- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-09
- Bylos Nr.
- 2-1614-776/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00577-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- V. U.
- Atsakovas
- UAB „Šiaurės bustas“
- Advokatai
- Vidmantas Skaburskas, Marius Ramanauskas
- Kategorijos
dalyvaujant atsakovės UAB „Šiaurės bustas“ atstovui direktoriui M. Ž. ir jos atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. U. ieškinį atsakovei UAB „Šiaurės bustas“ dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovės UAB „Šiaurės bustas“ priešieškinį ieškovui V. U. dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Šiaurės bustas“ 2 808,69 Eur skolos už neatliktus statybos rangos darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakove 2014 m. liepos 3 d. sudarė jam priklausančio gyvenamojo namo modernizacijos rangos sutartį Nr. 14/07/03, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovui, kaip vartotojui, per du mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos atlikti gyvenamojo namo modernizaciją-atnaujinimą, t. y. stogo dangos keitimo, kaminų skardinimo, stogo skardinimo, lietaus sistemos montavimo, palangių montavimo, pakalimų šiltinimo, pastogių pakalimų perdažymo, sienų šiltinimo, pamatų šiltinimo ne daugiau nei 1 m gylio, malkinės 3 x 4 m statybos, atraminės sienutės statybos darbus, už bendrą 7 240,50 Eur kainą. Ieškovas paaiškino, kad iš viso atsakovės prašymu sumokėjo 5 792,40 Eur avansą, grynuosius pinigus perduodamas atsakovės direktoriui M. Ž., grynųjų pinigų perdavimo-priėmimo faktą fiksuojant raštu sutartyje. Ieškovas nurodė, kad atsakovė per nustatytą darbų atlikimo terminą visų darbų neužbaigė, neatliko esminių ir brangiausių (lyginant su kitais darbais) darbų bei darbus atliko už didesnę nei buvo sutarta kainą be jokio tinkamo ir pakankamo pagrindo, todėl iš esmės pažeidė šalių sudarytos sutarties nuostatas. Ieškovas paaiškino, kad leido atsakovei per papildomai skirtą trijų savaičių terminą, skaičiuojant nuo sutarties galutinio įvykdymo termino pabaigos, pabaigti vykdyti įsipareigojimus, tačiau ir per papildomai skirtą terminą neįvykdžius sutarties, ją nutraukė. Ieškovas nurodė, kad nutraukęs sutartį su atsakove, pagal jam 2014-11-03 pateiktą komercinį pasiūlymą nustatė, kad atsakovės neatliktų darbų vertė yra 4 254,52 Eur, o atliktų darbų vertė – 2 985,98 Eur. Ieškovas paaiškino, kad todėl atsakovė, paėmusi 5 792,40 Eur, privalėjo grąžinti nepagrįstai gautą 2 808,69 Eur sumą, tačiau atsakovė šios sumos negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Atsakovė paaiškino, kad vykdant ieškovui priklausiančio gyvenamojo namo modernizacijos darbus iškilo būtinybė atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti pradinėje rangos sutartyje, t. y. malkinės bankečių betonavimą, rūsio laiptų betonavimą, rūsio durų demontavimą, rūsio durų angos dalies užmūrijimą, įėjimo į rūsį grindų betonavimą, pakalimų remontą prieš dažymą, pakalimų perdažymą kita spalva nei buvo numatyta, švieslangio konstruktyvo perdarymą, švieslangio šiltinimą, švieslangio remontą, montavimą ir dažymą, švieslangio palangės montavimą, švieslangio skardinimą, švieslangio lango montavimą, stoglangio montavimą (stoglangį nusipirko ieškovas (užsakovas)), senos atraminės sienelės demontavimą, balkono demontavimą. Atsakovė nurodė, kad papildomi darbai nebuvo įskaičiuoti į sutarties kainą, todėl visada prieš atliekant papildomus darbus, ieškovas būdavo informuojamas apie tai žodžiu ir tik po jo suderinimo atsakovė vykdydavo darbus. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovui vengiant apmokėti už jau atliktus darbus bei užaktuoti naujus darbus, atsakovė buvo priversta pristabdyti darbų eiga, dėl ko buvo pažeistas darbų įvykdymo terminas. Atsakovė nesutikdama su ieškovo teiginiu, kad jis sumokėjo už neatliktus darbus, nurodė, kad ieškovas pats geranoriškai mokėjo visas sumas už atliktus darbus, be to, ieškovas gyveno renovuojamame objekte ir negalėjo nepastebėti, koks darbų kiekis yra atliktas ir už kokius darbus reikalaujama sumokėti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas, neturėdamas nei statybos žurnalo, nei priėmimo-perdavimo akto nei kito realaus dokumento, kuriuo remiantis būtų galima fiksuoti realiai padarytų darbų kiekį, negalėjo apskaičiuoti atliktų ir neatliktų darbų verčių vien tik pagal ieškovui pateiktą komercinį pasiūlymą.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 971,24 Eur skolos už padarytus ir neapmokėtus statybos darbus bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad vykdant namo modernizacijos darbus iškilus būtinybei atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti pradinėje rangos sutartyje, atsakovė ir ieškovas sutarė, kad atsakovė atliks visus ieškovo prašomus papildomus darbus, o ieškovas atitinkamai sumokės už papildomai atliktus darbus. Atsakovė nurodė, kad, abiem šalims, suvokiant visus statybos procesus ir būsimų darbų apimtis, jos sutarė nesudarinėti jokių papildomų raštiškų susitarimų, o sutartyje taip pat nebuvo aptarta, kad žodžiu nustatytos sąlygos negalioja. Atsakovė nurodė, kad pateikus ieškovui darbų ir medžiagų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1, ieškovas pateikė raštą kuriame nurodė, kad nesutinka su priėmimo-perdavimo aktu bei vienašališkai nutraukia sutartį, tačiau nenurodė, kad nesutinka su darbų apimtimi, kokybe ir kiekiais. Atsakovė paaiškino, kad ieškovas atsisakė pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą, remdamasis ta aplinkybe, kad darbai atlikti nesilaikant sutartyje nustatytų terminų, nors įstatyme nustatyti tik keli atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, kurie, atsakovės nuomone, šiuo atveju netaikytini. Atsakovės teigimu, ji teisėtai ir pagrįstai vienašališkai pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktą, o toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat teisinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl atsakovė įgyja teisę reikalauti atliktų darbų apmokėjimo. Atsakovė pažymėjo, kad iš ieškovo 5 792.40 Eur suma paimta ne tik už sutartyje sutartų darbų atlikimą, bet ir už papildomų darbų, dėl kurių šalys susitarė žodžiu, atlikimą. Atsakovė apskaičiavo, kad sutartyje ieškovui įsipareigojus atsakovui sumokėti 7 240,50 Eur, o pagal vienašališkai atsakovės pasirašytą darbų ir medžiagų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 darbų atlikus už 6 769,34 Eur bei ieškovui jau sumokėjus 5 792,40 Eur, ieškovas atsakovei liko skolingas 971,24 Eur. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad į ieškovo pateiktą komercinį pasiūlymą dėl 4 254,52 Eur kainos yra įskaičiuotas fasado ir pamato apšiltinimas, armavimas, dekoratyvinio ir mozaikinio tinko uždėjimas, nors šiuo konkrečiu atveju šalys rangos sutartimi sutarė, kad atsakovė atliks tik sienų ir pamatų šiltinimo darbus, kurių kainą pagal atsakovės į bylą pateiktus komercinius pasiūlymus 85 m² sienų ir 30 m² pamatų yra nuo 500,00 Eur iki 700,00 Eur be medžiagų, o medžiagos yra nuo 927,57 Eur, taigi iš viso 1 627,57 Eur.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį atmesti. Ieškovas nurodė, kad nebuvo ir nėra jokio papildomo susitarimo tarp šio ginčo šalių dėl papildomų darbų atlikimo. Ieškovo nuomone, atsakovė nepateikė jokio įrodymo, kad ieškovas aiškiai išreiškė pageidavimą atlikti daugiau ar mažiau darbų negu nurodyta sutartyje ir dar tokia forma, kuri leistų tai įrodyti teisme. Ieškovas nurodė, kad jis atsisakė pasirašyti darbų priėmimo aktą remdamasis ne vien tik ta aplinkybe, kad darbai atlikti nesilaikant sutartinių terminų, bet ir dėl to, kad atsakovė nori gauti daug didesnę kainą už sutartinių darbų atlikimą, neteisėtai ir nepagrįstai dalį sutartinių darbų vertindama kaip papildomus darbus bei dėl to, kad atsakovė nenori ir negeba atlikti namo apšiltinimo darbų. Ieškovo nuomone, visi atsakovės atlikti darbai yra sutartiniai, nėra jokių papildomų (papildomai apmokamų) darbų, o atsakovė sutiko, jog jei sutartyje nurodytų darbų atlikimui reikės atlikti papildomus darbus, jie bus atliekami atsakovės sąskaita, jėgomis ir rizika. Ieškovas nurodė, kad prie priešieškinio pridėto atsakovės papildomai atliktų darbų apskaičiavimo negalima laikyti susitarimu, nes jis neatitinka oficialiems dokumentams keliamų reikalavimų, jame nėra ieškovo parašu išreikštos valios, be to, jame kalbama apie namą, esantį Lelijų g. 25, SB „Švendrelis“. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiu, kad šalys susitarė dėl sienų ir pamato apšiltinimo, neatliekant jų armavimo, tinkavimo ir kitų apdailos darbų.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tekinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Ieškovas nurodė, kad su atsakove susitarė dėl visų darbų ir jų galutinės 7 240,50 Eur kainos, niekada nesitarė dėl kainos padidinimo. Ieškovas paaiškino, kad atsakovė nesilaikė darbų atlikimo terminų bei neatliko darbų už 4 254,52 Eur. Ieškovas nurodė, kad dėl papildomų darbų atlikimo nebuvo tartasi, nes papildomų darbų nebuvo, o už padarytus darbu yra jis permokėjęs. Ieškovas taip pat paaiškino, kad nepriėmė atliktų darbų, nes atsakovė su juo nebebendravo. Ieškovas nurodė, kad namo modernizavimą suprato kaip visus darbus iki namo nudažymo, nes net kartu su atsakovės atstovu išsirinko tinko tipą ir spalvą. Ieškovas teigė, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą gavo tik po to, kai kreipėsi į advokatą.
Ieškovo atstovas advokatas Marius Ramanauskas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Ieškovės atstovas paaiškino, kad šalių sudaryta sutartis yra vartojimo statybos rangos sutartis, todėl ieškovo interesai ginami prioritetiškai. Atstovo nuomone, ieškovas turėjo teisėtus lūkesčius, kad už nurodytą bendrą kainą bus atlikta gyvenamojo namo modernizacija iki galo, t. y. padengiant namo sienas ir pamatą tinku ir nudažant. Atstovas nurodė, kad jokių papildomų susitarimų nebuvo sudaryta dėl sutarties keitimo, todėl ieškovas neturi pareigos sumokėti už atliktus papildomus darbus. Ieškovo atstovo teigimu, atsakovė neatliko šiltinimo darbų, po to su ieškovu nebendravo 3 mėnesius, nors buvo paėmęs avansą medžiagoms pirkti. Atstovas pažymėjo, kad atsakovė turėjo atlikti darbus už sutartą kainą, juos atlikti visus ir nustatytu terminu. Ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovė nevykdė pareigos pranešti apie būtinybę atlikti papildomus darbus, o tai įrodo, kad nebuvo atlikta jokių papildomų darbų, nes raštiškai šalys nesitarė, o be to, nebuvo papildomų darbų poreikio. Atstovui nesuprantama, kodėl šalims nustačius, kad malkinės statyba įėjo į sutartį, vėliau atsakovė nurodė, kad malkinės pagrindo betonavimas yra papildomas darbas. Atstovas pakartotinai paaiškino, kad iš 7 240,50 Eur numatytos sumos atsakovei buvo sumokėtas 5 792,40 Eur avansas, o neatliktų darbų suma suado 4 254,52 Eur, o atsakovė realiai darbų atliko už 2 985,98 Eur, todėl 2 808,69 Eur yra permokėti atsakovei. Atstovo teigimu, atsakovė neteisėtai siekia padidinti sutarties kainą, nes nurodo, kad atliko papildomus darbus, nors visi darbai, susiję su rangos sutarties vykdymu, negali būti laikomi papildomais darbais.
Atsakovės atstovas M. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu visiškai nesutinka, o priešieškinį visiškai palaiko. Atstovas nurodė, kad šalys iš anksto aptarė, kad gali būti atliekami papildomi darbai. Atstovas paaiškino, kad su užsakovu buvo derinti visi darbai, o dėl papildomų darbų apmokėjimo buvo sutarta papildomai. Atsakovės atstovas nurodė, kad susitarė dėl šiltinimo uždedant polisterolį, o šalys niekada nesitarė dėl armavimo, tinko uždėjimo ir dekoravimo darbų. Atstovas paaiškino, kad nebuvo parengto modernizacijos techninio projekto, o atliekant darbus atsirasdavo papildomų darbų ir jie visi buvo derinami su ieškovu. Atstovas nurodė, kad atsiskaitymas už darbus vyko etapais už atliktus darbus taip pat ir už atliktus papildomus darbus. Atstovas paaiškino, kad papildomų sutarčių raštu nesudarė, apie papildomus darbus nurodydavo žodžiu, o prieš darbų atlikimą apie juos raštu nepranešdavo, taip pat pats ieškovas raštu nesikreipė dėl papildomų darbų. Atstovas paaiškino, kad darbų priėmimo-perdavimo aktas sudarytas pagal tikslius skaičiavimus. Atstovo teigimu, darbų įvykdymo terminas buvo praleistas dėl to, kad įvyko konfliktas, galutinis terminas suėjo rugsėjo 3 d., nepradėjus šiltinimo darbų. Atsakovės atstovo teigimu iš ieškovo reikalaujama atsiskaityti už atliktus darbus, bet neprašoma padidinti sutarties kainos už tuos darbus už kuriuos buvo susitarta. Atstovas paaiškino, kad tarėsi dėl būsimos namo spalvos tik dėl to, kad žinotų kaip dažyti švieslangį, bet nesitarė dėl to, kad apšiltinus namą, bus uždėtas tinkas ir namas bus dekoruotas, o malkinės bankečių betonavimas, bet ne malkinės statyba yra papildomas darbas. Atsakovė prašo priteisti nesumokėtą sumą už papildomai atliktus darbus. Atstovas nurodė, kad ieškovas neginčija darbų priėmimo-perdavimo akto, su atliktų darbų kiekiais ir kokybe sutinka. Atstovas paaiškino, kad aktą sudarė po darbų atlikimo, tačiau pateikė vėliau nei pagal sutartį buvo nustatytas darbų terminas, nes užsiėmė kitais darbais, po to įvyko nesutarimai.
Atsakovės atstovas advokatas Vidmantas Skaburskas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai. Atstovas paaiškino, kad ieškovas nebuvo atidus teikdamas ieškinį priteisti sumas už darbus, kurių nebuvo sutarta atlikti. Atstovo teigimu, dėl kainos pakeitimo buvo susitarta sutartyje. Atstovas nurodė, kad ieškovas atliktais papildomais darbais naudojasi, dėl jų pretenzijų nepareiškė, todėl turi pareigą už juos sumokėti. Atsakovės atstovas paaiškino, kad daug darbų buvo sutarta žodžiu, nors atsakovė turėjo elgtis atidžiau ir sudaryti susitarimus dėl papildomų darbų. Atstovo nuomone, ieškovas nepateikė duomenų, kodėl apšiltinimo darbai kainuoja 4 254,52 Eur, nes sutartyje nėra aptarti apdailos darbai. Atstovas paaiškino, kad rangovas atliko darbus, kurie buvo sutarti, išskyrus apšiltinimo darbus. Atstovas nurodė, kad pagal atestuoto specialisto apskaičiavimus už neatliktus darbus susidaro 2 475,42 Eur. Atstovo skaičiavimu, atsižvelgiant į neatliktų darbų kainą ir į tai, kad ieškovas nesumokėjo pagal sutartį 1 448,10 Eur, todėl ieškovas liko nesumokėjęs patikslintos 470,00 Eur sumos už papildomus darbus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2014 m. liepos 3 d. sudarė ieškovui priklausančio gyvenamojo namo modernizacijos rangos sutartį Nr. 14/07/03, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovui, kaip vartotojui, per du mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos atlikti gyvenamojo namo modernizaciją-atnaujinimą už bendrą 7 240,50 Eur kainą, kurios dalį ieškovas sumokėjo, t. y. sumokėjo 5 792,40 Eur avansą. Ieškovė nutraukė sutartį su atsakove, nes atsakovė per nustatytą darbų atlikimo terminą visų darbų neužbaigė, neatliko esminių ir brangiausių (lyginant su kitais darbais) darbų bei darbus atliko už didesnę nei buvo sutarta kainą be jokio tinkamo ir pakankamo pagrindo, ir todėl iš atsakovės reikalauja priteisti ieškovo per daug sumokėtą sumą. Atsakovė, pateikusi byloje priešieškinį, reikalauja pripažinti, kad atlikus papildomus, ginčo sutartyje nenumatytus darbus, statybos darbų kaina padidėjo, ir todėl priteisti iš ieškovo jo nesumokėtą darbų kainos dalį. Todėl šioje byloje kilo ginčas dėl galimybės atsakovei padidinti statybos darbų kainą bei dėl atliktų ir neatliktų darbų masto.
Dėl sutarties kvalifikavimo vartojimo statybos rangos sutartimi
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad statybos rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo sutartimi būtina konstatuoti visumą privalomų požymių: statybos darbų užsakovas yra fizinis asmuo, fizinis asmuo statybos darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, statybos darbus atlieka verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005). Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Šiaurės bustas“, kaip rangovas, užsiimantis statybos darbais, 2014 m. liepos 3 d. namo modernizacijos rangos sutartimi Nr. 14/07/03 įsipareigojo atlikti ieškovo V. U. (fizinio asmens) gyvenamojo namo, skirto buitinių ieškovo šeimos poreikių tenkinimui, modernizavimo-atnaujinimo darbus. Todėl teismas pripažįsta ginčo statybos rangos sutartį vartojimo statybos sutartimi. Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ieškovas nėra silpnesnė sutarties šalis, nes yra susijęs su statybos verslu, kaip neįrodytus, be to, ir pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nereikšmingus nustatant, ar ginčo sutartis yra vartojimo sutartis.
Konstatavus, kad ginčo sutartis yra vartojimo statybos rangos sutartis, pažymėtina, kad, vartojimo statybos rangos santykiams, kaip specialiosios, visų pirma turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos, santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, – to paties skyriaus trečiojo skirsnio „Statybos ranga“ normos, santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei „Statybos rangos“ normos – rangos „Bendrosiose nuostatose“ nustatytos taisyklės. Kaip ir kitoms vartojimo rangos sutartims, vartojimo statybos rangai taip pat taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas, kitos bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos dėl vartojimo sutarčių, sutarties aiškinimo vartotojo naudai (contra proferentem) taisyklė.
Dėl rangos sutarties kainos keitimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų, tuo tarpu statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 str. 5 d.). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų, todėl šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Sutartyje numatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 str. 4 d.), jeigu vykdant rangos sutartį paaiškėja, jog būtina atlikti papildomų darbų, arba dėl kitų svarbių priežasčių tenka rangovui didinti tam tikrų darbų kainą. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais, kurie numatyti bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 str. 6 d.) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose (CK 6.684 str. 4 d., 6.685 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009, 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog rangos sutartyje sulygtos darbų kainos keitimas (didinimas) galimas tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti, tariantis dėl fiksuotos darbų kainos; atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus aukščiau nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2012).
Ieškovas teigia, kad ginčo rangos sutartyje šalys susitarė dėl konkrečios kainos, kuri vertintina, kaip galutinė, o atsakovė nesutinka su šiuo ieškovo argumentu, nurodydama, kad jau sutarties sudarymo metu šalys susitarė, kad darbų kaina, nurodyta sutartyje, nėra galutinė ir gali keistis. Nustatyta, kad 2014 m. liepos 3 d. namo modernizacijos rangos sutarties Nr. 14/07/03 skirsnio „Darbų kaina“ 1 punkte šalys numatė, kad bendra modernizacijos darbų kaina yra 7 240,50 Eur, o 2 punkte nustatė, kad nurodyta kaina yra galutinė ir apima visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su pastato atnaujinimu ir atskirais modernizacijos etapais ir darbais. Tačiau šalys tame pačiame 2 punkte susitarė, kad kaina gali keistis, jeigu keičiami techniniai sprendimai, naudojamos kitos medžiagos nei numatytos rangovo arba jeigu užsakovas pageidauja atlikti daugiau ar mažiau darbų negu nurodyta sutartyje. Akivaizdu, kad šalys buvo susitarusios dėl aplinkybių, kurioms esant, rangos sutarties kaina gali didėti ar mažėti. Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju šalių susitarimas dėl rangos darbų kainos nebuvo galutinis.
Dėl aplinkybių, susijusių su papildomais ginčo statybos darbais, nustatinėjimo
Teismui nustačius, kad ginčo sutartyje kaina nebuvo konkreti ir galutinė, kaip minėta, sutartyje numatyta darbų kaina gali būti pakeista ir jos vykdymo metu, jeigu vykdant rangos sutartį paaiškėja, jog būtina atlikti papildomų darbų. Papildomų darbų buvimą privalo įrodyti šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, šiuo atveju atsakovė, siekianti, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta.
2014 m. liepos 3 d. namo modernizacijos rangos sutarties Nr. 14/07/03 skirsnio „Sutarties dalykas“ 1 punkte nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja ieškovui atlikti gyvenamojo namo modernizaciją-atnaujinimą, t. y. stogo dangos keitimo, kaminų skardinimo, stogo skardinimo, lietaus sistemos montavimo, palangių montavimo, pakalimų šiltinimo, pastogių pakalimų perdažymo, sienų šiltinimo, pamatų šiltinimo ne daugiau nei 1 m gylio, malkinės 3 x 4 m statybos, atraminės sienutės statybos darbus. Atsakovė nurodo, kad su ieškovu žodžiu, nesudarydami atskirų rašytinių susitarimų, susitarė, kad atsakovė atliks papildomus darbus: malkinės bankečių betonavimą, rūsio laiptų betonavimą, rūsio durų demontavimą, rūsio durų angos dalies užmūrijimą, įėjimo į rūsį grindų betonavimą, pakalimų remontą prieš dažymą, pakalimų perdažymą kita spalva nei buvo numatyta, švieslangio konstruktyvo perdarymą, švieslangio šiltinimą, švieslangio remontą, montavimą ir dažymą, švieslangio palangės montavimą, švieslangio skardinimą, švieslangio lango montavimą, stoglangio montavimą, senos atraminės sienelės demontavimą, balkono demontavimą, o ieškovas už atliktus papildomus darbus sumokės. Ieškovas nesutikdamas su šiais atsakovės teiginiais, nurodo, kad niekada nesitarė su atsakovė dėl papildomų darbų atlikimo ir nežadėjo apmokėti už jokius papildomus darbus, nes sutartyje susitarė dėl namo modernizacijos-atnaujinimo darbų, į kuriuos, ieškovo teigimu, patenka visi atsakovės papildomais darbais įvardijami darbai.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi rangos sutarties sudarymo bei darbų atlikimo metu) rangos sutartis dėl darbų, kurių vertė didesnė negu 5 000,00 Lt (šiuo metu – 1 500,00 Eur), turi būti rašytinė. Tačiau paprastos rašytinės sandorių formos nesilaikymas sandorio nedaro negaliojančiu – kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, tokio sandorio nesudarymas raštu atima iš šalių teisę remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d.). Taigi, aplinkybė, kad šalys nesudarė atskiro rašytinio susitarimo dėl papildomų minėtų darbų atlikimo, priešingai nei teigia ieškovas, savaime nereiškia, jog toks susitarimas nebuvo sudarytas. Pagal šalių pateiktus įrodymus teismas sprendžia, ar šalys tarėsi dėl atitinkamų darbų atlikimo, ar buvo pasiektas susitarimas juos atlikti ir, jeigu taip – už kokią kainą.
Kadangi teismas kvalifikavo ginčo rangos sutartį vartojimo statybos rangos sutartimi, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.674 straipsnio 1 dalį rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Todėl būtent atsakovei teko pareiga tiksliai išaiškinti ieškovui sutarties dalyką, t. y. kokie darbai yra laikomi modernizavimu-atnaujinimu pagal ginčo rangos sutartį.
Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 89 dalį pastato atnaujinimas (modernizavimas) yra statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. Kadangi vartojimo teisiniams santykiams taikoma sutarties aiškinimo vartotojo naudai (contra proferentem) taisyklė, teismas daro išvadą, kad ieškovas, sudarydamas ginčo rangos sutartį pagrįstai tikėjosi, kad visi bylos nagrinėjimo atsakovės įvardijami papildomai darbai, yra ginčo rangos sutartyje numatyti statybos darbai. Be to, teismui ieškovas ir atsakovė pateikė visiškai priešingus paaiškinimus dėl tarimosi atlikti papildomus darbus, t. y. ieškovas visiškai neigia, kad tarėsi su atsakovės atstovu dėl kokių nors papildomų darbų, o atsakovė nurodė, kad iškilus būtinybei atlikti, kaip ji nurodo, sutartyje nenumatytus darbus, visada juos iš pradžių derindavo su ieškovu. Atsakovė nepateikė kitų įrodymų, galinčių patvirtinti papildomų susitarimų sudarymą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad šalys teismui nepateikė nei atsakovės ieškovui teikto komercinio pasiūlymo gyvenamojo namo modernizacijos-atnaujinimo darbams atlikti, nei statybos darbų sąmatos, sudarytos prieš pradedant atlikti statybos darbus ieškovo gyvenamajame name, kurie tiksliausiai įrodytų, kokius darbus ieškovas ir atsakovė suprato kaip pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbus.
Atsižvelgiant į tai, kad, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog ginčo rangos sutarties vykdymo metu ji atliko papildomus darbus sutartus su ieškovu, konstatuotina, kad rangos sutarties darbų kainos didinti nėra teisinio pagrindo.
Dėl atliktų ir neatliktų darbų bei jų kainos nustatymo
Teismui nustačius, kad atsakovė neįrodė, jog buvo atlikti papildomi darbai, svarbu nustatyti, kokie darbai pagal ginčo sutartį yra atlikti, o kokie darbai nėra atlikti. Šalys iš esmės neginčija, kad atsakovė atliko darbus, nurodytus atsakovės parengtame darbų ir medžiagų priėmimo-perdavimo akte Nr. 1 ir papildomų darbų apskaičiavime. Todėl teismas dėl darbų perdavimo ir priėmimo įforminimo tinkamumo nepasisako.
Kaip minėta, atsakovė neįrodė darbų kainos padidinimo pagrindų, o šalių pagrindinis ginčas yra kilęs dėl neatliktų darbų apimties. Ieškovas savo reikalavimus priteisti iš atsakovės jos nepagrįstai gautą sumą grindžia tuo, kad atsakovė neatliko ginčo sutartimi sutarto namo sienų ir pamato šiltinimo ir jų apdailos po atliktų šiltinimo darbų. Atsakovė, nesutikdama su tokiu ieškovo teiginiu, nurodo, kad ji neatliko sienų ir pamato šiltinimo darbų, apklijuojant namo fasadą polisterenu, bet neigia, kad šalys susitarė, kad atsakovė atliks namo fasado apdailos darbus dekoratyviniu tinku ir kt.
Kaip jau minėta, visos neaiškios ginčo rangos sutarties nuostatos, vadovaujantis sutarties aiškinimo vartotojo naudai (contra proferentem) taisykle, aiškinamos ieškovo naudai. Todėl teismas daro išvadą, kad šalys susitardamos dėl namo šiltinimo darbų, susitarė ir dėl namo fasado, po atliktų šiltinimo darbų polisterenu, apdailos darbų dekoratyviniu tinku ir kt. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pagal sutartį neatliktus darbus sudaro gyvenamojo namo sienų ir pamatų šiltinimas polisterenu ir visi fasado apdailos darbai (dekoratyvinis tinkas, armavimas ir kt.).
Kadangi tik ieškovas teismui pateikė duomenis, kiek kainuotų visi teismo pripažinti neatlikti darbai, atsakovės pateikti duomenys atmestini, o neatliktų darbų kainą teismas nustato pagal ieškovo pateiktą UAB „SPD armada“ komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad minėti darbai kainuoja 4 254,52 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinys atmestinas. Kadangi teismas pripažino, kad atsakovė neatliko darbų už 4 254,52 Eur, o atliktų darbų vertė – 2 985,98 Eur, todėl, nustačius, kad ieškovas sumokėjo atsakovei 5 792,40 Eur, t. y. 2 806,42 Eur daugiau nebuvo atlikta darbų, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 806,42 Eur (9 690,00 Lt). Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 9 690,00 Lt atitikmuo eurais yra 2 808,69 Eur, tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis oficialiu lito ir euro keitimo santykiu, kuris yra 3,4528, ieškovo permokėta suma yra 2 806,42 Eur (9 690,00 Lt / 3,4528 = 2 806,42 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 452,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 84,28 Eur žyminio mokesčio.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 4,60 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Šiaurės būstas“, kodas 302577719, ieškovui V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 806,42 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų šešių eurų 42 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 806,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015 m. sausio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 84,28 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 28 ct) žyminį mokestį ir 452,50 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 50 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Šiaurės būstas“, kodas 302577719, valstybei 4,60 Eur (keturių eurų 60 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.