Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime 2024 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. RV-22-2493 taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį - 1 metai laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu - galutinė bausmė 8 mėnesiai laisvės apribojimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį - 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmė sumažinta trečdaliu - 30 parų arešto. Vadovaujantis 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. baudžiamuoju įsakymu, kuris pakeistas Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi - galutinė bausme 90 parų arešto. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu - 4 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu - galutinė bausmė 6 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 2 metai laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 19 d., pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 19 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime 2024 m. kovo 8 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-2493 taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir yra stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis motyvuotai užsiima darbine veika, dalyvavo pozityvaus užimtumo veiklose, 2023 m. lapkričio 23 d. nuteistasis dalyvavo paskaitoje „Smurtas ir alkoholis“, buvo aktyvus, įsitraukęs dalyvis. Nuteistasis įsitraukia į resocializacijos plano vykdymą, išsako socialiai priimtinus ateities tikslus, geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, elgiasi sąžiningai, mandagiai ir pagarbiai, stebimas nuteistojo nepertraukiamai disciplinuotas elgesys. Atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus pataisos įstaigoje (norą keisti savo nusikalstamą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, požiūrį į darbą) komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, kas suponuoja prielaidą jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme, ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Kirpienė skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog negalima konstatuoti, kad nuteistasis R. G. savo tikslų, galimo lygtinio paleidimo metu, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai. R. G. šiuo metu vis dar nėra įsisąmoninęs priešingų visuomenėje nustatytoms normoms ir elgesio reikalavimams veiksmų pasekmių, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip pakankama. R. G. nėra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą, kadangi jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos prieštaraus teisingumo principui. Neatlikta bausmės dalis, t. y. 1 metai 5 mėnesiai 11 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos) nėra proporcinga paskirtai galutinei 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmei. Todėl darytina išvada, jog atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad butų pasiekti individualizuotos bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismui įvertinus pateiktą medžiagą bei Komisijos nurodytais argumentais, daroma išvada, kad visos nuteistąjį R. G. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad R. G. deda pastangas pasitaisyti. Ir nors nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tai savaime nesuformuoja išvados, jog R. G. padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad R. G. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę ne už vienos nusikalstamos veikos įvykdymą, todėl akivaizdu, jog nuteistasis nebuvo linkęs pasimokyti iš savo netinkamo elgesio ir juolab dar dabar negalima daryti išvados, jog R. G. padarė išvadas iš savo netinkamo elgesio ir ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals. Atlikus nuteistojo R. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys" metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir ši rizika atliktų pakartotinių vertinimų metu vis išliko vidutinė. Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovus, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia R. G. nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys rizika ateityje vėl nusikalsti: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimas / lygtinio pažeidimo sąlygų pažeidimas; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai, smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumas; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis skatintas nebuvo, o 2024 m. balandžio 9 d. baustas drausmine tvarka, nes pažeidė vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, t. y. vartojo alkoholinius gėrimus ir jų surogatus, akcentuotina, kad alkoholio vartojimas turėjo tiesiogines sąsajas su nuteistojo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Pažymėtina, kad apsauginių veiksnių, kurie leistų daryti teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, nenustatė. Visa tai, neabejotinai rodo menką nuteistojo motyvaciją bei deklaratyvų požiūrį į elgesio korekcijos procesus.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad po bausmės atlikimo konkrečios darbo vietos neturi, nuteistasis yra darbingo amžiaus turintis profesinį išsilavinimą, tačiau atsižvelgiant R. G. amžių jo oficiali darbinė patirtis yra skurdi, nusikalstamos veikos gali būti siejamos su stabilaus pajamų šaltinio (darbo) neturėjimu. Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, jog R. G. yra ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nors žino apie nemokėtas administracines baudas, tačiau kaltina aplinkybes, jog dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės jo galimybės užsidirbti yra itin ribotos, ignoruoja faktą, jos ir būdamas laisvėje nedėjo pastangų siekiant padengti įsipareigojimus (baudas). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo nusikalstamos veikos padarytos siekiant tiesioginės finansinės naudos, taip pat jis turi finansinių įsipareigojimų (civilinis ieškinys, administracinės baudos), kurių įvykdymui būtina sąlyga yra stabilios oficialios darbinės pajamos. Neturint stabilaus pajamų šaltinio (darbo) yra didelė tikimybė pakartotinai nusikalsti. Bausmės atlikimo metu finansiškai padeda draugė, taip pat dirba siuvykloje.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. G. neatliktos bausmės dalis (1 metai 5 mėnesiai 11 dienų), kai nuteistasis yra nuteistas 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, anksčiau teistas, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis R. G. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam R. G. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam R. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime 2024 m. kovo 8 d. nutarimą Nr. RV-22-2493 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam R. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.