- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- 1-1574-767/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22109-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Šiukštienė
- Kaltinamasis
- J. M.
- Nukentėjusysis
- L. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Laimonui Gaubiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ staklininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. M. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2021 m. liepos 4 d., apie 20.20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo kieme, matant kitiems asmenims, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties, suėmė su ranka nukentėjusiajam L. K. už kaklo ir pakišęs koją pervertė jį ant žemės bei gulinčiam sudavė ne mažiau septynių smūgių rankos kumščiu į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam L. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus: poodinę kraujosruvą kairiame momenyje – nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. M. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai nepamena, bet galėjo būti 2021 m. liepos 4 d., apie 20 val., jis buvo namuose, kai į namus iš kiemo parėjo visas kruvinas brolis Ž. G. ir pasakė, kad jį sumušė L.. Pirmiausiai į kiemą išėjo aiškintis mama, vėliau išėjo jis. Priėjęs prie nukentėjusiojo iš pradžių bandė aiškintis žodžiais, tačiau nesusivaldęs suėmė jam už kaklo, pakišo koją ir parvertė ant žemės. Jam gulinčiam sudavė smūgius į galvą. Galėjo būti apie septynis smūgius. Stovinčiam smūgių nesudavė. Įvykį matė kiti kieme buvę vaikai. Jie stovėjo ir žiūrėjo. Sudavęs smūgius jis apsisuko ir išėjo namo. Nematė, ką darė nukentėjusysis. Po įvykio nebandė su nukentėjusiuoju susisiekti, nesiėmė jokių veiksmų, kad galėtų atsiprašyti. Neatsiprašė, nes principas neleidžia. Civilinio ieškinio atlyginti neturi galimybės. Nors dirba, turi daug skolų, iš jo išieško antstoliai. Žalos atlyginti nesiruošia. Dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi.
3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokurorė, gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
4. Kaltinamojo J. M. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, kurie buvo ištirti teisme:
4.1. nukentėjusiojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 4 d., apie 20.30 val. jis su dar keturiais ar penkiais vaikais žaidė kieme. Buvo jis, V., A., L.. Kieme su vaikais bėgiojo, žaidė lenktynes. Kieme buvo ir Ž. su sese, kurie bėgiojo atskirai. Jie bėgiojo kieme, ant pievos, vietos buvo daug. Jam bėgant per pievą, pasimaišė Ž., kuris atsitrenkė bėgdamas į jį ir jie susidūrė, jam jis trenkėsi į kairį šoną ir jis nugriuvo ant žolės. Matė, kad Ž. griūdamas galėjo sukąsti lupą, nes jam iš lupos bėgo kraujas. Daugiau jokių sužalojimų jam nebuvo. Tada Ž. nuėjo pasiskųsti mamai ir atėjo mama ir jo brolis J. M.. Jis tuo metu buvo kieme. Atėjo mama, kuri kalbėjo ramiai, norėjo pasikalbėti normaliai, o J. M. jam dar nieko nepasakius iš karto jam sudavė iš kumščio kokius 6-7 kartus į kairę galvos pusę. Jam skaudėjo. Skausmą skalėje nuo 1-10 vertina 8 balais. Dar J. sudavė vieną smūgį koja į dešinį šoną, bet skausmo nejuto. Buvo galvoje guzas. Šone kur spyrė iš kojos nieko nebuvo. Dėl ko įvyko konfliktas nežino. Po smūgių sudavimo J. išėjo. Tada kieme buvusi teta N. L. iškvietė greitąją ir policiją. Įvykio metu jis niekieno atžvilgiu smurto nenaudojo. Įvykio metu labai skaudėjo galvą ir jautėsi apsvaigęs, buvo išsigandęs. Verkė. Po to jis gydėsi (duomenys neskelbtini). Įvykį matė kiti žmonės, bet kas, negali pasakyti, nes nepamena (1 t., b. l. 43-46);
4.2. specialisto išvada Nr. G 782/2021(04), iš kurios matyti, kad L. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame momenyje. Greitosios medicinos pagalbos 2021-07-04 L. K. nustatytas smegenų sukrėtimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. L. K. nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę 2021-07-04, galimai užduotyje nurodytu laiku. L. K. nustatytas kūno sužalojimas gali būti padaromas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių. L. K. nustatytas kūno sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu. L. K. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. L. K. nustatytas kūno sužalojimas gali būti padaromas ir atsitrenkiant, galimai ir griuvimo metu, į kietą buką daiktą ar paviršių (1 t., b. l. 78-79);
4.3. liudytojos R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad L. K., kuriam dabar yra 14 metų, yra jos sūnus. L. mokosi bendrojo lavinimo (duomenys neskelbtini) mokykloje. Sūnus ramus, prie kitų vaikų nesikabinėja, jų neskriaudžia. Kiek žino, su Ž. L. nėra draugai, tik gal žaidžia kartu kaip vaikai kieme. 2021 m. liepos 4 d. ji buvo išvykusi į Kauną, o vaikus: L. K., G. K. ir N. K. paliko brolio priežiūrai. Tą pačią dieną jai telefonu paskambinusi pažįstama N. L. pasakė, kad jos sūnų sumušė J. M.. N. jai sakė, kad L. bėgant prieš jį pasimaišė Ž. ir L. netyčia Ž. po susitrenkimo pergriovė ant žolės. N. sakė, kad tyčia L. jokių smūgių Ž. nesudavė, tiesiog tai buvo nelaimingas atsitikimas. Dar N. jai sakė, kad į namo kieme esančią vaikų žaidimų aikštelę atėjęs J. M. gulinčiam ant žolyno jos sūnui L. sudavė kumščiais į galvą ne mažiau nei šešis smūgius ir spyrė vieną smūgį koja L. į šoną. Jai L. taip pat paaiškino, kad jam bebėgant kažkaip pasimaišė Ž. ir jie netyčia susidūrė, po ko Ž. nugriuvo ant žolės. Sūnus jai sakė, kad J. M. jam 1 smūgį spyrė koja į šoną, į kurį šoną nesakė. Greitosios pagalbos medikai jos sūnų buvo pristatę į (duomenys neskelbtini), kur jam po medikų apžiūros, buvo nustatytas galvos sumušimas ir tą pačią dieną L. buvo išleistas į namus. Mano, kad L. tikrai sako tiesą, kad jis netyčia pargriovė Ž. (1 t., b. l. 124-127);
4.4. nepilnamečio liudytojo Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad jis bėgo pas mamą, L. bėgo, trenkė iš kojos, nežino, jis paslydo ant žolės. Nežino kada tai buvo, bet buvo vasara. Jis žaidė devynaukščio kieme su M., N., E. ir A.. Paskui atėjo dideli iš maudyklos. Žino, kad viena mergaitė buvo E., dar buvo L., o kitų nežino. L. bėgo iš tvoros ir jam trenkė. Jie bėgo ar lenktyniavo ir L. jam trenkė iš nugaros ir jis paslydo, jie jam trenkė į nugarą ir jis slydo. Trenkė specialiai. Neprisimena, ar trenkė koja, ar ranka. Jis nugriuvo ant pilvo, užsigavo nosį. Jam skaudėjo. Jis verkė, nes jam ant nosies buvo kraujuotas rutulys. Jo marškinėliai buvo kraujuoti nuo nosies. Nubėgo pas mamą. Tokia teta N., sėdėjusi ant suoliuko ir pamačiusi, kad jis verkia, nuvedė jį pas mamą. Mama išėjo, paskui pasakė ateiti J.. Jo brolis nuėjo ir nesusilaikęs trenkė. Kas vyko lauke jis nematė, nes liko namuose. Sėdėjo lovoje ir visas drebėjo, nes nujautė, kad brolis jo neužmuštų, nes jo brolis buvo primušęs. Daug kas matė įvykį, L. mergaitė, M., L., E., A., P., U.. Jis pas gydytojus nebuvo, buvo namuose (1 t., b. l. 144-147);
4.5. nepilnamečio liudytojo U. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad J. M. pažįsta labai mažai. L. K. pažįsta, su juo metus bendravo, po to incidento nebendrauja, ryšiai nutrūko. Kada tiksliai neatsimena, bet šiais metais, mėnesio ir dienos nepamena, gal praeitą mėnesį, valandos nepamena, tarp septintos ir aštuntos vakaro, buvo pribėgusi motina, mažo vaiko, kurio nepažįsta. J. M. motina norėjo trenkti L. K., bet susilaikė, o tada J. M. pribėgo prie L. K. ir pargriovė ant žemės ir kelis kartus, t. y. apytiksliai 4-5 kartus trenkė rankos kumščiu iš visos jėgos L. į galvą. Po to J. M. atsitraukė jis nuėjo namo, o tada atėjo dar viena mama, kuri iškvietė policiją ir medikus. Po įvykio L. K. atrodė nusilpęs, gulėjo ant žemės ir nelabai galėjo pajudėti. Dėl ko įvyko incidentas negalėjo pasakyti, kažkas susistumdė, susipyko, pasikvietė savo mamą. Jis buvo toje vietoje, bet labai į tai dėmesio nekreipė, todėl negali tiksliai pasakyti, kas atsitiko. Dar galimai tą įvykį matė A. L. motina. Įvykį galėjo matyti dar viena moteris per langą, nes A. L. motina kalbėjo su ja (1 t., b. l. 160-163);
4.6. nepilnamečio V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad pažįsta L. K., jis jam yra draugas. Įvykis buvo šiais metais, liepos mėnesį, gali būti 4 d., vakare. Jis buvo su L. K. prie devynaukščio esančioje žaidimų aikštelėje, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslesnio adreso nežino. Jis su L. K. ir U., jo broliu, atėjo į aikštelę pasisupti ant sūpynių. Tada jie ėjo žaisti, kuris greitesnis, norėjo pabėgioti žaidimų aikštelėje. Bėgiojo visi trys, t. y. jis, L. K. ir A. L.. Kartu žaidimų aikštelėje buvo ir daugiau vaikų, kurie norėjo bėgti kartu, bet jie jiems neleido, nes jie buvo mažesni ir pradėjo bėgti su L. ir A.. Jiems bėgant per žaidimų aikštelę vienas iš vaikų taip pat pradėjo bėgti, jis to vaiko vardo ir pavardės nežino, ir jis bėgdamas užkliuvo už L. K. kojos ir tas vaikas perkrito ant žemės. Kokiu būdu jis perkrito jis nematė, nes bėgo. Bet po to pamatė, kad jam iš nosies bėgo kraujas ir jis iš žaidimų aikštelės išėjo apsiverkęs laikydamas ranka už nosies. Tas berniukas nuėjo iki namų ir pasikvietė iš namų į kiemą savo mamą ir vyresnį brolį, kurio vardas yra J.. J. atėjo į žaidimų aikštelę pradėjo mušti L. K., t. y. suėmė L. K. su ranka už kaklo ir pakišęs koją pervertė jį ant žemės, tada su rankos kumščiu sudavė 5-6 smūgius į galvą. J. sudavęs L. K. smūgius nuėjo į namus. L. tada atsistojo nuo žemės, paėjo ir vėl atsigulė. Ar L. verkė neprisimena. Ar L. buvo padaryti kokie sužalojimai nematė. A. mama iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją (1 t., b. l. 175-178);
4.7. nepilnamečio A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad pažįsta L. K., jis yra jo draugas. J. M. pažįsta, jie nesueina, jis jo kaimynas. Nepamena kada, bet atsimena, kad šių metų vasarą, mėnesio neprisimena, kažkur apie penktą valandą vakare, tiksliai laiko nežino, visi žaidė su V., L. K., L., ir dar kažkas žaidė, bet jis gerai neprisimena. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie devynaukščio kieme. L. pasakė, kad jis greitesnis ir jie susitarė pažaisti, kuris greitesnis:, jis V., L. ir L.. Jie bėgo, pasakė, kad visi pasitrauktų. Nuėjo prie gyvatvorės, kuri yra prie devynaukščio, davė jiems startą E. ir jie visi bėgo. Ir tas vaikas, Ž., pasimaišė po kojomis. Jie pasakė, kad vaikai mažiukai pasitrauktų. Jie pradėjo bėgti. Ž. bėgo namo ir L. jį nutrenkė. L. bėgo ir Ž. į L. atsitrenkė. Po to tas Ž. pagulėjo ant žemės nukritęs, nukrito beveik ant pilvo, ir L. nuėjo jo atsiprašyti, pasakė jam „atleisk“. Matė, kad Ž. iš nosies bėgo kraujas. Po to Ž. nubėgo į namus ir pasiskundė mamai. Tada atėjo J. M. kartu su Ž. mama. Atėjęs J. M. pribėgo prie L. K. ir jam pasakė „ką tu čia darai“. Tada paėmė L. už „čiuprynos“ už marškinėlių krūtinės srityje, su viena ranka, užkišo koją ir pergriovė jį ant žemės bei sudavė 6-7 smūgius kumščiais į smilkinį, galvos sritį. M. pasakė „dar lįsi prie Ž.“, L. atsakė, kad ne, tada J. M. nuėjo. L. atsistojo nuo žemės, paėjęs atsigulė po medžiais ir laukė medikų. Po to jo mama N. L. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Kas matė šį įvykį nežino, matė apie 20 žmonių. Po to L. išvežė medikai (1 t., b. l. 192-195);
4.8. liudytojos N. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2021 m. liepos 4 d., apie 20.20 val., jai būnant prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), stebėjo šio namo kieme žaidžiančius vaikus. Bežaidžiant vaikams su kamuoliu ir vienas kitą gainiojant, vienas iš vaikų užsigavo ir verkdamas nuėjo į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Prieš šį vaiką tikrai niekas nesmurtavo, paprasčiausiai dūkstant užsigavo. Po kelių akimirkų į lauką išbėgo minėto vaiko motina R. M. ir brolis J. M., gyvenantys (duomenys neskelbtini). Minėti asmenys nieko nesakę pripuolė prie L. K.. Moteris pradėjo šį vaiką plūsti necenzūriniais žodžiais, o vyras pagriebęs už kaklo šį vaiką pargriovė ant žemės ir kumščiu pradėjo daužyti. Sudavė kumščiu apie 7 kartus į galvos sritį. Ji nieko nelaukusi iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą (2 t., b. l . 21-22);
4.9. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-12);
4.10. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (1 t., b. l. 25-29);
4.11. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad A. V. savo iniciatyva pateikė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo stebėjimo kamerų įrašą (1 t., b. l. 31-33);
4.12. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo peržiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas (1 t., b. l. 34-36).
Teismas konstatuoja:
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija
5. Pagal BK 284 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).
7. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nuosprendžio 4.1. – 4.12. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. M. 2021 m. liepos 4 d., apie 20.20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), namo kieme, matant kitiems asmenims, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties, suėmė ranka nukentėjusiajam L. K. už kaklo ir pakišęs koją pervertė jį ant žemės bei gulinčiam sudavė ne mažiau septynių smūgių rankos kumščiu į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam L. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus: poodinę kraujosruvą kairiame momenyje – nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Aplinkybė, kad J. M. smūgius nukentėjusiajam sudavė ir stovinčiam, iš kaltinimo pašalinta, kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu su ja nesutiko, pašalinti šią aplinkybę prašė ir prokurorė.
8. Įvertinus J. M. padarytos veikos kvalifikacinius požymius, teismas konstatuoja, kad veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį, kvalifikacija teisinga.
Bausmės skyrimas
9. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
10. Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriamas kelios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki 2 metų.
11. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
12. Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
13. Kaltinamasis J. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. J. M. yra neteistas, administracine tvarka baustas, administracines baudas sumokėjęs, dirbantis. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi. J. M. diagnozuoti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, specifiniai mišrūs raidos sutrikimai. Kaltinamasis dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, matant kitiems žmonėms, sudavė 7 smūgius nepilnamečiui asmeniui, vėliau jo neatsiprašė, neatlygino padarytos žalos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam J. M. skyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos trukmę, ilgesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, – 1 metus 6 mėnesius. Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
14. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, J. M. bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje.
15. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 4 d. 21.35 val. iki 2021 m. liepos 5 d. 13.42 val., t. y. viena para.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).
17. Byloje civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 44,17 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam L. K. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 89-93). Civilinis ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, jo dydis atitinka protingumo kriterijus, byloje nėra duomenų, kad žala Šiaulių teritorinei ligonių kasai būtų atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas ir žala priteistina iš kaltinamojo J. M., kadangi jo veiksmais nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.281 straipsnio 1 dalis, CK 6.6 straipsnio 3 dalis)
18. Nukentėjusiojo L. K. įstatyminė atstovė R. S. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą. Ieškinyje nurodė, kad dėl įvykio nukentėjusysis patyrė skausmą, pažeminimą, nemiegojo naktimis. Teisiamojo posėdžio metu R. S. nurodė, jog po įvykio sūnaus galvoje buvo guzas, kuris dingo. Kartais vaikui paskauda galvytę. Įvykio pasekmės jaučiamos iki šiol – sūnus nenori eiti į mokyklą, atsimena įvykį, kalba apie jį. Lankėsi pas psichologą, šiuo metu nebesilanko. Taip pat kreipėsi pagalbos į socialinę pedagogę. Vaiko klasės auklėtojos teigimu, klasėje viskas gerai, ji nežino, kodėl L. K. neina į mokyklą. Vaikas turi neįgalumą, mokosi palengvinta programa, yra sutrikusi jo raida. Sutrikimai nustatyti dar iki įvykio.
19. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
20. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltininkas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.
21. Teismui nekyla abejonių, kad L. K. dėl jo atžvilgiu padaryto smurtinio nusikaltimo patyrė nepatogumus, skausmą, dvasinius išgyvenimus, kas vertintina kaip neturtinė žala. Nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamajam suduodant smūgius jis juto skausmą, kurį įvertino 8 balais iš 10, jo galvoje buvo guzas; jam labai skaudėjo galvą, jautėsi apsvaigęs, išsigandęs, verkė; po įvykio gydėsi (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis yra nepilnametis, fizinis smurtas prieš jį panaudotas matant jo draugams, kitiems žmonėms, dėl menkavertės dingsties. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad civilinis ieškinys nėra įrodinėjamas jokiais rašytiniais įrodymais. Byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo apsilankymus pas psichologus, jų pateiktas išvadas, rekomendacijas, nėra rašytinių duomenų apie L. K. mokyklos nelankymą ir galimas to priežastis. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė R. S. paaiškino, kad jos sūnus dar iki įvykio turėjo raidos problemų, jam nustatytas neįgalumas. Iš specialisto išvados matyti, kad L. K. kaltinamojo veiksmais buvo padarytas sužalojimas – poodinė kraujosruva kairiame momenyje – nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje įrodymų, kad dėl įvykio nukentėjusiajam būtų kilusios ilgalaikės pasekmės, neigiamos prognozės ateičiai, kad nukentėjusysis dėl įvykio negalėtų užsiimti įprasta veikla ar patirtų kitus didelius nepatogumus, nėra. Atsižvelgiant į visų išdėstytų aplinkybių visumą, siekiant užtikrinti abiejų šalių pusiausvyrą, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam L. K. iš kaltinamojo priteistina 500 Eur neturtinė žala.
22. Kaltinamajam J. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.
23. J. M. prokurorės Indiros Danauskienės 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, taikytinas iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, o juos atlyginus – panaikintinas.
24. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktiniai diskai – paliktini saugoti prie bylos.
25. Psichologės, apklaususios nepilnametį nukentėjusįjį ir nepilnamečius liudytojus, patirtos išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 1 dalimi, proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Iš bylos medžiagos matyti, kad išlaidos psichologei yra atlygintos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. M. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 4 d. 21.35 val. iki 2021 m. liepos 5 d. 13.42 val., t. y. 1 (vieną) parą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. M. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 44,17 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 17 ct) turtinę žalą už nukentėjusiojo L. K. gydymą, nurodant šią sumą sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“.
Civilinės ieškovės R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo J. M. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinę žalą.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą J. M. piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose, skirtą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Indiros Danauskienės 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu, taikyti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, o juos atlyginus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinius diskus – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.