Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Editai Ugianskienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, gynėjui advokatui G. M., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. R., jos įgaliotajam atstovui advokatui Ramūnui Gudašiui, nedalyvaujant civilinio atsakovo Civilinio BTA Incurance Company atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, specialiojo vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, du suaugę vaikai, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. G. 2015 m. liepos 24 d., apie 21.30 val. vairuodamas motociklą Suzuki GS 450 L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno r., Šlienavos k., ir važiuodamas J. Biliūno gatve nuo Lapyno g. link Marių g., ties namu Nr. 21, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, važiuodamas nepasirinko reikiamo važiavimo greičio, neatsižvelgė kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio vingyje transporto priemonės nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir nugriuvo, eismo įvykio metu keleiviui V. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 4 d.

Nukentėjusysis V. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20000 eurų neturtinės žalos, 2740,99 Eur negautų pajamų ir 501,54 Eur proceso išlaidų atlyginimo (b. l. 78-79).

Nustatyta, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ draudimo įmonė yra sumokėjusi 5675 eurų – 5000 eurų neturtinės žalos, 565 eurų už gydymo išlaidas, 110 eurų kuro išlaidoms kelionėms į gydymo įstaigas padengti (b. l. 110), kaltinamasis sumokėjo 410 eurų.

Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. liepos 24 d., apie 21.30 val., su nukentėjusiuoju V. R. važiavo kaltinamojo vairuojamu motociklu „Suzuki“. Buvo dar šviesus paros metas. Kaltinamasis buvo neblaivus, važiavo greitai. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis matė, kad jis vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo atskirai, būdami prie Kauno marių. Privažiavus staigų posūkį nukentėjusysis neišsilaikė ir jie abu nukrito ant šono. Nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas. Net nežino, per kiek laiko ir kaip galėtų atlyginti 15000 Eur neturtinę žalą. Galėtų sumokėti 9000 eurų ir sutiktų mokėti kas mėnesį ar vieną kartą per metus. Yra perdavęs nukentėjusiajam 410 eurų

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo V. R. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis V. R. parodė, kad jis buvo grįžęs iš žvejybos, išgėręs alaus. Netrukus pas jį atvažiavo kaltinamasis ir pamatęs, kad šis pagavo daug žuvies, paprašė važiuoti užsiimti vietą prie marių. Nukentėjusiojo draugė pasisiūlė juos nuvežti automobiliu, bet kaltinamasis siūlė važiuoti su juo. Jei būtų žinojęs, kad kaltinamasis vartojo alkoholį, būtų su juo nevažiavęs. Greitis buvo didelis, kaltinamasis važiavo dvigubai didesniu greičiu nei leistinas greitis mieste. Jis lenktyniavo su motoroleriu. Įvykio metu buvo sunkiai sužalotas, pažeisti 5 kaklo slanksteliai, pablogėjo regėjimas. Sveikatos pagerėjimo prognozių nėra, nukentėjusysis gali pajudinti tik galvą ir šiek tiek dešinę ranką. Nesutinka su prokurorės siūlomu turtinės žalos nagrinėjimo atidėjimu. Taip pat prašo neatimti kaltinamajam vairavimo teisės, nes tai yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2577/15 (02) nurodyta, kad V. R. konstatuoti šie sužalojimai: įspaustinis kairio ančio išorinės plokštelės ir abiejų raktikaulių lūžiai, skeveldriniai neurokomplikuoti kaklo apatinės dalies ir krūtinės pirmo slankstelių lūžiai su skersiniu nugaros smegenų pažeidimu, platūs odos nubrozdinimai ir minkštųjų audinių sumušimai dešinėje rankoje, kairėje kojoje ir kairiame šone. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaklinės nugaros smegenų dalies pažeidimo išsivystė pilnas kojų paralyžius su dubens organų funkcijos sutrikimu bei dalinis abiejų rankų paralyžius (b. l. 32-33).

Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko autoįvykis, kurio metu sunkiai sužalotas žmogus, todėl jo nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, priklausomybės ligų ir psichiatrijos įskaitose neregistruotas, dirbantis, jam skirtina BK 281 str. 4 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis naudodamasis specialia teise ir būdamas neblaivus padarė nusikalstamą veiką, nusikalstama veika sukėlė sunkias pasekmes nukentėjusiajam, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kilusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinamaisiais aspektais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą ir toliau formuojamą teismų praktiką. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą, todėl, nukentėjusiajam priteistina 10 000 Eur dydžio neturtinė žala.

Kadangi byloje nepateikta pakankamai įrodymų dėl patirtos turtinės žalos - negautų pajamų iš darbovietės, gautos išmokėtos nedarbingumo sumos, nepatekti dokumentai iš Sodros, šiuo metu nukentėjusiojo gydymas dar tęsiamas, todėl nukentėjusiajam pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.).

Nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (LR BPK 106 str. 2 d.).

Kaltinamasis kaltę pripažįsta, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl jo atžvilgiu taikytina BK 64¹ str. 1 d. numatyta nuostata – paskyrus bausmę, ji mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 273 str., 297, 298, 299, 301, 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305, 308, 309 str. ,115 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. ir nuteisti jį 30 MGL dydžio bauda.

R. G. paskirtą bausmę BK 64¹ str. pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, jog paskirta bausmė – bauda 20 MGL, t. y. 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) dydžio.

Įpareigoti baudą sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus paskirtą baudą jis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. pagrindu R. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Priteisti iš kaltinamojo R. G. nukentėjusiajam V. R. 10 0000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 501,54 Eur (penkis šimtus vieną eurą 54 ct) proceso išlaidų.

Nukentėjusiajam V. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d., pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.