- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-29
- Bylos Nr.
- N-444-242-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 2 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus įgaliotas pareigūnas 2007 m. gegužės 17 d. surašė A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 9.52 val., kelio Ryga-Kaliningradas 94 kilometre vairuodamas automobilį važiavo 128 km/h greičiu, kuomet leistinas iki 90 km/h greitis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 175.1 punkto reikalavimus.
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. birželio 5 d. nutarimu A. P. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje, padarymą skyrė 350 litų baudą (pažeidimą įvertinant 6 baudos balais), o pagal ATPK 130² straipsnį skirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams.
II.
A. P. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą pakeisti, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti švelnesne nuobauda. Nurodė, kad dėl pažeidimo labai gailisi, bet specialiosios teisės atėmimas apsunkins jo padėtį. Pažymėjo, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal darbo pobūdį bei specifiką turi nuolat važinėti po visą Lietuvą susitikti su klientais ir prižiūrėti darbą objektuose. Taip pat teigė, kad jo motina, gyvenanti Biržų rajone, yra II grupės invalidė, kuriai reikia teikti pastovią pagalbą, o jis vienintelis tai daro. Nurodė, jo vairuoja nuo 1980 m., jokių piktybinių pažeidimų nėra padaręs, pažeidimo dieną kelyje matomumas buvo labai geras, kelio danga sausa.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 2 d. nutartimi A. P. skundo netenkino. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog A. P. kaltė, padarius ATPK 124 straipsnio 4 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus pažeidimus, įrodyta, Institucija, skirdama nuobaudas, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės laipsnį, turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas pažymėjo, jog ATPK 30¹ straipsnis šiuo atveju netaikytinas, nes nustatytos administracinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės, be to, asmeniui skirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas. Nutartyje pabrėžta, jog ankstesnės piniginės baudos A. P. elgesio tinkamai nepaveikė – prieš paskutinį pažeidimą jis turėjo keturias galiojančias nuobaudas, o skunde nurodytos aplinkybės (darbo pobūdis, motinos sveikata), nėra tokios, kurios lemtų specialiosios teisės atėmimo netaikymą.
III.
Nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 2 d. nutartimi, A. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skirtą teisės vairuoti atėmimą pakeisti švelnesne nuobauda. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo nutartis formali, nes paskirta nuobauda turi atlikti auklėjamąją, o ne keršto funkciją, be to, jo nurodytos skunde aplinkybės (darbo krūvis ir pagalba motinai) turėjo būti pripažintos lengvinančiomis atsižvelgus į geros moralės principus ir tautos mentalitetą apskritai. Teigia, jog teismas neatkreipė dėmesį į tai, jog pažeidimą jis padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes greitį viršijo atlikdamas darbines pareigas, t. y. vėlavo į svarbų pasitarimą.
Institucijos atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. P. kaltė, padarius ATPK 124 straipsnio 4 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus pažeidimus, įrodyta, veika (pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą) kvalifikuota tinkamai. Tokių išvadų neginčija ir pats apeliantas, tačiau mano, jog teismas nepagrįstai atsisakė jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir specialiosios teisės atėmimą pakeisti kita nuobauda.
Nagrinėjamu atveju pasakytina, jog ATPK 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Taigi, ATPK 8 straipsnyje įtvirtinta principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) išimtis, kuri taikoma, kai: 1) įsigalioja aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus; 2) iki tokių aktų išleidimo už padarytus administracinius teisės pažeidimus nuobaudos dar nėra paskirtos arba paskirtos, bet dar neįvykdytos.
Kaip matyti iš cituotos normos, grįžtamoji įstatymo galia gali pasireikšti nuobaudos švelninimu arba veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, nepripažinimu. Šiuo atveju po ATPK pakeitimų, įvestų 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr.X-1365, nebeliko tokios veikos, kuri buvo numatyta ATPK 130² straipsnyje ir įtvirtino, kad administracinę atsakomybę užtraukia pakartotinis KET pažeidimas, tai yra padarymas per vienerius metus dviejų ir daugiau pažeidimų, numatytų šio kodekso 124 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124(1) straipsnio pirmojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse, 125 straipsnyje, už kuriuos skiriamų balų suma yra dešimt ir daugiau. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusiuose ATPK pakeitimuose minėtos pažeidimo sudėties nebėra (baudos balų sistemos atsisakyta) taip preziumuojant, jog buvusi ATPK 130² straipsnyje aprašyta veika nebėra pavojinga.
ATPK 250 straipsnio 6 punkte įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl A. P. inkriminuotos ATPK 130² straipsnyje numatytos veikos padarymo nutrauktina, Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis atitinkamai keistina, o dėl apeliacinio skundo argumentų, kaip nagrinėjamai bylai neaktualių ir iš esmės liečiančių ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybę nuobaudos, skirtos pagal ATPK 130² straipsnį, panaikinimui, nepasisakoma.
Apelianto teiginys, jog teismas neatkreipė dėmesį į tai, jog pažeidimą jis padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nepagrįstas, nes vėlavimas į pasitarimą neatitinka būtinojo reikalingumo sąlygų (ATPK 17 str.) ir jokiu būdu nešalina administracinės atsakomybės. Nuobauda pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį individualizuota tinkamai, asmuo jos neginčijo, todėl teismo nutartis šioje dalyje paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais,
nutaria:
A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 2 d. nutartį pakeisti: Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2007 m. birželio 5 d. nutarimo dalį dėl A. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti; nutarimo dalį dėl A. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.