 m. birželio 16 d. rašte UAB ,,Ligamis“ taip pat nurodė, jog yra Elektrėnų savivaldybės administracijos suklaidinta dėl žemės sklypo naudojimo galimybių ir prašo kuo skubiau nutraukti žemės nuomos sutartį. 2017 m. birželio 16 d. UAB ,,Ligamis“ raštas dėl nuomos sutarties nutraukimo yra grindžiamas išnuomoto daikto trūkumais (CK 6.485 straipsnio 1 dalis) ir būtent dėl to 2017 m. birželio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo įsakymu nuomos sutartis buvo skubiai nutraukta.Ieškovė Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:nei Elektrėnų savivaldybė, nei Elektrėnų savivaldybės administracija nėra sudariusi jokių rašytinių susitarimų, kuriuose būtų įsipareigojama pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą. Žemės nuomos sutartyje nebuvo numatyti jokie Elektrėnų savivaldybės įsipareigojimai pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą. Sutarties 3 punkte yra nurodyta, kad pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas: kita, bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos. Galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą nurodant paskirtį, būdą, numatytus pagal savivaldybės ar jos teritorijos (miesto, miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą: Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų lydimųjų aktų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nuomos objektas ir jo naudojimo sąlygos sutartyje buvo aiškiai apibrėžtos, susietos su savivaldybės teritorijos bendruoju ir specialiuoju planu. Sutartyje nebuvo numatyti jokie Elektrėnų savivaldybės įsipareigojimai pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą, todėl visiškai nepagrįstas atsakovės argumentas, kad sutartyje buvo įtvirtintas priešpriešinis prievolės įvykdymas. Sutartyje nėra nustatyta, kad Elektrėnų savivaldybės administracija pirma turi atlikti žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimą, ir tik tuomet atsakovei kiltų pareiga mokėti žemės nuomos mokestį, todėl negalima traktuoti, kad Elektrėnų savivaldybė pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir neįvykdė prisiimtos prievolės;vertinant, ar žemės sklypas buvo išnuomotas su trūkumais, reikia atsižvelgti į CK 6.485 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kuriais nustatyta, kad nuomotojas neatsako už išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo. Apeliantė, planuodama vykdyti veiklą minėtame sklype, galėjo pati įvertinti visas tos veiklos vykdymo teisines galimybes, juolab, kad įstatymai ir kiti teisės norminiai aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimą bei krematoriumo statybos projekto įgyvendinimą, yra prieinami visiems. Žemės sklypas buvo išnuomotas aukciono būdu, todėl apeliantė turėjo visas galimybes išsiaiškinti visas jai rūpimas aplinkybes, susijusias su nuomojamo sklypo naudojimosi sąlygomis, numatyti sutartyje terminus, per kuriuos būtų pakeistas žemės naudojimo būdas, tačiau to nepadarė ir veikė savo rizika;Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendė, kad Elektrėnų savivaldybės meras neturėjo teisės priimti potvarkio dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ir šį aktą 2016 m. vasario 29 d. sprendimu panaikino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą. 2015 m. rugpjūčio 31 d. potvarkis atrodė visiškai tinkamas, nes tuo metu net savivaldybės priimamų sprendimų teisėtumo priežiūrą vykdęs Vyriausybės atstovas, išnagrinėjęs situaciją, raštu pripažino, kad šis potvarkis yra teisėtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su mero nuomone, kad Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 20 punktas suteikia savivaldybės merui įgaliojimus keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, tačiau atkreipė dėmesį, kad minėtoje nuostatoje nėra nurodyti konkretūs atvejai, kada ir kokia tvarka savivaldybės meras gali įgyvendinti šiuos įgaliojimus, todėl keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą reikia ne mero potvarkiais, o savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais. Taigi minėtas teisės aktas buvo panaikintas dėl to, kad teisės aktuose nėra įtvirtinti atvejai bei tvarka, kuria remdamasis Elektrėnų savivaldybės meras galėtų keisti pagrindinį žemės naudojimo būdą, o ne dėl to, kad potvarkis prieštarautų teritorijų planavimo dokumentams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl pateikto apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.Apeliacinis skundas atmetamas.Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus: Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjo pareigybių aprašymo kopiją. Paaiškino, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nagrinėjami UAB „Ligamis“ žinių ir patirties teritorijų planavimo srityje klausimai, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime rėmėsi apeliantės nerūpestingumu šioje srityje. Nurodė, kad naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su ginčijamu sprendimu ir šis įrodymas yra reikšmingas tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl prašo jį priimti. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes gali patvirtinti ar prašomas prijungti Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjo pareigybių aprašymas, todėl šį įrodymą priimti atsisakoma (CPK 177 str. 1 d., 180 str.).Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo, ir atsakovė 2015 m. rugpjūčio 25 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 51S-ŽN-19, kuria atsakovei aukciono būdu buvo išnuomotas 1,25 ha valstybinės žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Išnuomoto žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas: kita, bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos (žemės nuomos sutarties 3 punktas). Žemės nuomos sutarties 3 punkte taip pat numatyta galimybė Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų lydimųjų dokumentų nustatyta tvarka keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nurodant paskirtį, būdą, numatytus pagal savivaldybės ar jos teritorijos (miesto, miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą. Žemės sklype pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka parengtus projektus galima naujų statinių ir įrenginių statyba (žemės nuomos sutarties 4 punktas). Žemės nuomos sutarties 10 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti 14 500 Eur nuomos mokestį per metus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą 7 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės naudotojai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, biudžetą. Atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei 19 175,66 Eur žemės nuomos mokesčio už laikotarpį iki 2016 m. gruodžio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 30 d. įsakymu žemės nuomos sutartis buvo nutraukta prieš terminą CK 6.562 straipsnio 6 dalies pagrindu (šalių susitarimu).CK 6.58 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei įvykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti. Tačiau šios bylos šalys nėra žemės nuomos sutarties šalimis.Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja Nacionalinė žemės tarnyba. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Savivaldybė išnuomoja savivaldybei patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus (Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo, ir atsakovės, kas rodo, kad išnuomotas žemės sklypas nebuvo perduotas patikėjimo teise valdyti Elektrėnų savivaldybei. Ta aplinkybė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą 7 punktą valstybinės žemės naudotojai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, biudžetą, nedaro ieškovės žemės nuomos sutarties šalimi. Todėl ieškovė žemės nuomos sutartimi nėra prisiėmusi jokių prievolių atsakovei.Žemės nuomos sutarties 1 punkte nurodyta, kad žemės sklypas atsakovei išnuomojamas atsižvelgiant į žemės sklypo nuomos aukciono rezultatus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintas Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles sprendimą išnuomoti aukcione valstybinės žemės sklypą priima ir šio sprendimo kopiją VĮ Valstybės žemės fondui perduoda Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, sprendimą dėl žemės sklypo nuomos aukciono paskelbimo priima VĮ Valstybinės žemės fondo vadovas, VĮ Valstybės žemės fondas pateikia Nacionalinei žemės tarnybai ar jos teritoriniam padaliniui pagal aukciono rezultatus parengtą nuomos sutarties projektą, nuomos sutartį pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas; jei valstybinės žemės sklypas patikėjimo teise perduotas valdyti savivaldybei, sprendimą išnuomoti aukcione žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o nuomos sutartį pasirašo savivaldybės administracijos direktorius (Taisyklių 7.5 punktas, 8 punktas, 9 punktas, 10 punktas, 12 punktas). Kaip jau nurodyta, išnuomotas žemės sklypas nebuvo perduotas patikėjimo teise valdyti Elektrėnų savivaldybei, todėl Elektrėnų savivaldybė nedalyvavo priimant sprendimus dėl žemės sklypo nuomos atsakovei.Iš Elektrėnų savivaldybės tarybos Ūkio reikalų komiteto 2015 m. kovo 18 d. posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl savivaldybės panaudos teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovei išnuomotą žemės sklypą), atsisakymo, ir buvo nutarta pritarti žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimui. Dėl žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimo į Elektrėnų savivaldybę su 2015 m. vasario 2 d. prašymu kreipėsi atsakovė. Rašte atsakovė taip pat prašė pakeisti žemės sklypo paskirtį iš bendro naudojimo paskirties į komercinę paskirtį K2 ir išnuomoti žemės sklypą atsakovei. Atsakovė nurodė, kad žemės sklype ketina statyti krematoriumą. Kaip matyti iš posėdžio protokolo, nutraukti žemės sklypo panaudos sutartį buvo nutarta atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas buvo nenaudojamas ir jo nebuvo planuojama naudoti savivaldybės reikmės. Nutraukus žemės sklypo panaudos sutartį, žemės sklypas, kaip laisvas valstybinės žemės sklypas, galėtų būti išnuomojamas VĮ Valstybės žemės fondo rengiamame aukcione. Tačiau posėdyje nebuvo prisiimti jokie sprendimai ar įsipareigojimai dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo ir dėl atsakovės galimybės šiame sklype statyti krematoriumą. Nutraukti savivaldybės reikmėms nenaudojamo žemės sklypo panaudos sutartį buvo nutarta tam, kad atsakovė, o taip pat ir kiti suinteresuoti asmenys galėtų dalyvauti šio žemės sklypo nuomos aukcione. Kaip matyti iš pranešėjo A. B. pasisakymo, jei atsakovė laimės aukcioną, ji žemės sklype vykdys verslą, jei aukcioną laimės kiti asmenys – jie vykdys kitą veiklą.Byloje nėra jokių duomenų, kad žemės sklypo aukciono dokumentuose buvo nurodyta galimybė pakeisti žemės sklypo paskirtį iš bendro naudojimo paskirties į komercinę paskirtį K2 ir statyti žemės sklype krematoriumą. Žemės sklypo nuomos sutarties 3 punkte nurodyta, kad pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis, naudojimo būdas: kita, bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos, o galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą numatyta Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų lydimųjų dokumentų nustatyta tvarka pagal savivaldybės ar jos teritorijos (miesto, miestelio) bendrajame ar specialiajame plane numatytus naudojimo paskirtį ir būdus. Atsakovė, ketindama išsinuomoti žemės sklypą tam, kad jame statytų krematoriumą, turėjo ir galėjo įvertinti tokios veiklos galimybes pagal nurodytus dokumentus, kurie yra viešai prieinami. Todėl aplinkybė, kad žemės sklype galimai negalima statyti krematoriumo pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, nesudaro pagrindo teigti, kad žemės sklypas atsakovei buvo išnuomotas su trūkumais, ir atsakovė turi teisę pasinaudoti CK 6.485 str. 2 d. nurodytais daiktą su trūkumais išsinuomojusio nuomininko teisių gynimo būdais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.