Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-03 · Administracinė byla Nr. eI-829-764/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-03
Bylos Nr.
eI-829-764/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03089-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-829-764/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03089-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2016-07-20 sprendimą Nr. (23.31-08)467-129221 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos.

Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 105 str. nuostatas, teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką mokesčių administratorius įgyja tik tuomet, kai mokesčių mokėtojas geruoju nesumoka raginime nurodytos mokestinės nepriemokos sumos. Pagal MAĮ 110 str. 1 d., skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas sustabdo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą. Šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjamas pagal pareiškėjo skundą pradėtas mokestinis ginčas dėl termino apskųsti Inspekcijos 2013-08-26 sprendimą Nr. 68-143, kuriuo įregistruota pareiškėjo mokestinė nepriemoka, atnaujinimo. Kilęs mokestinis ginčas stabdo priverstinį prievolės išieškojimą, todėl Inspekcija negalėjo priimti ginčijamo sprendimo. Be to, pareiškėjas siekė nuginčyti ir Inspekcijos raginimą geruoju sumokėti nustatytą prievolę, šio skundo priėmimo klausimas dar sprendžiamas.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, tarp jo ir Inspekcijos nėra kilęs mokestinis ginčas, todėl atsakovė turėjo teisinį pagrindą vadovautis MAĮ nuostatomis ir priimti ginčijamą sprendimą. Priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas yra kilęs dėl Inspekcijos 2016-07-20 sprendimo Nr. (23.31-08)467-129221, kuriuo nuspręsta nurašyti 111 326,00 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitos (sąskaitų), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal MAĮ 89 str. 1 d. 1 p., mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, kai įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis.

MAĮ 105 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas šioje įstatymų nuostatoje nustatytų pagrindų, t. y. jei: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas MAĮ 81 str. 2 ir 4 d. nustatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

MAĮ 110 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas MAĮ 95 str., arba pagrindas jas naikinti.

Ginčydamas nurodytą sprendimą, pareiškėjas iš esmės nurodė vienintelę aplinkybę, kuria grindžia jo neteisėtumą ir nepagrįstumą, t. y. kad Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą, nes tarp šalių buvo kilęs mokestinis ginčas, todėl tai pagal MAĮ 110 str. 1 d. stabdė ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą. Jokie kiti argumentai ar įrodymai, kuriais remiantis pareiškėjas prašo panaikinti ginčijamą sprendimą, teismui nėra nurodyti ar pateikti.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas siekiant iš pareiškėjo turto išieškoti mokestinę nepriemoką, susidariusią mokestiniais laikotarpiais – nuo 2006-01-23 iki 2006-09-29 ir nuo 2010-01-29 iki 2010-11-11.

Pareiškėjas teigia, kad išieškoma mokestinė nepriemoka atsirado priėmus Inspekcijos 2013-08-26 sprendimą Nr. 68-143, dėl kurio teisme vyksta mokestinis ginčas (administracinė byla Nr. eI-3121-426/2016), kuriame pareiškėjas prašo atnaujinti terminą paduoti Mokestinių ginčų komisijai prie Vyriausybės skundą dėl Inspekcijos 2013-08-26 sprendimo Nr. 68-143.

Remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015-04-21 padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2015-03-31 sprendimą Nr. S-46(7P-1/2015), pripažinti, kad terminas skundui dėl Inspekcijos 2013-08-26 sprendimo Nr. 68-143 paduoti yra nepraleistas arba jį atnaujinti ir įpareigoti Mokestinių ginčų komisiją prie Vyriausybės skundą išnagrinėti iš esmės. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-04-26 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Administracinę bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-03-30 nutartimi (administracinė byla Nr. A-1243/2017) pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-04-26 sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2015-03-31 sprendimo Nr. S-46(7P-1/2015) dalį, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti, atnaujino terminą skundui dėl Inspekcijos 2013-08-26 sprendimo Nr. 68-143 panaikinimo paduoti ir perdavė mokestinį ginčą Mokestinių ginčų komisijai prie Vyriausybės nagrinėti iš naujo.

MAĮ 2 str. 22 d. nustatyta, kad mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).

Įvertinęs anksčiau nurodytoje administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdį ir atsižvelgęs į mokestinio ginčo sąvoką, teismas konstatuoja, kad ginčijamo Inspekcijos 2016-07-20 sprendimo Nr. (23.31-08)467-129221, kuriuo nuspręsta nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitos (sąskaitų), priėmimo metu tarp šalių mokestinis ginčas nebuvo kilęs, nes buvo sprendžiamas skundo dėl Inspekcijos 2013-08-26 sprendimo Nr. 68-143 priimtinumo klausimas. Vadinasi, pareiškėjo argumentas, kad Inspekcija, priimdama 2016-07-20 sprendimą, pažeidė MAĮ 110 str. 1 d. 1 p. nuostatas, yra visiškai nepagrįsti.

Kita vertus, bylos nagrinėjimo iš esmės metu, faktinė situacija iš esmės pasikeitė, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-03-30 nutartimi mokestinis ginčas dėl Inspekcijos 2013-08-26 sprendimu Nr. 68-143 apskaičiuotos mokestinės nepriemokos yra nagrinėjamas Mokestinių ginčų komisijoje prie Vyriausybės. Tai stabdo, pagal Inspekcijos 2013-08-26 sprendimą Nr. 68-143 apskaičiuotų sumų priverstinį išieškojimą.

Per 2017-04-04 vykusį teismo posėdį atsakovės atstovas pateikė teismui Inspekcijos 2017-04-04 sprendimą Nr. (23.31-08)467-95639, kuriuo netekusiu galios pripažintas šioje byloje ginčijamas 2016-07-20 sprendimas Nr. (23.31-08)467-129221. Vadinasi, ginčo nagrinėjimo teisme metu, atsižvelgdama į pasikeitusią faktinę situaciją, atsakovė priėmė sprendimą, kuriuo iš esmės panaikino šios bylos nagrinėjimo dalyku esantį sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai naikinant ar keičiant savo priimtą sprendimą yra susiję su įstatymų viršenybės ir teisėtumo principų įgyvendinimu. Šio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas. Šis principas, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (2014-10-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014; 2014-05-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014; 2012-03-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012; 2012-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2012-04-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2104/2012).

MAĮ nenustato teisės mokesčių administratoriui pačiam panaikinti savo priimtus sprendimus, juo labiau tokius sprendimus, kurių teisėtumas ir pagrįstumas yra teisme nagrinėjamos administracinės bylos dalykas. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo panaikinti Inspekcijos 2016-07-20 sprendimo Nr. (23.31-08)467-129221.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją yra pagrindas patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Inspekcijos 2016-07-20 sprendimą Nr. (23.31-08)467-129221.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 87 str., 88 str. 2 p., 132 ir 133 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2016-07-20 sprendimą Nr. (23.31-08)467-129221.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė