Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės gyvenamųjų namų bendrijos (toliau – GNB) „Rytinė kamanė“ ieškinį atsakovei I. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė 2016-06-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovės 593,72 Eur skolą už kelio įrengimo darbus, 32,45 Eur palūkanų nuo skolos sumos už laikotarpį nuo 2015-05-04 iki ieškinio pareiškimo teismui, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,6149 ha žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo teritorijos. Žemės sklypas suformuotas detaliojo planavimo proceso metu. Pagal detaliojo plano sprendinius jame turi būti nutiestas kelias, reikalingas gyvenamosioms teritorijoms pasiekti ir naudoti. Ieškovė nurodė, kad po detaliojo planavimo procedūrų pabaigimo atsakovei toje pačioje teritorijoje taip pat asmeninės nuosavybės teise priklausė kiti du žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Pagal turimus duomenis, atsakovei priklauso 0,1073 ha žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, nors, pagal viešo registro duomenis, jos nuosavybės teisė nėra išviešinta, tačiau pagal 2009-09-07 sutartį dėl žemės sklypų nuosavybės pasidalijimo ir nuosavybės teisės nustatymo būtent atsakovei yra nustatyta nuosavybės teisė į šį žemės sklypą, kas patvirtina, jog atsakovė valdo žemės sklypą ir juo naudojasi.Ieškovė nurodė, kad žemės sklypo bendraturčiai, tarp jų ir atsakovė, vienam iš bendraturčių V. B. pavedė organizuoti būtinų inžinerinių tinklų projektavimo darbus žemės sklype. Įgyvendinus šį pavedimą Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2011-05-05 išdavė leidimą statyti inžinerinius tinklus, taip pat ir vidaus kelią. Siekdami sukurti bendrosios dalinės nuosavybės objektus, dalis bendraturčių 2014-09-01 įsteigė gyvenamųjų namų bendriją „Rytinė kamanė“, kuriai 2014-10-14 nutarimu pavedė įrengti statybinį kelią nuo esamų Šilelių ir Vėtrungių gatvių iki Rytų g. 39 sklypo. Ieškovė 2014-10-18 sudarė rangos sutartį Nr. 1 dėl kelio įrengimo su IĮ „Būsto grožis“, taip pat 2014-10-18 rangos sutartį su G. B. IĮ dėl kelio trasos matavimo ir nužymėjimo. Ieškovė nurodė, kad kelio įrengimo darbai atlikti 2015-05-04, kelio įrengimo darbų kaina 10 814,16 Eur, ieškovė rangovui sumokėjo visą kelio įrengimo darbų kainą. Kelio trasos matavimo ir nužymėjimo darbai atlikti 2014-10-25, šių darbų kaina 144,81 Eur, ieškovė rangovui sumokėjo šių darbų kainą. Atlikus kelio įrengimo darbus, buvo atlikti kelio matavimo darbai, dėl ko ieškovė papildomai turėjo 57,92 Eur išlaidų. Iš viso dėl kelio įrengimo ieškovė patyrė 11 016,89 Eur išlaidų. Ieškovė nurodė, kad žemės sklype gali būti įrengti tik inžineriniai tinklai, todėl statybinio kelio įrengimas žemės sklype, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, yra susijęs su bendraturčio pareiga apmokėti tokių inžinerinių tinklų įrengimą, nes tai tiesiogiai susiję su bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimu, t. y. žemės sklypo naudojimu pagal paskirtį, ką patvirtina ir faktas, jog atsakovė keliu naudojasi patekdama į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio paskirtis – gyvenamosios teritorijos, todėl atsakovė turi atlyginti kelio įrengimo išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 593,72 Eur skolos, 32,45 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 626,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 425,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko įsakyme nurodyti asmenys, t. y. I. M., V. V., V. B., R. K. (R. K.), D. B. ir atsakovė, 2008-12-20 pasirašė žemės sklypų savininkų bendros veiklos sutartį. Sutartimi šalys įsipareigojo bendrai investuoti lėšas lygiomis dalimis, neatsižvelgiant į sklypo dalį, įrengiant inžinerinę infrastruktūrą, įskaitant ir privažiuojamųjų kelių įrengimą šalims priklausančiuose sklypuose. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kelias, kuris detaliojo plano sprendiniuose pažymėtas kaip žemės sklypas Nr. 24 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalinės nuosavybės teise priklauso I. M., V. V., V. B., R. K., D. B. ir atsakovei. Atsakovei dalinės nuosavybės teise priklauso 373/6149 dalys. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog už kelio įrengimą sumokėti privalo žemės sklypo savininkai.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad kelias yra įrengtas ir ieškovė už jo įrengimą sumokėjo 11 016,89 Eur, ir konstatavo, jog atsakovė privalo sumokėti už statybinio kelio įrengimą 593,72 Eur, nes ji yra sklypo Nr. 24 dalies savininkė ir sprendžiant klausimą dėl statybinio kelio įrengimo buvo nuspręsta, kad vienam Rytų g. sklypui tenka 593,72 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės pozicija, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės, yra atsakovės siekis apskritai išvengti atsiskaityti už kelio įrengimą, nors atsakovė jau įgijo nuosavybės teise dalį įrengto kelio.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 32,45 Eur palūkanų bei penkis procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį iš dalies atmesti, ieškiniu reikalaujamą 593,72 Eur skolos sumą sumažinant iki 293,35 Eur skolos sumos, o 32,45 Eur palūkanų sumą nuo skolos sumos už laikotarpį nuo 2015-05-05 iki ieškinio pareiškimo teismui sumažinant iki 15,98 Eur palūkanų sumos. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantė nurodė, kad ieškovei administruoti ginčo žemės sklypą galėjo būti perduota tik esant 2008-12-20 jungtinės veiklos šalių sprendimui, kaip numatyta pačioje jungtinės veiklos sutartyje, tačiau ieškovė į bylą nepateikė dokumentų, susijusių su jai perduota teise administruoti ginčo žemės sklypą ir atitinkamai veikti bendrosios dalinės nuosavybės asmenų teisėmis ir pareigomis. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti iš ieškovės patvirtintą bendrojo naudojimo objektų aprašą, iš kurio būtų galima identifikuoti, kokie objektai yra priskirti prie bendrojo naudojimo ir perduoti administruoti ieškovei. Nesant aprašo, iš kurio būtų matyti, kokie bendrosios nuosavybės objektai ir ar konkrečiai detaliajame plane Nr. 24 pažymėtas sklypas yra priskirti ieškovei kaip bendrijos administravimo objektas, negalima daryti kategoriškos išvados, kad ieškovė turi teisę priimti sprendimus dėl veiksmų atlikimo (konkrečiu atveju dėl statybinio kelio įrengimo).Apeliantė nurodė, kad teismas tinkamai neatskleidė bylos esmės ir be jokio teisinio pagrindo konstatavo, jog ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę, nors byloje nebuvo nustatyta, kokie konkrečiai asmenys įsteigė bendriją „Rytinė kamanė“, ar steigimo procese ir sprendimo įrengti priėmime dalyvavo nors viena iš 2008-12-20 jungtinės veiklos sutarties šalių. Ieškovė į bylą nepateikė bendrijos „Rytinė kamanė“ steigimo protokolo, kas reiškia, jog galbūt steigėjais nebuvo nė vienas iš žemės sklypo savininkų, todėl be jokio teisinio pagrindo ieškovė sprendė ginčą dėl žemės sklypo. Nurodė, kad byloje nebuvo surinkti duomenys apie 2014-10-17 bendrijos susirinkime dalyvavusius ir sprendimą priėmusius asmenis – bendrijos „Rytinė kamanė“ narius, šios aplinkybės svarbios tinkamam bylos išnagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių šias aplinkybes atskleisti, nors atsakovė tokius prašymus teismui teikė.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisiškai yra reikšminga tai, jog žemės sklypo savininkai pagal 2008-12-20 jungtinės veiklos sutartį nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų inicijuotas statybinio kelio įrengimas, nes jokiame teisiniame dokumente nebuvo numatyta prievolė įrengti statybinį kelią. Dėl galimo šalių neveikimo galėjo būti sprendžiama pagal jungtinės veiklos sutarties nuostatas vienos ar kelių sutarties šalių iniciatyva ir tai nesudaro pagrindo pateisinti ieškovės neteisėtus veiksmus. Taip pat tinkamam bylos išnagrinėjimui nebuvo reikšminga ir tai, kad visos kitos jungtinės veiklos sutarties šalys sumokėjo už kelio įrengimą, nes už kelio įrengimą apmokėjo 11 asmenų, nors ginčo žemės sklypas priklauso 6 asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise.Apeliantė nurodė, kad aplinkybės, kai trečiasis asmuo V. B., būdamas vienu iš 6 žemės sklypo bendraturčių ir itin suinteresuotu statybinio kelio įrengimu, įsteigė bendriją su asmenimis, kurie net nėra 2008-12-20 jungtinės veiklos šalys ir kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklauso žemės sklypas, kuriame numatyta įrengti kelią, priėmė sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės turto valdymo ir disponavimo be kitų bendraturčių sutikimo ir ne tokia tvarka, kokia buvo tarp bendraturčių susitarta, teismo visiškai nepagrįstai pripažintos kaip atitinkančios galiojančius įstatymus, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, naikintinas apeliacine tvarka.Apeliantė nurodė, kad ieškovė nenurodė, pagal kokią atsakovės prievolę ir kokio kreditoriaus reikalavimo teisę ji įvykdė už atsakovę. Atsakovė nebuvo susijusi jokiais prievoliniais santykiais su jokiais trečiaisiais asmenimis, kai prievolę ieškovė būtų galėjusi įvykdyti už atsakovę. Be to, ieškovės įstatų 3.8.2 p. numatyta, kad bendrijai draudžiama teikti paskolas, garantuoti, laiduoti, įkeisti bendrijos turtą ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.

Apeliantė nurodė, kad statybinio kelio įrengimo išlaidos atsakovei turėjo būti skirstomos atsižvelgiant į CK 4.76 reikalavimus, t. y. proporcingai atsakovės žemės sklypo ploto ir išlaidų statybinio kelio įrengimui santykiui, o ne lygiavos principu, todėl mokėtina suma turi būti ne didesnė kaip 293,35 Eur, ir palūkanos mažintinos iki 15,98 Eur.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Ieškovė nurodė, kad atsakovė su ieškiniu iš dalies sutinka, apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės skolos yra teisiškai nereikšmingi, nes atsakovė sutinka, jog ieškovei būtų priteista skolos dalis, t. y. atsakovė patvirtina, jog ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę. Esminiu ginčo dalyku tampa aplinkybės ir teisinis jų kvalifikavimas, kokia dalimi atsakovė turėjo prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo.Ieškovė nurodė, kad atsakovė neginčijo fakto, jog įrengtas kelias, kaip infrastruktūros objektas, yra būtinas ir užtikrina tinkamą atsakovės turimos nuosavybės naudojimą, taip pat atsakovė neginčijo išlaidų kelio įrengimui dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė turi pareigą apmokėti proporcingai jai priklausančios nuosavybės daliai išlaidas kelio įrengimui. Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovės nuosavybės teisės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat išlaidų, patirtų kelio įrengimui, dydį, vadovaujantis proporcingumo principu, jog prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, atsakovė privalėtų sumokėti 668,29 Eur (11 016,89 Eur x 373 / 6149 = 668,29 Eur), ieškovė pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų 593,72 Eur. Mažesnės, nei priklausytų, dalies ieškovė pareikalavo dėl to, jog kiti žemės sklypo bendraturčiai sutiko padengti didesnę išlaidų dalį, todėl ieškovė, būdama asociacija ir nesiekdama savo veikloje pelno, reikalauja iš atsakovės padengti mažiau išlaidų, nei priklausytų pagal proporcingai atsakovės valdomas nuosavybės dalis.Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir neįrodinėjo, jog atsakovė yra ieškovės narė, nes narystė bendrijoje grindžiama savanoriškumo principu, tačiau atsakovė, kaip žemės sklypo bendraturtė, yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas, todėl ir nesantys bendrijos nariais žemės savininkai negali būti nušalinami ar nusišalinti sprendžiant dėl jiems taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. Ieškovė nurodė, kad už bendraturčius apmokėjusi kelio įrengimo išlaidas, ji įgijo teisę gauti išlaidų kompensavimą iš pačių bendraturčių, nes prievolę įvykdžius trečiajam asmeniu, jam pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis), todėl ieškovė, apmokėjusi kelio įrengimo išlaidas, turėjo reikalavimo teisę į atsakovę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalių atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Byloje esanti 2008-12-20 žemės sklypų savininkų bendros veiklos sutartis patvirtina, kad apeliantė ir I. M., V. V., V. B., R. K., D. B. įsipareigojo bendrai investuoti lėšas lygiomis dalimis, neatsižvelgiant į sklypo dalį, įrengiant inžinerinę infrastruktūrą, įskaitant ir privažiuojamųjų kelių įrengimą šalims priklausančiuose sklypuose. V. B. kartu su V. V. buvo įgalioti visų sutarties šalių vardu sudaryti sandorius dėl sutartyje nurodytų veiksmų atlikimo ir atsiskaitymo už juos.Byloje esantis Klaipėdos apskrities viršininko 2009-08-18 įsakymas Nr. 4-5153-(1.3) patvirtina, kad žemės sklypai (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), buvo padalyti ir pakeista pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis. Šiuo įsakymu nustatyta, kad apeliantė nuosavybės teise valdo žemės sklypą Nr. 2, kurio plotas 0,0850 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypą Nr. 15 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0,1073 ha (1.2.1 ir 1.2.2 p.), ir kitos paskirties – inžinerinės infrastruktūros teritorijos žemės sklypo Nr. 24 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 373/6149 dalis (1.10 p.) ir kt. Nustatyta ir tai, kad žemės sklypą Nr. 24 dalinės nuosavybės teise taip pat valdo I. M., V. V., V. B., R. K., D. B.. Žemės sklypas Nr. 24 suformuotas 2009 m. detaliojo planavimo proceso metu. Pagal detaliojo plano sprendinius jame turi būti nutiestas kelias, reikalingas gyvenamosioms teritorijoms pasiekti ir naudoti.Byloje esantis 2011-02-24 įgaliojimas, galiojantis iki 2020-02-24, patvirtina, kad apeliantė ir kiti žemės sklypų savininkai įgaliojo V. B. atstovauti jiems VĮ Registrų centre, savivaldybėje, Statybos inspekcijoje, mokesčių inspekcijoje ir visose kitose įmonėse, institucijose, įstaigose ir organizacijose, rengiant dokumentus pastatų ir (ar) statinių projektavimo darbams atlikti žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kv., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant projektų derinimą su atitinkamomis įmonėmis, institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis, įskaitant projektavimą, dokumentų, susijusių su projektavimo darbais derinimą, pasirašyti kelių techninius projektus, tuo tikslu tvarkyti kadastrinius dokumentus, gauti ir pateikti visus reikalingus dokumentus, pažymas, pažymėjimus ir leidimus statybai ir kt.Byloje esantys GNB „Rytinė kamanė“ įstatai patvirtina, kad 2014-09-29 buvo įregistruota GNB „Rytinė kamanė“, kuri įsteigta tam, kad sukurtų bendrosios dalinės nuosavybės objektus, reikalingus gyvenamiesiems ir kitos paskirties pastatams, esantiems žemės (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v. ir kituose (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypuose, naudoti, valdytų naudotų ir prižiūrėtų bendrosios dalinės nuosavybės objektus. 2014-10-17 GNB „Rytinė kamanė“ narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad 2014-10-17 susirinkime nutarta įrengti statybinį kelią nuo (duomenys neskelbtini) sklypo, nustatant, kad kelio kaina vienam (duomenys neskelbtini) g. sklypui yra 593,72 Eur (2050,00 Lt). Byloje esančios rangos sutartys, darbų priėmimo–perdavimo aktai, PVM sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitai, sąskaitos išrašai patvirtina, kad GNB „Rytinė kamanė“ dėl statybinio kelio įrengimo patyrė 11 016 Eur išlaidų. Apeliantė GNB „Rytinė kamanė“ dėl statybinio kelio įrengimo patirtų išlaidų dydžio neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl to nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 19–23 p. nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad detaliojo plano sprendiniai, pagal kuriuos žemės sklype Nr. 24 turi būti nutiestas kelias, reikalingas gyvenamosioms teritorijoms pasiekti ir naudoti, GNB „Rytinė kamanė“ 2014-10-17 narių susirinkimo nutarimas dėl statybinio kelio įrengimo yra nenuginčyti (nagrinėjamoje byloje jo apeliantė neginčija), konstatuoja, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į apeliantę. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantės argumentai dėl netinkamos ieškovės yra nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-11-26 nutartyje Nr. 3K-3-614-219/2015 yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą turimos nuosavybės naudojimą, naujos infrastruktūros sukūrimas gali būti kvalifikuojamas kaip esamo turto išlaikymas, išsaugojimas CK 4.76 str. prasme, o bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Nagrinėjamu atveju įgyvendinant detaliojo planavimo sprendinius GNB „Rytinė kamanė“ narių susirinkime buvo priimtas sprendimas dėl statybinio kelio, reikalingo gyvenamosioms teritorijoms pasiekti ir naudoti, įrengimo ir apmokėjimo, todėl apeliantei atsirado prievolė sumokėti už statybinio kelio įrengimą, o pirmosios instancijos teismas savo ruožtu turėjo pagrindą priteisti iš apeliantės įsiskolinimą. Apeliantė nurodė, kad statybinio kelio įrengimo išlaidos atsakovei turėjo būti skirstomos atsižvelgiant į CK 4.76 reikalavimus, t. y. proporcingai atsakovės žemės sklypo ploto ir išlaidų statybinio kelio įrengimui santykiui, o ne lygiavos principu, todėl mokėtina suma turi būti ne didesnė kaip 293,35 Eur ir palūkanos mažintinos iki 15,98 Eur. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti, nes GNB „Rytinė kamanė“ narių susirinkimo nutarimas dėl statybinio kelio apmokėjimo yra nenuginčytas (nagrinėjamoje byloje jo apeliantė neginčija). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas. Juolab kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad vadovaujantis proporcingumo principu apeliantė ieškovei dėl statybinio kelio įrengimo turėtų sumokėti 668,29 Eur (11 016,89 Eur x 376 / 6149), nes bendrosios dalinės nuosavybės teise jai priklauso 373/6149 dalys kitos paskirties – inžinerinės infrastruktūros teritorijos žemės sklypo Nr. 24, kurio unikalus Nr. 4400-1970-9396, kuriame nutiestas kelias.Dėl kitų apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui bylojeApeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė turėjo 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą apeliacinės instancijos teismui. Nustatyta, jog nurodyta suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-04-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) nustatytos sumos (8.11 punktas), todėl apeliacinio skundo netenkinus šios išlaidos ieškovei priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-06 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei GNB „Rytinė kamanė“ iš atsakovės I. R. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.