Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Simonai Drukteinienei, atsakovių atstovui advokatui Audriui Biguzui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Kauno sporto mokykla ,,Startas“ ieškinį atsakovėms asociacijai ,,Hockey Lietuva“, viešajai įstaigai NACIONALINĖ VAIKŲ LEDO RITULIO LYGA ir viešajai įstaigai Nacionalinė ledo ritulio lyga dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais, išvadą byloje teikianti institucija Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio esmė

II. Atsiliepimo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos medžiaga patvirtina, kad pradinė ieškovė - Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“ Vilniaus apygardos teismo 2021-05-25 nutartimi pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja Kauno sporto mokykla ,,Startas“ (pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021-02-02 sprendimą Nr. T-35 (Reorganizavimo aprašas) Kauno žiemos sporto mokykla ,,Baltų ainiai“ buvo reorganizuota ir prijungta prie biudžetinės įstaigos Kauno sporto mokykla ,,Startas“; po šio reorganizavimo Kauno žiemos sporto mokykla ,,Baltų ainiai“ pasibaigė ir buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro).

5. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad pradinė ieškovė buvo daugiau kaip 19 metų veikianti sportinio ugdymo biudžetinė įstaiga, įsteigta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001-05-24 sprendimu ir veikianti pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintus nuostatus; sporto mokyklos veiklos tikslai, be kita ko, apėmė siekį plėtoti sportinę veiklą ledo ritulio sporto šakoje, rengti sportininkus pagal sportinio meistriškumo pakopas, sudaryti įvairaus amžiaus žmonėms sąlygas kūno kultūros ir sporto plėtotei pagal jų pomėgius (nuostatų 10.1 – 10.5 punktai). Be to, sporto mokykla buvo asociacijos ,,Hockey Lietuva“, kuri priklauso Tarptautinei ledo ritulio federacijai (IIHF) bei narystės pagrindu vienija Lietuvoje įregistruotus juridinius asmenis, propaguojančius ledo ritulio sportą, narė. Pažymėtina, kad Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“ buvo reorganizuota pagal CK 2.97 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnyje numatyta tvarka, ir tokiu būdu pradinės ieškovės visos teisės ir pareigos perėjo ieškovei Kauno sporto mokykla ,,Startas“. Atsižvelgiant į tai, laikytini nepagrįsti atsakovių argumentai, jog ieškovė, pasibaigus juridiniam asmeniui - Kauno žiemos sporto mokyklai ,,Baltų ainiai“, nėra Asociacijos narė.

6. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovė 1 yra viešas juridinis asmuo, kurio tikslas yra atstovauti ledo ritulio šaką Lietuvoje, vykdyti Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) uždavinius, propaguoti ledo ritulio sportą Lietuvoje; atsakovė 2 yra viešasis juridinis asmuo – atsakovės 1 narys - kurio tikslas vystyti Lietuvos vaikų ledo ritulį, kelti ledo ritulininkų meistriškumą bei propaguoti ledo ritulį; be to, atsakovė 1 yra pavedusi atsakovei 2 organizuoti Lietuvos vaikų ledo ritulio lygos pirmenybes. Atsakovė 3 yra viešasis juridinis asmuo – taip pat atsakovės 1 narys - kurios tikslas sutelkti Lietuvos Respublikos ledo ritulio sporto centrus ir klubus bendrai veiklai, t. y. organizuoti Lietuvos Respublikos ledo ritulio čempionatus, pirmenybes, turnyrus, varžybas, renginius ir kelti jų autoritetą.

7. Kaip nurodo atsakovės, atsakovė 1, kaip pagrindinė ledo ritulio sporto šakos Lietuvoje organizatorė ir vystytoja, yra patvirtinusi Ledo ritulio plėtros 2018-2022 m. strategiją, kurioje numatytos Lietuvos ledo ritulio vystymosi siektinos kryptys 2018-2022 m. Dėl to 2020 m. sausio 9 d. atsakovės 1 valdymo organas – taryba – priėmė sprendimą Nr. 63: ,,Vadovaudamiesi ledo ritulio vystymo Lietuvoje 2018-2022 m. strateginiu planu nutariame, kad nuo 2020-2021 m. ledo ritulio sezono biudžetiniai klubai ir mokyklos neteks teisės dalyvauti visuose asociacijos Hockey Lietuva organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose. Hockey Lietuva organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose galės dalyvauti privatūs juridiniai asmenys arba juridiniai asmenys kuriuose savivaldybių ar valstybės dalis bus mažesnė nei 50 proc.”; 2020 m. liepos 15 d. atsakovės 2 taryba priėmė sprendimą (susirinkimo protokolo Nr. 133), kuriuo vienbalsiai patvirtino 2020-2021 m. NVLRL nuostatus, kurių 4.2 punkte numatyta, jog: „Pirmenybėse gali dalyvauti Lietuvos mokyklos (juridiniai asmenys), kurie yra Asociacijos nariai ir atitinka reikalavimus dėl biudžetinių įstaigų (2020-01-09 tarybos posėdžio protokolas Nr. 63). Pirmenybėse gali rungtyniauti ir užsienio komandos, kurios kartu su prašymu privalo pateikti savo šalies federacijos leidimą.“; taip pat 2020 m. rugpjūčio 5 d. atsakovės 1 taryba, vadovaujantis atsakovės 1 įstatų 4.26 punktu, vienbalsiai patvirtino NVLRL nuostatus. Teigia, kad skundžiamas sprendimas privalėjo būti priimtas, nes taip numato ir NVLRL nuostatų 1.8. punktas. Taip pat 2020 m. rugpjūčio 4 d. atsakovės 3 taryba priėmė sprendimą (susirinkimo protokolo Nr. 116) (skundžiamas sprendimas 4) patvirtinti 2020-2021 m. Lietuvos čempionato nuostatus (toliau – ir Lietuvos čempionato nuostatai), kurių 3.6 punktas numatė, jog: “Čempionate gali dalyvauti tik Lietuvos klubų (juridiniai asmenys) komandos, kurie yra Asociacijos nariai ir nėra biudžetinės įstaigos (2020-01-09 Asociacijos tarybos susirinkimo protokolas Nr. 63).“; 2020 m. rugpjūčio 5 d. atsakovės 1 taryba, vadovaujantis atsakovės 1 įstatų 4.26 punktu, vienbalsiai patvirtino Lietuvos čempionato nuostatus (toliau – skundžiamas sprendimas 5). 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvyko atsakovės 1 visuotinis narių susirinkimas, kurio metu nuspręsta, kad skundžiamas sprendimas 1 turėtų likti galioti (toliau – skundžiamas sprendimas 6).

9. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant: 1) susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas; 2) susitarimą pasidalyti prekės rinką teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar kitu būdu; 3) susitarimą nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius, taip pat riboti techninę pažangą ar investicijas; 4) susitarimą panašaus pobūdžio sutartyse taikyti nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems ūkio subjektams ir taip sudaryti jiems skirtingas konkurencijos sąlygas; 5) susitarimą iš kitų ūkio subjektų reikalauti papildomų įsipareigojimų, kurie pagal savo komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. Taigi, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis draudžia visus susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Susitarimai, ribojantys konkurenciją pagal tikslą, – tai susitarimai, sudaromi susitarimo šalims siekiant riboti konkurenciją. Jei yra nustatoma, kad susitarimo tikslas yra riboti konkurenciją, tokio susitarimo neigiamų pasekmių įrodyti nebereikia (Teisingumo Teismo 1966-07-13 sprendimas byloje Nr. 56/64 ir 58/64, Costen and Grundig prieš Komisiją, ECR 1966 299). Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas sudaryti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją ir tuo atveju, kai negalima konstatuoti, jog susitarimo tikslas yra riboti konkurenciją, turi būti vertinamas susitarimo poveikis konkurencijai. Kaip nurodyta Konkurencijos tarybos išvadoje, tam, kad būtų nustatytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas, turi būti nustatytos tokios esminės aplinkybės: 1) aplinkybė, kad nagrinėjamus veiksmus atliko ūkio subjektai (ar asociacija); 2) susitarimo faktas; 3) aplinkybė, kad susitarimas pagal savo tikslą ar poveikį riboja ar gali riboti konkurenciją. Tuo atveju, jei susitarimas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 5 straipsniui, tačiau išpildo Konkurencijos įstatymo 6 straipsnyje nurodytas išimties sąlygas, tuomet Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis netaikomas.

10. Atsižvelgiant į išdėstytą ir vertinant skundžiamų sprendimų nuostatų atitiktį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, nustatytina, ar šiuo nagrinėjamu atveju atsakovės yra ūkio subjektai. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalį, ūkio subjektais yra laikomos įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje; Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 21 dalyje ūkinė veikla yra apibrėžiama kaip bet kokia gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių (ar paslaugų) pirkimu ar pardavimu rinkoje. Galiausiai Konkurencijos tarybos pateiktoje išvadoje nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika akivaizdžiai demonstruoja, kad sporto srityje veikiančios asociacijos, o taip pat šių asociacijų nariai (klubai, sporto mokyklos) vykdo ekonominę veiklą, todėl Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos konkurencijos teisės prasme yra laikytini ūkio subjektais, ir kaip teisingai nurodo ieškovė, šios išvados nekeičia aplinkybė, ar sporto klubai yra mėgėjiški, ar profesionalūs, kadangi jie visi laikomi vykdančiais ekonominę veiklą. Taip pat, kaip pagrįstai teigia ieškovė, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovių nariais esančios sporto mokyklos ar sporto klubai vykdo ūkinę veiklą, nes už atlygį teikia su ledo ritulio veikla (mokymais, treniruotėmis, konsultacijomis) susijusias paslaugas šias paslaugas pageidaujantiems įsigyti asmenims, be to, atsakovės, būdamos ledo ritulio sportą propaguojančius juridinius asmenis vienijančiomis asociacijomis, užsiima ūkine veikla, nes organizuoja ledo ritulio varžybas, čempionatus, kitus renginius (kaip matyti iš Europos Komisijos praktikos, sporto renginių organizavimas yra komercinė (ūkinė) veikla (Konkurencijos tarybos išvados 25 punktas). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, net jei asociacija pati ir nevykdo ūkinės veiklos, tačiau vienija tokia veikla užsiimančius subjektus, tokia asociacija laikytina ūkio subjektų asociacija, kurios atžvilgiu gali būti taikomos Konkurencijos įstatymo nuostatos (2008-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A(39)-1939/2008). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas teigti, kad atsakovės yra ūkio subjektai Konkurencijos įstatymo prasme, todėl jų veiksmams, susitarimams bei sprendimams yra taikomos Konkurencijos įstatymo nuostatos.

11. Konstatavus atsakovių atliktus veiksmus kaip ūkio subjektų, kitas etapas yra nustatyti, kokioje atitinkamoje rinkoje (ar atitinkamose rinkose) šie subjektai veikia.

12. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atitinkama rinka – tai tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 16 dalimis, taip pat Konkurencijos tarybos 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1S-150 (2019) patvirtintais Paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo. Kaip nurodyta Konkurencijos tarybos išvados 33 punkte, apibrėžiant atitinkamą rinką šioje byloje turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokia ūkine veikla užsiima ieškovė bei atsakovės, kokia galima konkurencijos problema šiuo konkrečiu atveju yra analizuojama bei apibrėžimo tikslus. Pagal bylos duomenis, tiek ieškovė, tiek atsakovės nariais esantys sporto klubai bei mokyklos užsiima ledo ritulio veikla. Ieškovės teigimu, nors mokyklų Lietuvoje yra įsteigta nemažai, rimtai propaguojančių ledo ritulio sporto mokymo veiklą Lietuvoje yra apie 10, iš kurių tik ieškovė bei Rokiškio rajono kūno kultūros ir sporto centro ledo ritulio mokykla yra biudžetinės įstaigos, kurios įgyvendina įstatymais savivaldybėms pavestą viešąją funkciją – neformaliojo ugdymo užtikrinimą; visos kitos ledo ritulio mokyklos yra privačios.

14. Taip pat ieškovės teigimu, kad skundžiami sprendimai įtakoja visoje Lietuvos Respublikoje veikiančias ledo ritulio mokyklas, nes, kaip minėta, be ieškovės Lietuvoje veikia dar viena biudžetinė ledo ritulio sporto mokykla Rokiškyje, kuriai taip pat galioja atsakovių sprendimais nustatytas draudimas dalyvauti jų organizuojamuose čempionatuose. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės teiginiais, jog nustatytas draudimas yra taikomas visoje Lietuvos teritorijoje veikiančioms biudžetinėms ledo ritulio mokykloms, todėl yra tikslinga atitinkamą geografinę rinką apibrėžti kaip visos Lietuvos Respublikos teritoriją. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą bei šalių vykdomos veiklos pobūdį bei susiklostančius konkurencijos santykius, atitinkama rinka nagrinėjamu atveju apibrėžtina kaip ledo ritulio veikla ir su ja susijusios paslaugos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, vertinant rinkos dalis, kurias užima ginčo ūkio subjektai (susitarimai sudaryti ta pačia veikla toje pačioje rinkoje užsiimančių ūkio subjektų), tikslus rinkos dalių nustatymas šiuo nagrinėjamu atveju nėra aktualus, nes nagrinėjami susitarimai (sprendimai) yra būtent horizontalaus pobūdžio (nes juos sudarė ta pačia veikla toje pačioje rinkoje užsiimantys ūkio subjektai), kuriems negali būti taikomi nei mažareikšmiškumo, nei individualiosios išimties reikalavimai.

15. Nustačius, kad skundžiami susitarimai yra horizontalaus pobūdžio (juos sudarė konkurentai), yra pagrindas spręsti klausimą, ar susitarimas riboja konkurenciją pagal savo tikslą, ar pagal savo poveikį. Kaip nurodyta Konkurencijos tarybos išvadoje, savo tikslu konkurenciją ribojantys susitarimai yra tokie žalingi patys savaime, kad nereikia įrodinėti jokio faktinio susitarimo poveikio konkurencijai; tuo tarpu, jei susitarimo tikslas neatskleidžia akivaizdaus konkurencijos ribojimo, reikia analizuoti susitarimo sukeltą faktinį poveikį rinkai tam, kad įvertinti, ar susitarimas iš tiesų riboja konkurenciją (39 punktas). Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, siekiant įvertinti, ar įmonių asociacijos sprendimas yra toks žalingas, kad galėtų būti laikomas konkurencijos ribojimu dėl tikslo, kaip tai suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalį, reikia išnagrinėti: jo nuostatų turinį, siekiamus tikslus ir ekonomines bei teisines jo priėmimo aplinkybes.

16. Visiškai sutiktina su ieškovės teiginiais, jog skundžiamų sprendimų tikslas yra riboti konkurenciją tarp ledo ritulio sporto mokyklų (ūkio subjektų) ir ją faktiškai riboja, nes šių sprendimų tikslas yra atimti iš vaikų, sportuojančių biudžetiniuose sporto klubuose ir mokyklose, dalyvauti asociacijos organizuojamuose sporto čempionatuose ir varžybose, tokią galimybę paliekant vaikams, sportuojantiems privačiuose klubuose ir mokyklose; ir tokiu būdu akivaizdu, kad skundžiamais sprendimais yra sudaromos sąlygos, verčiančios vaikus ir kitus asmenis rinktis privačius sporto klubus ir dėl ko būtent skundžiamais sprendimais privatiems sporto klubams yra suteikiamas nepagrįstas konkurencinis pranašumas prieš biudžetinius klubus, tame tarpe ir prieš ieškovę. Taip pat akivaizdu, kad skundžiamais sprendimais 2 ir 3 patvirtinus 2020-2021 m. vaikų lygos nuostatus, iš pas ieškovę sportuojančių vaikų sudarytoms komandoms pagal Vaikų lygos nuostatų 4.2 punkto reikalavimus, neleidžiama dalyvauti 2020-2021 m. Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos sezone, o skundžiamais sprendimais 4 ir 5 patvirtinus 2020-2021 m. Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatus, iš pas ieškovę sportuojančių asmenų sudarytoms komandoms pagal Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatų 3.6 punkto nuostatas nėra leidžiama dalyvauti atvirajame 2020-2021 m. Lietuvos ledo ritulio čempionate, ko pasekoje ieškovės mokyklos vaikams ir jaunimui taps aktualus mokyklos palikimas, galintiems (ir jų tėvams) mokėti už sporto užsiėmimus privačiuose klubuose. Be to, kaip pagrįstai teigia ieškovė, jei sąlygos dalyvauti nurodomame turnyre būtų iš tiesų padidėjusios, turnyre būtų padidėjęs dalyvaujančių vaikų, o ne komandų skaičius: tai, kad ieškovę dėl negalėjimo dalyvauti čempionate paliko jos auklėtiniai ir pradėjo sportuoti privačiuose klubuose, rodo ne konkurencijos padidėjimą, o neteisėtą suaugusiųjų ir vaikų perskirstymą tarp klubų, iš esmės priverčiant juos sportuoti privačiuose klubuose bei už galimybę sportuoti mokėti didesnes įmokas. Taigi, iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, kad draudimų tikslas iš esmės yra nukreiptas tiesiogiai į ieškovę, nes, kaip nurodė ieškovė, ji yra viena iš dviejų Lietuvoje veikiančių biudžetinių ledo ritulio mokyklų, ir yra didžiausia privačių ledo ritulio mokyklų konkurentė.

17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad skundžiamų sprendimų tikslas buvo apriboti konkurenciją tarp biudžetinių ir privačių sporto mokyklų bei klubų ir šis tikslas buvo faktiškai pasiektas, būtent uždrausti ieškovės auklėtiniams dalyvauti atsakovių organizuojamuose čempionatuose, sudaryti palankesnes sąlygas atsakovių nariais esančioms privačioms organizacijoms vykdyti savo veiklą, pervilioti auklėtinius į atsakovių nariais esančias organizacijas, apriboti konkuravimo galimybes biudžetinėms ledo ritulio mokykloms, tame tarpe ir ieškovei.

18. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog skundžiami sprendimai buvo sąlygoti teisėtų tikslų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamų sprendimų tikslas buvo uždrausti biudžetinėms įstaigoms dalyvauti ledo ritulio čempionatuose bei tokiu būdu padalinti rinką bei apriboti konkurenciją; ir šis tikslas, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, jau prima facie yra neteisėtas bei negali būti pateisinamas jokiais siekiais, t. y. kaip nurodo atsakovės - ,,suvienodinti konkurencijos sąlygas“ ar užkirsti kelią ,,neleistinai valstybės pagalbai“. Galiausiai yra pagrindas spręsti, kad skundžiami susitarimai apribojo konkurenciją ne tik pagal savo tikslą, bet ir pagal savo poveikį, nes, kaip nurodo ieškovė, jai faktiškai buvo uždrausta dalyvauti ir jos auklėtiniai šiuo metu nedalyvauja 2020–2021 m. Lietuvos ledo ritulio čempionate. Taigi, skundžiamais sprendimais ne tik buvo nustatytas draudimas dalyvauti čempionatuose, bet šis draudimas atsakovių ir buvo faktiškai įgyvendintas uždraudžiant ieškovės ir kitų biudžetinių ledo ritulio mokyklų auklėtiniams dalyvauti Lietuvos ledo ritulio čempionate.

19. Dėl nurodytų priežasčių laikytina, kad skundžiamų sprendimų tikslas buvo apriboti konkurenciją tarp biudžetinių ir privačių sporto mokyklų bei klubų ir šis tikslas, kaip minėta, faktiškai buvo pasiektas, ir tokie sprendimai laikyti susitarimais Konkurencijos įstatymo prasme, kurie yra draudžiami bei laikomi negaliojančiais nuo jų sudarymo momento pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, ginčijami sprendimai naikintini kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatų pagrindu.

20. Nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, jog skundžiami sprendimai sukuria tokią lygybės principui prieštaraujančią situaciją, kai be jokio objektyviai pateisinamo pagrindo yra įtvirtinama absoliuti atskirtis tarp vaikų, kurie treniruojasi biudžetiniuose klubuose ir mokyklose, ir vaikų, kurie treniruojasi privačiuose klubuose, nors tarp šių vaikų nėra jokio pobūdžio ar apimties skirtumų, kuriais būtų galima pateisinti tokį skirtingą vaikų traktavimą. Sprendimu sukuriama nepagrįsta privilegija privačių klubų auklėtiniams, o biudžetinių klubų auklėtiniams, norintiems dalyvauti varžybose – tenka palikti savo klubą ir įstoti į privatų. Be to, skundžiami sprendimai sudaro skirtingas, nelygiateises galimybes vaikams užsiimti sportine veikla, vaikus kategorizuojant pagal tai, kas yra vaikų atstovaujamos organizacijos savininkas, kokia šių organizacijų teisinė forma; ir tai atima iš vaikų galimybę savo nuožiūra pasirinkti sporto klubą ar mokyklą, nes vaikai yra akivaizdžiai skatinami pasirinkti privatų sporto klubą ar mokyklą; negana to, tokia situacija paneigia biudžetinių klubų ir mokyklų auklėtinių teisę dalyvauti žaidynėse, kaip tai leidžiama tik privačių klubų auklėtiniams, kas neatitinka Sporto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyto lygiateisiškumo principo. Taip pat skundžiami sprendimai prieštarauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punkto nuostatoms, įtvirtinančioms nediskriminavimo principą, kuris reiškia, jog kiekvienam vaikui turi būti sudaromos lygios su kitais vaikais teisės ir jis negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių; ir kaip jau nustatyta, skundžiamais sprendimais yra sudaromos nevienodos sąlygos vaikams, sportuojantiems biudžetiniuose klubuose ir mokyklose, ir vaikams, sportuojantiems privačiuose klubuose ir mokyklose, nes iš biudžetiniuose klubuose ir mokyklose sportuojančių vaikų buvo atimta galimybė dalyvauti ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose. Tam, kad vaikams garantuojamos teisės ir galimybės būtų efektyviai įgyvendintos, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 2 str. įpareigoja valstybes imtis visų reikiamų priemonių, kad vaikai būtų apsaugoti nuo bet kokios diskriminacijos formų dėl tėvų ar kitų šeimos narių statuso. Iš šių nurodytų aplinkybių taip pat akivaizdu, kad skundžiamais sprendimais Lietuvoje sudaromos diskriminacinės ir nelygiateisės galimybės vaikams užsiimti sportine veikla, ir tokiu būdu pažeidžiamos minėtų teisės aktų nuostatos; dėl to egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamus sprendimus pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

21. Nepagrįsti atsakovių argumentai, jog 2020-01-09 skundžiamas sprendimas 1 nebuvo apskųstas pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą ir teisė jį ginčyti pasibaigė dar 2020-04-09, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2020-08-05 atsakovės 1 visuotiniame narių susirinkime išsprendus minėto skundžiamo sprendimo 1 galiojimo klausimą, t. y. jo nepanaikinus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atmesti ieškinio pagal atsakovių reikalaujamą CK 1.131 straipsnio 1 dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

1. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Tenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovei atlyginamos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas.

2. Ieškovė pateikė teismui 7 835,28 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų pagrindžiančius įrodymus.

3. Bylinėjimosi išlaidos susidarė už ieškinio bei kitų procesinių dokumentų parengimą, atstovės dalyvavimą teismo posėdžiuose.

4. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovė įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.1 punktą, už ieškinį taikomas 2,5 koeficientas, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai 0,4 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovei priteistina 5000 Eur išlaidų advokato pagalbai, taip pat iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovės naudai priteistinas 450 Eur žyminis mokestis.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės biudžetinės įstaigos Kauno sporto mokykla ,,Startas“ ieškinį atsakovėms asociacijai ,,Hockey Lietuva“, viešajai įstaigai NACIONALINĖ VAIKŲ LEDO RITULIO LYGA ir viešajai įstaigai Nacionalinė ledo ritulio lyga ieškinį tenkinti visiškai ir pripažinti negaliojančiais: 1) asociacijos „Hockey Lietuva“ 2020-01-09 tarybos susirinkimo sprendimą, įformintą protokolu Nr. 63, toje dalyje, kuria nutarta: Vadovaudamiesi ledo ritulio vystymo Lietuvoje 2018–2022 m. strateginiu planu nutariame, kad nuo 2020-2021 m. ledo ritulio sezono biudžetiniai klubai ir mokyklos neteks teisės dalyvauti visuose asociacijos Hockey Lietuva organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose. Hockey Lietuva organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose galės dalyvauti privatūs juridiniai asmenys arba juridiniai asmenys kuriuose savivaldybių ar valstybės dalis bus mažesnė nei 50 proc.; 2) viešosios įstaigos Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga 2020-07-15 tarybos susirinkimo sprendimą „patvirtinti 2020–2021 m. NVLRL nuostatus“, įformintą protokolu Nr. 133, toje dalyje, kurioje 2020 – 2021 m. nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos nuostatų 4.2 p. dalyviams nustato tokį reikalavimą: Pirmenybėse gali dalyvauti Lietuvos mokyklos (juridiniai asmenys), kurie <...> atitinka reikalavimus dėl biudžetinių įstaigų (2020-01-09 tarybos posėdžio protokolas Nr. 63); 3) asociacijos „Hockey Lietuva“ 2020-08-05 tarybos susirinkimo sprendimą „patvirtinti 2020–2021 m. Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybių nuostatus“, įformintą protokolu Nr. 69, toje dalyje, kurioje 2020–2021 m. nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos nuostatų 4.2 p. dalyviams nustato tokį reikalavimą: Pirmenybėse gali dalyvauti Lietuvos mokyklos (juridiniai asmenys), kurie <...> atitinka reikalavimus dėl biudžetinių įstaigų (2020-01-09 tarybos posėdžio protokolas Nr. 63); 4) viešosios įstaigos Nacionalinė ledo ritulio lyga 2020-08-04 tarybos susirinkimo sprendimą „patvirtinti 2020–2021 m. Lietuvos čempionato nuostatus“, įformintą protokolu Nr. 116, toje dalyje, kurioje 2020–2021 m. atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatų 3.6 p. dalyviams nustato tokį reikalavimą: Čempionate gali dalyvauti tik Lietuvos klubų (juridiniai asmenys) komandos, kurie <...> nėra biudžetinės įstaigos (2020-01-09 d. Asociacijos tarybos susirinkimo protokolas Nr. 63); 5) asociacijos „Hockey Lietuva“ 2020-08-05 tarybos susirinkimo sprendimą „patvirtinti 2020-2021 m. Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatus“, įformintą protokolu Nr. 69, toje dalyje, kurioje 2020–2021 m. atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatų 3.6 p. dalyviams nustato tokį reikalavimą: Čempionate gali dalyvauti tik Lietuvos klubų (juridiniai asmenys) komandos, kurie <...> nėra biudžetinės įstaigos (2020-01-09 asociacijos tarybos susirinkimo protokolas Nr. 63); 6) asociacijos „Hockey Lietuva“ 2020-08-05 eilinio narių susirinkimo sprendimą toje dalyje, kurioje nutarta atmesti sprendimą „atšaukti „Hockey Lietuva“ tarybos 2020 m. sausio 9 d. priimtą sprendimą dėl biudžetinių įstaigų“.

Priteisti iš atsakovių asociacijos ,,Hockey Lietuva“, viešosios įstaigos NACIONALINĖ VAIKŲ LEDO RITULIO LYGA ir viešosios įstaigos Nacionalinė ledo ritulio lyga lygiomis dalimis ieškovei biudžetinei įstaigai Kauno sporto mokykla ,,Startas“ 450 Eur žyminio mokesčio ir 5000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.