- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-16
- Bylos Nr.
- A2.6.-18-204/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Bagdonienė
- Pažeidėjas
- S. J.
- Nukentėjusysis
- O. R.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bagdonienė, sekretoriaujant Marijai Razgauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. J., nukentėjusiajai O. R., teismo posėdyje išnagrinėjusi S. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. rugsėjo 30 d., apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, S. J., vairuodamas automobilį „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir dėl to atsitrenkė bei apgadino stovėjusį kitą automobilį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 33, 106 punktų reikalavimus.
Be to, S. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir dėl to, kad jis 2014 m. rugsėjo 30 d., apie 7.30 val., po to, kai (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairuodamas automobilį „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir dėl to atsitrenkė bei apgadino stovėjusį kitą automobilį, jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, policijai nepranešė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus.
S. J. savo kaltę pripažino tik dėl to, kad atsitrenkė ir apgadino automobilį „Audi A4“, tačiau nepripažino, kad tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Jis paaiškino, kad 2014-09-30 apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini) kieme, važiuodamas automobiliu „Peugeot 605“ atbuline eiga, kliudė kaimynų automobilį „Audi A4“ ir jį apgadino. Matė, kad apgadino šio automobilio dešinės pusės priekinį sparną. Skambino kaimynui į duris, kad pranešti apie eismo įvykį, tačiau niekas durų neatidarė. Tuomet jis išvažiavo iš įvykio vietos, nuvyko pas O. R. į darbą ir pasakė jai, kad įvažiavo į jos automobilį, kurį vėliau ketino sutvarkyti. Po to nuvažiavo į garažą, kur vėliau atvyko policijos pareigūnai ir jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pareigūnui rašant jo vardu paaiškinimą, jis buvo pasimetęs ir nepasakė, kad O. R. yra pranešęs apie autoįvykį ir sutaręs pataisyti automobilį. Automobilį jau yra suremontavęs. Gailisi dėl padaryto automobilio apgadinimo, tačiau neturėjęs tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, niekur nesislapstė, susitarė su kaimyne dėl automobilio suremontavimo ir jį suremontavo.
Nukentėjusioji O. R. parodė, kad 2014-09-30 ji dirbo (duomenys neskelbtini), laukuose, ryte, apie 9 val. atvykęs kaimynas S. J. trumpai pasakė, kad netyčia sudaužė automobilį, ji pasakiusi: „susitarsime‘. Vėliau kaimynas automobilį suremontavo, ji jam neturi jokių pretenzijų.
Liudytojas R. R. parodė, kad 2014-09-30 jis buvęs darbe, dieną jam paskambinęs sūnus A. R. ir pasakęs apie tai, kad yra apdaužytas automobilis, kad jis apie tai pranešęs policijai. Sūnus naktį buvo grįžęs iš užsienio, kietai miegojo ir negirdėjo, kai S. J. skambino į duris. Grįžtant iš darbo, jam žmona pasakiusi, kad buvo užsukęs kaimynas pasakyti, kad sudaužė automobilį. Vakare jis susitiko su S. J., kuris pažadėjęs sutvarkyti automobilį. Po trijų dienų automobilis buvo sutvarkytas.
Liudytojas P. E., dirbantis policijos pareigūnu, patvirtino savo tarnybiniame pranešime (b.l. 160 ) nurodytas aplinkybes ir parodė, kad S. J. kažką minėjo, jog ieškojęs automobilio savininko, tačiau vėliau išvykęs į darbą.
Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d.
S. J. kaltė, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, įrodyta jo paties rašytiniu ir žodiniu paaiškinimais, A. R. rašytiniu paaiškinimu, Eismo įvykio vietos schema, Transporto priemonių techninės apžiūros aktais, Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pareigūno P. E. tarnybiniu pranešimu ir jo parodymais, Fotolentelėmis, kita rašytine bylos medžiaga. S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą, S. J. skirtinas baudos, numatytos šio straipsnio sankcijoje, minimumas.
Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str.1 d.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo).
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus visas byloje ištirtas aplinkybes, esančius įrodymus, konstatuotina, kad S. J. nežymiai apgadino O. R. automobilį. Betarpiškai po eismo įvykio S. J. ieškojo savininkų, beldėsi į O.R. R. buto duris, tačiau namie buvęs R. R. sūnus A. R. miegojo, kadangi buvo naktį grįžęs iš užsienio. Be to, S. J. nuvyko pas O. R. į darbą, pranešė jai apie automobilio sugadinimą ir suprato, kad dėl žalos atlyginimo bus susitarta. Visas šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavę nukentėjusioji O. R. bei liudytojai R. R. ir P. E.. Policijos pareigūnams S. J. nurodė eismo įvykio aplinkybes, neneigė, kad buvo eismo įvykio vietoje, prisipažino, kad 2014 m. rugsėjo 30 d., apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme vairavo automobilį „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė bei apgadino stovėjusį kitą automobilį, leido apžiūrėti jo vairuotą automobilį, davė paaiškinimus policijos pareigūnams. Teismas mano, kad S. J., aiškindamas policijos pareigūnams, galėjo būti pasimetęs ir nepilnai bei netiksliai išaiškinti visas susijusias aplinkybes. Jis nesislapstė po šio įvykio. Su nukentėjusiąja O. R. susitarė atlyginti žalą ir ją atlygino – pats suremontavo automobilį. Todėl darytina išvada, kad S. J. neturėjo jokio ketinimo nuslėpti eismo įvykio, nevengė atsakomybės, neapsunkino eismo įvykio tyrimo, todėl jo veikoje nėra šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. nenustatytas subjektyvusis požymis – tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Dėl šių aplinkybių administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal LR ATPK 130 str. 1 d. S. J. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., 250 str. 1 d., 287 str., 302² str., 302⁴ str.,
nutaria:
S. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) baudą.
Baudą S. J. turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos.
Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 6030).
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 130 str. 1 d. S. J. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.