- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- AN2-486-397/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01520-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Gytis Večerskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. G., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Evaldas Skurvydas
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G. ir jo atstovui advokatui Evaldui Skurvydui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. G. (toliau – pareiškėjas) ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimo R. G. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. G., Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta galutinė nuobauda - 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams be transporto priemonės konfiskavimo. R. G. buvo nubaustas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 15 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini) , vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra ta atimta, nepakluso aiškiai išreikštam, teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti ir sustoti vairuojamą transporto priemonę, stabdant policijos tarnybiniu automobiliu, pažymėtu skiriamaisiais ženklais, įjungus tarnybiniame automobilyje įrengtus mėlynos ir raudonos spalvos šviesos ir garso specialiuosius signalus. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 12, 14, 16 punktų reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija R. G. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir pagal 424 straipsnio 2 dalį.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimu pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, prašydamas panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria R. G., pripažintas kaltu padaręs ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 850 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams be transporto priemonės konfiskavimo, ir administracinio nusižengimo bylą dėl šio pažeidimo nutraukti.
2.1. Skunde nurodė, jog savo kaltės padarius ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neneigia, neginčija, šį nusižengimą pripažino ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Tačiau nesutinka su skundžiamu teismo nutarimu toje dalyje, kurioje pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjo teigimu, jis minėto administracinio nusižengimo nepadarė, todėl dėl šio nusižengimo administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.
2.2. Skundo autoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai ir formaliai įvertino bylos įrodymus, iš vis nevertino R. G. parodymų, nepagrįstai neanalizavo įvykio aplinkybių, nepagrįstai nepatikrino į administracinio nusižengimo protokolą ir tarnybinį pranešimą įrašytų duomenų (nurodytų įvykio aplinkybių), nepagrįstai neiškvietė ir neapklausė patrulių R. Š., M. M., G. S., nepašalino prieštaravimų tarp duomenų gaunamų iš skirtingų įrodymų. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktą iš esmės nustatė remdamasis pareigūnų R. Š. ir T. D. surašytu administracinio nusižengimo protokolu ir jų surašytais tarnybiniais pranešimais, kuriuos teismas įvertino itin formaliai, ir net nepatikrinęs į juos įrašytų duomenų teisingumo, formaliai padarė išvadą, kad R. G. nepakluso policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
2.3. Pareiškėjo manymu, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. patrulio R. Š. tarnybiniame pranešime dėl nepaklusimo sustoti nurodyta, kad įvykis filmuotas tarnybiniu automobiliu ir kamera, tačiau byloje nėra filmuotos medžiagos, ji neištirta ir nepatikrinta, ar administracinio nusižengimo protokole ir tarnybiniame pranešime nurodytos faktinės aplinkybės atitinka filmuotoje medžiagoje užfiksuotas faktines aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino R. G. teisme duotus paaiškinimus ir nepagristai nurodė, kad jis pripažino kalte visiškai. Iš pareiškėjo parodymu matyti, kad jis jokia forma ir apimtimi nepripažino, kad padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes tiek administracinio nusižengimo fiksavimo metu, tiek teisme tvirtai ir nuosekliai aiškino, kad nematė ir negirdėjo pareigūnų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę. Tai, kad teismas netinkamai įvertino R. G. pripažintas aplinkybes, iš esmės nulėmė tiek teismo atsainų požiūrį į bylos įrodymų vertinimą, tiek neteisingą faktinių aplinkybių nustatymą.
2.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, reikia ne tik nustatyti, kad pareigūnai siekė sustabdyti transporto priemonę ir vairuotojas nestojo, tačiau taip pat reikia nustatyti, jog policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo teisėtas ir aiškiai išreikštas, t. y. atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką, ir dėl to vairuotojas šį reikalavimą suprato bei suvokė savo pareigą sustoti. Pareiškėjo pastebėjimu, tiek administracinio nusižengimo fiksavimo metu, tiek teisme jis tvirtai ir nuosekliai aiškino, kad pamatęs, kad vyksta policijos reidas, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir bijodamas akistatos su policija, sustojo įkalnėje likus kokiems penkiems šimtams metrų iki reido vietos, apsisuko ir padidinęs greiti grįžo namo. Iki jo apsisukimo manevro policijos pareigūnai jo nestabdė, todėl jis turėjo teisę apsisukti ir važiuoti namo. Taip pat, kaip ir pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jis apsisuko dar prieš įkalnę, todėl negalėjo matyti, kad patrulių mašina pajudėjo link jo dėl už jo likusio kalno, kuris užstojo matomumą. Pareigūnai R. G. nepasivijo ir neaplenkė, o jis nematė iš paskos važiuojančių pareigūnų, negirdėjo jokių garsinių signalų ir nematė įjungtų spec. mėlynos spalvos švyturėlių, negirdėjo per garsiakalbį žodžiais išreikšto reikalavimo sustoti ir nesuvokė, kad yra stabdomas policijos pareigūnų bei neturėjo tikslo nuo jų bėgti. Tik įvažiavęs į savo kiemą pastebėjo iš paskos atvažiuojančią pareigūnų mašiną ir atbėgančius pareigūnus.
2.5. Pareiškėjo manymu, būtina įvertinti tai, kad byloje apskritai nebuvo nustatinėjama, ar pareigūnų atlikti veiksmai gali būti prilyginami aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punkto reikalavimus. Pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punktą transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Nors, kaip nurodoma 2020 m. rugpjūčio 15 d. patrulio R. Š. tarnybiniame pranešime, pareiškėjas buvo stabdomas įjungus mėlynos spalvos švyturėlį ir specialiuosius garso signalus, tačiau šie veiksmai yra nepakankami konstatuoti, kad pareigūnai išreiškė aiškų ir teisėtą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, nes jie papildomai turėjo privažiuoti prie pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Minėtame tarnybiniame pranešime nėra užfiksuotas nei pareigūnų privažiavimo prie pareiškėjo automobilio iš galo faktas, nei faktas, kad per garsiakalbi buvo žodžiais pareikštas reikalavimas „SUSTOTI“ ar „STOK POLICIJA“. Todėl yra pagrindas teigti, kad pareigūnai nebuvo išreiškę teisėto ir aiškaus reikalavimo sustoti, dėl ko R. G. apskritai negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjo įsitikinimu, pareigūnai nesiėmė visų teisės aktuose nustatytų stabdymo priemonių, ir nepagrįstai nesivadovavo Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30 punkto reikalavimais, t. y. jie per garsiakalbį nuolat turėjo kartoti reikalavimą stabdyti transporto priemonę bei nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį, tačiau nėra duomenų apie tokius pareigūnų veiksmus. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareigūnai nesilaikė ANK 426 straipsnio 6 dalyje bei Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25, 30 punktuose nustatytų imperatyvių transporto priemonės stabdymo taisyklių.
2.6. Skundo autoriaus teigimu, tai, kad jis pareigūnų reikalavimo sustoti nematė / negirdėjo, o ne sąmoningai ir tyčią jo nepaisė, be kita ko, įrodo ir R. G. elgesys: jis buvo visiškai blaivus, iš karto pareigūnams paaiškino, kad nematė, jog buvo stabdomas, kitus nustatytus pažeidimus nuoširdžiai ir nuo pat pradžių pripažino.
3. Institucija nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimu, apeliaciniu skundu prašo, skundžiamą nutarimą pakeisti ir taikyti už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 4270 eurų sumos konfiskavimą.
3.1. Skunde nurodė, jog teismas individualizuodamas nuobaudą netinkamai aiškino ir taikė normas, reguliuojančias turto, kuris buvo pažeidimo įrankis (priemonė) konfiskavimo klausimą. Pažymėjo, jog už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą galima skirti transporto priemonės konfiskavimą. Atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėjas yra linkęs savo teisei priešingu veikimu pažeisti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas. Jis praeityje trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, tarp jų ir už KET reikalavimų pažeidimus.
3.2. Institucijos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pagal „Emprekis“ duomenų bazės išrašą, vidutinė byloje aptariamos transporto priemonės kaina 4270 Eur, tikslinga šią sumą išieškoti iš R. G..
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį R. G. skundą, Institucija prašo, apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
5. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą pareiškėjas R. G. prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. G. skundas tenkinamas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas atmetamas.
7. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymo fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Skunde nesutinkama su skundžiamu teismo nutarimu toje dalyje, kurioje pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. Administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinė teisena turi būti nutraukta.
9. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. G. nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normų nuostatas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įtikinamų įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti, kad R. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Iš pateiktų duomenų negalima spręsti kad policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo teisėtas, aiškiai išreikštas ir atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytus reikalavimus. Šioje dalyje pripažindamas R. G. kaltu teismas rėmėsi įrodymais, kurie nepagrindžia jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir tokiu būdu padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas.
11. Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad pareiškėjo R. G. kaltė dėl jo ginčijamo ANK 426 straipsnio 5 dalies, be kita ko, grindžiama paties pažeidėjo visišku prisipažinimu, nutarime pateikiami ir tam tikri jo paaiškinimai. Pareiškėjas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo teisme duotus paaiškinimus ir nepagristai nurodė, kad jis pripažino kalte visiškai, kadangi jis tiek administracinio nusižengimo fiksavimo metu, tiek teisme tvirtai ir nuosekliai aiškino, kad nematė ir negirdėjo pareigūnų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę. Tikrindamas šiuos teiginius bei perklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą aukštesnysis teismas nustatė, jog duodamas parodymus bei atsakydamas į teisėjos klausimą ar pareiškėjas suprato, kad policijos pareigūnai reikalauja jo sustoti, R. G. nurodė, jog realiai jis nesuprato, kad pareigūnai reikalauja jo sustoti, kadangi jis pamatęs pareigūnus įkalnėje apsisuko ir padidinęs greitį grįžo į namus. Pareigūnai tik vėliau jam pasakė, kad buvo įjungę garsinius signalus ir šaukė sustoti. Pareiškėjas pareigūnams nurodė, kad tikrai tuo metu jis jų negirdėjo. Nagrinėjamu atveju, įvertinus R. G. duotus paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino R. G. pripažintas aplinkybes.
12. Pažymėtina, jog tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde bei duodamas paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, R. G. nurodė iš esmės tapačias įvykio aplinkybes. Teigė, kad pamatęs, jog vyksta policijos reidas, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir bijodamas akistatos su policija, sustojo įkalnėje likus maždaug penkiems šimtams metrų iki reido vietos, apsisuko ir padidinęs greiti grįžo namo. Iki jo apsisukimo manevro policijos pareigūnai jo nestabdė. Pareigūnai R. G. nepasivijo ir neaplenkė, jis nematė iš paskos važiuojančių pareigūnų, negirdėjo jokių garsinių signalų ir nematė įjungtų spec. mėlynos spalvos švyturėlių, negirdėjo per garsiakalbį žodžiais išreikšto reikalavimo sustoti ir nesuvokė, kad yra stabdomas policijos pareigūnų. Sustojo namuose, įvažiavęs į kiemą, tuomet pamatė atbėgantį pareigūną, kuris šaukė „STOK, POLICIJA“. Tik tada suprato, kad policija jį atlydėjo. R. G. nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atlikto įrodymų tyrimo metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. Š. ir G. S.. Liudytojas R. Š., posėdžio metu parodė, jog vykdant priemonę prieš keturračius, matė, kad keistoje vietoje įkalnėje apsisukinėjo Audi. Nusprendė patikrinti, nes įtarė, kad apsisukinėja pamatęs policijos automobilį. Iki jam apsisukant jo nestabdė. Pamačius apsisukinėjant Audi, iš karto su kolega šoko į automobilį, įsijungė signalus ir vijosi tikslu sustabdyti. Tuo metu nuo jų automobilio iki R. G. automobilio buvo apie 50-100 metrų, nes nuokalnėje jo jau nebematė. Arčiausiu atstumu buvo privažiavę prie jo nuo 50 iki 100 metrų atstumu. Stabdė įjungę garsinį signalą - mėlynos spalvos švyturėlius. Reikalavimo, kad reikia sustoti nedavė, nes R. G. automobilis buvo toli, realiai jis jau to nebūtų girdėjęs, tačiau sirenos buvo garsios, buvo ir šviesos signalai. Kelias buvo su posūkiais vingiuotas. Mano, kad R. G. juos matė. Persekiojo trumpai, kelias buvo dulkėtas, todėl automobilį persekiojo pagal likusius sukeltų dulkių pėdsakus, visos dulkės baigėsi ties užsidarinėjančiais vartais. Kai privažiavo prie kiemo, įbėgo pro uždarus vartus, pamatęs bėgantį R. G. šaukė „stok, policija“. R. G. sustojo, nepaklusimo nebuvo. Liudytoju apklaustas G. S. parodė, jog stabdant keturrates priemones, pamatė, kad į įkalnę kyla Audi, kuris pamatęs juos, staigiai apsisuko, padidino greitį ir nuvažiavo, kolegos jį nusivijo. Jis įsėdo į kitą automobilį ir važiavo paskui, tačiau jie jau buvo atsiplėšę ir jų net neprisivijo. Pačių gaudynių nematė, tik matė tą automobilį, kuris staiga įkalnėje apsisuko apie 100 metrų atstumu iki stovinčios policijos. Iš jo matymo lauko Audi dingo iš karto, mano, jog vairuotojas turėjo suprasti, kad bus sustabdytas ir matė, kad jį vejasi policija. Iki Audi apsisukimo, jie jo nestabdė. Audi dingo staigiai. Šiuo konkrečiu atveju reikalavimas sustoti turėjo būti išreikštas per garsiakalbį „STOK, POLICIJA“, bet jis to negirdėjo, nes automobilis pasišalino ir jis to nematė. Nors apeliacinės instancijos teisme apklaustų policijos pareigūnų R. Š. ir G. S. manymu, R. G. turėjo suprasti, kad bus sustabdytas ir turėjo matyti, kad jį vejasi policija, kadangi policijos automobilis iš paskos važiavo su įjungtais garsiniais ir šviesos signalais, o jis vengdamas sustabdymo važiuodamas didino greitį, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, objektyvių duomenų, jog R. G. galėjo ir privalėjo suvokti, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta.
13. ANK 426 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
14. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar policijos pareigūnai, stabdydami R. G. vairuotą automobilį, tai darė tinkamai ir laikydamiesi nustatytų reikalavimų, ar policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo teisėtas ir aiškiai išreikštas, t. y. atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką, ir dėl to vairuotojas šį reikalavimą suprato bei suvokė savo pareigą sustoti. Pažymėtina, kad teisėtas, aiškiai išreikštas ir atitinkantis ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką reikalavimas sustabdyti transporto priemonę yra būtinas ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymis. ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti, taip pat jis gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Reglamentuoti uniformuoto policijos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones (reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdai): 1) duodamas signalas lazdele arba mojama skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiama sustoti; 2) įjungiama specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentė su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; 3) tamsiuoju paros metu transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
15. Pažymėtina, kad iš dalies toks pat teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - Policijos patrulių veiklos instrukcija) 25 punkte, kuriame nustatyta, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30 punkte yra numatytos policijos patrulio pareigos tuo atveju, jeigu transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, be kita ko: įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, ypatingas žymes ir pan.), vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui; įsijungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę; stengtis pasirinkti tokį tarnybinės transporto priemonės judėjimo greitį, kad būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas.
16. Kaip matyti iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 15 d. patrulio R. Š. tarnybinio pranešimo, dėl nepaklusimo sustoti, bei apeliacinės instancijos teisme apklaustų R. Š. ir G. S. parodymų, R. G. buvo stabdomas įjungus mėlynos spalvos švyturėlį ir specialiuosius garso signalus, tačiau atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą, šie pareigūnų veiksmai nėra pakankami konstatuoti, kad pareigūnai išreiškė aiškų ir teisėtą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, kadangi jie papildomai turėjo priartėti prie R. G. vairuojamos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Tačiau nei minėtame tarnybiniame pranešime, nei R. Š. ir G. S. parodymuose, nėra užfiksuotas nei pareigūnų privažiavimo prie R. G. automobilio iš galo faktas, nei faktas, kad per garsiakalbį buvo žodžiais pareikštas reikalavimas „SUSTOTI“ ar „STOK POLICIJA“. Kaip nurodė apeliacinės instancijos teisme apklaustas R. Š., jie arčiausiu atstumu buvo privažiavę prie R. G. automobilio nuo 50 iki 100 metrų atstumu. Stabdė įjungę garsinį signalą ir mėlynos spalvos švyturėlius, tačiau reikalavimo, kad reikia sustoti nedavė, nes R. G. automobilis buvo toli ir realiai jis jau to nebūtų girdėjęs, be to, kelias buvo su posūkiais vingiuotas. Apklaustas pareigūnas G. S. taip pat patvirtino, jog šiuo konkrečiu atveju reikalavimas sustoti turėjo būti išreikštas per garsiakalbį „STOK, POLICIJA“, tačiau jis to negirdėjo, nes R. G. automobilis pasišalino ir jis to nematė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nei tarnybiniame pranešime, nei apklaustų policijos pareigūnų parodymuose, nėra užfiksuotos aplinkybės, jog pareigūnai stabdydami R. G. automobilį būtų vadovavęsi ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30 punkto reikalavimais, kai transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, t. y. įsijungę mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį. Aukštesniojo teismo vertinimu atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pareigūnai nesilaikė ANK 426 straipsnio 6 dalyje bei Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25, 30 punktuose nustatytų imperatyvių transporto priemonės stabdymo taisyklių.
17. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio bylose taip pat labai didelę reikšmę turi policijos pareigūnų vaizdo registratoriais užfiksuoti duomenys, kurie leidžia objektyviai įvertinti situaciją ir priimti teisingą sprendimą. Šiuo atveju tokie duomenys byloje nėra pateikti. Atsakyme į Kauno apygardos teismo užklausimą dėl duomenų (vaizdo įrašo) pateikimo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vadas Gintaras Gatulis nurodė, kad vadovaujantis 2020 m. vasario 26d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 20-TA-113 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“, vaizdo stebėjimo priemonėmis, įrengtomis tarnybinėse transporto priemonėse, užfiksuoti vaizdo duomenys saugomi ne trumpiau kaip 15 dienų, tačiau ne ilgiau kaip 60 dienų. Pateikti prašomų vaizdo įrašų iš tarnybinių automobilių nėra galimybės, kadangi nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. yra praėję daugiau negu 60 dienų. Aplinkybę, kad objektyvus įrodymas, galintis padėti nustatyti tikrą buvusią situaciją, teismas vertina kaltinamo asmens naudai. Kadangi byloje nėra filmuotos medžiagos, negalima konstatuoti, jog pareigūnai stabdydami R. G. vairuojamą automobilį išreiškė aiškų ir teisėtą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, ir dėl to jis šį reikalavimą suprato bei suvokė savo pareigą sustoti.
18. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Byloje svarbu nustatyti, ar R. G. tyčia nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, ar galėjo ir privalėjo suvokti, kad yra stabdomas ir ar turėjo galimybę tokį reikalavimą įvykdyti. Esant nustatytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad policijos pareigūnų išreikštas reikalavimas sustoti neatitiko imperatyvių įstatymo reikalavimų, todėl nesant pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima neabejotinai nustatyti pažeidimo objektyviąją pusę (teisėtą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę), kyla pagrįstos abejonės ir dėl subjektyviosios nusižengimo pusės sudėties buvimo. Tai, kad R. G., suprasdamas vykdomą pažeidimą – vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, faktiškai siekė išvengti galimo policijos pareigūnų patikrinimo, tuo tikslu pakeitė važiavimo kryptį ir norėjo likti nepastebėtu, dar neduoda pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad jis nepakluso pareigūnų aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat ir į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, pagal kurias visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, apygardos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje sudėties, todėl R. G. administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 426 straipsnio 5 dalies nutrauktina.
19. Institucijos apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, netinkamai aiškino ir taikė normas reguliuojančias turto, kuris buvo pažeidimo įrankis (priemonė) konfiskavimo klausimą. Nors Institucija apeliaciniu skundu prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir pažeidėjui už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimą, tačiau kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio bei jame išdėstytų argumentų, jame analizuojamas galimas transporto priemonės konfiskavimo klausimas būtent už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kuris ir buvo inkriminuotas R. G., padarymą, o ne už ANK 424 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta neblaivaus asmens padarytas pažeidimas, numatyto pažeidimo padarymą. Šis Institucijos skunde nurodytas netikslumas, vertintinas kaip rašymo apsirikimas. Laikytina, kad Institucija apeliaciniu skundu prašo, R. G. skirti automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimą už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs R. G. apeliacinį skundą bei patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje sudėties, todėl R. G. administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 426 straipsnio 5 dalies nutrauktina, Institucijos apeliacinio skundo argumentai neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimo dalį, kuria R. G. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir administracinio nusižengimo teiseną R. G. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nutraukti.
Panaikinti nutarimo dalį, kuria pritaikyta ANK 38 straipsnio 2 dalis ir paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinė nuobauda paskirta 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams be transporto priemonės konfiskavimo.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.