- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- I1-883-561/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06593-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas teismui nurodo, kad dėl Vilniaus kalėjimo administracijos neveikimo – nekompetentingo darbo, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 9 d. imtinai, patyrė psichologinius išgyvenimus, jautėsi sugniuždytas, suprastėjo santykiai su žmona, nes nepagrįstai buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę.
Paaiškina, kad 2023 m. liepos 16 d. apie 17.50 val. buvo nuvestas į Saugumo valdymo skyriaus tarnybines patalpas atlikti testą dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Atlikus greitosios tyrimo priemonės testą buvo nustatyta, kad testas yra teigiamas (nustatytas MTD (metadono) vartojimas). Nors testas buvo atliktas pažeidžiant gamintojo instrukciją, su jo rezultatu sutiko, paaiškino, kad yra priklausomas, tačiau tai daugiau nepasikartos. Už tai kalėjimo viršininko nutarimu – sprendimu Nr. NĮ-25-625 buvo nubaustas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą. 2023 m. liepos 24 d., t. y. praėjus vos 8 (aštuonioms) paroms po minėto testo atlikimo, apie 21.20 val. vėl buvo nuvestas į tas pačias Saugumo valdymo skyriaus tarnybines patalpas atlikti greitojo tyrimo priemonės testą, kurio rezultatas vėlgi buvo teigiamas (nustatytas MTD (metadono) vartojimas). Su tyrimo rezultatu sutiko. Paaiškina, kad testas galėjo rodyti teigiamą rezultatą, kadangi nebuvo praėję pakankamai laiko po paskutiniojo testo. Taip pat paaiškino ir pareigūnams, kurie nepasivargino to patikrinti. Netgi nebuvo atliktas pakartotinis testas, ką numato ir pats gamintojas. Buvo siūloma už savo asmenines lėšas siųsti mėginį į medicinos instituciją tyrimui, nors jau buvo gerokai po 21 val., o tokiu metu sunku būtų gauti beveik 100 Eur tyrimui apmokėti, nors teisės aktai nurodo, kad institucija privalo apmokėti tyrimo išlaidas, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti kaltinamam vartojus narkotines medžiagas asmeniui. To pasėkoje buvo nubaustas draudimu vieną mėnesį įsigyti asmeniniu daiktų parduotuvėje. Tai buvo trečia nuobauda, kurios pakako perkelti pareiškėją iš paprastosios grupės į drausmės grupę.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jis buvo perkeltas nepagrįstai, todėl prašo teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurį vertina 9 000 Eur sumai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad Kalėjimuose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-281 „Dėl kalėjimuose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 5 punkto papunkčiuose numatyta, kad asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų patikrinimą sudaro ir neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų požymių ieškojimas ir bendras asmens būklės įvertinimas (yra blaivus / neblaivus, apsvaigęs / neapsvaigęs) bei tiriamosios medžiagos paėmimas ir ištyrimas specialiąją tyrimo priemone.
Aprašo 11 punkte nustatyta, kad tikrintojas, patikrinęs asmens blaivumą ar neapsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų alkoholio kiekio matuokliu ar specialiąja tyrimo priemone ir nustatęs, kad šis: 11.2. neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir su patikrinimo rezultatais sutinka, – šį faktą užregistruoja Žurnale bei užpildo Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akto (toliau – Nustatymo aktas) pirmąjį puslapį.
Aprašo 12 punkte nustatyta, jog Tikrintojas, patikrinęs asmens blaivumą ar neapsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų alkoholio kiekio matuokliu ar specialiąja tyrimo priemone ir nustatęs, kad šis neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau su specialiosios techninės priemonės rodmenimis nesutinka: 12.2. kai nustatomas apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų, asmeniui pasiūlo atlikti pakartotinį patikrinimą. Asmuo gali būti laikomas laikino sulaikymo patalpoje, iki bus gautas naujas šlapimo mėginys. Kai pirmojo ir pakartotinio patikrinimų rezultatai skiriasi, fiksuojamas asmeniui palankesnis rezultatas.
Aprašo 29 punkte nurodyta, kad asmeniui atsisakius tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutikus su patikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per vieną valandą nuo atsisakymo arba jam atlikto patikrinimo arba medicininės apžiūros momento gali kreiptis į kalėjimo administraciją, kad ši tarpininkautų jam siekiant įstaigos lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Tokiu atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai nusiunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlygis už tiriamosios medžiagos ištyrimą sumokėtas. Nustačius neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktą, už tiriamosios medžiagos ištyrimą sumokėtas mokestis išskaičiuojamas iš suimtojo (nuteistojo) asmeninės sąskaitos (jei šis yra nemokus, išskaita atidedama, iki jis taps mokus), o jei neblaivumo ar apsvaigimo faktas nepatvirtinamas, – apmokama įstaigos lėšomis.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, Vilniaus kalėjimo pareigūnai pareiškėjo apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tikrinimus atliko tinkamai, vadovavosi aukščiau nurodyto Aprašo nuostatomis bei surašė Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktus.
Pabrėžia, kad nėra jokio pagrindo abejoti Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais, nėra nustatyta, kad pareigūnai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti apkaltinti būtent pareiškėją pažeidus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pareiškėjas taip pat skunde nenurodė suinteresuotumo priežasčių, todėl tarnybiniai pranešimai neabejotinai patvirtina pareiškėjo padarytus pažeidimus. Pareiškėjas turėjo laikytis nustatytos tvarkos. Nesilaikydamas nustatytos tvarkos jis pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, todėl už padarytus pažeidimus jam pagrįstai paskirtos nuobaudos, o skiriant nuobaudas esminiai procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti. Nuobaudos skirtos atsižvelgiant į pažeidimų padarymo aplinkybes, laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis pateiktais pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei pareiškėjo pasiaiškinimais raštu.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti remiamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kuriose nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 straipsnio prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-95/2009; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1342/2012).
Pažymi, kad nenustačius bent vienos iš anksčiau nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti neturtinę žalą atsirasti negali. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju Atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų (neveikimo), o pareiškėjas neįrodo, kad jo nurodoma žala kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti.
Atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 9 000 Eur neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu).
Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 9 d. jis neteisėtai buvo perkeltas iš paprastosios nuteistųjų grupės į drausmės grupę ir buvo laikomas kamerų tipo patalpoje. Pareiškėjas nurodo, kad dėl šių aplinkybių suprastėjo jo socialiniai ryšiai, emocinė gerovė, jis patyrė psichologinius išgyvenimus bei jautėsi sugniuždytas.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 39 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjo teigimu, Vilniaus kalėjimo pareigūnai, nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, nustatė jo apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų, kas lėmė pareiškėjo neteisėtą nubaudimą ir perkėlimą į drausmės grupę.
Bausmių vykdymo kodekso 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems draudžiama: vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitokias psichiką veikiančias medžiagas arba toksines priemones, taip pat be gydytojo leidimo vartoti medikamentus (3 punktas). To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad šiame straipsnyje nustatytų pareigų neatliekantys ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Aprašo 5 punkte nustatyta, kad asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų patikrinimą sudaro: 5.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų požymių ieškojimas ir bendras asmens būklės įvertinimas (yra blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs); 5.2. patikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad asmuo vartojo alkoholio ar surogatinių medžiagų (degtinės raugo) ir prevenciškai). Nuolat tikrintis blaivumą privalo asmenys, kurie laikomi atviro tipo bausmės atlikimo vietose, turi teisę išvykti už kalėjimo teritorijos ribų, išeidami iš kalėjimo ir grįždami atgal; 5.3. tiriamosios medžiagos paėmimas ir ištyrimas specialiąja tyrimo priemone (šlapimo mėginiui į sterilų indelį imama ne mažiau kaip 30 ml šlapimo) (esant įtarimui, kad asmuo yra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, arba prevenciškai); 5.4. tiriamosios medžiagos išsiuntimas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją (toliau – toksikologijos laboratorija) tyrimo išvadai gauti.
Aprašo 11 punkte nustatyta, kad tikrintojas, patikrinęs asmens blaivumą ar neapsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų alkoholio kiekio matuokliu ar specialiąja tyrimo priemone ir nustatęs, kad šis: 11.1. blaivus ir (ar) neapsvaigęs, – šį faktą užregistruoja Suimtojo (nuteistojo) blaivumo/neblaivumo, apsvaigimo/neapsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo rezultatų registravimo žurnale (1 priedas) (toliau – Žurnalas); 11.2. neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir su patikrinimo rezultatais sutinka, – šį faktą užregistruoja Žurnale bei užpildo Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akto (2 priedas) (toliau – Nustatymo aktas) pirmąjį puslapį; 11.3. blaivus ir neapsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (remiantis specialiosios techninės priemonės rodmenimis), tačiau yra akivaizdūs Aprašo 7 punkte išvardyti požymiai, – įvertinęs bendrą asmens būklę ir pagal išorinius asmens požymius nustatęs, kad šis yra blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, šį faktą užregistruoja Žurnale ir užpildo Nustatymo akto pirmąjį ir antrąjį puslapius.
Pateikti rašytiniai patvirtina, kad 2023 m. liepos 16 d. Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistas surašė tarnybinį pranešimą Nr. PŽ-25-169, kuriame buvo nurodyta, kad 2023 m. liepos 16 d. 17.50 val. pareiškėjas buvo nuvestas į Saugumo valdymo skyriaus tarnybines patalpas atlikti testą dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Atlikus greitos tyrimo priemonės testą buvo nustatyta, kad testas yra teigiamas (metadonas). Pareiškėjas su testo rezultatais sutiko. Tą pačią dieną buvo surašytas Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktas Nr. SV-25-4541.
Pareiškėjas 2023 m. liepos 16 d. pateikė rašytinį paaiškinimą (reg. Nr. NPS-25-3646), kuriame nurodė, jog pavartojo narkotikus, kad yra priklausomas.
2023 m. liepos 19 d. įvyko Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais (toliau – ir Komisija) posėdis, kurio metu Komisija pateikė vienbalsę nuomonę ir siūlymą pareiškėjui skirti nuobaudą.
Vilniaus kalėjimo viršininkas, atsižvelgdamas į Saugumo valdymo skyriaus pareigūno tarnybinį pranešimą, Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktą Nr. SV-25-4541, taip pat į pareiškėjo pasiaiškinimą raštu bei vadovaudamasis Bausmių vyldymo kodekso 79 ir 80 straipsniais, 2023 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. NĮ-25-625 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskyrė nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.
2023 m. liepos 24 d. Saugumo valdymo skyriaus specialistas surašė tarnybinį pranešimą Nr. PŽ-25-182, kuriame buvo nurodyta, kad 2023 m. liepos 24 d. 21.20 val. pareiškėjas buvo nuvestas į Saugumo valdymo skyriaus tarnybines patalpas atlikti testą dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Atlikus greitos tyrimo priemonės testą buvo nustatyta, kad testas yra teigiamas – MTD (metadonas). Pareiškėjas su testo rezultatais sutiko. Tą pačią dieną buvo surašytas Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktas Nr. SV-25-4739.
Pareiškėjas 2023 m. liepos 24 d. pateikė rašytinį paaiškinimą (reg. Nr. NPS-25-3860), kuriame nurodė, jog narkotinęs medžiagas vartojo 2023 m. liepos 16 d. ir testas buvo teigiamas, 2023 m. liepos 24 d. testas vėl teigiamas, nors narkotinių medžiagų nevartojo.
2023 m. rugpjūčio 2 d. įvyko Komisijos posėdis, kurio metu Komisija pateikė vienbalsę nuomonę ir siūlymą pareiškėjui skirti nuobaudą.
Vilniaus kalėjimo viršininkas, atsižvelgdamas į Saugumo valdymo skyriaus pareigūno tarnybinį pranešimą, Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktą Nr. SV-25-4739, taip pat į pareiškėjo pasiaiškinimą raštu bei vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 79 ir 80 straipsniais, 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. NĮ-25-670 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskyrė nuobaudą – draudimą vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes).
Vilniaus kalėjimo viršininkas 2023 m. rugpjūčio 10 d. priėmė sprendimą Nr. NĮ-25-706, kuriuo perkėlė pareiškėją iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Šis priimtas Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimas apskųstas nebuvo.
Šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus kalėjimo pareigūnai, nustatydami pareiškėjo apsavigimo faktus, jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė, t. y. pareiškėjas abu kartus su nustatytais apsvaigimo faktais sutiko, todėl pareigūnai, laikydamiesi Aprašo nuostatų šiuos faktus užfiksavo žurnale ir surašė Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktus.
Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad pareigūnai turėjo atlikti pakartotinį greitąjį testą ir jį išsiųsti nuodugnesniam tyrimui, tačiau to nepadarė. Kaip jau nustatyta, šių aplinkybių neneigia ir pareiškėjas, abu kartus su nustatytais testų rezultatais pareiškėjas sutiko, todėl pareigūnai neturėjo atlikti pakartotinių testų. Pažymėtina ir tai, jog jeigu pareiškėjas nesutiko su testų rezultatais, tuėjo galimybę prašyti kalėjimo administracijos, kad ši tarpininkautų jam siekiant įstaigos lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, kaip tai nustatyta Aprašo 29 punkte. Pareiškėjo argumentai, kad buvo vėlus vakaras, todėl neturėjo galimybių surasti apmokėjimui skirtų lėšų, vertintini kaip nepagrįsti, nes minimas mokestis iš asmeninės sąskaitos gali būti išskaičiuojamas vėliau (Aprašo 29 punktas).
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareiškėjui už Bausmių vykdymo kodekso nustatytus pažeidimus buvo skirtos nuobaudos, kurios nebuvo ginčijamos, kas tik dar kartą patvirtina, kad pareiškėjas sutiko su pažeidimais. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčijo Vilniaus kalėjimo viršininko įsakymą dėl jo perkėlimo į drausmės grupę, todėl argumentai, kad pareiškėjas buvo perkeltas nepagrįstai, yra laikomi nepagrįstais ir atmestinais.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus bei surinktą rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad atsakovės atstovė veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. G. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.