Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad ginčo butas nebuvo išnuomotas socialinio būsto pagrindais, o suėjus nuomos sutarties terminui, ieškovas iškeldintinas iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškinio reikalavimu dėl jo iškeldinimo iš ginčo patalpų nesutiko, tačiau sutiko su ieškinio reikalavimu priteisti skolą, prašydamas teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 12 mėnesių terminui. Nurodė, kad atsakovas gavo darbą, atlyginimas per mėnesį sudaro 320 Eur, tačiau darbo užmokestis turėtų pakilti iki 500-600 Eur, todėl greičiau nei per vienus metus bus pajėgus sumokėti susidariusį įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (e. b. l. 5). Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 ir 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-1291 visos Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos patikėjimo teise naudoti ir valdyti buvo perduotos ieškovui (e. b. l. 25). Remiantis ieškovo įstatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 30-130, ieškovas administruoja ir prižiūri Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiu turtu, taip pat renka nuomos mokesčius iš butų nuomininkų, reiškia ieškinius dėl nesumokėtų mokesčių išieškojimo ir kt. (e. b. l. 28-36).

Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2010 m. lapkričio 8 d. sudarė Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartį Nr. 1.40-BT10/0107 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas 3 metų terminui išnuomojo atsakovui Butą, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir kitus Sutartyje nurodytus mokėjimus (e. b. l. 8-11). Vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 1-640 „Dėl Socialinio būsto nuomos asmenims (šeimoms), neįrašytiems į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus, tvarkos aprašo tvirtinimo“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 30-435 pratęsė Sutartį trejiems metams (e. b. l. 12). Atsižvelgiant į tai, ieškovas ir atsakovas 2014 m. kovo 18 d. pasirašė Sutarties pakeitimą, pratęsdami nuomos terminą iki 2017 m. kovo 10 d. (e. b. l. 13). 2017 m. sausio 11 d. atsakovas kreipėsi į ieškovą su prašymu pratęsti Sutartį dvejiems metams (e. b. l. 14), tačiau SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisija, atsižvelgdama į atsakovo gaunamas pajamas ir turimus įsiskolinimus už nuomą ir suteiktas komunalines paslaugas, 2017 m. sausio 25 d. protokolu Nr. NTS-17/04 nutarė nepratęsti Sutarties (e. b. l. 15). Apie priimtą sprendimą atsakovas buvo informuotas 2017 m. vasario 3 d. pranešimu Nr. 1.35-17/483 (e. b. l. 16).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovo netinkamai vykdomos sutartinės prievolės atsiskaityti su ieškovu už nuomos patalpas, taip pat sumokėti mokesčius už Butui tiektą šilumos energiją.

Remiantis Sutarties 32 punktu, atsakovas kaip nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos mokestį. Pagal Sutarties 30 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti komunalinius ir kitus susijusius mokesčius pastato administracijos ir / ar paslaugų teikėjų nurodytais terminais ir tvarka. Ieškovo teigimu, atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nuomos mokesčio laiku nemokėjo, taip pat nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas (šilumos energiją), dėl ko susidarė įsiskolinimas. Iš byloje pateiktų skaičiavimų matyti, kad už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. atsakovas liko skolingas ieškovui 261,58 Eur už nuomos paslaugas (e. b. l. 17, 19-20). Be to, ieškovo paskaičiavimu, atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. tinkamai nemokėjo už komunalines paslaugas, dėl ko atsakovui susidarė 503,17 Eur įsiskolinimas už šilumos energiją (e. b. l. 21-24).

Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Remiantis CK 6.583 straipsnio 1 dalimi, už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių (CK 6.584 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas, nevykdydamas savo įsipareigojimų mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas savo įsiskolinimą už patalpų nuomą ir tiektą šilumos energiją pripažino, prašomos priteisti skolos dydžio neginčijo, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.583 straipsnio 1 dalimi, 6.584 straipsnio 1 dalimi, 6.589 straipsnio 1 dalimi, Sutarties 30, 32 punktais, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 261,58 Eur skolos už nuomos paslaugas ir 503,17 Eur skolos už šilumos energiją.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 19,20 Eur delspinigių, taikydamas 0,05 procento delspinigių normą už 6 mėnesių laikotarpį. Sutarties 35 punkte šalys susitarė, kad jei nuomininkas laiku nesumoka Sutartyje nustatyto nuomos ir kitų mokesčių, jis privalo mokėti nuomotojui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 19,20 Eur delspinigių laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl taip pat tenkintinas.

Ieškovas ieškiniu taip pat prašo iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš Buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Pagal CK 4.37 straipsnio ir 4.98 straipsnio nuostatas, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nuomotojas turi teisę teisme pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jei nuomininkas nemoka nuomos mokesčio. CK 6.611 straipsnyje numatyta, kad jeigu nuomininkas nuolat nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. susidariusio 261,58 Eur dydžio atsakovo įsiskolinimo ieškovui už nuomos paslaugas ir laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. susidariusio įsiskolinimo už šilumos energiją. Byloje nustatyta, kad ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovo gaunamas pajamas ir turimus įsiskolinimus už nuomą ir suteiktas komunalines paslaugas, 2017 m. sausio 25 d. protokolu atsisakė pratęsti Sutarties terminą. Minėtu protokolu buvo nuspręsta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl atsakovo iškeldinimo iš Buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Bylos duomenimis atsakovas ginčo patalpomis naudojasi iki šiol. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovo ieškovui 2017 m. rugsėjo 11 d. atliktą mokėjimą 80 Eur sumai, 2017 m. rugsėjo 22 d. mokėjimą 40 Eur sumai, 2017 m. spalio 6 d. mokėjimą 50 Eur sumai ir 2017 m. spalio 10 d. mokėjimą 30 Eur sumai (e. b. l. 88). Ieškovas nurodė, kad šiais mokėjimais bus dengiamas einamasis atsakovo įsiskolinimas už nuomą ir patiektą šilumos energiją, susidaręs už vėlesnį negu ginčo laikotarpis, todėl laikytina, kad ieškovo sumokėtos sumos neturi įtakos šioje byloje ieškovo reiškiamiems turtiniams reikalavimams. Kita vertus, minėtą aplinkybę teismas laiko teisiškai reikšminga vertinant atsakovo elgesį ieškovo reikalavimo iškeldinti jį iš Buto kontekste.

Remiantis atsakovo paaiškinimais, jo darbingumas sudaro 30 proc., o artimųjų giminaičių, pas kuriuos atsakovas galėtų apsigyventi, nėra. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo įsiskolinimo ieškovui dydį (280,78 Eur už nuomos paslaugas, įskaitant priskaičiuotus delspinigius, ir 503,17 Eur už šilumos energiją), taip pat į atsakovo pastangas mokėti ieškovui einamuosius mokesčius už Buto nuomą ir komunalines paslaugas (po bylos iškėlimo atlikti mokėjimai bendrai 200 Eur sumai) ir įsipareigojimą ateityje mokėti einamuosius mokesčius ir dengti ankstesnius įsiskolinimus, sprendžia, kad atsakovo iškeldinimas iš ginčo Buto, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, būtų neproporcingas padarytam sutartinės prievolės pažeidimui, taip pat neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš Buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, atmestinas.

Atsakovas teismo posėdžio prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Atsakovo teigimu, dėl esamo 30 procentų darbingumo ir sveikatos būklės bei susiklosčiusios sunkios finansinės padėties neturėjo ir šiuo metu neturi galimybės iš karto grąžinti visą susidariusį įsiskolinimą, todėl prašo leisti skolą grąžinti dalimis per 12 mėnesių laikotarpį. Atsakovas taip pat nurodė, kad neseniai gavo darbą, jo atlyginimas per mėnesį sudaro 320 Eur, taip pat gauna 145 Eur netekto darbingumo pašalpą, todėl esant galimybei stengsis padengti susidariusį įsiskolinimą ieškovui greičiau nei per vienus metus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atsakingą požiūrį į susidariusį įsiskolinimą ir būtinumą sudaryti atsakovui kuo palankesnes sąlygas teismo sprendimo geranoriškam įvykdymui, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo vykdymą atsakovo atžvilgiu bus teisinga išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, kuris, teismo vertinimu, atitinka protingumo, proporcingumo bei ekonomiškumo kriterijus. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendimą atsakovo atžvilgiu išdėsto 12 mėnesių laikotarpiui, atsakovui mokant ieškovui kas mėnesį įmokas – pirma įmoka sumokant 68,95 Eur, o likusias 11 įmokų mokant lygiomis dalimis po 65 Eur (68,95 Eur + (65 Eur x 11 mėn.) = 783,95 Eur), pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo teismo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos, kartu su įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 783,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šios bylos atveju ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas.

Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 2.2.-(NTP-2)-17-T-2082-10099 atsakovui buvo paskirtas antrinės teisinės pagalbos teikimas ir atsakovas buvo atleistas 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, mokėjimo (e. b. l. 54-55). Tokiu atveju žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos.

Išlaidos už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą šiuo teismo sprendimu nepriteisiamos, nes iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nebuvo nepateikta įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų buvimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 261,58 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 58 ct) skolos už nuomos paslaugas, 19,20 Eur (devyniolika eurų ir 20 ct) delspinigių, 503,17 Eur (penkis šimtus tris eurus ir 17 ct) skolos už šilumos energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 783,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismo sprendimo vykdymą atsakovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, mokant ieškovui kas mėnesį įmokas – pirma įmoka sumokant 68,95 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus ir 95 ct), o likusias 11 (vienuolika) įmokų mokant lygiomis dalimis po 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus), pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo teismo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos, kartu su įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.