- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-11-23
- Bylos Nr.
- A5.-420-231/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Pažeidėjas
- S. G.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovui K. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. G., būdama (duomenys neskelbtini), direktore, 2017 m. spalio 24 d., apie 11 val. 10 min. leido dirbti darbuotojoms – virėjai-barmenei A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), bei barmenei-padavėjai V. V., gim. (duomenys neskelbtini), MB kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), atlikinėti barmenės bei maisto gamintojos funkcijas, teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi rašytinių darbo sutarčių bei nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojų A. Š. ir V. V. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (Darbo kodekso 34 straipsnis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino, nurodė, kad labai gailisi. Teismo posėdyje prašė skirti kuo mažesnę baudą. Nurodė, jog jos sutuoktinis dirba pusę etato, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Jos pajamas sudaro tik motinystės išmoka.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovas K. B. nuobaudos dydžio skyrimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Tai, kad S. G. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDIANP-127793658-17, 2017-11-09 Nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0893-1195, 2017-10-24 tyrimo veiksmų protokolu, 2017-10-24 VSDFV duomenų bazės išrašu, A. Š. ir V. V. rašytiniais paaiškinimais, 2017-10-24 Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu, pačios pažeidėjos rašytiniu paaiškinimu, paaiškinimu administracinio nusižengimo protokole bei teismo posėdyje duotais paaiškinimais.
Pažeidėja savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe; pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Nagrinėjamu atveju pažeidėja anksčiau administracine tvarka nebausta. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pažeidėja augina du mažamečius vaikus: A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini); pažeidėjos pajamas sudaro 337,16 Eur dydžio motinystės išmoka; pažeidėja turi įsipareigojimų pagal kredito sutartį už gyvenamojo būsto įsigijimą. Minėta, jog yra viena pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismo vertinimu, ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinės nuobaudos paskirtis S. G. atžvilgiu gali būti įgyvendinta paskyrus jai mažesnę baudą, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda. Todėl, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, S. G. skirtinos minimalios 1000 Eur baudos dydis mažintinas iki 500 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 500 Eur baudą.
Išaiškinti, kad S. G. baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 17074688650 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.