- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-682-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-02094-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- B. M.
- Atsakovas
- N.G., E. G.
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrijai „Statybininkas“, I. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų N. G. ir E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovams N.G. ir E. G., dalyvaujant tretiesiems asmenims sodininkų bendrijai „Statybininkas“, I. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žemės sklypo ribų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė, patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendra riba eina nuo taško 1 (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)) iki taško 5 (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), pažymėtų UAB „Vilniaus matininkas“ 2009-12-01 parengtame žemės sklypo plane. Nurodė, kad kreipėsi į UAB „Vilniaus matininkas” dėl žemės sklypo tiksliųjų matavimų atlikimo ir ribų paženklinimo. Ženklinant žemės sklypo ribas atsakovai išreiškė nesutikimą, kad ieškovės žemės sklypo vakarinė riba pagal parengtą UAB „Vilniaus matininkas“ žemės sklypo planą eitų per taškus 1 ir 5 (b.l.23-25).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-06-04 sprendimu ieškinį patenkino. Nustatė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendra riba eina viena tiese UAB „Vilniaus matininkas“ 2009-12-01 parengtame žemės sklypo plane nuo taško 1 (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)) iki taško 5 (LKS koordinatės X - (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad atsakovų pateiktame 2008-07-20 žemės sklypo plane atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas nurodomas didesnis - 0,0580 ha (b.l. 92). Tad faktiškai ieškovė B. M. naudojasi mažesniu negu pirminiuose privatizavimo dokumentuose nurodytu ir įregistruotu VĮ „Registrų centre“ žemės sklypu, t.y. 0,0634 ha, o atsakovai didesniu, t.y. 0,0580 ha (b.l. 74). Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai neginčijo aplinkybės, kad jų faktiškai naudojamo žemės sklypo plotas yra didesnis negu įregistruotas viešame registre. Nurodė, kad iš aptartų dokumentų turinio matyti, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. 150 plotas, nurodytas privatizavimo dokumentuose ir 2008-07-20 plane nesutampa. Byloje nėra duomenų, kad atsakovų ir kaimyninių sodo sklypų ribos būtų buvusios keičiamos, todėl atsakovai neturi teisinio pagrindo reikalauti naudotis didesniu žemės sklypu nei įsigijo nuosavybės teise iš pirminio savininko ir kaip savo sklypo ribą nurodyti ieškovės savisaugos interesais pastatytos tvoros buvimo vietą. Taip pat paneigti atsakovų argumentai, jog ieškovės parengtas planas neatitinka bendrijos generalinio plano tiek šio plano duomenimis, tiek ir sodininkų bendrijos pirmininkės paaiškinimais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai N. G. ir E. G. apeliaciniu skundu (b.l. 136-139), prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal tuo metu galiojusio Žemės kodekso 77 str. l d. kolektyvinei sodininkystei suteikiamo sklypo dydis nustatomas skaičiuojant iki 600 kv.m. kiekvienam steigiamos sodininkų bendrijos nariui. 1990 metais kodeksą recepavo Lietuvos Respublika. Darytina išvada, kad ieškovės nurodytas 661 kv.m. ploto dydžio žemės sklypas 1966 m. negalėjo būti išskirtas, o 1987 metais perrašytas. Nurodo, kad atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad atsakovų naudojamo žemės sklypo plotas yra 580 kv.m. Nurodė, kad liudininkas A. K. teismui paaiškino, kad pas atsakovus didesnis plotas yra dėl to, kad neteisingai tvora pastatyta tarp 150A ir 150 sklypų, ne pagal generalinį planą. Liudininkas paaiškino, kad 150-to (atsakovų) sklypo plotas padidėjo ne 151 (ieškovės) sklypo, o 150A sąskaita, kadangi neteisingai pastatyta tvora. Nurodo, kad teismas šio liudytojo parodymų nenagrinėjo, taip pat nenurodė kodėl jie yra atmetami. Nurodo, kad sklypo planas buvo parengtas pagal 1994-01-15 sodo sklypo Nr.151 preliminarią schemą MI-500. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus 2010-10-01 akte nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 151 vakarinė riba, po kadastrinių matavimų, nustatyta už tvoros apie 80 cm, t.y. faktiškai riba nukelta į atsakovų žemės sklypą. Taip pat nurodo, kad Sodų bendrijos įstatymo 6 str. aiškiai įtvirtinta, kad mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Šiuo konkrečiu atveju toks dokumentas yra sodininkų bendrijos generalinis planas ir jo negalima pakeisti jokia preliminaria schema. Nurodo, kad teismas visiškai nesiaiškino ir netyrė tos aplinkybės, kad po UAB „Vilniaus matininkas“ atliktų žemės sklypo Nr.151 kadastrinių matavimų, šio sklypo plotas padidėja nuo 661 kv.m. iki 675 kv.m., kas prieštarauja CK 4. 45 str. 1 d. Taip pat nurodo, kad teismas netyrė ir sprendime nieko nepasisakė apie normatyviniuose aktuose įtvirtintą maksimalią leistiną ribinę paklaidą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu (b.l. 142-144) į apeliacinį skundą ieškovė B. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priimtą Vilniaus 4 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantų nurodytose bylose nėra kalbama apie žemės ribų nustatymo atvejus, todėl neaišku, kuo remiantis teigiama, kad tai analogiškos bylos. Taip pat nurodo, kad teismo sprendime nėra jokių nuorodų į apelianto nurodomą teisės aktą ir teismas nesirėmė 1966 ar 1987 metų įsigijimu. Teismas teisingai ir pagrįstai rėmėsi 1994-07-15 sodo sklypo Nr. 151 schema, nes būtent pagal šią schemą sklypą privatizavo ieškovė. Pagal šią schemą, ieškovė privatizavo 0,0661 ha ploto žemės sklypą. Nurodo, kad ieškovės sklypo kraštinės, nurodytos UAB „Vilniaus matininkas” parengtame plane, su teisės aktų leidžiama paklaida atitinka 1994-07-15 sodo sklypo Nr. 151 schemą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovės žemės sklypas turi būti 0,0661 ha ploto. Tuo tarpu faktiškai ieškovė naudojasi tik 0,0634 ha ploto žemės sklypu, nors mokesčius moka nuo juridiškai priklausančio didesnio ploto. Taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde atsakovai patys patvirtina, kad 2004-10-15 nusipirko 0,0538 ha ploto sklypą, kurio plotas nustatytas pagal preliminarius matavimus. Atsakovų pateiktas 2008-07-20 žemės sklypo planas rodo, kad atsakovai faktiškai naudojasi 0,0580 ha plotu. Tą pripažino iš atsakovų iškviestas liudyti matininkas A. K.. Nurodo, kad CK 4.45 str. 1 d. norma naudojama tik tada, kai negalima nustatyti sklypo ribų. Nurodo, kad tvorą ieškovė statė per 1 metrą nuo sklypo ribos, kadangi tam neturėjo kaimyno sutikimo, tačiau atsakovai, 2004 metais įsigiję kaimyninį sklypą, pradėjo savavališkai naudoti ieškovės sklypo dalį iki pastatytos tvoros ir dabar teigia, kad ši vielos tinklo tvora žymi ribą.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu nurodė, kad apeliacinį skundą palieka teismui spresti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantai ginčija teismo sprendimą nurodydami, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nevisiškai ir neobjektyviai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliantai nurodo, kad ieškovei negalėjo būti skirtas 661 kv.m. ploto sklypas. Šie argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas yra 0,0661 ha (b.l. 8-9). Taip pat ir sodo bendrijos plane (b.l. 10) yra nurodyta, jog ieškovės žemė sklypo plotas yra 661 kv.m.. 2008-09-10 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte taip pat yra nurodomas 0,0661 ha ieškovei priklausantis žemės sklypo plotas (b.l. 11-12). Viešame registre įregistruoti duomenys yra laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtasi nurodė, jog ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas yra 0,0661 ha.
Apeliantai nurodo, kad teismas visiškai nesiaiškino ir netyrė tos aplinkybės, kad po UAB „Vilniaus matininkas“ atliktų žemės sklypo Nr.151 kadastrinių matavimų, šio sklypo plotas padidėja nuo 661 kv.m. iki 675 kv.m. Iš byloje esančio UAB „Vilniaus matininkas“ žemės sklypo plano matyti, kad jo plotas yra 661 kv.m. (b.l. 18). Todėl visiškai jokiais duomenimis nėra pagrįstas apeliantų argumentas, jog ieškovės žemės sklypas, teismo sprendimu nustačius ribą pagal UAB „Vilniaus matininkas“ planą, padidėtų iki 675 kv.m.
Pažymėtina, kad kitų kaimyninių sklypų ribos, t.y. I.K., V. D. ir J. D. žemės sklypų ribos, yra nustatytos atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruotos viešame registre, todėl jos laikytinos teisingomis, kol nenuginčytos teisme. Duomenų, kad tokie ginčai būtų kilę, byloje nėra.
Kolegija pažymi, jog patys apeliantai pripažįsta faktą, jog naudojasi didesnio ploto žemės sklypu, nei yra įsigiję ir įregistravę. Kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LR Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis ir konstatavo, jog ieškovės pateikto sklypo plano duomenys iš esmės atitinka sodininkų bendrijos sklypo plano nurodytus duomenis bei yra nužymėtas tokio dydžio, kaip nurodyta Sodininkų bendrijos generaliniame plane. Todėl atmestinas apeliantų argumentas, jog teismas turėjo taikyti CK 4.45 str. 1 d., nes žemės sklypo ribos nagrinėjamu atveju nustatyti galima.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas žemės sklypo dydi (plotas). Tokiu būdu atsakovų teisės teismo sprendimu nėra nepagrįstai suvaržomos, nes jų naudojamas faktiškai žemės sklypas yra didesnis nei registruotas nekilnojamo turto registre ir sklypo ribos nustatymas teismo sprendimu nesumažins jų nuosavybės teise turimo ploto.
Todėl kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino surinktus byloje įrodymus, taikė materialines teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio.
Apeliantų argumentai, jog teismas nepasisakė dėl liudytojo parodymų, kuriais buvo teigiama, jog atsakovų sklypo plotas padidėjo teisėtai dėl leistinos maksimalios ribos, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas vertino ir pasisakė dėl atsakovų pateikto žemės sklypo plano bei jų turimo nuosavybės teise žemės sklypo ploto, o atsakovų paaiškinimus bei liudytojo parodymus dėl leistinos paklaidos atmetė, nurodydamas, jog šie argumentai nesudaro pagrindo ieškinio netenkinti. Kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir nurodo, kad motyvų lakoniškumas šiuo atveju nesudaro pagrindo teigti jų nebuvimo.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantų lygiomis dalimis ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 1210 Lt (b.l. 145-146).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš apeliantų N. G. ir E. G. ieškovės B. M. naudai 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų.