Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Jono Pesliako, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. R.Lupeikai, atsakovės atstovui adv. S.Bendoriui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės G. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio naujienos“ ieškinį atsakovei G. P. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 16496,72 Lt kaip be pagrindo įgytą turtą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė iki 2003-10-10 dirbo UAB “Pajūrio naujienos” pirmininke. 2003 m. spalio 9 d., apie 22 val.30 min., atsakovė pakvietė į redakcijos patalpas tuo metu buhalterės pareigas ėjusią S. G.. Atsakovė paėmė iš kasos esamą pinigų likutį. Šį faktą patvirtina surašytas kasos išlaidų orderis, kurį pasirašė G. P.. Kasos išlaidų orderyje buvo nurodyta 16500 Lt dydžio pinigų suma. Šis kasos orderis neatitinka tokių dokumentų rekvizitų. 2003-10-10 UAB “Pajūrio naujienos” buvo sudaryta komisija, kuri atidarė seifą su dokumentais. Atlikus patikrinimą buvo nustatytas 16496,72 Lt trūkumas. Trūkumą patvirtino ir specialisto pateikta išvada dėl UAB “Pajūrio naujienos” ūkinės veiklos. Ieškovas mano, kad G. P. 16496,72 Lt įsigijo be teisėto pagrindo, todėl prašo šią pinigų sumą priteisti iš atsakovės (CK 6.237 str.).

Kretingos rajono apylinkės teismas 2006-09-26 sprendimu (b. l. 139-140) ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui UAB “Pajūrio naujienos”iš atsakovės G. P. 16496,72 Lt, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo naudai ir 1089,55 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog 2003 m. spalio 9 d. atsakovė UAB “Pajūrio naujienos” redakcijos patalpose paėmė 16496,72 Lt, kurie buvo saugomi jos seife.Tai įrodo jos pačios pasirašytas kasos išlaidų orderis. 2003-10-10 komisija atliko patikrinimą G. P. seife ir buvo nustatyta, kad trūksta 16496,72 Lt. Iš specialisto išvados matyti, kad atsakovė, nutraukdama darbo sutartį, neatsiskaitė su UAB “Pajūrio naujienos” dėl 16496,72 Lt panaudojimo bei pažeidė Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 10 punktą, todėl teismas iš atsakovės priteisė 16496,72 Lt (CK 6.237 str. 1 d.). Teismas atmetė G. P. atstovo motyvą, kad negalima išreikalauti turto remiantis CK 6. 241 str. 1 d. 4 p., nes atsakovės paimti pinigai negali būti prilyginti darbo užmokesčiui ar jam prilygintinoms išmokoms.

Apeliaciniu skundu (b. l. 143) atsakovas prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2006-09-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Apeliantė teigia, kad iš kasos paimtus pinigus ji naudojo avansams mokėti. Avanso panaudojimo dokumentai yra byloje. Buhalterė pateikė 2003-10-09 kasos išlaidų orderį, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nėra jokių įrodymų, jog tuos pinigus atsakovė būtų gavusi. Be to, buhalterė teigė, kad kasoje pinigų nebuvo, todėl to, ko nebuvo apeliantė paimti negalėjo. Specialisto išvadoje taip pat teigiama, kad apeliantė UAB „Pajūrio naujienos“ pinigų nepaėmė ir negalėjo paimti.Kadangi pagal 2003-10-09 kasos išlaidų orderį įrodyta, jog apeliantė pinigų nepaėmė, jokių kitų įrodymų dėl orderyje nurodytos pinigų sumos byloje nėra, todėl teismas nepagrįstai patenkino ieškovo neįrodytą ieškinį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 155-156) ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą išaiškino ir nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybės, kurios yra būtinos pagrindžiant išvadą dėl atsakovės kaltės dėl be pagrindo gautos pinigų sumos įsigijimo, ši išvada pagrįsta tinkamu teisės normų taikymu ir aiškinimu, tai pagrindžiantys įrodymai įvertinti pagal visas įrodymų vertinimo taisykles, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra. Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos. Šioje byloje atsakovė, kaip buvusi ieškovės administracijos vadovė, privalėjo įrodyti, jog ji yra atsiskaičiusi su įmone. Teismas privalo teisingai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius remdamasis šalių nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nors šalys ir kitaip juos kvalifikuoja, todėl įvertinus bylos medžiagą negalima padaryti išvados, jog atsakovė yra pateikusi ieškovei dokumentus, įrodančius, jog ginčo sumą panaudojo įmonės tikslams, nes pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalėjo tai padaryti. Specialisto išvadoje yra konstatuota, kad atsakovė nuo 1993-11-01 iki 2003-10-10 dirbo pas atsakovę pirmininke ( b.l. 114). Iš šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad jos teisinis statusas buvo administracijos vadovės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, 2003-01-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2003, bylų kategorija 2.7, 5.7, 50 , išanalizavo uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovo teisinį statusą ir nustatė, kad administracijos vadovo ir bendrovės santykiai pasižymi tam tikrais ypatumais, būtent, kai tarp administracijos vadovo ir bendrovės yra sudaryta darbo sutartis, šie santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reguliuojančios teisės normos. Daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, todėl administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Administracijos vadovas užtikrina kasdieninį bendrovės funkcionavimą ir jos reikalų tvarkymą, todėl nepagrįsta atsakovės atstovo pozicija, jog atsakovės ir ieškovės teisiniai santykiai turi būti reguliuojami darbo teisės normomis. Be to, šis atsakovės statusas, reglamentuotas LR Akcinių bendrovių įstatyme, nesuteikė galimybės neatlygintinai gauti bendrovės lėšų, o priešingai įpareigojo veikti bendrovės interesais. CK 6.237 str., 6.242 str. reglamentuoja civilinių teisinių santykių dalyvių prievoles nepagrįstai praturtėjus ar nepagrįstai gavus turto. Asmeniui, be teisinio pagrindo gavusiam kito asmens turtą, privalu jį grąžinti. Kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, kad šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t.y. nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu remiantis asmuo neturėjo teisės gauti ginčo turto. Kasos išlaidų orderis įrodo, kad atsakovė savo parašu patvirtino, jog yra skolinga įmonei 16500 Lt (civ.byla L2-0886-325/2005, b.l. 2). Atsakovė savo parašo ir įrašo neginčijo ir pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovė, teigdama, kad ji kaip administracijos vadovė turėjo teisę gauti avansus, privalėjo įrodyti, jog šią ginčo sumą panaudojo įmonės tikslams ir atsiskaitė su įmone (b.l.11-12). Kiti įmonės finansiniai dokumentai- išrašas iš didžiosios knygos (b.l.42-44), specialisto išvada (b.l. 128) įrodo, kad atsakovė, nutraukdama darbo sutartį, su įmone neatsiskaitė už 16496,72 Lt . Jokių buhalterinių dokumentų, kad atsakovė paimtus iš kasos pinigus sumokėjo įmonei ar šią paimtą sumą pateisino paslaugomis ar prekėmis, t.y. atsiskaitė už juos, nėra. Todėl įvertinus bylos medžiagą, atsakovės paaiškinimą darytina išvada, kad atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nepateikė teismui nė vieno tinkamo įrodymo, kuris patvirtintų jos gautų iš kasos pinigų panaudojimą ieškovės interesais, todėl darytina išvada, kad ginčo sumos panaudojimo ieškovės interesais neįrodė. Įvertinus pateiktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovė paėmė iš bendrovės kasos 16496,72 Lt ir jų negrąžino, todėl privalo šią sumą grąžinti ieškovei kaip be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237). Iš ieškovės paaiškinimo nustatyta, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, nors atsakovė patvirtino, jog ši suma laikytina kaip skola, tačiau nesant paskolos sutarties ir įvertinus faktinius teisinius santykius, susiklosčiusius tarp šalių, tokios išvados padaryti negalima ir darytina išvada, jog sudarant PVM sąskaitoje- faktūroje įrašus šalių tikroji valia buvo suderinti buhalterinius dokumentus. Specialisto išvada įrodo, kad ši suma susidarė atsakovei įvairiais laikotarpiais išduodant pinigus, už kuriuos ji neatsiskaitė ir šią aplinkybę patvirtino PVM sąskaitoje- faktūroje, nurodydama kaip skolą. Šiuo atveju PVM sąskaitos-faktūros rekvizitai neturi įtakos šalių teisiniams santykiams. Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad PVM sąskaita –faktūra ir specialisto išvada yra pakankami įrodymai, kuriais remiantis galima padaryti išvadą, kad atsakovė įvairiais laikotarpiais iš įmonės yra gavusi ginčo sumą ir jos negrąžino.

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.