- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-04
- Bylos Nr.
- AS-822-717-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Antanas Ablingis, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos
- Pareiškėjas
- UAB DK „PZU Lietuva“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ atsakovui Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2008-07-03 pareiškėjas UAB DK „PZU Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 2K-215, kuriuo bendrovei buvo pritaikyta sankcija – 35000 Lt bauda už Finansinių priemonių rinkų įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą (visiems asmenims draudžiama sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pirkti ar parduoti, jei tai sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą arba jei taip asmuo ar kartu veikiantys asmenys palaiko neįprastą ar dirbtinę vienos ar keleto finansinių priemonių kainą), pasireiškusį finansinių priemonių pirkimu prieš pat prekybos dienos pabaigą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-10-06 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-09-28 nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą – pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-10-06 sprendimą ir sumažino pareiškėjui paskirtą baudą iki 12000 Lt.
II.
2009-10-06 UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašė priteisti 41 651,76 Lt atstovavimo išlaidų ir 99 Lt žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ naudai 5694 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalimis, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šiuo atveju turi teisę reikalauti atlyginti jam teismo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismo išlaidų atlyginimo klausimą teismas sprendė vadovaudamasis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) patvirtintų Rekomendacijų 7 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 1368, nustatančio minimalų mėnesinį atlyginimą, nuostatomis.
Teismui buvo pateiktos advokatų kontoros Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN sąskaitos už teisines paslaugas: 2008-04-23 sąskaita 22 793,25 Lt, 2008-08-06 sąskaita 16 542,19 Lt, 2008-08-08 sąskaita 6 321,54 Lt, 2008-09-15 sąskaita 4 718,24 Lt, 2008-10-13 sąskaita 4 421,68 Lt, 2008-11-17 sąskaita 8 311,83 Lt. Nustatė, kad UAB DK „PZU Lietuva“ suteiktas teisines paslaugas apmokėjo. Byloje pateiktas UAB DK „PZU Lietuva“ skundas (I t., b. 1. 3 – 13), apeliacinis skundas (II t., b. 1. 16 – 24) ir paaiškinimai Vilniaus apygardos administraciniam teismui (I t., b. 1. 173-189). Teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovas dalyvavo 2008-09-02 vykusiame teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme (I t., b. 1. 169), kurio trukmė – 10 min., 2008-09-24 vykusiame teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, kurio trukmė – 90 min. (I t., b. 1. 191 – 195), 2009-09-17 teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, kurio trukmė – 70 min. (II t., b. 1. 48 – 49). Remdamasis Rekomendacijų 9 p., 8.18 p., pareiškėjui už pareiškėjo atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose priteisė 360 Lt. Teismas pažymėjo, kad sąskaitose nurodyta suma už suteiktas teisines paslaugas – 16527,19 Lt ir 8311,83 Lt viršija Rekomendacijų 8.2 p. ir 8.9 p. už skundo ir apeliacinio skundo surašymą numatytą maksimalų taikytiną dydį, todėl šiose nurodyta sąskaitose suma atitinkamai buvo mažintina iki 4800 Lt (2400 Lt + 2400 Lt). Pažymėjo, kad pagal Rekomendacijų 8.16 p., už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) taikytinas koeficientas – 0.12. 2008-08-08 išrašytoje sąskaitoje nurodyta, kad buvo rengti įgaliojimai (I t., b. 1. 62, 73), raštas dėl baudos nemokėjimo (I t., b. l. 107 – 114), 2008-09-15 išrašytoje sąskaitoje nurodyta, kad buvo rengti paaiškinimai teismui (I t., b. 1. 173 – 189). Už šių dokumentų rengimą teismas priteisė 288 Lt (96 Lt x 3). Byloje pateikti 100 Lt ir 50 Lt žyminio mokesčio kvitai skundams pirmos ir apeliacinės instancijos teismams paduoti (I t., b. 1. 2; II t., b. 1. 15). Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teismas priteisė 5544 Lt atstovavimo išlaidų ir 150 Lt žyminio mokesčio, viso – 5694 Lt teismo išlaidų (4896 Lt + 288 Lt + 360 Lt + 150 Lt = 5694 Lt).
Teismas netaikė CPK 93 str. normoje nustatytos taisyklės dėl išlaidų atlyginimo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, pažymėjęs, kad ši taisyklė galėtų būti taikoma teisme nagrinėjant turtinio pobūdžio reikalavimus civilinėse bylose arba dėl piniginių sumų priteisimo administracinėse bylose. Šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl ekonominės sankcijos, kuria paskirta piniginė bauda, panaikinimo nėra turtinio pobūdžio, nes teismas nesprendžia piniginės sumos ar turto priteisimo klausimo (CPK 85 str.). Todėl reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo vertintinas kaip neturtinio pobūdžio ir minėtos maksimalios leistinos priteisti išlaidų sumos teismas nemažino.
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo reikalaujamas priteisti atstovavimo išlaidų dydis yra pernelyg didelis atsižvelgiant į bylos pobūdį – byloje pareikštas vienas reikalavimas, byloje nebuvo keliami klausimai, kokio pobūdžio administracinis sprendimas turėjo būti priimtas, kokiu būdu turėtų būti išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Byloje buvo sprendžiami klausimai dėl įstatymo pažeidimo fakto nustatymo bei dėl sankcijos dydžio parinkimo. Todėl visa pareiškėjo sumokėta atstovavimo išlaidų suma 63 108,73 Lt, kurios dalį proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai prašė priteisti pareiškėjas, negali būti pripažinta šiuo atveju protinga ir pagrįsta. Klientas, sudaręs sutartį su advokatu gali mokėti reikalaujamas sumas, tačiau priešinga šalis neprivalo atlyginti nepagrįstai didelių atstovavimo išlaidų, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo priteisti pernelyg didelių išlaidų atlyginimą.
III.
Atsakovas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartį ir išspręsti teismo išlaidų atlyginimo klausimą pareiškėjo prašymą atmetant.
Atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjo skundo esmė dalykas buvo pripažinimas, kad neteisėtų veiksmų (t. y. manipuliavimo rinka) nebuvo, todėl daro išvadą, kad teismas, nebuvo priėmęs pareiškėjui palankaus sprendimo – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje konstatavo, kad pažeidimas buvo padarytas, Komisijos neteisėtų veiksmų nenustatė, todėl ši aplinkybė eliminuoja galimybę pareiškėjui priteisimo teismo išlaidų atlyginimą (LVAT nutartis A-4-244/2004, AS575-233/2009). Pažymi, kad byloje esančių lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių vertinimas bei jo įtaka galutiniam paskirtos baudos dydžiui negali būti laikomas neteisėtu veikimu ar neveikimu. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme, pažeidė procesines įstatymo normas. Atkreipia dėmesį, kad iš neteisės negali kilti teisė, taigi dėl pareiškėjo neteisėtos veiklos atsiradus žalai, jis negali reikalauti tos žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas UAB DK „PZU Lietus“ atsiliepimu prašo Komisijos atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo patenkintas iš dalies, sumažinant pareiškėjui Komisijos paskirtą baudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje konstatavo, kad Komisijos paskirtos baudos dydis parinktas netinkamai – bauda nėra adekvati padarytam teisės pažeidimui. Ši aplinkybė – pripažinimas, kad baudos dydis parinktas netinkamai įvertinus bylos aplinkybes – ir reiškia, kad pareiškėjas tam tikra apimtimi bylą laikmėjo. Taigi vien tik ta aplinkybė, kad teisme pareiškėjas neįrodė, jog pažeidimas apskritai nebuvo padarytas, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4-244/2004, bei daryti analogišką išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti turėtas teismo ir atstovavimo išlaidas. Šioje byloje atsakovo veiksmų neteisėtumas visgi buvo konstatuotas – teismas nustatė, kad pareiškėjui skirta bauda buvo parinkta tinkamai neįvertinus pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taigi šios administracinės bylos ir bylos Nr. A-4-244/2004 aplinkybės nėra identiškos, todėl vadovautis minėta nutartimi šioje byloje nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo atliktą išlaidų apskaičiavimą, su juo iš dalies sutinka, tačiau mano, kad šis apskaičiavimas yra koreguotinas. Kolegija nesutinka su apskaičiuota suma, priteistina už apeliacinio skundo rengimą (2400 Lt) – šiuo atveju turėjo būti taikomas Rekomendacijų 8.10 punktas (tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme pareiškėją atstovavo ir skundus rašė tas pats advokatas), taigi maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo rengimą būtų 1600 Lt. Su kitų išlaidų paskaičiavimu, atliktu pirmosios instancijos teismo, kolegija iš esmės sutinka. Kolegija pažymi, kad byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo keliami administracinių teismų praktikai reikšmingi klausimai, todėl maksimali suma, kurią galėtų būti priteista už skundo ir apeliacinio skundo rengimą, mažintina iki 3000 litų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui paskirta bauda buvo sumažinta dviem trečdaliais, tai atitinkamai mažintina ir priteistina teismo išlaidų suma – iki 2000 litų.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos nutartis yra keistina, sumažinant priteistą teismo išlaidų sumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartį pakeisti, pareiškėjui UAB DK „PZU Lietuva“ priteisiant 2000 litų teismo išlaidų.
Nutartis neskundžiama.