Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2S-461-613/2016Teisėja Milda ValiulytėProceso Nr. 2-06-3-15521-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.2.; 3.3.2.4.; 3.5.1.1.;

2016 m. vasario 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-30 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, AB „Swedbank“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Aleksandras Selezniovas CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2015-12-07 patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas ir jo netenkino, persiuntė pareiškėjo skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Teisme gautas suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ atsiliepimas į atskirąjį skundą. AB „Swedbank“ su atskiruoju skundu nesutinka, mano, kad pareiškėjas neteisingai supranta skolos išieškojimą ir priverstinį turto pardavimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir netinkamai jas interpretuoja. Taip pat mano, kad skolininko veiksmai yra nesąžiningi, o reikalavimai neteisėti, todėl prašo jų netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas konkretaus antstolio veiksmo teisėtumo požiūriu. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Dėl pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skunde pateiktas aplinkybes bei argumentus, t. y. nevertino to, jos antstolis padarė išvadą, jog pareiškėjo turto vertė nuo 2015 m. balandžio mėnesio, kai pareiškėjo turtas buvo įvertintas turto vertintojo, iki 2015 m. spalio mėnesio, kai vyko antrosios turto varžytynės, t. y. per 6 mėnesius nepasikeitė ir turtą pardavinėjo ta pačia kaina. Teigia, kad nekelia abejonių aplinkybė, kad per 6 mėnesius, augus nekilnojamojo turto pardavimo rinkai, kainoms didėjant, pareiškėjo turto vertė pasikeitė. Mano, kad atlikus pakartotinį turto vertinimą pareiškėjo turtas galėjo būti įvertintas didesne kaina, atsižvelgiant į pasikeitusią nekilnojamojo turto rinkos situaciją ir būtų pilnai įgyvendintas varžytynių tikslas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad antstolis padarė išvadą, kad pareiškėjo turto vertė nuo 2015 m. balandžio mėn., kai pareiškėjo turtas buvo įvertintas turto vertintojo, iki 2015 m. spalio mėn., kai vyko antrosios turto varžytinės, nepasikeitė ir turtą pardavinėjo ta pačia kaina. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuodamas teismų praktiką laikosi pozicijos, kad, tuo atveju, kai po neįvykusių antrųjų varžytinių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytines pagal CPK 718 – 722 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015). Atsižvelgdamas į Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis iš naujo įkainoti turtą laikydamasis CPK nustatytos tvarkos turi tik neįvykus antrosioms varžytinėms.

Atsižvelgiant į teisinį pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimą reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, apeliacinis teismas laiko nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad pareiškėjo turto vertė per 6 mėnesius pasikeitė. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas jokių įrodymų apie pasikeitusią turto vertę nepateikė. Šis pareiškėjo argumentas laikytinas deklaratyviu, nepagrįstu jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat sutiktina su suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ argumentu, kad realiai turto kainą nulemia ne vertintojo ar eksperto vertinimas, bet pasiūlos bei paklausos dėsnis, t. y. kaina, už kurią pirkėjas yra pasiruošęs pirkti turtą, kitaip tariant, tiksli įkeisto daikto vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse. Kadangi turtas parduodamas iš varžytynių, tai, esant didelei paklausai, kaina gali pakilti net daugiau, nei vertintojo buvo nustatyta, ir priešingai, nesant paklausos, turto vertė krinta iki tokios kainos, kuri sudomina pirkėją.

Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo turtas iš varžytynių pardavinėjamas nuo 2013-06-14 iki šiol, taigi, apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstu laiko pareiškėjo argumentą, kad atlikus pakartotinį turto vertinimą pareiškėjo turtas galėjo būti įvertintas didesne kaina ir būtų pilnai įgyvendintas varžytynių tikslas – parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą.

Dėl termino išieškotojui apsispręsti dėl pareiškėjo turto perėmimo pratęsimo

Pareiškėjas nesutinka su termino pratęsimu išieškotojui perimti neparduotą iš varžytinių turtą.

Antstolis, atsižvelgdamas į 2015-11-03 ir 2015-11-11 elektroniniu paštu gautus išieškotojo AB „Swedbank“ laiškus, kuriais prašė pratęsti terminą sutikimui perimti neparduotą iš antrųjų varžytinių turtą pateikti, 2015-11-11 patvarkymu dėl termino pratęsimo, pratęsė terminą sutikimui pateikti iki 2015-12-11.

Jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (CPK 717 straipsnio 1 punktas), antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą, laikantis CPK 720 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Jeigu išieškotojas atsisako paimti neparduotą turtą, taikomos CPK 723 straipsnyje numatytos pasekmės (CPK 722 str. 2 d.). Pareiškęs sutikimą paimti turtą, išieškotojas per šio Kodekso 716 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą į antstolio depozitinę sąskaitą privalo sumokėti perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, skirtumą (CPK 720 str. 1 d.). 2015-10-28 antstolio siūlyme perimti neparduotą iš varžytinių turtą išieškotojui buvo pasiūlyta per 20 dienų nuo siūlymo gavimo dienos apsispręsti dėl turto perėmimo.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatyme nėra numatyti terminai, per kuriuos išieškotojas turi apsispręsti dėl turto perėmimo. Įstatyme taip pat nėra įtvirtinto draudimo pratęsti nustatytą terminą. Šių terminų nustatymas – antstolio diskrecijos teisė. Todėl sutiktina su suinteresuoto asmens antstolio argumentu, kad atlikti vykdymo veiksmai atitinka CPK teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pažeidžiamos skolininko teisės išieškotojui neapsisprendžiant dėl turto perėmimo ir tenkinant jo prašymą pratęsti terminą apsisprendimui pareikšti. Kaip jau minėta, įstatyme nėra nustatyti terminai, per kuriuos išieškotojas turi apsispręsti dėl turto perėmimo, šiuos terminus nustato antstolis. Įstatymas taip pat nenumato draudimo šių terminų pratęsimui. Todėl nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad antstolis elgėsi neteisėtai pratęsdamas terminą išieškotojui, dėl ko tokie antstolio veiksmai yra neteisėti.

Dėl turto pardavimo iš varžytynių neįvykus antrosioms varžytynėms

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad antstolis ne tik įvykdęs varžytynes pirmuoju ratu turto negrąžino pareiškėjui, tačiau jas vykdė antruoju ratu ir, tikėtina, kad neįvykus varžytynėms antruoju ratu, antstolis toliau tęs vykdymo veiksmus skelbdamas varžytynes trečiuoju ratu, kas akivaizdžiai pažeidžia skolininko teises ir teisėtus interesus bei vykdymo procesą reglamentuojančius teisės aktus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi hipotekos instituto principais, inter alia hipotekos kreditoriaus turimos daiktinės teisės absoliutumu, jo privilegijuota padėtimi prieš kitus kreditorius, greito ir efektyvaus hipotekos kreditoriaus reikalavimo realizavimo principu, išaiškina, kad, vykdant priverstinį išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, hipoteka įkeisto turto nerealizavus antrosiose varžytynėse, netaikoma CPK 723 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią, neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą gali būti atnaujintas šio veiksmo neribojant vienerių metų terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjo argumentas, kad antstolis ne tik įvykdęs varžytynes pirmuoju ratu turto negrąžino pareiškėjui, tačiau jas vykdė antruoju ratu ir, tikėtina, kad neįvykus varžytynėms antruoju ratu, antstolis toliau tęs vykdymo veiksmus skelbdamas varžytynes trečiuoju ratu, kas akivaizdžiai pažeidžia skolininko teises ir teisėtus interesus bei vykdymo procesą reglamentuojančius teisės aktus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis nepažeidė CPK teisės normų.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.