Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė Š. S. pateiktus įrodymus, netinkamai įvertino jo paaiškinimus dėl Nutarimo Nr. 1. Nutarime Nr. 1 išdėstytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės ir yra paremtos tik prielaidomis. Iš SODRA duomenų matyti, kad A. L. buvo įdarbintas laiku, prieš jam pradedant vykdyti darbines funkcijas.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė ir Š. S. pateiktus įrodymus, paneigiančius Nutarime Nr. 2 padarytas išvadas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik Institucijos atstovų prielaidomis, netinkamai įvertino pateiktas subnuomos sutartis bei įrodymus apie šių sutarčių vykdymą. Skunde tikinama, kad Nutarime Nr. 2 nurodyti užsieniečiai buvo tiesiogiai pavaldūs užsienio įmonei. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad patikrintų Š. S. teiginius. Šiuo atveju buvo galima kreiptis į užsienio įmones arba užsienio piliečius, kurie būtų pateikę informaciją apie subnuomos sutarčių vykdymą, kokie santykiai siejo Š. S. su užsienio įmonėmis bei užsienio piliečiais.

11. Institucijos atstovas aiškina, kad Vilniaus teritorinės muitinės pateiktų CMR kopijose, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktų krovinių ataskaitose ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašte užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad A. B., A. K., K. N., K. A. ir A. K. vykdė darbine funkcijas su UAB „E.“ transporto priemonėmis, UAB „E.“ buvo ir gabenamų krovinių vežėja.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, kad Š. S. tiek Nutarimu Nr. 1, tiek Nutarimu Nr. 2 buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 95 straipsnio dalį.

14. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ir nekyla ginčų dėl fakto, kad UAB „E.“, atstovaujama direktoriaus Š. S., ir Baltarusijos Respublikos pilietis A. L. 2022 m. lapkričio 24 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią A. L. nuo migracinio dokumento galiojimo pradžios iki migracinio dokumento galiojimo pabaigos bendrovėje buvo priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Administracinio nusižengimo byloje taip pat nustatyta, kad A. L. nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 10 d., apie 10.58 val., atlikdamas darbines funkcijas pagal minėtą darbo sutartį, sudarytą su UAB „E.“, vairavo bendrovei priklausantį vilkiką „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe ir vežė bendrovės krovinius iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką (t. 2, b. l. 167-169). Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar A. L. privalėjo turėti Užimtumo tarnybos leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, o Š. S., prieš sudarant su A. L. darbo sutartį, privalėjo įsitikinti, jog šis asmuo turi tokį leidimą, taip pat ginčas kyla dėl to, ar Š. S. tinkamai ir laiku pranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie A. L. įdarbinimą.

15. Nelegaliu darbu buvo laikoma ir fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas, galiojęs administracinio nusižengimo bylai reikšmingu laikotarpiu). ĮUTP 62 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad užsieniečio darbo santykius reglamentuoja DK, ĮUTP ir Europos Sąjungos teisės aktai. ĮUTP 62 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus ĮUTP 58 straipsnyje nurodytus atvejus. ĮUTP 58 straipsnyje yra nurodyti atvejai, kai užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Pažymėtina, kad ĮUTP 57¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kvota nustatoma užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo. Iš ĮUTP 57¹ straipsnio 6 dalies nuostatų matyti, kad anksčiau nurodyti užsieniečiai, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įgyti leidimą dirbti, kai yra išnaudojama kvota.

16. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio A. L. leidimo gyventi kopijos turinio matyti, kad šis asmuo turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2022 m. birželio 10 d. (t. 2, b. l. 164, t. 3, b. l. 21) Šiame leidime (skiltyje pastabos) yra įrašytos nuorodos į ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą. ĮUTP 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis turi arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir pagal ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y., kai jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal ĮUTP 44 straipsnio nuostatas. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs tai, kad A. L. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (iš SODRA duomenų matyti, kad jis nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. birželio 30 d. skirtingais laikotarpiais dirbo dar dviejose bendrovėse) ir šis leidimas darbo sutarties sudarymo su UAB „E.“ metu galiojo, konstatuoja, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog šiuo atveju A. L. turėjo pareigą kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti gavimo, o Š. S. privalėjo įsitikinti, kad A. L. tokį leidimą turėjo. Čia pastebėtina, kad darbo sutarties, kuri buvo aptarta šio procesinio sprendimo 14 pastraipoje, turinys leidžia manyti, jog Š. S. iš tikrųjų neįsitikino, ar A. L. gali būti teisėtai įdarbintas UAB „E.“, nes sutartyje nurodyta, kad sudaroma terminuota darbo sutartis, kuri galioja nuo migracinio dokumento galiojimo pradžios, nors, kaip jau minėta, A. L. laikinas leidimas gyventi galiojo nuo 2022 m. birželio 10 d., o darbo sutartis buvo sudaryta 2022 m. lapkričio 24 d. Šiuo atveju, galimai nebuvo laikomasi administracinio nusižengimo bylai reikšmingu laiku galiojusių ĮUTP 62 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų, pagal kuriuos užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi ĮUTP 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus ĮUTP 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus, ir (ar) kt. Vis tik tokios aplinkybės šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo tiriamos ir Š. S. dėl tokių pažeidimų nebuvo traukiamas bei patrauktas teisinėn atsakomybėn.

17. Įvertinęs tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 16 pastraipoje, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Nutarime Nr. 1 nepagrįstai buvo nustatyta, jog Š. S., būdamas UAB „E.“ direktoriumi, neužtikrino ir nekontroliavo, kad Baltarusijos Respublikos pilietis A. L., prieš įsidarbindamas bendrovėje, gautų Užimtumo tarnybos leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) Š. S. pažeidė imperatyvias ĮUTP 57¹ straipsnio 6 dalies, 62 straipsnio 3 dalies, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Esant nustatytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartis yra keistina ir iš Nutarimo Nr. 1 šalintinos nepagrįstai nustatytos aplinkybės. Tuo pačiu konstatuotina, kad toks skundžiamos nutarties pakeitimas, atsižvelgus į tai, kas bus aptariama toliau, neturi reikšmės Š. S. teisinei padėčiai ir nėra pagrindas kaip nors kitaip keisti skundžiamą nutartį ar Nutarimą Nr. 1.

18. Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). DK 42 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nagrinėjamu atveju Š. S. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas ir už tai, kad jis, sudaręs darbo sutartį su Baltarusijos Respublikos piliečiu A. L., neužtikrino, jog apie šio asmens įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui būtų pranešta ne vėliau nei prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Pats Š. S. tikina, kad apie A. L. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui buvo pranešta taip, kaip numatyta teisės aktuose. Vis tik tokie teisės pažeidėjo teiginiai neatitinka administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų.

19. Iš VSDFV Panevėžio skyriaus pranešimų turinio matyti, kad UAB „E.“ pranešimas apie A. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2022 m. gruodžio 1 d. buvo pateiktas 2022 m. gruodžio 10 d., 17.32 val. Pranešimas pateiktas per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu, kurį pasirašė įmonės vadovas Š. S.. Atmestų ar patikslintų pranešimų dėl šio darbuotojo nebuvo (t. 2, b. l. 162, t. 3, b. l. 71). Iš VSDFV Panevėžio skyriaus pateiktos informacijos apie gautus elektroninius socialinio draudimo pranešimus kopijos turinio matyti, kad pranešimas apie socialinį draudimą, kuris buvo pateiktas 2022 m. gruodžio 10 d., buvo priimtas, taip pat draudėjas buvo informuotas, jog pranešimas pateiktas pavėluotai (t. 3, b. l. 73). Taigi akivaizdu, kad pranešimas apie A. L. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui buvo pateiktas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, tuomet, kai 2022 m. gruodžio 10 d., apie 11.00 val., jau buvo nustatyta, jog VSDFV sistemoje nėra įrašų apie A. L., kuris turėjo pagrindo manyti, kad bendrovėje dirba teisėtai, įdarbinimą ir darbą UAB „E.“ (t. 1, b. l. 46). Esant aptartoms aplinkybėms, Š. S. visiškai pagrįstai Nutarimu Nr. 1 buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį bauda, kurios dydis neviršija šios normos sankcijoje numatyto nuobaudos vidurkio. Š. S. teiginiai, kad jis apie A. L. įdarbinimą pranešė laiku, nėra pagrįsti jokiais administracinio nusižengimo byloje užfiksuotais duomenimis.

20. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad keturi Baltarusijos Respublikos piliečiai ir du Kazachstano Respublikos piliečiai, nurodyti šio procesinio sprendimo 2 pastraipoje, nurodytu laiku kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vairuodami UAB „E.“ vardu registruotas transporto priemones, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde Š. S. aiškina, kad šešių paminėtų užsienio valstybių piliečių su jo vadovaujama UAB „E.“ nesiejo jokie teisiniai santykiai, nes transporto priemones, kurias šie užsieniečiai vairavo, subnuomos pagrindu valdė užsienio įmonė. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad su tokia apelianto pozicija sutikti nėra pagrindo.

21. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių krovinių važtaraščių (CMR) kopijų matyti, kad per valstybės sieną vežamų krovinių vežėjas yra UAB ,,E.“, šiuose važtaraščiuose yra UAB „E.“ kaip vežėjo antspaudai (t. 1, b. l. 84-92, t. 3, b. l. 84-93). Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad krovinių vežėjas buvo UAB ,,E.“, o ne kokia nors užsienio įmonė, ir transporto priemonių vairuotojai, gabendami krovinius bendrovės transporto priemonėmis, veikė būtent šios bendrovės interesais ir naudai. Teigtina, kad šeši užsienio valstybių piliečiai darbines funkcijas, susijusias su krovinių pervežimu, atliko UAB „E.“ naudai. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog po atlikto patikrinimo užsienio valstybių piliečiai K. A., A. B., P. K., A. K. ir A. K. buvo įdarbinti UAB „E.“ (t. 1, b. l. 109-110, 112-113). Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Š. S. pateikta versija, jog jo vadovaujamos UAB „E.“ ir užsienio valstybių piliečių nesiejo darbiniai santykiai, yra nepagrįsta, todėl ja vadovautis nėra jokio pagrindo. Tuo pačiu konstatuotina, kad Š. S. tik pirmosios instancijos teisme pateiktos transporto priemonių subnuomos sutartys niekaip nepatvirtina, jog trečiųjų šalių piliečiai darbines funkcijas atliko ne UAB „E.“, o užsienio įmonės naudai. Pastebėtina ir tai, kad viena iš subnuomotų transporto priemonių dviejų užsieniečių vairuotojų skirtingu laiku buvo naudojama ir pasibaigus subnuomos terminui, t. y. transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojama nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2022 m. birželio 26 d., 2022 m. spalio 31 d. iki 2022 m. lapkričio 5 d., nors transporto priemonės subnuomos terminas baigėsi 2022 m. birželio 23 d. (t. 3, b. l. 27). Šios aplinkybės tik dar kartą leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų visi šeši užsieniečiai atliko darbines funkcijas UAB „E.“. Be to, visiškai nelogiška yra subnuomoti ir tuo pačiu subnuomotis transporto priemones, kurios faktiškai iš karto po subnuomos sutarčių sudarymo bus naudojamos subnuomotojo, kuris pats užsiima transporto paslaugų teikimu, taip pat ir veikla, kuriai reikalinga licencija ir kurios negalima perleisti kitam subjektui, interesais. Akivaizdu, kad šiuo atveju transporto priemonių subnuomos sutartys buvo sudarytos tik tam, jog būtų galima nuslėpti nelegalaus darbo faktą.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų pakanka daryti išvadą, jog Š. S., būdamas UAB „E.“ direktoriumi, teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarčių su užsienio valstybių piliečiais, kurie atliko darbines funkcijas, ir nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai apie pirmiau nurodytų asmenų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tokiu būdu pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu duomenų vertinimu, nėra pagrindas keisti ar naikinti skundžiamą nutartį šioje dalyje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartį pakeisti ir iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. vasario 10 d. nutarimo pašalinti aplinkybes, kad Š. S., būdamas UAB „E.“ direktoriumi, neužtikrino ir nekontroliavo, kad Baltarusijos Respublikos pilietis A. L., prieš įsidarbindamas bendrovėje, gautų Užimtumo tarnybos leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) Š. S. pažeidė imperatyvias ĮUTP 57¹ straipsnio 6 dalies, 62 straipsnio 3 dalies, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.